- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-03
- Bylos Nr.
- e2-6689-1115/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01651-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Savkinienė
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- J. M.
- Advokatai
- Lina Gudaitė, Darius Ališauskas
dalyvaujant ieškovo D. M. (D. M.) atstovui advokatui Dariui Ališauskui, atsakovės J. M. atstovei advokatei Linai Gudaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. M. (D. M.) patikslintą ieškinį atsakovei J. M., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl išlaikymo nepilnamečio vaiko naudai dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė
I. Ginčo esmė
1. ieškovas D. M. kreipėsi į teismą patikslintu su ieškiniu atsakovei J. M. prašydamas sumažinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-406-494/2017 (toliau ir Sprendimas) nustatytą išlaikymą, mokamą nepilnamečio vaiko A. M. naudai, iki 220,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės.
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-406-494/2017 dėl santuokos nutraukimo (santuokos apskaitos įrašo panaikinimo) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo patvirtinta tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis (toliau ir Sutartis), pagal kurią ieškovo su atsakove nepilnamečio vaiko A. M. gyvenamoji vieta iki jos pilnametystės nustatoma su motina J. M.. Dėl vaiko išlaikymo sutartimi buvo susitarta, kad nuo santuokos nutraukimo dienos iki 2020 m. sausio 1 d. išlaikymą ieškovas suteikia konkrečia pinigų suma, tai yra 5 000,00 Eur, nuo 2020 m. sausio 1 d. dienos ieškovas moka ½ - osios minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kol dukra sulauks pilnametystės.
3. Ieškovas pažymėjo, kad išlaikymo dydis Sutartyje buvo susietas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, todėl šiam dydžiui iš esmės kintant, aptartas išlaikymo dydis nebeatitinka proporcingumo principo ir ieškovo galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą, viršija nepilnamečio vaiko poreikius, todėl yra pagrindas kreiptis į teismą dėl jo sumažinimo. Ieškovas paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog mokamas išlaikymas tiesiogiai priklauso nuo MMA, kilo visa eilė neišsprendžiamų problemų. Ieškovas, sutikdamas su tokia išlaikymo forma manė, kad MMA dydis bus daugiau mažiau stabilus, nebus keliamas nesant infliacijos, arba jei bus didinamas, tai tik atsižvelgiant į bendrai didėjančius visų darbuotojų, o tuo pačiu ir ieškovo, atlyginimus, o ne dėl politinių ir kitokių priežasčių. Be to, Sutartyje nebuvo aptarta, kad išlaikymas turėtų būti mokamas nuo MMA dalies, liekančios atskaičius mokėtinus mokesčius, todėl atsakovei reikalaujant mokėti išlaikymą nuo visos MMA sumos, ieškovas būtų priverstas vaiko išlaikymui skirti didžiąją savo pajamų dalį, t. y. tokią sumą, kuri neatitinka nei vaiko poreikių, nei ieškovo turtinių galimybių. Ieškovas taip pat nurodė, kad nustatant patikslintą išlaikymo dydį, privalu remtis Sutarties sąlygomis, todėl, jo vertinimu, šalys, pasirašydamos Sutartį, mokėtiną nuo 2020 m. sausio 1 d. išlaikymą susiejo su MMA (190,00 Eur dydžiu), šią sumą vertino jau kaip realią tam laikotarpiui, atitinkančią būsimus vaiko poreikius ir įvertindamos per 2017-2019 m. išaugsiančias kainas. Atsakovas pateikė ir išlaikymo dydžio skaičiavimo alternatyvą nurodydamas, kad nuo vaiko išlaikymui skirtinos 1 MMA dydžio išlaikymo sumos 540,00 Eur minusuotina 80,00 Eur vaiko pinigų, likusią sumą turėtų skirti abu tėvai lygiomis dalimis. Taigi, ieškovo mokėtinas išlaikymas turėtų sudaryti 230,00 Eur ((540-80)/2).
4. Ieškovas taip pat nurodė, kad jo pajamas sudaro 1 830,00 Eur vidutinis atlyginimas (apie 1 090,00 Eur atskaičius mokesčius), jam priklauso nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Kitų išlaikytinių, kreditorinių įsipareigojimų šiuo metu neturi, tačiau pažymi, kad jam nuosavybės teise nepriklauso joks gyvenamasis būstas Lietuvoje, turi skirti lėšas jo įsigijimui, todėl jo turtinė padėtis yra prastesnė, nei atsakovės. Jam priklausančiame žemės sklype yra pradėjęs gyvenamojo namo statybas, tačiau jas tęsti gali tik gavęs banko paskolą. Taigi siekdamas užsitikrinti teisę į gyvenamąjį būstą, privalės prisiimti nemažus kreditorinius įsipareigojimus. Vienas iš banko reikalavimų, siekiant įvertinti jo mokumą, būtent ir yra susijęs su tuo, kad privalo nurodyti konkrečią fiksuotą mokėtiną išlaikymo sumą.
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad nepaisant teismo sprendimo, kuriame numatyta, kad ieškovas vaikui kas mėnesį turi mokėti ½ MMA, atsakovė ir ieškovas susitarė, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d. ieškovas vaikui kas mėnesį mokės po 250,00 Eur. Atsakovė pažymėjo, kad tuo metu tokio išlaikymo vaikui pakako, nes prasidėjus karantinui vaikas nelankė būrelių, laisvalaikis taip pat didžiąja dalimi buvo namuose. Pasibaigus žodinio susitarimo terminui, atsakovė ieškovui priminė, kad šalys turėtų grįžti prie teismo sprendime numatyto išlaikymo, nes vaikas toliau lanko būrelius, dėl padidėjusių kainų padidėjo ir išlaidos vaiko poreikiams. Ieškovas nesutiko grįžti prie teismo sprendime numatytos sumos, negana to mokėtą vaiko išlaikymo sumą – 250,00 Eur, sumažino iki 220,00 Eur. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas, prašydamas sumažinti vaikui priteisto išlaikymo dydį, remiasi ne savo tiesiogiai pablogėjusia turtine padėtimi ar sumažėjusiais vaiko poreikiais, o mokesčių reforma, kuri perskirstė darbuotojo mokamus mokesčius ir taip neva pablogino ieškovo turtinę padėtį. Vien aplinkybė, kad Lietuvos Respublikoje padidėjo minimalaus atlyginimo dydis ir įvyko mokesčių reforma, negali būti laikoma tinkama priežastimi ieškovo pajamų sumažėjimui, dėl kurio turėtų būti mažinamas vaiko išlaikymas. Atsakovė pažymėjo, kad vaikui kas mėnesį reikia apie 765,00 Eur, iš kurių 73,00 Eur skiria savivaldybė, 220,00 Eur sumoka ieškovas, likusią sumą dengia atsakovė. Atsakovė nurodė, kad ieškovas siekia sumažinti išlaikymo dydį tik tam, kad galėtų prisiimti finansinių įsipareigojimų. Manytina, kad jei ieškovas siekia sudaryti kreditų sutartis, jis turėtų dėti pastangas gauti didesnes pajamas, o ne apriboti vaiko poreikius. Toks ieškovo elgesys vertintinas, kaip neatsakingas ir pažeidžiantis nepilnamečio vaiko interesus.
Žemesnės instancijos teismas
7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio sumažinimas iki 220,00 Eur negali būti laikomas patenkinančiu net minimalius vaiko poreikius, jis neatitiktų geriausių nepilnamečio vaiko interesų ir jų užtikrinimo, todėl tarnyba nepalaiko ieškovo ieškinio.
8. Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumažinimo
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta ir tarptautinėje teisėje – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, kurios 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu.
10. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą).
11. Pagal CK 3.201 straipsnį, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 ir kt.).
13. Taigi, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai), tačiau kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą (būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui). Mažinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja, tokiu būdu gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant klausimą, ar išlaikymo sumažinimo reikalaujančio tėvo turtinė padėtis pablogėjo iš esmės, būtina įvertinti, ar ji pablogėjo tiek, jog, atsisakius sumažinti išlaikymo dydį, jis negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
14. Taigi pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
15. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008).
16. Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo sumažinti Sprendimu priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui, savo reikalavimą iš esmės grįsdamas pablogėjusia turtine padėtimi, nes, anot ieškovo, minimali alga nuolat kyla, išlaikymui yra taikoma indeksacija, todėl išlaikymo vaikui dydis, susietas su minimalios algos dydžiu, nuolat auga, kai tuo tarpu darbo užmokestis didėja nežymiai. Atsakovė su ieškovo reikalavimu nesutiko ir teigė, jog vaiko poreikiai jam augant taip pat didėja, kainos auga, o ieškovo prašymas sumažinti vaiko išlaikymo dydį iki 220,00 Eur yra pagrįstas ieškovo noru prisiimti finansinius įsipareigojimus.
17. Bylos duomenimis, šalių santuoka buvo nutraukta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimu. Minėtu Sprendimu buvo patvirtinta šalių sudaryta 2017 m. balandžio 28 d. sutartis dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo pasekmių, kuria be kita ko šalys susitarė dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui A. M. teikimo. Minėta Sutartimi šalys susitarė, kad D. M. nuo 2020 m. sausio 1 d. dienos mokės ½ - osios minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio išlaikymą dukrai A. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kol dukra sulauks pilnametystės, paskiriant J. M. dukteriai A. M. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Sutartyje taip pat susitarta, kad vaiko išlaikymo dydis gali būti keičiamas iš esmės pasikeitus vaiko poreikiams arba šalių turtinei padėčiai.
18. Taigi sprendžiant teismo Sprendimu priteisto vaiko išlaikymo sumažinimo klausimą, svarbu įvertinti tiek pasikeitusius vaiko poreikius, tiek tėvų turtinės padėties pasikeitimą.
19. Bylos duomenimis, ieškovas yra (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateiktų pažymų apie ieškovo darbo užmokestį matyti, kad 2017 metais ieškovo atlyginimas vidutiniškai sudarė apie 940,00 Eur atskaičius mokesčius, iš pateiktos pažymos apie 2021 metų antrojo pusmečio ieškovo darbo užmokestį, matyti, kad jo atlyginimas vidutiniškai sudarė apie 1 440,00 Eur neatskaičius mokesčių, 2022 metais ieškovo vidutinis darbo užmokestis iki rugpjūčio 31 d. sudarė apie 2 483,00 Eur atskaičius mokesčius. Iš (duomenys neskelbtini) potvarkio dėl priemokos mokėjimo ieškovui matyti, kad jam prie atlyginimo iki 2022 m. lapkričio 30 d. yra skiriama 40 proc. pareiginės algos dydžio priemoka. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Regitra“ kelių transporto priemonių registro išrašų matyti, jog ieškovui taip pat priklauso automobilis Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas).
20. Iš byloje pateiktų duomenų apie atsakovės turtinę padėtį matyti, jog atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), užima vyr. specialistės pareigas. Iš pažymos apie gaunamas pajamas matyti, kad jos darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. vidutiniškai sudarė apie 1 854,00 Eur atskaičius mokesčius. Iš (duomenys neskelbtini) įsakymo dėl papildomų užduočių (pareigų) skyrimo ir priemokos mokėjimo matyti, kad atsakovei nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. skiriama 40 procentų pareiginės algos dydžio priemoka. Remiantis VĮ „Regitra duomenimis, atsakovės vardu yra registruota transporto priemonė Mercedes-Benz B180 d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovei priklauso Žemės sklypas ir statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), patalpos/butai, adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini).
21. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie kurios nors iš šalių sveikatos sutrikimus ar netektą darbingumo lygį.
22. Vertinant vaiko poreikius, pažymėtina, kad iš byloje pateiktos vaiko poreikių lentelės matyti, jog vaiko poreikiams tenkinti reikalinga apytiksliai 867,00 Eur dydžio suma per mėnesį. Iš pateiktų vaiko poreikių lentelių ankstesniais mėnesiais – balandžio – rugpjūčio laikotarpiu, matyti, jog vaikui reikalinga mėnesiui tenkanti suma svyravo tarp 586,47 Eur ir 1 035,57 Eur, taigi vidutiniškai apie 811,00 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pažymėjo, kad per mėnesį vaikui reikalinga suma sudaro virš 600,00 Eur. Vaiko poreikiams tenkinti reikalingą sumą pagrindžia į bylą pateikti mokėjimo kvitai už maistą, žaislus, rūbus, buitines prekes, pramogas, sveikatos priežiūras paslaugas ir kt., taip pat neformaliojo švietimo paslaugų teikimo sutartys. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog vaikas turėtų specialių poreikių.
23. Byloje taip pat pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, kurioje nurodoma, kad teismo Sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio sumažinimas iki 220,00 Eur negali būti laikomas patenkinančiu net minimalius vaiko poreikius, jis neatitiktų geriausių nepilnamečio vaiko interesų ir jų užtikrinimo.
24. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, nėra pagrindo spręsti apie tai, kad ieškovo turtinė padėtis būtų esmingai pablogėjusi. Atvirkščiai, šiuo metu jo gaunamas darbo užmokestis yra gerokai didesnis nei tuo metu, kai buvo Sprendimu nutraukta šalių santuoka ir tuo pačiu patvirtinta Sutartis, kurioje, be kita ko, buvo susitarta dėl vaiko išlaikymo dydžio. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad vaiko poreikiai jam augant didėja. Nors ieškovas teigia, kad vaiko poreikius galima sumažinti, nes esą nėra būtinybės lankyti tiek būrelių ar skirti 50,00 Eur per mėnesį vitaminams bei kitiems maisto papildams, tačiau teismas pažymi, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-599-340/2020). Ieškovas yra darbingo amžiaus, dirbantis, sveikas, gaunantis vidutinį ar šiuo metu net didesnį nei vidutinį darbo užmokestį, turintis nekilnojamojo bei kilnojamojo turto. Teismas pažymi, kad vien ieškovo poreikių pasikeitimas (siekis gauti banko paskolą) nesudaro pagrindo sumažinti Sprendimu vaikui priteisto išlaikymo dydį.
25. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors ieškovas teigia, kad MMA kyla greičiau nei jo darbo užmokestis, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog lygiai taip pat kyla ir kainos bei augančio vaiko poreikiai. Pažymėtina, kad apskritai 1 MMA (atskaičius mokesčius) dydžio išlaikymas vaikui gali būti nustatomas tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios ir kai šalys dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, tačiau ieškovas siekia neteikti net ir pusės MMA dydžio išlaikymo.
26. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir ištyrus bei įvertinus pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, jog nenustatyta CK 3.201 straipsnyje įtvirtintų nuostatų dėl ieškovo turtinės padėties esminio pablogėjimo ir ieškovo nepilnametės dukters poreikių sumažėjimo, leidžiančių spręsti dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, todėl tenkinti ieškovo ieškinį jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškinys atmestinas.
27. Atkreiptinas ieškovo dėmesys, jog šis teismo sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmės pasikeitus ieškovo turtinei padėčiai ir galimybėms teikti sutartą išlaikymo dydį, kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
29. Ieškinį atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
30. Atsakovė byloje turėjo 470,00 Eur išlaidų, susijusių su teisine pagalba. Tai pagrindžia į bylą pateikti įrodymai.
31. Įvertinus atsakovės atstovės byloje parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą, teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo atsakovės atstovė, skaičių bei remdamasis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), konstatuotina, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai apmokėti pagrįstos, todėl priteistinos jos naudai iš ieškovo.
32. Teismas byloje turėjo 3,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur) (CPK 96 straipsnio 6 dalis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, todėl teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovės J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo D. M. (D. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) 470,00 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.