- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-22
- Bylos Nr.
- e2-5501-1115/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01062-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Savkinienė
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- M. Ž.
- Advokatai
- Arūnas Merkys
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui M. Ž. (M. Ž.) dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo:
1.1. pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-13717-494/2012 patvirtintoje sutartyje dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo pasekmių nustatytą išlaikymo nepilnamečiam sūnui V. Ž. dydį ir nuo šio ieškinio pateikimo teismui dienos priteisti iš atsakovo M. Ž. nepilnamečiam sūnui V. Ž. 310 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, iki jis sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
1.2. priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas pagal teismui iki bylos išnagrinėjimo pabaigos pateiktus šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu buvo nutraukta jos ir atsakovo santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo pasekmių. Minėtoje sutartyje sūnui V. Ž. atsakovas buvo įsipareigojęs mokėti 200 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nuo to laiko, kai buvo priteistas išlaikymas sūnui, pragyvenimas šalyje bei vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė ir priteistas išlaikymas nebeatitinka šios dienos gyvenimo realijų, nebeužtikrina būtiniausių vaiko poreikių tenkinimo. Šiuo metu iš atsakovo priteista vaiko išlaikymo suma yra indeksuota ir sudaro 279 Eur, tačiau ji vis tiek nesiekia net pusės minimalios mėnesinės algos (toliau ir MMA) dydžio. Ieškovė nurodė, jog šiuo metu nedirba, augina kitą mažametį vaiką ir yra vaiko priežiūros atostogose. Pažymėjo, jog gauna 567,41 Eur vaiko priežiūros išmoką. Už V. Ž. nuo 2024 m. sausio 1 d. skirtą išmoką iš Vilniaus rajono savivaldybės gauna 96,25 Eur. Atsakovas priteisto išlaikymo sūnui neteikia, todėl iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodros) ieškovė gauna tik 88,20 Eur dydžio vaiko išlaikymo išmoką. Kadangi šiuo metu augina du vaikus, V. Ž. poreikiams ieškovė faktiškai gali skirti mažiau pajamų, nei iki tol. Todėl atsakovo išlaikymas sūnui yra labai reikalingas. Nurodė, jog nežino, ar atsakovas dirba ir kokios yra jo pajamos šiuo metu. Ieškovė taip pat pažymėjo, jog sūnui jau (duomenys neskelbtini) metų, jis gerokai paaugęs ir sparčiai tebeauga, todėl padidėjo poreikiai ir išlaidos drabužiams, avalynei, maistui, higienos priemonėms, mokyklos reikmenims, ekskursijoms. Išaugo pramogų poreikis, atsirado papildomos išlaidos vaiko telefonui, reikalingas internetas ir kt. Be abejonės, prisideda ir vaiko daliai skirtinos būsto išlaikymo išlaidos. Be to, sūnus lanko futbolo treniruotes (mėnesio mokestis 85 Eur), VšĮ ,,IRON MUSCLES“ Rudaminos sporto klubą (vieno mėnesio abonemento kaina 20 Eur), ieškovė yra apdraudusi sūnų gyvybės draudimu (vieno mėnesio draudimo įmoka 40 Eur). Ieškovė taip pat nurodė, jog 2023 m. rugsėjo mėn. jai teko paimti kreditą. Vieno mėnesio įmokos dydis yra 309,83 Eur. Kreditas buvo paimtas papildomam žemės sklypui prie jau turimo nupirkti. Mano, kad tai taip pat priskirtina ir prie vaiko poreikių bei jo interesų užtikrinimo ateičiai. Taigi ieškovė prašo iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisti 310 Eur kas mėnesį – faktiškai pusė 2024 m. MMA atskaičius vaiko išmoką.
3. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė. Jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 1 dalis).
4. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių nėra ginčo dėl išlaikymo padidinimo, ieškovės ir atsakovo esamą turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko amžių, išlaikymo dydis turėtų būti priteistinas užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas ir vaiko poreikius tenkinti, o tikslesnio dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, ištyrus visus ieškovės ir atsakovo pateiktus įrodymus. Teismo priteisto išlaikymo dydžio padidinimas atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, dėl to ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo turėtų būti patenkintas visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus. Pažymėjo, kad atsakovas Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos telefonu buvo nurodęs, kad sutinka mokėti 310 Eur išlaikymą vaikui. Nurodė, kad atsakovo specialybė – mechanikas. Paaiškino, jog, kiek ji žino, atsakovas šiuo metu yra registruotas užimtumo tarnyboje. Nurodė, kad, jos žiniomis, atsakovas turi turto. Taip pat paaiškino, jog šiuo metu atsakovas išlaikymo vaikui neteikia. Nurodė, jog tuo laikotarpiu, kai ieškovė gyveno kartu su atsakovu, jis dirbo statybose, todėl turi tokią galimybę ir dabar. Nurodė, kad ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, nuo gruodžio mėnesio gauna 560 Eur su trupučiu ir apie 300 Eur vaiko išmokas už du vaikus. Atsakovas turi vieną vaiką – bendrą su ieškove. Aiškindama aplinkybes apie jai žinomus esamus (nesamus) atsakovo ir savo išlaikytinius nurodė, kad atsakovas neturi neįgalių tėvų, ieškovė kitų išlaikytinių be dviejų vaikų taip pat neturi. Paaiškino, kad ieškovė turi finansinį įsipareigojimą SB lizingui apie 16 000 Eur. Ieškovė nurodė, kad pagal specialybę ji yra pedagogė ir dirba (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo
6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta ir tarptautinėje teisėje – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, kurios 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu.
7. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą).
8. Pagal CK 3.201 straipsnį, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 ir kt.).
10. Taigi, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai), tačiau kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą (būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui). Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
11. Teismų praktikoje pažymima, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-323-565/2023).
12. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo pasekmių nustatytą išlaikymo nepilnamečiam sūnui V. Ž. dydį ir nuo šio ieškinio pateikimo teismui dienos priteisti iš atsakovo M. Ž. nepilnamečiam sūnui V. Ž. 310 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, iki jis sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
13. Iš byloje esančios Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvados matyti, jog tarnyba sutinka su ieškiniu nurodydama, jog išlaikymo dydžio padidinimas atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Išvadoje taip pat nurodyta, jog 2024 m. balandžio 17 d. buvo susisiekta telefonu su M. Ž., kuris paaiškino, jog ieškinio nėra gavęs ir su juo nesusipažino. Pasak atsakovo, jis neprieštarauja, kad būtų padidintas išlaikymas iki 310 Eur. Atsakovo teigimu, jis ilgai nemokėjo 200 Eur išlaikymo, nes turėjo traumą, ilgai buvo be darbo ir dėl kitų aplinkybių. Atsakovas gyvena vienas, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovo teigimu, jis turi paskolų ir įsipareigojimų antstoliams, šiuo metu yra registruotas užimtumo tarnyboje, bet sako, kad vaiko išlaikymui 310 Eur sumą mokės.
14. Bylos duomenimis, šalių santuoka buvo nutraukta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-13717-494/2018. Minėtu sprendimu taip pat buvo patvirtinta šalių sudaryta 2018 m. lapkričio 2 d. sutartis dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo pasekmių, kuria šalys be kita ko susitarė, jog M. Ž. nepilnamečio vaiko V. Ž. išlaikymui skirs po 200 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
15. Sprendžiant teismo sprendimu priteisto išlaikymo vaikui padidinimo klausimą, svarbu įvertinti tiek pasikeitusius vaiko poreikius, tiek tėvų turtinės padėties pasikeitimą.
16. Vertinant šiuo metu esamus vaiko poreikius, pažymėtina, kad atsakovė nurodė, jog sūnui jau (duomenys neskelbtini) metų, jis gerokai paaugęs ir sparčiai tebeauga, todėl padidėjo poreikiai ir išlaidos drabužiams avalynei, maistui, higienos priemonėms, mokyklos reikmenims, ekskursijoms. Išaugo pramogų poreikis, atsirado papildomos išlaidos vaiko telefonui, reikalingas internetas ir kt. Prisideda ir vaiko daliai skirtinos būsto išlaikymo išlaidos. Be to, sūnus lanko futbolo treniruotes (mėnesio mokestis 85 Eur), VšĮ ,,IRON MUSCLES“ Rudaminos sporto klubą (vieno mėnesio abonemento kaina 20 Eur), taip pat, vaikas apdraustas gyvybės draudimu (vieno mėnesio draudimo įmoka 40 Eur). Šias sumas pagrindžia į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (VšĮ „Iron Muscles“ pažyma, VšĮ futbolo klubo „Granitas“ pažyma, draudimo liudijimas DD Nr. 074187, mokėjimo nurodymas).
17. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos vaiko patiriamos išlaidos poreikiams tenkinti yra protingos ir pagrįstos. Pažymėtina, kad nors byloje nėra pateiktų įrodymų apie kai kurias patiriamas išlaidas (drabužiams, avalinei, maistui, higienos prekėms, mokyklos reikmenims, ekskursijoms, telefonui, internetui, būsto išlaikymo išlaidoms), tačiau kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad bylose dėl vaiko išlaikymo, nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Taigi teismas pripažįsta, kad minėtos išlaidos yra būtinos ir realios. Akivaizdu, jog augančiam vaikui reikia nupirkti avalinę, drabužius, kad vaikas valgo, kad gyvendamas būste naudoja elektrą, vandenį, kt., dėl ko susidaro papildomos komunalinės išlaidos, taip pat nereikia įrodinėti aplinkybių, kad vaikui reikalingos išlaidos higienos prekėms, mokyklos reikmenims, ekskursijoms, telefonui bei internetui. Pasisakant dėl papildomų išlaidų vaiko lankomiems sporto, futbolo klubams, pažymėtina, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, kiekvienas vaikas turi teisę į laisvalaikį, bendravimo, saviraiškos pomėgius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kiekvienas vaikas turi teisę į papildomą ugdymą, kurį turi užtikrinti abu tėvai, skirdami lėšų vaiko papildomiems užsiėmimams. Teismo vertinimu, išlaidos, patiriamos draudžiant vaiką gyvybės draudimu, taip pat yra reikalingos ir užtikrina geriausius vaiko interesus.
18. Vertinant ieškovės finansinę padėtį, iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, ieškovės pajamas šiuo metu sudaro vaiko priežiūros išmoka (567,41 Eur), vaiko išlaikymo išmokos (88,20 Eur ir 96,25 Eur). Ieškovė teismo posėdžio metu patikslino, kad už abu vaikus gaunama vaikų išmoka sudaro apie 300,00 Eur. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios vartojimo kredito sutarties Nr. 5778165, matyti, jog ieškovė turi kreditorinį įsipareigojimą UAB „SB lizingas“, bendra vartojimo kredito suma – 18 628,04 Eur. Kaip paaiškino ieškovė teismo posėdžio metu, šis kreditas buvo paimtas minėtam žemės sklypui įsigyti. Teismui išreikalavus duomenis iš Kelių transporto priemonių registro matyti, jog ieškovės vardu įregistruotos dvi transporto priemonės – FORD GALAXY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VOLVO S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kito turto ar kreditorinių įsipareigojimų ieškovė, bylos duomenimis, neturi.
19. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog ieškovė turi dar vieną išlaikytinį – nepilnametį vaiką. Ji pagal specialybę yra pedagogė, dirba (duomenys neskelbtini).
20. Vertinant atsakovo finansinę padėtį, teismui išreikalavus duomenis iš Kelių transporto priemonių registro matyti, jog atsakovo vardu registruota transporto priemonė VOLVO S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jai taikomas areštas. Išreikalavus duomenis iš Nekilnojamojo turto registro matyti, kad atsakovas taip pat turi nekilnojamojo turto – žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Iš minėto registro išrašų taip pat matyti, kad atsakovui priklausančioms sklypų dalims yra taikomas areštas. Iš Antstolių informacinės sistemos registro matyti, jog atsakovas turi kreditorių – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių, Aktiva Finance Group OU, E. M., išieškojimus vykdantys antstoliai yra Brigita Palavinskienė ir Dainius Šidlauskas.
21. Byloje nėra įrodymų apie tai, ar atsakovas šiuo metu gauna kokias nors pajamas, ar dirba, tačiau ieškovės paaiškinimais, taip pat remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, atsakovas šiuo metu yra registruotas užimtumo tarnyboje. Kaip nurodė ieškovė, atsakovo specialybė – mechanikas. Ieškovės teigimu, taip pat minėtoje išvadoje nurodyta, jog atsakovas kitų išlaikytinių, be su ieškove turimo bendro vaiko, neturi. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, kad jam būtų nustatytas darbingumo lygis.
22. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, vaiko amžių, poreikius, šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad nors atsakovas turi skolų, tačiau turi ir kilnojamojo bei nekilnojamojo turto, yra darbingo amžiaus, turi įgijęs specialybę, kitų išlaikytinių neturi, be to, remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, atsakovas su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo dydžiu sutiko, taip pat išvadoje nurodė, kad priteisto išlaikymo dydžio padidinimas atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, atsakovas byloje atsiliepimo nepateikė ir ieškinio reikalavimų neginčijo, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti ir pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-13717-494/2018 patvirtintoje sutartyje dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo pasekmių nustatytą išlaikymo nepilnamečiam sūnui V. Ž. dydį ir nuo šio ieškinio pateikimo teismui dienos priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui 310 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, iki jis sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vadovaujantis CK 3.190 straipsnio 1 dalimi, ieškovė paskirta nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
23. Sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
24. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
25. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų, susidariusių byloje šaliai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atlyginimo tvarka nustatyta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
26. CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
27. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)ATP-C-2023-11661 byloje 50 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo. Nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovė buvo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Ieškinį tenkinus, visos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 272,92 Eur už antrinę teisinę pagalbą ir 30,00 Eur už mokėtiną žyminį mokestį (80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai) priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
28. Teismas byloje patyrė 19,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį tenkinus, ši suma priteistina valstybės naudai iš atsakovo (CPK 96 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-13717-494/2018 patvirtintoje sutartyje dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo pasekmių nustatytą išlaikymo nepilnamečiam sūnui V. (V.) Ž. dydį ir nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. kovo 26 d.) priteisti iš atsakovo M. (M.) Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui V. (V.) Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 310 Eur (trijų šimtų dešimties eurų 00 ct) dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, iki V. Ž. sulauks pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šias lėšas uzufrukto teise tvarko E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo M. (M.) Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 30,00 Eur (trisdešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio (gavėja Valstybinės mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, įmoka gali būti atlikta į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo M. (M.) Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 19,02 Eur (devyniolika eurų 02 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (gavėja Valstybinės mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, įmoka gali būti atlikta į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).
Priteisti iš atsakovo M. (M.) Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 272,92 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus 92 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (gavėja Valstybinės mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, įmoka gali būti atlikta į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.