- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-17
- Bylos Nr.
- 2S-165-619/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-07089-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- UAB „AC INVEST“
- Ieškovas
- AB „SEB LIZINGAS“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „AC INVEST“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nutarties dėl bylos atnaujinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „SEB LIZINGAS“ ieškinį atsakovei UAB „AC INVEST“ dėl įpareigojimo grąžinti AB „SEB LIZINGAS“ priklausantį kilnojamąjį turtą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo AB „SEB Lizingas“ ieškinį atsakovui UAB „AC Invest“ dėl įpareigojimo grąžinti ieškovui priklausantį kilnojamąjį turtą, kuris atsakovui buvo perduotas valdyti ir naudotis nutrauktos finansinio lizingo sutarties Nr. 2007-120530 pagrindu, t.y. automobilį Toyota Corolla, identifikacinis Nr.(duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini). Ši civilinė byla Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-09-28 d. nutartimi buvo sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-9352-599/2012, kurioje atsakovas ginčijo vienašališkai ieškovo atliktą finansinio lizingo sutarties nutraukimą.
Šalies argumentai
Ieškovas AB „SEB Lizingas“ 2013-09-25 pateikė teismui prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą išnykus bylos sustabdymo pagrindams bei byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui UAB „AC Invest“ naudotis turtu - automobiliu Toyota Corolla, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu AB „SEB lizingas“, kuris atsakovui buvo perduotas nutrauktos finansinio lizingo sutarties Nr. 2007-120530 pagrindu, ir įpareigoti atsakovą UAB „AC Invest“ iki bylos išnagrinėjimo pabaigos perduoti šį automobilį saugoti ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 3 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino, atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą bei ieškovo AB „SEB Lizingas“ reikalavimų užtikrinimui uždraudė atsakovui UAB „AC Invest“ naudotis turtu - automobiliu Toyota Corolla, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu AB „SEB lizingas“, kuris atsakovui buvo perduotas nutrauktos finansinio lizingo sutarties Nr. 2007-120530 pagrindu. Įpareigojo atsakovą UAB „AC Invest“ perduoti minėtą kilnojamąjį turtą ieškovui AB „SEB Lizingas“, kad šis jį saugotų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Teismas nutartyje konstatavo, kad vadovaujantis CK 6.503 str., 6.567 str. nuostatomis ir formuojama teismų praktika, tiek finansinės nuomos (lizingo), tiek ir išperkamosios nuomos sutarčių sudarymo atveju išnuomoto daikto savininku išlieka ne jo naudotojas (nuomininkas, lizingo gavėjas), o daikto nuomotojas (lizingo davėjas). Daikto nuomininkui naudojantis išsinuomotu daiktu ir nemokant už jį sutarto dydžio nuomos mokesčio, daikto savininkas ne tik patiria nuostolių dėl to, jog už jį negauna nuomos mokesčio ir palūkanų, bet verslo tikslais nuomojamas daiktas yra naudojamas versle, dėvisi, ir dėl to daikto vertė mažėja. Nemokant nuomos mokesčio už lizingo ar išperkamosios nuomos būdu išsinuomotą daiktą šio daikto savininkas gali patirti didelių nuostolių. Tai itin aktualu tuomet, kai nuomojamas daiktas dėl naudojimosi gali būti sugadintas ar sunaikintas. Tokiais atvejais, siekiant užtikrinti, kad patenkinus šį reikalavimą, daikto savininkas galėtų susigrąžinti jam nuosavybės teise priklausančius daiktus iš buvusio nuomininko, yra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - draudimų nustatymą daikto nuomininkui naudotis išsinuomotais daiktais, įpareigojant šiuos daiktus perduoti jo savininkui (2010-02-11 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 2134/2010). Teismas pripažino, kad ieškovo prašyme išdėstyti argumentai dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįsti, atsakovo „AC Invest“ imperatyvių sutarties nuostatų (tokių kaip prievolė apdrausti suteiktą automobilį, prievolė mokėti įmokas) nevykdymas suponuoja, kad grėsmė, jog tuo atveju, jei atsakovui toliau naudojantis automobiliu Toyota Corolla, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), jis būtų sugadintas ar sunaikintas, ieškovo patirti nuostoliai nebūtų atlyginami. Dėl šių priežasčių taikytinos laikinosios apsaugos priemonės ir uždraustina atsakovui naudotis kilnojamuoju daiktu – automobiliu Toyota Corolla, valstyb. Nr (duomenys neskelbtini), atsakovas įpareigotinas nedelsiant perduoti minėtą objektą ieškovui tinkamai saugoti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas UAB „AC Invest“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį, kuria buvo tenkintas ieškovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir ieškovo reikalavimo ieškinio užtikrinimui uždrausta atsakovui naudotis turtu, įpareigotas atsakovas perduoti minėtą turtą ieškovui, kad jis jį saugotų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, ir priimti nutartį atmesti ieškovo prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b.l. 19-30). Nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta neįsigilinus į bylos aplinkybes ir sutarties šalių santykių esmę, nevisapusiškai ištyrus byloje esančias aplinkybes, tinkamai nemotyvavus sprendimo. Apelianto nuomone, priimdamas skundžiamą nutartį teismas ignoravo ankstesnes teismų priimtas nutartis – Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-9352-599/2012, kurioje buvo patenkintas atsakovo UAB „AC Invest“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdyti bet kokie ieškovo veiksmai, areštuotas sutarties turtas, uždraudžiant ieškovui juo disponuoti; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-10390-235/2012, kuriuo buvo atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį ignoravo CPK 145 str. 2 d., 4 d., CPK 150 str. 4 d..Nurodė, kad ieškinio suma yra 11 782,39 Lt, nors ieškinyje nurodyta likutinė automobilio vertė buvo paskaičiuota klaidingai, nes pagal sutarties sąlygas neapmokėta turto vertė lygi 10 641,88 Lt sumai. Turto vertė rinkoje yra daugiau nei tris kartus didesnė – rinkos pardavimo kaina sudaro 35 000 Lt. Pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones teismas pažeidė atsakovo teises ir teisėtus interesus, CPK 3 str. 6 d. nuostatas. Pagal sutartį atsakovas paėmė paskolą 52 650 Lt sumai, per laikotarpį nuo 2008 m. iki 2013 m. išmokėjo 62 026,78 Lt sumą, tuo tarpu ieškovas dar reikalauja ir grąžinti turtą, kurio rinkos vertė sudaro 35 000 Lt sumą. Tokiu būdu iš atsakovo reikalaujama grąžinti skolos ir turto vertės suma viršija suteiktą paskolos sumą beveik du kartus ir pažeidžia teisingumo ir sąžiningumo principus. Teigia, kad ieškovas suklaidino teismą, kad atsakovas nevykdė pareigos drausti automobilį, kad neužtikrina tinkamos jam palikto automobilio techninės priežiūros, todėl teiginiai apie turto vertės sumažėjimą yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Ieškovas suklaidino teismą, nes Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-10-16 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-9352-599/2012, kuriuo buvo nepagrįstai atmestas ieškovo ieškinys, priimtas neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių, apeliacinis skundas nebuvo nagrinėjamas, nes skundo pateikimo nežymus pavėlavimas sukėlė bereikalingus ginčus dėl procesinių bylos aplinkybių. Apeliantas yra pasikreipęs į teismą su prašymu dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio ir mokėjimo atidėjimo (civ. byla Nr. 2S-1516-160 ir Nr. 2S-790-302/2013).
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas vadovavosi civ. byloje Nr. 2-134/2010 suformuota Lietuvos apeliacinio teismo praktika bei atsižvelgė į aplinkybes, keliančias grėsmą būsimo teismo sprendimo dėl įpareigojimo grąžinti turtą įvykdymui“ „<..> atsakovo impertyvių sutarties nuostatų, tokių kaip prievolė apdrausti jiems suteiktą automobilį, prievolė mokėti įmokas nevykdymas suponuoja, kad grėsmė, tuo atveju, jeigu atsakovas toliau naudojantis automobiliu Toyota Corrolla, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), jis bus sugadintas ar sunaikintas, ieškovo patirti nuostoliai nebūtų atlyginami“. Tuo tarpu atsakovas, nors ir nesutiko su šiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, tačiau nepateikė jokių grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo paneigiančių įrodymų. Nepateikė jokių įrodymų, kad automobilis yra techniškai tvarkingas ir saugomas garaže. Ieškovo nuomone, atsakovas nepagrįstai apeliuoja į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas iki šiol nepanaikino civilinėje byloje Nr. 2-9352-599/2012 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl jos neva draudžia ieškovui perimti turtą. Nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-9352-599/2012, kuriuo buvo atmestas UAB „AC Invest“ ieškinys dėl lizingos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu yra įsiteisėjęs, todėl remiantis CPK 150 str. laikytina, kad laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas yra pasibaigęs.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje apeliantas skundžia teismo nutartį, kuria buvo atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas bei taikyta laikinoji apsaugos priemonė – uždrausta atsakovui naudotis ginčo turtu – automobiliu ir jis įpareigotas šį turtą perduoti ieškovui.
Kadangi teismo nutartis dalyje dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu kaip yra nurodyta teismo nutartyje (CPK 165 str., 167 str.), o apeliantas skundą yra pateikęs visoje apimtyje dėl ginčijamos nutarties, šioje dalyje apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d.).
Kaip žinia, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Šių priemonių taikymas grindžiamas dvejopo pobūdžio prielaidomis: pirma – ieškinį teismas patenkins ir, antra – nesiėmus jų, gali iškilti grėsmė įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą.
Teismų praktikoje yra nusistovėjusi nuostata, jog preliminarus (lot. prima facie) pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011, etc.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kad preliminariai įvertinęs reikalavimų pagrįstumą, esą nustatė, jog kreditoriaus reikalavimai tikėtinai pagrįsti ir kad dėl tos priežasties jis taiko laikinąsias apsaugos priemones. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog teismas laikė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, ir yra pagrindo manyti, kad pasunkės teismo sprendimo įvykdymas, nes atsakovas nevykdo imperatyvių sutarties nuostatų, todėl yra grėsmė nuostolių kilimui. Kaip nustatyta iš Liteko sistemos duomenų, neįsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškovo ieškinys atsakovui buvo patenkintas, atsakovas įpareigotas ieškovui grąžinti automobilį Toyota Corolla, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atsakovui buvo perduotas valdyti ir naudotis nutrauktos finansinio lizingo sutarties 2007-120530 pagrindu. Atsakovas taip pat nepateikė jokių grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo paneigiančių įrodymų (CPK 178 str.). Todėl sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui byloje egzistavo.
Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai ignoravo teismų priimtas procesines nutartis, t.y. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-9352-599/2012, kurioje buvo patenkintas atsakovo UAB „AC Invest“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdyti bet kokie ieškovo veiksmai, areštuotas sutarties turtas, uždraudžiant ieškovui juo disponuoti; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-10390-235/2012, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nesutiktina su šiais apelianto skundo argumentais. Iš Liteko sistemos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-10-16 d. sprendimu atmetė UAB „AC invest“ ieškinį, kuriuo ieškovas prašė pripažinti, kad 2012-03-05 AB SEB lizingas sprendimas vienašališkai nutraukti finansinio lizingo sutartį Nr. 2007-120530-01 yra neteisėtas bei įpareigoti atnaujinti lizingo sutarties galiojimą. Nurodytas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK 150 str. 2 d.). Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. įsiteisėjusia nutartimi yra panaikintos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-24 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-9352-599/2012, taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdymas bet kokių atsakovo AB „SEB lizingas“ veiksmų Finansinio lizingo sutartyje Nr. 2007-120530 iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-9352-599/2012, areštas atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto automobilio Toyota Corolla, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovui juo disponuoti. O aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012-05-29 d. atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šiuo atveju taip neturėjo įtakos sprendžiant pakartotinį ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes įstatymas šaliai nedraudžia šiuos prašymus reikšti pakartotinai.
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas pažeidė CPK 145 str. 2 d. nuostatas, bendra laikinųjų apsaugos priemonių suma negali būti didesnė už ieškinio sumą. Apelianto tvirtinimu, bendra ieškinio suma yra 11 782,39 Lt, likusi atsakovo neišmokėta ieškovui suma sudaro 10 641,88 Lt, o automobilio rinkos kaina sudaro apie 35 000 Lt. Nepagrįstai pritaikius laikinąsias apsaugos priemones pažeisti atsakovo turtiniai interesai, nes jis siekia atgauti net tris kartus didesnės vertės turtą.
Nesutiktina, kad teismas pažeidė CPK 145 str. 2 d.. Ginčijama teismo nutartimi atsakovui yra uždrausta naudotis ginčo dalyku – automobiliu, kuris buvo perduotas nutrauktos lizingo sutarties pagrindu, įpareigojant atsakovą grąžinti ieškovui šį turtą saugojimui iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Apelianto argumentai, susiję su automobilio verte bei sumokėtų įmokų dydžiu šiuo atveju apeliacinės instancijos nuomone nedaro įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, kuria buvo išspręstas klausimas dėl įpareigojimo perduoti daiktą, siekiant užkirsti kelią nuostolių atsiradimui ar jų padidėjimui (CPK 145 str. 1 d. 12 p.).
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuri laikytina teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį procesą dalyje dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartues dalyje dėl civilinės bylos Nr. 2-2131-235/2013 nagrinėjimo atnaujinimo, nutraukti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.