- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-10
- Bylos Nr.
- 3K-3-120-313/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02036-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Rezultatas
- Kasacinis procesas nutrauktas
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Alė Bukavinienė (pran.), Dalia Vasarienė
- Suinteresuotas asmuo
- Suraleb, Inc.
- Pareiškėjas
- Otkrytoe akcionernoe obshchestvo „Minskii traktornyi zavod“
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,
rengdamasi teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka nagrinėti civilinę bylą pagal pareiškėjos atvirosios akcinės bendrovės Minsko traktorių gamyklos kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos atvirosios akcinės bendrovės Minsko traktorių gamyklos skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys – antstolis Andrius Liaškovas, bendrovė „Suraleb, Inc.“,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių kasatoriaus teisę atsisakyti kasacinio skundo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 349 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja prašė teismo panaikinti antstolio Andriaus Liaškovo 2018 m. vasario 21 d. patvarkymą Nr. S-18-159-8938 vykdomojoje byloje Nr. 0159/17/01637, perskaičiuoti palūkanas ir 12 proc. dydžio metines procesines palūkanas skaičiuoti nuo 2008 m. liepos 9 d.
3. Skunde nurodė faktines aplinkybes:
3.1. Stokholmo arbitražo tribunolas 2006 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą (toliau – Stokholmo arbitražo sprendimas), kurio 7.6 punkte nurodė, kad bendrovė „Suraleb, Inc.“ įgyja teisę reikalauti iš pareiškėjos procesinių palūkanų už laikotarpį po šio sprendimo priėmimo pagal taikytinas taisykles.
3.2. Jungtinių Amerikos Valstijų Šiaurės Ilinojaus valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismas 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimu (toliau – ir JAV teismo sprendimas) pagal Stokholmo arbitražo sprendimo 7.6 punktą priteisė bendrovei „Suraleb, Inc.“ iš pareiškėjos 88 777,97 JAV dolerio išankstinių palūkanų už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 31 d. iki 2006 m. gruodžio 5 d.
Žemesnės instancijos teismas
3.3. Kanados Ontarijo Aukščiausiasis Teisingumo Teismas 2008 m. liepos 9 d. sprendimu (toliau – ir Kanados teismo sprendimas) pagal Stokholmo arbitražo sprendimo 7.6 punktą priteisė bendrovei „Suraleb, Inc.“ 5 proc. dydžio procesines palūkanas už laikotarpį iki 2008 m. liepos 9 d.
3.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017 pripažino Lietuvos Respublikoje ir leido priverstinai vykdyti Stokholmo arbitražo sprendimą ir JAV teismo sprendimo dalį dėl palūkanų; reikalavimų dalį dėl procesinių palūkanų pagal Stokholmo arbitražo sprendimo 7.6 punktą priteisimo iš pareiškėjos už laikotarpį nuo 2006 m. gegužės 31 d. iki Stokholmo arbitražo sprendimo įvykdymo perdavė iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Šios nutarties pagrindu Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. liepos 3 d. išdavė vykdomąjį raštą bendrovei „Suraleb, Inc.“, ši jį pateikė vykdyti antstoliui A. Liaškovui (vykdomoji byla Nr. 0159/17/01637).
3.5. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017 nustatė, kad pagal Stokholmo arbitražo sprendimo 7.6 punktą skaičiuojamos 12 proc. dydžio metinės palūkanos.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja 2018 m. vasario 2 d. pateikė antstoliui A. Liaškovui prašymą 12 proc. dydžio metines palūkanas skaičiuoti nuo 2008 m. liepos 9 d., t. y. nuo Kanados teismo sprendimo priėmimo, pažymėjo, kad šiuo sprendimu palūkanos iki 2008 m. liepos 9 d. jau buvo priteistos, todėl antstolis nepagrįstai išieško iš pareiškėjos dvigubą nuostolių atlyginimą. Antstolis netenkino pareiškėjos skundo, todėl ji kreipėsi į teismą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė, netenkino bendrovės „Suraleb Inc.“ prašymo nutraukti procesą.
6. Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017 nurodė, jog pagal Stokholmo arbitražo sprendimo 7.6 punktą yra skaičiuojamos 12 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo 1 947 475,30 Eur sumos už laikotarpį nuo Stokholmo arbitražo sprendimo priėmimo dienos (2006 m. birželio 1 d.) iki šios sprendimo dalies įvykdymo, pažymėjo, kad tikslią procesinių palūkanų sumą pagal nutartyje nurodytus kriterijus (palūkanų dydis, suma, nuo kurios palūkanos skaičiuojamos, laikotarpis nuo Stokholmo arbitražo sprendimo priėmimo dienos iki faktinio šios Stokholmo arbitražo sprendimo dalies įvykdymo) turi nustatyti antstolis vykdymo procese; ši nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina, turi prejudicinę galią.
7. Pirmiau nurodytoje 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje taip pat konstatuota, kad kasacinis teismas pripažino ir leido vykdyti Stokholmo arbitražo sprendimą; nei JAV teismo sprendimu, nei Kanados teismo sprendimu pareiškėjos ir bendrovės „Suraleb Inc.“ ginčas iš esmės nebuvo spręstas; šie teismai sprendė Stokholmo arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, turėjo jurisdikciją tik apskaičiuoti palūkanų dydį pagal Stokholmo arbitražo sprendime nustatytas taisykles, bet negalėjo spręsti jų priteisimo klausimo. Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad JAV teismo sprendimas ir Kanados teismo sprendimas dėl Stokholmo arbitražo sprendimo pripažinimo nėra ir negalėjo būti pripažinti Lietuvos Respublikoje (CPK 810 straipsnio 6 dalis), nes jais nebuvo spręstas šalių materialusis teisinis ginčas, jie negali būti savarankiškas pripažinimo Lietuvos Respublikoje objektas. Nors kasacinis teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi pripažino ir leido vykdyti JAV teismo sprendimo dalį dėl palūkanų priteisimo, nenustačius jos nepripažinimo pagrindų, tačiau iš nurodyto užsienio valstybės teismo sprendimo turinio matyti, kad jame nebuvo nustatomas JAV Viskonsino valstijos teisės turinys dėl Stokholmo arbitražo sprendimu priteistų pareiškėjai palūkanų dydžio. Dėl to Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad nei JAV teismo sprendimas, nei Kanados teismo sprendimas Lietuvos Respublikoje nėra įgiję nei res judicata (galutinis teismo sprendimas), nei precedentinės galios, taip pat neturi jokios įrodomosios vertės, nustatant faktą dėl taikytinos užsienio teisės turinio (CPK 808 straipsnio 2 dalis).
8. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017 netenkino bendrovės „Suraleb, Inc.“ prašymo dėl vykdomojo rašto pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį išdavimo, nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017 buvo pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje visas Stokholmo arbitražo sprendimas, šiuo pagrindu išduotas vykdomasis raštas ir užvesta vykdomoji byla Nr. 0159/17/01637. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nebuvo spręstas lėšų priteisimo klausimas, tik nustatytas juridinis faktas dėl Stokholmo arbitražo sprendimu priteistų procesinių palūkanų dydžio, todėl tokia nutartis nereikalauja priverstinio vykdymo, tai nutartis dėl vykdomojo dokumento vykdymo išaiškinimo, ji yra sudėtinė vykdymo proceso dalis.
9. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis teismas padarė išvadą, kad antstolis A. Liaškovas, priėmęs vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 3 d. išduotą vykdomąjį raštą, taip pat turi pareigą vykdyti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus. Teismas sprendė, kad antstolio 2018 m. vasario 21 d. patvarkymas netenkinti pareiškėjos prašymo yra teisėtas, pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo. Teismas nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą vykdomojoje byloje Nr. 0159/17/01637 perskaičiuoti palūkanų sumas ir 12 proc. dydžio procesines palūkanas skaičiuoti nuo 2008 m. liepos 9 d., nes tokio prašymo tenkinimas prieštarautų Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarčiai, neatitiktų CPK 18 straipsnio nuostatų (CPK 512 straipsnis).
10. Teismas taip pat atmetė suinteresuoto asmens bendrovės „Suraleb, Inc.“ prašymą nutraukti procesą, nurodė, kad teismas vertino antstolio veiksmų teisėtumą vykdymo procese, o ne pakartotinai pasisakė dėl 12 proc. dydžio procesinių palūkanų, dėl kurių sprendė Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017.
11. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2018 m. liepos 16 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartį paliko nepakeistą.
12. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja pateikė Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartį, kuria teismas pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Kanados Ontarijo Aukščiausiojo Teisingumo Teismo 2008 m. liepos 9 d. sprendimo dalį, kuria iš pareiškėjos bendrovės „Suraleb, Inc.“ naudai priteista 385 712,79 JAV dolerio palūkanų ir 5794,10 JAV dolerio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Dėl šios nutarties pareiškėja pateikė kasacinį skundą (civilinė byla Nr. e3K-3-393-611/2018), prašė sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutarties vykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi sustabdė Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2T-40-823/2018 vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Iš šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutarties vykdymas yra sustabdytas, jos pagrindu iš pareiškėjos nėra išieškomos lėšos, ji neįgijo res judicata galios, antstolis A. Liaškovas nurodė, kad jo kontorai nėra pateiktas vykdyti joks 2018 m. gegužės 14 d. nutarties pagrindu išduotas vykdomasis raštas.
13. Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi 12 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos priteistos nuo 1 947 475,30 Eur sumos už laikotarpį nuo Stokholmo arbitražo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2006 m. birželio 1 d. iki šios sprendimo dalies įvykdymo, o Kanados teismo sprendimu 5 proc. dydžio palūkanos (385 712,79 JAV dolerio) priteistos už laikotarpį iki Stokholmo arbitražo sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2006 m. gegužės 31 d. Teismas konstatavo, kad šios aplinkybės paneigia pareiškėjos argumentus dėl tariamo jos teisių pažeidimo (leidžiant taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 ir 6.251 straipsnių nuostatas pažeidžiantį dvigubą nuostolių atlyginimą).
14. Teismas atmetė bendrovės „Suraleb, Inc.“ prašymą skirti baudą pareiškėjai, nes nenustatė, kad ji tyčia ir sąmoningai veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
15. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartį; pareiškėjos skundą patenkinti, panaikinti antstolio A. Liaškovo 2018 m. vasario 21 d. patvarkymą, įpareigoti antstolį A. Liaškovą vykdomojoje byloje Nr. 0159/17/01637 perskaičiuoti palūkanas ir 12 proc. dydžio procesines palūkanas skaičiuoti nuo 2008 m. liepos 9 d.; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Kanados Ontarijo Aukščiausiasis Teisingumo Teismas 2008 m. liepos 9 d. sprendime nustatė palūkanų, priteistinų už Stokholmo arbitražo sprendimo nevykdymą, dydį, t. y. nustatė palūkanų, mokėtinų nuo Stokholmo arbitražo sprendimo priėmimo (2006 m. gegužės 31 d.) iki Stokholmo arbitražo sprendimo visiško įvykdymo, dydį. Šią išvadą pagrindžia aplinkybės, kad Kanados teismo sprendime nenurodyta jokia kita teisės norma, tik pateikta nuoroda į Stokholmo arbitražo sprendimą (sprendimo 1 punktas), priteista palūkanų suma (385 712,79 JAV dolerio) atitinka 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo Stokholmo arbitražo sprendimo priėmimo iki Kanados teismo sprendimo priėmimo. Be to, paskutinėje Kanados teismo sprendimo pastraipoje nurodyta, kad po šio sprendimo priėmimo ir toliau turi būti skaičiuojamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už Stokholmo arbitražo sprendimo nevykdymą ir aptariamų palūkanų skaičiavimas nenutrūks, iki bus įvykdytas Stokholmo arbitražo sprendimas.
15.2. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, pažeidžiant įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (CPK 176 straipsnis, 183 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis), buvo nepagrįstai konstatuota, kad Kanados teismo sprendimu 5 proc. palūkanos (385 712,79 JAV dolerio) iš pareiškėjos priteistos už laikotarpį iki Stokholmo arbitražo sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2006 m. gegužės 31 d. Šis esminis pažeidimas lėmė neteisėto ir nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimą – teismas nekonstatavo pareiškėjos, kuriai taikomas dvigubas baudimas (palūkanos išieškomos Kanados teismo sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties pagrindu), teisių pažeidimo.
15.3. Priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, atsisakiusi perskaičiuoti iš pareiškėjos išieškomas 12 proc. dydžio metines palūkanas, bendrovė „Suraleb Inc.“ be jokio faktinio ir teisinio pagrindo įgijo teisę du kartus išieškoti iš pareiškėjos palūkanas už to paties Stokholmo arbitražo sprendimo nevykdymą už tą patį laikotarpį (t. y. nuo 2006 m. gegužės 31 d. iki visiško sprendimo įvykdymo). Toks procesinis sprendimas pažeidžia CK 6.245 ir 6.251 straipsnių nuostatas, neatitinka kasacinio teismo praktikoje pripažįstamo civilinės atsakomybės kompensacinio pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2012; kt.).
Atsiliepimas
16. Suinteresuotas asmuo antstolis A. Liaškovas atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolio veikla griežtai reglamentuota įstatymų, jam pateiktas vykdomasis dokumentas nesuteikia antstoliui teisės interpretuoti šio dokumento turinio ar vykdyti jį kita nei teismo nustatyta tvarka.
16.2. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartyje nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis, kuria buvo išspręstas Stokholmo arbitražo sprendimu priteistų procesinių palūkanų dydžio klausimas, savo esme yra nutartis dėl vykdomojo dokumento vykdymo išaiškinimo, todėl antstolis neturėjo jokio teisinio pagrindo nevykdyti pirmiau nurodytos nutarties. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje buvo aiškiai nurodyta, kad pagal Stokholmo arbitražo sprendimą skaičiuojamos 12 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo 1 947 475,30 Eur sumos už laikotarpį nuo Stokholmo arbitražo sprendimo priėmimo dienos (2006 m. birželio 1 d.) iki šios sprendimo dalies įvykdymo. Teigdama, kad palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo 2008 m. liepos 9 d. (Kanados teismo sprendimo priėmimo dienos), pareiškėja sąmoningai klaidina antstolį ir teismus. Dėl Kanados teismo sprendimo teisinės galios Lietuvos apeliacinis teismas jau yra pasisakęs 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje.
16.3. Įstatyme nenustatyta pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo teisė, nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, interpretuoti ar keisti kitos užsienio valstybės priimtą įsiteisėjusį teismo ar arbitražo sprendimą, kuris Lietuvos Respublikoje aukštesnės instancijos teismo yra pripažintas ir leistas vykdyti. Kasacinio skundo argumentai dėl CK 6.245 ir 6.251 straipsnių pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti ir visiškai nesusiję su vykdymo procese kylančiais klausimais, spręstinais nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų.
16.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sustabdė civilinės bylos pagal pareiškėjos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria pripažinta ir leista vykdyti Kanados teismo sprendimo dalis dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (bylos Nr. e3K-3-393-611/2018), nagrinėjimą, kol Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartimi atnaujintoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017 bus išnagrinėtas klausimas dėl Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimu priteistų palūkanų dydžio nustatymo. Dėl to, iki bus išnagrinėta atnaujinta Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2T-63-381/2017, antstolis privalo vadovautis ir vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį, pagal kurią 12 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo Stokholmo arbitražo sprendimo priėmimo dienos.
16.5. Teismai antstolio veiksmų teisėtumą vertino pagal tuo metu buvusias faktines aplinkybes, t. y. veiksmų atlikimo metu, o ne galimai paaiškėsiančių naujų teisinių aplinkybių kontekste, todėl pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos skundas nepagrįstas.
17. Suinteresuotas asmuo bendrovė „Suraleb Inc.“ atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
17.1. Kasacinio skundo argumentai dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo nenuoseklūs, viena išvada neišplaukia iš kitos, lingvistiškai analizuojant šią skundo dalį nėra galimybės išskirti nuoseklaus pareiškėjos reikalavimo ir jo pagrindimo. Tai patvirtina, kad pareiškėja visomis įmanomomis priemonėmis siekia išvengti Stokholmo arbitražo sprendimo vykdymo Lietuvos Respublikoje, yra pateikusi daugiau nei 30 įvairių skundų, dauguma jų buvo atmesti.
17.2. Pareiškėja negalėjo nežinoti, kad antstolis A. Liaškovas veikė pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017. Išieškomų sumų dydį lėmė ne antstolio veiksmai, bet įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose ir pagal juos išduotame vykdomajame rašte nurodytos sumos, kurių pakeisti antstolis negalėjo.
17.3. Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos teise, nors tiek Stokholmo arbitražo sprendime, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017 konstatuota, kad visi pareiškėjos ir bendrovės „Suraleb Inc.“ santykiai reguliuojami pagal JAV Viskonsino valstijos teisę; būtent pagal Viskonsino valstijos teisę Lietuvos apeliaciniam teismui nustatyti palūkanų dydį buvo nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (civilinė byla Nr. 3K-3-267-611/2017).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 23 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018 atnaujintoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017 (naujas bylos Nr. A2-1-186/2019) bus išnagrinėtas klausimas dėl Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimu priteistų palūkanų dydžio nustatymo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-611/2018 bus išspręstas klausimas dėl Kanados Ontarijo Aukščiausiojo Teisingumo Teismo 2008 m. liepos 9 d. sprendimo dalies dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas, išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta.
20. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 2020 m. birželio 1 d. gautas pareiškėjos prašymas, kuriuo ji, vadovaudamasi CPK 349 straipsniu, nurodė atsisakanti kasacinio skundo ir prašo teismo priimti šį atsisakymą bei kasacinį procesą nutraukti. Pateiktame prašyme nurodyta, kad ieškovei yra žinomi kasacinio skundo atsisakymo padariniai.
Dėl pareiškėjos teisės atsisakyti paduoto kasacinio skundo
21. Kiekvienas asmuo turi subjektinę teisę nuspręsti, ar jo teisės ir įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, ar reikalinga jų teisminė gynyba. Kasacinio skundo atsisakymas yra viena iš kasacinį procesą inicijavusio asmens procesinių teisių (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 340 straipsnio 5 dalis, 349 straipsnis). Pagal CPK 349 straipsnio 1 dalį kasatorius turi teisę atsisakyti paduoto kasacinio skundo iki dalyvaujančių byloje asmenų kalbų pabaigos teismo posėdyje, o rašytinio proceso metu – iki teismo posėdžio pradžios. Vėliau atsisakyti kasacinio skundo negalima. Teisės atsisakyti kasacinio skundo įgyvendinimas yra dispozityvumo principo (CPK 13 straipsnis) išraiška, nes kasacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (kasatoriaus) iniciatyva, kai šis įgyvendina procesinę teisę atsisakyti inicijuoto kasacinio proceso. Kasacinio skundo atsisakymas nėra besąlygiškas pagrindas teismui nutraukti kasacinį procesą. Teismas turi teisę nepriimti kasacinio skundo atsisakymo, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, t. y. jeigu toks veiksmas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 349 straipsnio 3 dalis).
22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės pareiškimas dėl kasacinio skundo atsisakymo paduotas įstatyme nustatyta tvarka (CPK 349 straipsnio 1 dalis), iš pareiškimo turinio matyti, kad ji savo atsisakymą grindžia CPK 349 straipsniu, jai taip pat suprantami kasacinio skundo atsisakymo padariniai (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad šioje byloje pateiktas kasacinio skundo atsisakymas prieštarauja įstatymams ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 349 straipsnio 3 dalis).
23. Pareiškėjai atsisakius kasacinio skundo, liks galioti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismo nutartis atmesti pareiškėjos skundą palikta nepakeista.
24. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes bei remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad kasacinio skundo atsisakymas priimamas ir kasacinis procesas nutraukiamas (CPK 349 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Kasacinis teismas patyrė 7,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šios valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš kasacinį skundą pateikusios pareiškėjos atvirosios akcinės bendrovės Minsko traktorių gamyklos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
26. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Byloje nėra duomenų apie šalių patirtas dėl pateikto kasacinio skundo išlaidas, todėl jų atlyginimo priteisimo klausimas nespręstinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 349 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Priimti pareiškėjos atvirosios akcinės bendrovės Minsko traktorių gamyklos kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 16 d. nutarties peržiūrėjimo atsisakymą ir kasacinį procesą nutraukti.
Priteisti valstybei iš atvirosios akcinės bendrovės Minsko traktorių gamyklos (j. a. k. 100316761) 7,79 Eur (septynis Eur 79 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.