- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-31
- Bylos Nr.
- e2A-323-565/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01651-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- J. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovei J. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. M., prašydamas sumažinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimu nustatytą išlaikymą nepilnametei dukrai A. M. iki 220 Eur kas mėnesį.
2. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimu buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis (toliau – ir Sutartis), kuria šalių nepilnametės dukros A. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, o ieškovas įsipareigojo nuo santuokos nutraukimo dienos iki 2020 m. sausio 1 d. sumokėti 5 000 Eur išlaikymą dukrai ir nuo 2020 m. sausio 1 d. dienos mokėti pusės minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) dydžio išlaikymą kas mėnesį iki kol dukra sulauks pilnametystės.
3. Ieškovas teigia, kad sutikdamas su tokia išlaikymo forma manė, jog MMA dydis bus santykinai stabilus. Be to, Sutartyje nebuvo aptarta, kad išlaikymas turėtų būti mokamas nuo MMA dalies, liekančios atskaičius mokėtinus mokesčius, o atsakovė reikalauja mokėti išlaikymą nuo visos MMA sumos. Didėjant MMA dydžiui, ieškovas priverstas dukros išlaikymui skirti didžiąją savo pajamų dalį, t. y. tokią sumą, kuri neatitinka nei vaiko poreikių, nei ieškovo turtinių galimybių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad:
4.1. pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydį ir formą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį;
4.2. spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.);
4.3. siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą (būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui). Mažinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja, tokiu būdu gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant klausimą, ar išlaikymo sumažinimo reikalaujančio tėvo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, būtina įvertinti, ar ji pablogėjo tiek, jog, atsisakius sumažinti išlaikymo dydį, jis negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis);
4.4. taigi, pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis);
4.5. nagrinėjamu atveju ieškovas prašo sumažinti išlaikymo dydį ir šį reikalavimą iš esmės grindžia pablogėjusia ieškovo turtine padėtimi, nes, anot ieškovo, MMA dydis nuolat kyla, išlaikymui yra taikoma indeksacija, todėl išlaikymo dydis, susietas su MMA dydžiu, nuolat auga, kai tuo tarpu ieškovo darbo užmokestis didėja nežymiai;
4.6. bylos duomenimis, šalių santuoka buvo nutraukta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimu. Minėtu sprendimu buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo pasekmių (Sutartis), kuria, be kita ko, šalys susitarė dėl išlaikymo nepilnametei dukrai. Sutartimi šalys susitarė, kad ieškovas nuo 2020 m. sausio 1 d. dienos mokės pusės MMA dydžio išlaikymą dukrai kas mėnesį;
4.7. bylos duomenimis, ieškovas yra (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateiktų pažymų apie ieškovo darbo užmokestį matyti, kad 2017 metais ieškovo atlyginimas vidutiniškai sudarė apie 940 Eur atskaičius mokesčius, iš pateiktos pažymos apie 2021 metų antrojo pusmečio ieškovo darbo užmokestį matyti, kad ieškovo atlyginimas vidutiniškai sudarė apie 1 440 Eur neatskaičius mokesčių, o iki 2022 metų rugpjūčio 31 d. ieškovo vidutinis darbo užmokestis sudarė apie 2 483 Eur atskaičius mokesčius. Iš pridėto (duomenys neskelbtini) potvarkio dėl priemokos mokėjimo ieškovui matyti, kad ieškovui prie atlyginimo iki 2022 m. lapkričio 30 d. yra skiriama 40 proc. pareiginės algos dydžio priemoka. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, (duomenys neskelbtini). Iš Kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, jog ieškovui priklauso automobilis Volkswagen Golf, (dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas);
4.8. iš byloje pateiktų duomenų apie atsakovės turtinę padėtį matyti, jog atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), užima (duomenys neskelbtini) pareigas. Iš pažymos apie gaunamas pajamas matyti, kad atsakovės darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. vidutiniškai sudarė apie 1 854 Eur atskaičius mokesčius. Iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo dėl papildomų užduočių (pareigų) skyrimo ir priemokos mokėjimo matyti, kad atsakovei nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. skiriama 40 procentų pareiginės algos dydžio priemoka. Kelių transporto priemonių duomenimis, atsakovės vardu yra registruota transporto priemonė Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovei priklauso žemės sklypas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), patalpos/butai, esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini);
4.9. iš byloje pateiktos vaiko poreikių lentelės matyti, jog vaiko poreikiams tenkinti reikalinga apytiksliai 867 Eur suma per mėnesį. Iš pateiktų vaiko poreikių lentelių ankstesniais mėnesiais (balandžio-rugpjūčio mėn.) matyti, jog vaikui reikalinga mėnesiui tenkanti suma svyravo tarp 586,47 Eur ir 1 035,57 Eur, taigi vidutiniškai apie 811 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pažymėjo, kad per mėnesį vaikui reikalinga suma viršija 600 Eur. Vaiko poreikiams tenkinti reikalingą sumą pagrindžia į bylą pateikti mokėjimo kvitai už maistą, žaislus, rūbus, buitines prekes, pramogas, sveikatos priežiūras paslaugas ir kt., taip pat neformaliojo švietimo paslaugų teikimo sutartys. Byloje nėra duomenų apie tai, jog vaikas turėtų specialių poreikių;
4.10. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kad Sutartimi nustatyto išlaikymo sumažinimas iki 220 Eur per mėnesį negali būti laikomas patenkinančiu net minimalius vaiko poreikius, jis neatitiktų geriausių nepilnamečio vaiko interesų;
4.11. įvertinus byloje pateiktus įrodymus, nėra pagrindo spręsti apie tai, kad ieškovo turtinė padėtis būtų iš esmės pablogėjusi. Atvirkščiai, šiuo metu jo gaunamas darbo užmokestis yra gerokai didesnis nei tuo metu, kai buvo sudaryta Sutartis. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad vaiko poreikiai, jam augant, didėja. Nors ieškovas teigia, kad vaiko poreikius galima sumažinti, nes esą nėra būtinybės lankyti tiek būrelių ar skirti 50 Eur per mėnesį vitaminams bei kitiems maisto papildams, tačiau teismas pažymi, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-599-340/2020). Ieškovas yra darbingo amžiaus, dirbantis, sveikas, gaunantis vidutinį ar didesnį nei vidutinį darbo užmokestį, turintis nekilnojamojo turto. Tik ieškovo poreikių pasikeitimas (siekis gauti banko paskolą) nesudaro pagrindo sumažinti išlaikymo vaikui dydį;
4.12. nors ieškovas teigia, kad MMA dydis kyla greičiau nei jo darbo užmokestis, tačiau lygiai taip pat kyla ir kainos bei augančio vaiko poreikiai. 1 MMA (atskaičius mokesčius) dydžio išlaikymas vaikui gali būti nustatomas net tuo atveju, kai vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, tačiau ieškovas siekia neteikti net ir pusės MMA dydžio išlaikymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
5.1. teismas neteisingai įvertino aplinkybę dėl esminio ieškovo turtinės padėties pasikeitimo, lyginant su pirmojo teismo sprendimo priėmimo momentu (2017 m. gegužės 8 d.). Teismas vertino tik tai, kad ieškovo darbo užmokestis yra gerokai didesnis nei tuo metu, kai buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta Sutartis. Teismas nevertino ieškovo argumentų, kad turtinė padėtis vertinama ne tik nustatant, jog darbo užmokestis padidėjo, bet ir nustatant santykį tarp gaunamų pajamų ir įsipareigojimų (t. y. išlaikymo mokėjimo). Šis santykis iš esmės pasikeitė dėl to, kad išlaikymo dydis buvo susietas su kintamu dydžiu (MMA);
5.2. ieškovo atlyginimas (pagal byloje esančią pažymą) 2017 m. vidutiniškai sudarė (neatskaičius mokesčių) 1 245 Eur, o šiuo metu sudaro (pagal į bylą pateiktą pažymą) 1 439 Eur, t. y. padidėjo tik apie 15,7 proc., toli gražu ne tiek, kiek buvo didinamas MMA dydis. Per ketverius metus MMA išaugo 41,3 proc., o išlaikymas, nustatytas tvirta suma, būtų indeksuotas 15,7 proc., t. y. beveik trigubai mažiau. Taigi, ieškovo atlyginimas padidėjo 15,7 proc., tuo tarpu MMA dydis buvo padidintas 41,3 proc., t. y. beveik tris kartus daugiau;
5.3. kadangi išlaikymo dydis Sutartyje buvo susietas su MMA dydžiu, šiam dydžiui iš esmės kintant, aptartas išlaikymo dydis nebeatitinka proporcingumo principo ir ieškovo galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą, viršija nepilnamečio vaiko poreikius, todėl buvo ir yra pagrindas spręsti išlaikymo sumažinimo klausimą;
5.4. teismas visiškai nepagrįstai ir neargumentuotai vertino vaiko poreikius. Teismas abstrakčiai nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad vaiko poreikiai, jam augant, didėja. Tokių realių duomenų byloje nėra. Atsakovė praktiškai neįrodinėjo pasikeitusių, padidėjusių vaiko poreikių. Be to, teiginys, kad vaiko poreikiai yra susiję su jo amžiumi ir nuolat didėja, yra neteisingas, niekuo nepagrįstas, neatitinka teismų praktikos ir įstatymų. Įstatyme yra numatytas tik vaikui skiriamo išlaikymo indeksavimas, susijęs su infliacija (vartojimo kainų indeksu), tačiau ne su amžiumi;
5.5. CK 3.208 straipsnis be jokių išimčių numato, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šios bylos atveju, išlaikymas yra priteistas periodinėmis išmokomis, taigi privalo būti indeksuojamas. Taigi, nepaisant to, kad MMA dydis yra didinamas žymiai daugiau negu infliacija bei vartojimo kainų indeksas, šias išmokas dar būtų privalu indeksuoti. Suprantama, kad tai būtų absurdas, aiškiai parodantis, kad teismas negalėjo išlaikymo susieti su MMA dydžiu. Toks susiejimas neatitinka įstatymo, kuriame, nors nėra aiškiai nurodyta, tačiau iš CK 3.208 straipsnio suprantama, kad išlaikymas gali būti nustatomas tik tvirta, fiksuota pinigų suma. Todėl esamą situaciją būtina ištaisyti;
5.6. teismas sprendime nurodė, kad „ieškovo poreikių pasikeitimas (siekis gauti banko paskolą) nesudaro pagrindo sumažinti sprendimu vaikui priteisto išlaikymo dydį“. Toks teismo argumentas taip pat neteisingas, kadangi šiuo metu ieškovas negali gauti banko paskolos ne tiek dėl išlaikymo dydžio (to bankas dar net nenagrinėjo), bet dėl to, kad bankas Sutartimi nustatytą išlaikymo dydį vertina kaip neaiškų ir reikalauja nurodyti konkrečią, fiksuotą ieškovo mėnesinių įsipareigojimų sumą.
Atsiliepimas
6. Atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
6.1. ieškovas nurodo, kad jo turimas turtas nėra aplinkybė, patvirtinanti, kad ieškovas gali teikti didesnį išlaikymą vaikui. Toks ieškovo teiginys atmestinas, nes, vertinant tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jų darbo užmokestis, bet ir turimas turtas. Ieškovo turtinė padėtis yra pagerėjusi ne tik dėl didėjančio darbo užmokesčio, bet ir dėl įgyto nekilnojamojo turto – pagal Nekilnojamojo turto registro informaciją po santuokos nutraukimo ieškovas įsigijo žemės sklypą ir jame stato namą;
6.2. ieškovas, ginčydamas teismo argumentus apie jo turtinę padėtį, klaidina apeliacinės instancijos teismą. Ieškovas nurodo, kad 2017 m. jo darbo užmokestis neatskaičius mokesčių buvo 1 245 Eur, o šiuo metu – 1 439 Eur, kas sudaro 15,7 proc. pokytį. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. darbo užmokestis nurodytas neatskaičius mokesčių, o 2022 m. – atskaičius mokesčius. Pažymos apie ieškovo darbo užmokestį duomenimis ieškovas per 2022 m. 8 mėn. uždirbo 19 860,88 Eur, taigi jo mėnesio darbo užmokestis yra (19 860,88/8) 2 482,61 Eur, t. y. padidėjo ne 15,7 proc., o 99 proc.;
6.3. ieškovas dukra beveik nesirūpina, nesidomi jos pomėgiais, sveikata, socialiniu gyvenimu, mergaitės nepasiima arba pasiima trumpam laikotarpiui. Ieškovas apie dukros poreikius žino tik tiek, kad nori mokėti 220 Eur per mėnesį išlaikymą. Vaiku besirūpinančiam tėvui nereikia įrodinėti akivaizdžių ir visuotinai žinomų dalykų, tokių kaip kainų kilimas ir augant vaikui augantys jo poreikiai. Ieškovas, manytina, ir pats supranta, kad maisto, rūbų, pramogų, medicininių paslaugų kainos ženkliai skiriasi nuo buvusių 2017 m.;
6.4. nutraukdamas santuoką, ieškovas sudarė būtent tokią Sutartį – didinti vaikui skiriamą išlaikymą didėjant MMA dydžiui. Atsakovė pažymi, kad tiek ji, tiek ieškovas yra išsilavinę žmonės, skyrybų metu supratę, kad MMA dydis kasmet didėja, taip pat didėja ir vaiko poreikiai;
6.5. atsakovė teismui pateikė įrodymus, kad ieškovas vaikui moka po 220 Eur (mažiau, nei yra priteista), kai tuo tarpu vaikui išlaikyti reikia apie 760 Eur. 220 Eur nėra net pusė vaiko išlaikymui reikalingų lėšų;
6.6. ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis negali pasiimti būsto paskolos, nes bankui nėra aiškus išlaikymo dydis. Ieškovas ieškiniu nereikalavo nustatyti konkrečią išlaikymo sumą, o prašė tik sumažinti priteistą išlaikymą. Jei ieškovui nėra aišku, kokio dydžio išlaikymą jis turi mokėti, jis turėtų kreiptis į 2017 m. sprendimą priėmusi teismą ir prašyti išaiškinti sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
9. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
10. Nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu arba pradėdami gyventi skyrium, sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Šią sutartį tvirtina teismas (CK 3.193 straipsnio 1 dalis).
11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Sutartimi šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, o ieškovas įsipareigojo nuo santuokos nutraukimo dienos iki 2020 m. sausio 1 d. sumokėti 5 000 Eur išlaikymą dukrai ir nuo 2020 m. sausio 1 d. dienos mokėti pusės minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) dydžio išlaikymą per mėnesį iki kol dukra sulauks pilnametystės.
12. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindas pakeisti išlaikymo dydį konstatuojamas nustačius konkrečias faktines aplinkybes, t. y. esminius skolininko turtinės padėties pasikeitimus arba vaiko poreikių pasikeitimą; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
14. Kasacinio teismo pažymėta tai, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pokytį, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo – tėvų turtinė padėtis, vaikų poreikių pasikeitimas turi būti įvertinti atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
15. Ieškovas nurodo, kad su Sutartyje nurodyta išlaikymo forma sutiko, nes manė, kad MMA dydis bus santykinai stabilus. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą (MMA) tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi Lietuvos Respublikos trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas. Lietuvos Respublikos trišalė taryba savo išvadą Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia kiekvienais metais iki birželio 15 dienos arba iki kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašomos datos. Atsižvelgus į DK įtvirtintą reguliavimą, negalima sutikti su ieškovo argumentu, kad buvo galima tikėtis stabilaus MMA dydžio, kadangi šis dydis yra kintantis, priklausantis nuo šalies ūkio vystymosi rodiklių bei tendencijų ir nustatomas kiekvienas metais iš naujo.
16. Ieškovas taip pat tvirtina, kad teismas negalėjo išlaikymo susieti su MMA dydžiu, nes toks susiejimas neatitinka įstatymo, kuriame, nors nėra aiškiai nurodyta, tačiau iš CK 3.208 straipsnio suprantama, kad išlaikymas gali būti nustatomas tik tvirta, fiksuota pinigų suma, todėl esamą situaciją yra būtina ištaisyti. Nėra pagrindo sutikti su šiuo ieškovo teiginiu. Kaip jau nurodyta, nepilnamečių vaikų tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu arba pradėdami gyventi skyrium, sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Šią sutartį tvirtina teismas (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Taigi, nepilnamečių vaikų tėvai turi teisę savo susitarimu nustatyti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį ir formą. CK 3.195 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau nėra nurodyta, kad periodinės išmokos dydis gali būti išreikštas tik fiksuota pinigų suma. Ieškovo nurodytas CK 3.208 straipsnis reglamentuoja periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo indeksavimą, tačiau nereglamentuoja, kaip turi būti išreikštas periodinės išmokos dydis.
17. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018).
18. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-611/2019). Kaip nurodyta aukščiau, pagrindas pakeisti nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį yra esminis skolininko turtinės padėties pasikeitimas arba vaiko poreikių pasikeitimas.
19. Ieškovas neteigė ir neįrodinėjo, kad nepilnametės šalių dukros poreikiai po Sutarties sudarymo sumažėjo. Todėl teismas neprivalėjo iš naujo vertinti šalių nepilnametės dukros poreikių.
20. Ieškovas privalėjo įrodyti iš esmės pasikeitusias (pablogėjusias) savo finansines galimybes po Sutarties sudarymo. Ieškovas esminio savo finansinės padėties pablogėjimo neįrodė. Nepilnametės šalių dukros išlaikymo dydis Sutartimi buvo susietas su MMA dydžiu, MMA dydis didėjo, tačiau didėjo ir ieškovo atlyginimas. Iš į bylą pateiktų pažymų apie ieškovo darbo užmokestį matyti, kad 2017 metais ieškovo darbo užmokestis vidutiniškai sudarė apie 940 Eur atskaičius mokesčius, o 2022 metais – apie 2 483 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Ieškovas po santuokos nutraukimo įsigijo vertingą nekilnojamąjį turtą. Todėl konstatuojama, kad ieškovas neįrodė iš esmės pablogėjusios savo turtinės padėties.
21. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovui taip pat neatlyginamos jo apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo2022 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.