- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-14
- Bylos Nr.
- 2YT-5565-1003/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02036-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danas Lisas
- Pareiškėjas
- Otkrytoe aktsionernoe obshchestvo „Minskii traktornyi zavod“
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo Otkrytoe aktsionernoe obshchestvo „Minskii traktornyi zavod“ skundą dėl antstolio Andriaus Liaškovo veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Andrius Liaškovas, Suraleb, Inc,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. pareiškėjas Otkrytoe aktsionernoe obshchestvo „Minskii traktornyi zavod“ skundžia antstolio Andriaus Liaškovo vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašydamas panaikinti antstolio 2018 m. vasario 21 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) netenkinti prašymo, perskaičiuoti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palūkanų sumas, t. y. 12 proc. procesines palūkanas skaičiuoti nuo 2008 m. liepos 9 d.
2. Skunde nurodyta, kad antstolis nepagrįstai 2018 m. vasario 21 d. patvarkymu Nr. S(duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti Otkrytoe aktsionernoe obshchestvo „Minskii traktornyi zavod“ (toliau tekste – MTZ) prašymą perskaičiuoti palūkanų sumą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 12 proc. dydžio palūkanas skaičiuoti nuo 2008 m. liepos 9 d., t. y. nuo Kanados Ontarijo aukščiausiojo teismo sprendimo (toliau tekste – Ontarijo sprendimas) priėmimo. Ontarijo sprendimu buvo priteista Suraleb, Inc. naudai procesinės palūkanos pagal 2006 m. gegužės 31 d. Stokholmo arbitražo teismo sprendimo 7.6 punktą už laikotarpį iki 2008 m. liepos 9 d. Ontarijo sprendimas buvo pateiktas Lietuvos apeliaciniam teismui civilinėje byloje Nr. 2T-54-370/2016, Ontarijo sprendimo Suraleb, Inc. neginčijo. Pagal Stokholmo arbitražo teismo sprendimo nuostatas palūkanos už laikotarpį iki 2008 m. liepos 9 d. jau yra priteistos, todėl antstolis nepagrįstai išieško iš MTZ dvigubą nuostolių atlyginimą. 12 proc. dydžio procesinės palūkanos turėtų būti skaičiuojamos nuo 2008 m. liepos 9 d.
3. Antstolis 2018 m. kovo 26 d. patvarkymu (32-33 b. l.) atsisakė skundą tenkinti ir skundą su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė teismui. Atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą antstolis nurodė, kad antstolio kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat vykdoma Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017, kurioje aiškiai nurodyta, jog 12 proc. dydžio procesinės palūkanos pagal 2006 m. gegužės 31 d. Stokholmo arbitražo teismo sprendimo 7.6 punktą skaičiuojamos nuo 1947475,30 Eur sumos už laikotarpį nuo Arbitražo sprendimo priėmimo dienos (2006 m. birželio 1 d.). Ontarijo sprendimas Lietuvos Respublikoje nėra įgijęs nei res judicata, nei precedentinės galios, taip pat neturi jokios įrodomosios vertės.
Šalies argumentai
4. Suinteresuotas asmuo Suraleb, Inc teismui pateiktame procesiniame dokumente nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo skundą palikti nenagrinėtą, kadangi dėl 12 proc. palūkanų dydžio bei skaičiuojamo termino jau pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
5. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis skundžia antstolio Andriaus Liaškovo veiksmus vykdomojoje byloje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašydamas įpareigoti antstolį 12 proc. procesines palūkanas skaičiuoti nuo 2008 m. liepos 9 d.
6. CPK 18 str. numato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, antstolio pareiga vykdyti vykdomuosius dokumentus nustatyta Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 str. 1 d. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007). Vykdymo procese ne tik išieškotojui, bet skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą.
7. Susipažinus su civilinės bylos bei vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, nustatyta, kad antstolio Andriaus Liaškovo kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) skolininko MTZ atžvilgiu pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 100-101 b. l.) pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Suraleb, Inc prieš atvirąją akcinę bendrovę Minsko traktorių gamyklą bei Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimo byloje Suraleb, Inc prieš atvirąją akcinę bendrovę Minsko traktorių gamyklą dalį dėl 88777,97 JAV dolerių išankstinių palūkanų priteisimo. 2017 m. liepos 3 d. vykdomajame rašte taip pat nurodyta, kad bylos dalis pagal pareiškėjo Suraleb, Inc reikalavimą dėl 8,25 proc. dydžio palūkanų priteisimo nuo 1683629,89 Eur sumos už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 1 d. iki arbitražo teismo sprendimo įvykdymo perduotina iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Žemesnės instancijos teismas
8. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs Suraleb, Inc reikalavimą dėl palūkanų pagal Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimo 7.6 punktą dydžio ir skaičiavimo laikotarpio klausimus, 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017 nustatė, kad pagal Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimo 7.6 punktą, numatantį, jog „Suraleb, Inc įgyja teisę reikalauti palūkanų už laikotarpį po šio sprendimo pagal taikytinas taisykles“, yra skaičiuojamos 12 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo 1947475,30 Eur sumos už laikotarpį nuo Arbitražo sprendimo priėmimo dienos (2006 m. birželio 1 d.) iki šios sprendimo dalies įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje nurodė, kad tikslią procesinių palūkanų sumą pagal nurodytus kriterijus (palūkanų dydis, suma, nuo kurios palūkanos skaičiuojamos, laikotarpis nuo Arbitražo sprendimo priėmimo dienos iki faktinio šios Arbitražo sprendimo dalies įvykdymo) turi nustatyti antstolis vykdymo procese. 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina, nagrinėjamu atveju turi prejudicinę galią.
9. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje konstatavo, kad jog nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje visą 2006 m. gegužės 31 d. Stokholmo arbitražo teismo sprendimą. Tuo tarpu nei JAV Šiaurės Ilinojaus apygardos Rytų apylinkės apygardos teismas 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimu, nei Kanados Ontarijo aukščiausiasis teismas 2008 m. liepos 9 d. sprendimu šalių (MTZ ir Suraleb, Inc.) ginčo esmės nesprendė. Šie teismai taip pat, kaip ir Lietuvos apeliacinis teismas, sprendė 2006 m. gegužės 31 d. Stokholmo arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą. Spręsdami dėl Arbitražo sprendimo pripažinimo, JAV Šiaurės Ilinojaus apygardos Rytų apylinkės apygardos teismas bei Kanados Ontarijo aukščiausiasis teismas taip pat turėjo jurisdikciją tik paskaičiuoti palūkanų dydį pagal Arbitražo sprendime nustatytas taisykles, bet negalėjo spręsti jų priteisimo klausimo. JAV Šiaurės Ilinojaus apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimas bei Kanados Ontarijo aukščiausiojo teismo 2008 m. liepos 9 d. sprendimas dėl 2006 m. gegužės 31 d. Stokholmo arbitražo sprendimo pripažinimo nėra ir negalėjo būti pripažinti Lietuvos Respublikoje (CPK 810 straipsnio 6 dalis), nes jais nebuvo spręstas šalių materialusis teisinis ginčas ir jie negali būti savarankišku pripažinimo Lietuvos Respublikoje objektu. Nors JAV Šiaurės Ilinojaus apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalis dėl palūkanų priteisimo yra pripažinta ir leista vykdyti Lietuvos Respublikoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi, nenustačius jos nepripažinimo pagrindų, tačiau iš nurodyto užsienio valstybės teismo sprendimo turinio akivaizdu, jog jame nebuvo nustatinėjamas JAV Viskonsino valstijos teisės turinys dėl Arbitražo sprendimu priteistų pareiškėjui palūkanų dydžio. Dėl nurodytų priežasčių nei JAV Šiaurės Ilinojaus apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimas, nei Kanados Ontarijo aukščiausiojo teismo 2008 m. liepos 9 d. sprendimas Lietuvos Respublikoje nėra įgiję nei res iudicata, nei precedentinės galios, taip pat neturi jokios įrodomosios vertės, nustatinėjant faktą dėl taikytinos užsienio teisės turinio (CPK 808 straipsnio 2 dalis).
10. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017, kuria netenkino pareiškėjo Suraleb, Inc. prašymo dėl vykdomojo rašto pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį išdavimo, nurodydamas, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi, priimta kasacinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017, buvo pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje visas 2006 m. gegužės 31 d. Stokholmo arbitražo teismo sprendimas, remiantis šia aplinkybe Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. liepos 3 d. išdavė pareiškėjui Suraleb, Inc. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimo vykdymo Lietuvos Respublikoje, šio vykdomojo dokumento pagrindu antstolio Andriaus Liaškovo kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini).
11. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartyje nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas nesprendė piniginių lėšų priteisimo klausimo, o tik nustatė juridinį faktą dėl procesinių palūkanų dydžio, kurios buvo priteistos 2006 m. gegužės 31 d. Stokholmo arbitražo teismo sprendimu ir dėl kurio vykdymui Lietuvoje jau yra išduotas vykdomasis dokumentas, todėl tokia teismo nutartis nereikalauja priverstinio vykdymo, ši nutartis teisinius padarinius sukelia savaime. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis, kuria nustatytas arbitražo sprendimu priteistų procesinių palūkanų dydis, yra sudėtinė vykdymo proceso, pradėto pagal išduotą vykdomąjį raštą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties pagrindu, dalis. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis, kuria buvo išspręstas arbitražo teismo sprendimu priteistų procesinių palūkanų dydžio klausimas, savo esme yra nutartis dėl vykdomojo dokumento vykdymo išaiškinimo.
12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolis Andrius Liaškovas, priėmęs vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat turi pareigą vykdyti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartyje. Antstolio Andriaus Liaškovo 2018 m. vasario 21 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) netenkinti prašymo yra teisėtas, pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo, taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo MTZ prašymą perskaičiuoti vykdomojoje byloje Nr(duomenys neskelbtini) palūkanų sumas ir 12 proc. dydžio procesines palūkanas skaičiuoti nuo 2008 m. liepos 9 d., nes tokio prašymo tenkinimas prieštarautų Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarčiai, CPK 18 straipsnio nuostatoms (CPK 512 str.).
13. Atmestinas suinteresuoto asmens Suraleb, Inc. prašymas dėl proceso nutraukimo, nes nagrinėjamu atveju teismas vertina antstolio veiksmų teisėtumą vykdymo procese, t. y. ar antstolio 2018 m. vasario 21 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas, pagrįstas, o ne pakartotinai pasisako dėl 12 proc. dydžio procesinių palūkanų, dėl kurių jau pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjo Otkrytoe aktsionernoe obshchestvo „Minskii traktornyi zavod“ skundą dėl antstolio Andriaus Liaškovo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Netenkinti suinteresuoto asmens Suraleb, Inc. prašymo dėl proceso nutraukimo.
Nutarties kopijas išsiųsti proceso dalyviams.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.