- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-30
- Bylos Nr.
- eA-449-629/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03831-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- Viešoji įstaiga Nacionalinis teisės centras, Ž. A.
- Atsakovas
- Audito, "Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų viešosios įstaigos Nacionalinio teisės centro ir Ž. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų viešosios įstaigos Nacionalinio teisės centro ir Ž. A. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Nacionalinis teisės centras ir Ž. A. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. V4-233 „Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriams VšĮ Nacionaliniam teisės centrui ir Ž. A. bei nurodymo nemokumo administratoriui VšĮ Nacionaliniam teisės centrui skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjai paaiškino, kad Tarnyba atliko neplaninį VšĮ Nacionalinis teisės centras patikrinimą dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įmonė) bankroto proceso. Įsakymu nuspręsta: VšĮ Nacionaliniam teisės centrui, kaip Įmonės bankroto administratoriui, ir nemokumo administratoriui Ž. A. skirti įspėjimą; VšI? Nacionaliniam teisės centrui skirti nurodymą? – ištaisyti nustatytus trūkumus, t. y. iki 2020 m. lapkričio 20 d. pateikti AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui (toliau – ir kreditoriui) informacija? apie Įmonės finansine? bu?kle? (kreditorių? sąskaitos likuti? 2020 m. birželio 1 d. duomenimis).
3. Pareiškėjų vertinimu, bankroto administratorius VšĮ Nacionalinis teisės centras nepadarė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo ar kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Šiuo atveju Tarnyba viršijo savo kompetencijos ribas, nes išnagrinėjo klausimus, kurie nagrinėjami civilinėse bylose. Tarnyba padarė išvadą, kad Įmonės bankroto procesas buvo užvilkintas, tačiau ši aplinkybė yra nagrinėjama civilinėje byloje pagal Įmonės ieškinį VšĮ Nacionaliniam teisės centrui ir kreditoriui AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui. Tarnybai nėra priskirta kompetencija spręsti klausimus, nagrinėjamus teismuose.
Žemesnės instancijos teismas
4. VšĮ Nacionalinis teisės centras pateikė Tarnybai įrodymus, kad už sprendimų priėmimą buvo atsakingas būtent kreditorius AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, tačiau į šiuos įrodymus neatsižvelgta. Be to, pareiškėjų teigimu, kreditorius AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas Tarnybai pateikė pakartotinį skundą, kuris yra išnagrinėtas Tarnybos 2019 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. (10.4) D2-1823 ,,Dėl bankroto administratoriaus veiksmų“ (toliau – ir Sprendimas).
Šalies argumentai
5. Pareiškėjai paaiškino, kad Tarnyba padarė skubotas išvadas dėl bankroto administratoriaus kaltės vilkinant bankroto procesą. Teisme yra nagrinėjama civilinė byla, kuri inicijuota Įmonės savininko, todėl nepagrįstai teigiama, kad procesą vilkina bankroto administratorius, t. y. VšĮ Nacionalinis teisės centras. Be to, pareiškėjų teigimu, nors Tarnyba teigia, kad bankroto procesą VšĮ Nacionalinis teisės centras užvilkino, nes sušaukė 2018 m. liepos 17 d. ir 2019 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimus ir apskundė jų priimtus nutarimus, tačiau likvidavimo proceso trukmei šie ginčai neturėjo jokios įtakos. Net ir tuo atveju, jeigu nebūtų šaukti kreditorių susirinkimai, Įmonės likvidavimo procesas nebūtų sutrumpėjęs. Bankroto administratorius nevilkino, o priešingai, siekė išspręsti visus klausimus. VšĮ Nacionalinis teisės centras dėjo visas pastangas, kad procesas būtų užbaigtas kuo skubiau, ir jis iki šiol vyksta ne dėl VšĮ Nacionalinis teisės centro neveikimo ar kokių nors pažeidimų, o dėl galimo kreditoriaus AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo piktnaudžiavimo.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsakovas visų pirma paaiškino, kad Įsakymu padaryta išvada, jog VšĮ Nacionalinis teisės centras savo veiksmais užvilkino Įmonės bankroto procesą ir atitinkamai piniginių lėšų Įmonės kreditoriams paskirstymą, taip pat nepateikė kreditoriui (AS „Citadele banka“) informacijos apie Įmonės finansinę būklę, t. y. kreditorių sąskaitos likučio 2020 m. birželio 1 d. duomenis. Įmonė pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti dėl bankroto dar 2017 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, įsiteisėjusia 2017 m. rugsėjo 6 d. Įmonės likvidavimo stadija, nors yra pratęsiama, dėl netinkamo VšĮ Nacionalinis teisės centras veikimo tęsėsi pernelyg ilgai, t. y. daugiau nei trejus metus, nors Įmonėje reikšmingesnio likvidavimo metu realizuotino turto nebuvo, kaip nebuvo ir sudėtingų bankroto procedūrų vykdymo sąlygų.
Žemesnės instancijos teismas
8. Įmonės bankroto proceso užvilkinimą lėmė ne Įmonės ir jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų gynimas, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį, tačiau netinkamas bankroto proceso vedimas bei didesnio atlyginimo ir administravimo išlaidų patvirtinimo siekis. Toks siekis pats savaime nelaikytinas ydingu, tačiau nagrinėjamu atveju pasireiškė eile nepagrįstų veiksmų, susijusių su kreditorių susirinkimų šaukimu ir civilinių bylų inicijavimu. VšĮ Nacionalinis teisės centras 2017 m. gegužės 3 d. nutraukė teisinių paslaugų sutartį su advokatu V. R. ir, be kreditorių susirinkimo pritarimo, 2017 m. liepos 7 d. priėmė sąmatą, kuri viršijo įsipareigojimą, ir 2018 m. sausio 11 d. atliko mokėjimą advokatui E. K. Pareiškėjų skunde nurodyti argumentai, kad VšĮ Nacionalinis teisės centras dėjo visas pastangas, jog Įmonės procesas būtų užbaigtas kuo skubiau, kad 2018 m. liepos 17 d. ir 2019 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimai buvo šaukiami siekiant rasti visiems priimtiną sprendimą dėl administravimo išlaidų, nepagrįsti.
9. Įvairių ginčų nagrinėjimas teismuose neapriboja kreditorių ar kitų asmenų teisės kreiptis į Tarnybą, kaip į bankroto administratorių veiklą prižiūrinčią Vyriausybės įgaliotą instituciją, kuri gali už nemokumą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų, kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, administratoriui ir (arba) administratoriaus juridinio asmens vadovui, ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, skirti nurodymus ir (ar) poveikio priemones. Nagrinėjamu atveju AS „Citadele banka“ kreipėsi į Tarnybą, kaip į priežiūros instituciją, kad būtų įvertinti pareiškėjo veiksmai Įmonės bankroto byloje. Tarnyba laikosi teisės aktų, reglamentuojančių jų veiklą, reikalavimų.
10. VšĮ Nacionalinis teisės centro nurodomame ankstesniame Tarnybos 2019 m. liepos 3 d. sprendime klausimas dėl informacijos pateikimo įvertintas pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju AS „Citadele banka“ (kreditorius) prašė pateikti informaciją apie kreditorių sąskaitos likutį 2020 m. birželio 1 d. duomenimis (t. y. buvo vertinama naujos aplinkybės), tačiau VšĮ Nacionalinis teisės centras 2020 m. birželio 5 d., 2020 m. birželio 16 d. atsakymais nurodė tik visų įplaukų sumą, kas nėra tapatu informacijai apie kreditorių sąskaitos likutį, todėl pažeidė teisės aktų reikalavimus.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
12. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:
12.1. AS „Citadele banka“ kreipėsi su skundu į Tarnybą ir paaiškino, kad VšĮ Nacionalinis teisės centras neskirsto lėšų kreditoriams, atsisako pateikti Valstybės įmonės ,,Turto bankas“ nurodytus dokumentus, ignoruoja prašymus pateikti Įmonės sąskaitos išrašą. Tarnyba priėmė Sprendimą, kad dėl nurodomų VšĮ Nacionalinis teisės centras veiksmų nėra pagrindo atlikti neplaninį jo veiklos patikrinimą.
Šalies argumentai
12.2. AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas 2020 m. birželio 17 d. pateikė skundą Tarnybai, prašė įvertinti Ž. A. veiksmus ir įpareigoti pateikti kreditoriams informaciją apie 2020 m. birželio 1 d. buvusį bankrutuojančios Įmonės sąskaitos likutį. Tarnybos 2020 m. liepos 3 d. vyriausiojo specialisto teikimu pasiūlyta dėl AS „Citadele banka“ skunde kelto klausimo pradėti neplaninį VšĮ Nacionalinis teisės centras veiklos patikrinimą.
12.3. Tarnyba 2020 m. liepos 7 d. raštais informavo VšĮ Nacionalinis teisės centrą apie gautą AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo skundą ir nuspręsta atlikti neplaninį VšĮ Nacionalinis teisės centro veiklos patikrinimą dėl skunde keltų klausimų, prašė VšĮ Nacionalinio teisės centro iki 2020 m. liepos 21 d. pateikti išsamius paaiškinimus į skunde keliamus klausimus ir teiginius pagrindžiančių dokumentų kopijas, taip pat kitą svarbią informaciją nagrinėjamais klausimais.
12.4. VšĮ Nacionalinis teisės centras 2020 m. liepos 21 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo skundu nesutinka, skunde aprašomos aplinkybės neatitinka tikrovės, VšĮ Nacionalinis teisės centras nevilkino ir neturi pagrindo vilkinti Įmonės bankroto proceso, priešingai, VšĮ Nacionalinis teisės centras suinteresuotas, kad procesas vyktų kuo operatyviau, racionaliau, sklandžiau. Paaiškino, kad AS „Citadele banka“ pateikta visa prašoma informacija, vadovaujantis tiek teisės aktais, tiek teismų praktika.
12.5. Tarnyba 2020 m. lapkričio 9 d. išvadoje Nr. D4-2326 ,,Dėl nemokumo administratoriaus VšĮ Nacionalinio teisės centro neplaninio veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvada) pasiūlė VšĮ Nacionaliniam teisės centrui ir Ž. A. skirti švelniausią poveikio priemonę – įspėjimą. Taip pat VšĮ Nacionaliniam teisės centrui pasiūlyta skirti nurodymą – ištaisyti nustatytus trūkumus – iki 2020 m. lapkričio 20 d. pateikti AS „Citadele banka“ informaciją apie Įmonės finansinę būklę – kreditorių sąskaitos likutį 2020 m. birželio 1 d. duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
12.6. Tarnyba Įsakymu VšĮ Nacionaliniam teisės centrui, kaip bankrutuojančios Įmonės bankroto administratoriui, ir Ž. A. (VšĮ Nacionalinio teisės centro darbuotojui, atsakingam už bankrutuojančios Įmonės bankroto administravimą), kaip VšĮ Nacionalinio teisės centro vardu veikusiam ir pažeidimus padariusiam bankroto administratoriui, paskyrė įspėjimus ir įpareigojo iki 2020 m. lapkričio 20 d. pateikti AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui informacija? apie Įmonės finansine? bu?kle? (kreditorių? sąskaitos likuti? 2020 m. birželio 1 d. duomenimis).
13. Teismas apžvelgė bylai aktualias Įmonių bankroto įstatymo, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatas ir toliau akcentavo, kad Įmonė pripažinta bankrutuojančia, todėl nutarta ją likviduoti 2017 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, įsiteisėjusia 2017 m. rugsėjo 6 d., VšĮ Nacionalinis teisės centras 2017 m. gegužės 3 d. pranešimu informavo advokatą V. R., kad su juo sudarytų sutarčių toliau nebevykdys ir visos sudarytos sutartys laikomos pasibaigusiomis. VšĮ Nacionalinis teisės centras 2019 m. liepos 3 d. raštu pranešė AS „Citadele banka“, kad nutraukė teisinių paslaugų sutartį su pirminiu advokatu ir sudarė teisinių paslaugų sutartį su nauju advokatu, numatant 10 proc. sėkmės mokestį. Teismas pažymėjo, kad iš Įmonės 2018 m. liepos 17 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo matyti, jog kreditoriai prieštaravo dėl 16 526,27 Eur sumos išmokėjimo antrajam advokatui. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 1 d. civilinėje byloje Nr. e2-48-769/2020 padarė išvadą, kad iki šio sprendimo priėmimo nebuvo gauta informacijos, jog kreditoriai būtų patvirtinę kaip administravimo išlaidas 16 526,27 Eur sėkmės mokestį, išmokėtą advokatui E. K.; VšĮ Nacionalinis teisės centras, veikdamas savo rizika, neturėdamas išankstinio kreditorių susirinkimo pritarimo, viršijo kreditorių patvirtintą išlaidų sąmatą 16 526,27 Eur suma. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 11 d. sprendime taip pat pažymėjo, kad įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais yra konstatuotas bankrutuojančios Įmonės kreditorių susirinkimo nepritarimas tokioms išlaidoms, t. y. nepritarta 16 526,27 Eur sumos advokatui E. K. išmokėjimui.
Šalies argumentai
14. Teismas nurodė, kad iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, jog VšĮ Nacionalinis teisės centras kreipėsi į teismą su skundu dėl 2018 m. liepos 17 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2-ojo darbotvarkės klausimo ir prašė priimti naują sprendimą – patvirtinti 38 526,27 Eur bankroto administravimo išlaidų sąmatą ir pagal 2017 m. liepos 3 d. teisinių paslaugų sutartį su advokatu E. K. patirtas išlaidas (16 526,27 Eur) priskirti bankroto administravimo išlaidoms. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 1 d. nutartimi VšĮ Nacionalinio teisės centro skundo netenkino ir pažymėjo, kad dėl 16 526,27 Eur išlaidų priskyrimo administravimo išlaidoms vyksta teisminis ginčas, todėl kreditorių susirinkimas pagrįstai nepritarė VšĮ Nacionalinio teisės centro pateikto nutarimo projekto aptariamai daliai. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi apeliacinį procesą pagal VšĮ Nacionalinio teisės centro atskirąjį skundą nutraukė, atsižvelgęs į tai, kad Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnyje neįtvirtinta galimybė apskųsti teismo nutartį, priimtą Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 2 dalies pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 27 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartį paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
15. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susidarė faktinė situacija, kai VšĮ Nacionalinis teisės centras, neturėdamas išankstinio kreditorių pritarimo honoraro išmokėjimui, advokatui 2018 m. sausio 11 d. išmokėjo 16 526,27 Eur sumą, o kreditorius apie tai informavo tik 2018 m. liepos mėn. Taigi suma, viršijanti sąmatą, sumokėta advokatui be Įmonės kreditorių pritarimo, o pareiškėjai dėl šio pritarimo kreipėsi tik po to, kai tokius veiksmus atliko. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-51-513/2021 konstatavo, kad mokėjimas advokatui nebuvo būtinas dėl nenumatytų priežasčių ar nedelsiant reikalingas siekiant apsaugoti Įmonės ar kreditorių interesus. Toliau užsitęsę teismo procesai vyko dėl administravimo išlaidų sąmatos padidinimo, o VšĮ Nacionalinis teisės centras sąmatas padidino, t. y. 16 526,27 Eur honorarą advokatui išmokėjo, neturėdamas Įmonės kreditorių pritarimo. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartimi Įmonės likvidavimo terminas pratęstas papildomam 1 metų laikotarpiui, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 5 d., motyvuojant, kad teisme yra nagrinėjama byla pagal VšĮ Nacionalinio teisės centro skundą dėl Įmonės 2019 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimų dalies ir sprendimų priėmimo Įmonės bankroto byloje, civilinės bylos Nr. eB2-1186-513/2019, taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. nutartimi sustabdyta bylos dalis dėl 2019 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2-ojo ir 3-iojo darbotvarkės klausimo iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-349-769/2019 (naujas Nr. e2-48-769/2020). Taigi teismas pritarė atsakovo Įsakyme (kurio sudėtinė dalis yra Išvada) teiginiams, kad būtent VšĮ Nacionalinis teisės centras savo veiksmais užvilkino Įmonės bankroto procesą ir, atitinkamai, piniginių lėšų kreditoriams paskirstymą. Pareiškėjo teiginiai, kad visų klausimų išsprendimas negali būti laikomas bankroto proceso vilkinimu teismo atmesti kaip nepagrįsti.
16. Iš byloje pateiktų 2018 m. vasario 15 d., 2018 m. liepos 17 d., 2019 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimų protokolų teismas nustatė, kad pareiškėjas kreditorių susirinkimuose kėlė pakartotinius klausimus dėl 16 526,27 Eur atlyginimo sumokėjimo advokatui E. K., nors dėl tokios sumos sąnaudų padidinimo jau buvo pradėti teisminiai ginčai. Kreditorių susirinkime, vykusiame 2018 m. vasario 15 d., siūlytas nutarimo projektas patvirtinti 16 526,27 Eur atlygio už suteiktas teisines paslaugas sumokėjimą advokatui E. K., susirinkime nutarta klausimo svarstymą atidėti iki teismas patvirtins galutinį kreditorių sąrašą. Kreditorių susirinkime, vykusiame 2018 m. liepos 17 d., siūlyta patvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą bendrai 41 422,80 Eur sumai, tačiau nutarta tokios sąmatos netvirtinti. Kreditorių susirinkime, vykusiame 2019 m. gegužės 27 d. trečiuoju klausimu siūlyta 16 526,27 Eur patirtas išlaidas (pagal 2017 m. liepos 3 d. tarp Įmonės ir E. K. sudarytą sutartį dėl teisinių paslaugų) priskirti prie viršijančių bankroto administravimo išlaidas, tačiau tokiam klausimui nepritarta, AS „Citadele banka“ balsavo „prieš“. Taigi pareiškėjai, žinodami, kad vyksta teismo procesai dėl advokatui E. K. mokėtino atlyginimo sumos, viršijančios bankroto administravimo išlaidas, vėl pakartotinai kreditorių susirinkimuose kėlė tuos pačius klausimus, taip neefektyviai atlikdami vilkinimo veiksmus vykdant bankroto procedūrą.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjų argumentus, kad Tarnyba neturėjo teisės priimti Įsakymo, kol vyksta teisminiai ginčai. Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 132 straipsnio 1 dalį Tarnybai suteikta funkcija prižiūrėti nemokumo administratorių veiklą, jiems administruojant nemokumo procesus. Vykdydama šią funkciją, Tarnyba tikrina ar nemokumo administratoriai laikosi jiems Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatytų pareigų, ar tinkamai vykdo nemokumo procesą. Todėl, teismo vertinimu, vykdydama šias funkcijas, Tarnyba turi teisę tikrinti nemokumo administratorių veiklą Juridinių asmenų nemokumo įstatymo kontekste ir tam nėra privaloma laukti teismų sprendimų, kuriais sprendžiami civilinio ar kito pobūdžio teisminiai ginčai.
18. Dėl antrojo Įsakymu nustatyto pažeidimo teismas pažymėjo, kad pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 20 punktą paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu teikia informaciją šio įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą iš juridinio asmens valdymo organų, vykstant restruktūrizavimo procesui, ir nemokumo administratoriaus. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog AS „Citadele banka“ 2020 m. birželio 1 d. kreipėsi į VšĮ Nacionalinį teisės centrą ir prašė pateikti informaciją apie tai, koks yra sąskaitos, kurią VšĮ Nacionalinis teisės centras atidarė Įmonės lėšoms bankroto proceso metu kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais, likutis 2020 m. birželio 1 d. VšĮ Nacionalinis teisės centras 2020 m. birželio 5 d. atsakymu AS „Citadele banka“ prašomos informacijos nepateikė. Tuomet AS „Citadele banka“ pakartotinai 2020 m. birželio 9 d. kreipėsi į VšĮ Nacionalinį teisės centrą pateikti minėtos sąskaitos likutį, tačiau 2020 m. birželio 16 d. atsakyme informacija taip pat nepateikta. VšĮ Nacionalinis teisės centras, raštu atsakydamas į AS „Citadele banka“ prašymą dėl Įmonės sąskaitos išrašo už visą Įmonės bankroto proceso laikotarpį pateikimo, paaiškino, kad kreditorių teisės susipažinti su bankrutuojančios įmonės informacija nėra absoliučios, o prašomos informacijos nepateikimas nepažeidžia ir negali pažeisti kreditorių teisių ar jų teisėtų interesų Įmonės bankroto byloje.
19. Teismas, vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 4 punktu, priėjo prie išvados, kad nemokumo administratorius turi pareigą teikti, o kreditorius turi teisę gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą. Nagrinėjamu atveju AS „Citadele banka“ (kreditorius) dar 2019 m. birželio 25 d. kreipėsi su skundu į Tarnybą, paaiškindamas, be kita ko, kad VšĮ Nacionalinis teisės centras ignoruoja prašymus pateikti Įmonės sąskaitos išrašą, Tarnyba 2019 m. liepos 3 d. priėmė Sprendimą, kad dėl nurodomų bankroto administratoriaus veiksmų nėra pagrindo atlikti neplaninį jo veiklos patikrinimą. Teismas pažymėjo, kad Tarnyba informacijos pateikimo klausimą AS „Citadele banka“ sprendė pagal tuo metu taikytinas Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, pagal kurias, administratorius ir (ar) darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą, teikia informaciją ir ataskaitas pagal šio straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytas ir su Lietuvos statistikos departamentu suderintas ataskaitų formas šio straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, informaciją ir ataskaitas teismui, taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informaciją apie bankroto bylos eigą kreditoriams, savininkui (savininkams) ir kitą informaciją šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 5 d. 15 p.). Taigi, teismo vertinimu, nuo 2020 m. sausio 1 d. pasikeitęs reglamentavimas (nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Juridinių asmenų nemokumo įstatymas) pakeitė ir informacijos kreditoriams teikimo tvarką, kurios pareiškėjai privalėjo laikytis.
20. Teismas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog Tarnyba privalėjo papildomai informuoti pareiškėjus apie pasikeitusią informacijos teikimo tvarką, nes bankroto (nemokumo) administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-506/2012).
21. Teismas taip pat nustatė, kad Įsakymu skirtas pareiškėjams įspėjimas, yra švelniausia poveikio priemonė. Tarnyba pagrindė atsakomybės už nustatytus pažeidimus subjektus ir atskirai motyvavo priežastis, kodėl poveikio priemonė skiriama ne tik VšĮ Nacionaliniam teisės centrui, tačiau ir Ž. A.. Vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 136 straipsnio 2 dalies 2 punktu, priežiūros institucija gali pavesti nemokumo administratoriui ištaisyti nustatytus trūkumus atliekant šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas per nurodytą terminą. Įvertinusi aplinkybę, kad keitėsi Juridinių asmenų nemokumo įstatymo reglamentavimas, Tarnyba paskyrė VšĮ Nacionaliniam teisės centrui nurodymą ištaisyti savo veiklos trūkumus ir pateikti AS „Citadele banka“ jo prašytą informaciją.
22. Teismas įvertino, kad paskirta poveikio priemonė yra proporcinga pareiškėjų padarytiems nemokumo proceso pažeidimams, Tarnyba įvertino padarytų pažeidimų sunkumą, jų trukmę, atsižvelgė į tai, kad praktikoje kyla tam tikrų neaiškumų dėl Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatų taikymo, kiek tai susiję su informacijos teikimu. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjams paskirta švelniausia poveikio priemonė yra tinkama ir proporcinga jų padarytiems nemokumo proceso pažeidimams.
III.
23. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą.
24. Pareiškėjų vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo įvertintos visos faktinės ginčo aplinkybės, neišnagrinėti visi į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, todėl sprendimas turėtų būti laikomas neteisėtu ir nepagrįstu.
Šalies argumentai
25. Pareiškėjai teigia, kad 2021 m. birželio 19 d. pateikė į bylą lentelę, kurioje matyti bylų nagrinėjimo eiliškumas, 2018 m. vasario 15 d., 2018 m. liepos 17 d., 2019 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimo AS ,,Citadele banka“ balsavimo biuleteniai, iš kurių matyti, kokie buvo keliami klausimai, ir kokius sprendimus priėmė AS ,,Citadele banka“. Bylą nagrinėjęs teismas, į minėtą lentelę neatsižvelgė ir nepagrįstai nurodė, kad procesas užsitęsė dėl administravimo išlaidų ginčijimo.
26. Nurodo, kad bylinėjimasis su advokatu V. R. atitiko kreditorių interesus, o užtrukęs bylinėjimosi procesas nėra pareiškėjo kaltė.
27. 2018 m. vasario 15 d. kreditorių susirinkimo sprendimu nuspręsta administravimo išlaidų klausimą nagrinėti tik patvirtinus visus kreditorių reikalavimus, vadinasi, ne anksčiau 2020 m. birželio mėnesį (tuomet baigėsi ginčai su advokatu V. R.). Tačiau, VšĮ Nacionalinį teisės centras ėmėsi iniciatyvos, kad šie klausimai būtų išspręsti greičiau ir sušaukė 2018 m. liepos 17 d., 2019 m. gegužės 27 d. susirinkimus. Tačiau pastebėtina tai, kad kreditorių susirinkimas atmetė pasiūlymus, nenurodydamas jokių pastabų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino, kad tokiu būdu buvo vilkinamas procesas.
28. Pareiškėjų vertinimu, tiek Įmonių bankroto įstatyme, tiek Juridinių asmenų nemokumo įstatyme tapačiai apibrėžtos kreditorių informavimo apimtys ir tvarka, esminių skirtumų nėra. AS ,,Citadele banka“ teikė analogišką nepagrįstą skundą pakartotinai, kuris jau buvo išnagrinėtas Tarnybos Sprendimu, todėl Tarnyba skundą šioje dalyje turėjo palikti nenagrinėtu.
29. Pažymi, kad nenustatytas nei vienas termino praleidimo faktas, nenustatyta piktnaudžiavimo požymių, administratorius pareigingai dalyvavo visuose teismų posėdžiuose, vykdė visas jam pavestas pareigas, todėl Įsakymas skirti nuobaudas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Atsiliepimas
30. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
31. Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjų 2021 m. balandžio 19 d. proceso dalyviams pateikta lentelė iš esmės nepateikia reikšmingų duomenų, kurie leistų kitaip vertinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime nustatytas faktinės aplinkybės.
32. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 43 straipsnio 4 punkte yra nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę gauti informaciją ir apie juridinio asmens finansinę būklę, kuriai vienareikšmiai priskirtina ir informacija apie bankrutuojančios įmonės sąskaitos likutį, atitinkamai nemokumo administratoriui kyla pareiga tokią informaciją pateikti. Esamu atveju AS ,,Citadele banka“ (kreditorius) prašė tiek 2020 m. birželio 1 d., tiek 2020 m. birželio 9 d. raštais pateikti informaciją apie Įmonės sąskaitoje sukauptų lėšų likutį 2020 m. birželio 1 d. duomenimis, tačiau pareiškėjai 2020 m. birželio 5 d., 2020 m. birželio 16 d. atsakymais nurodė tik visų įplaukų sumą, kas nėra tapatu informacijai apie Įmonės sąskaitoje sukauptų lėšų likutį. Taigi, tokiu būdu buvo pažeista Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 20 punkte numatyta nemokumo administratoriaus pareiga. Papildomai taip pat pažymi, kad ankstesnis AS ,,Citadele banka“ skundas buvo vertintas pagal tuo metu galiojusias Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, todėl ir šiuo atveju pareiškėjų apeliacinis skundas laikytinas visiškai nepagrįstu.
Atsiliepimas
33. Teigia, kad tiek atsiliepime į apeliacinį skundą, tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime Tarnybos nurodytos aplinkybės ir faktai yra akivaizdūs, o teismas savo sprendime viską išsamiai įvertino. Pareiškėjai apeliaciniame skunde iš esmės nepateikė jokių naujų aplinkybių ar įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas sprendime būtų padaręs kokių aiškių aplinkybių vertinimo, teisės taikymo klaidų ar būtų netiksliai nustatęs faktines aplinkybes. Pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodomi argumentai iš esmės neturi nei teisinio nei faktinio pagrindo.
Šalies argumentai
34. Pareiškėjai pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, kuriuose paaiškina, kad šiuo atveju nėra nustatyta drausminės atsakomybės sudėtis. Administratorius galėjo būti pripažintas atlikęs teisės pažeidimą tik tuo atveju, jeigu būtų atlikęs veiksmus, kurie yra tiesiogiai draudžiami teisės aktų. Taip pat pareiškėjai teigia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-51-513/2021 nutarta likviduojamos dėl bankroto Įmonės bankroto bylą nutraukti. Pareiškėjai pabrėžia, kad bankroto bylos proceso dalyviai neturėjo jokių priekaištų, nutarties neskundė, todėl nutartis 2021 m. lapkričio 17 d. įsiteisėjo.
35. Pareiškėjų vertinimu, procesas užsitęsė ne dėl jų ginčo dėl administravimo išlaidų, o dėl kitų teisminių ginčų (žr. priedą Nr. 2). Dėl informacijos pateikimo apie banko sąskaitos likutį pareiškėjai nurodo, kad Tarnyba Sprendimu išaiškino, jog tokia informacija kreditoriams neteiktina. Taip pat buvo atsižvelgta į teismų praktiką, tačiau atsakovas poziciją pakeitė, teigdamas, jog pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatas tokią informaciją teikti privalu. Pareiškėjai taip pat nurodo argumentus dėl procedūrinių pažeidimų ir mažareikšmiškumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
36. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Tarnybos 2020 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. V4-233 „Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriams VšĮ Nacionaliniam teisės centrui ir Ž. A. bei nurodymo nemokumo administratoriui VšĮ Nacionaliniam teisės centrui skyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
37. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Įsakymas, kuriuo pareiškėjams paskirtos nuobaudos – įspėjimai, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti Įsakymo, vadovaujantis pareiškėjų išdėstytais ar kitais argumentais, nėra teisinio pagrindo, pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
38. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
39. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjų skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.
40. Ginčo teisiniams santykiams aktualios Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) teisės akto redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ; teisės akto redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.).
41. Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punktu, administratorius ir (ar) darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus.
42. Iš esmės ta pati norma buvo įvirtinta ir JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nustatanti, kad paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus. JANĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas vienas iš nemokumo proceso principų – efektyvumo, reiškiantis, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp finansinių sunkumų turinčio juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį.
43. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalį administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos administravo išlaidų sąmatos ir įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančių įsipareigojimų, išskyrus šiame straipsnyje numatytus atvejus. Jeigu planuojama viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus, administratorius sušaukia kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo. Administratorius turi teisę viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus tik tais atvejais, kai dėl nenumatytų priežasčių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus. Apie tai administratorius nedelsdamas informuoja kreditorių susirinkimą ir pateikia jam sąmatos viršijimo arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitą.
44. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojama praktika, administravimo išlaidų sąmatą, įskaitant administratoriaus atlyginimą ir jo mokėjimo tvarką už įmonės administravimą bankroto proceso metu nuo bankroto bylos iškėlimo, tvirtina pirmasis kreditorių susirinkimas, įvertinęs administratoriaus nurodytas jau patirtas ir būsimas išlaidas, bankroto procedūros apimtį ir kitas konkrečios įmonės bankrotui reikšmingas aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020). Kreditorių susirinkimas taip pat turi teisę dėl atsiradusių naujų aplinkybių (papildomų išlaidų) pildyti šią sąmatą pagal administratoriaus prašymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasideda administravimo išlaidų sąmatą pirmą kartą tvirtinant kreditorių susirinkime, šiam įgyvendinant ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte nustatytą kompetenciją. Vėlesni administravimo išlaidų sąmatos keitimai yra ne savarankiškos procedūros, o administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūros sudėtinė dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017 27 punktą; 2018 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018 28 punktą).
45. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir pareiškėjai šių aplinkybių nepaneigė, kad Įmonės bankroto administratorius, neturėdamas išankstinio kreditorių pritarimo advokato honoraro išmokėjimui, 2018 m. sausio 11 d. advokatui išmokėjo 16 526,27 Eur sumą, o kreditorius apie tai informavo tik 2018 m. liepos mėn. Taigi suma, viršijanti sąmatą, sumokėta advokatui be Įmonės kreditorių pritarimo ir pareiškėjai dėl šio pritarimo kreipėsi tik po to, kai tokius veiksmus atliko. Iš byloje pateiktų 2018 m. vasario 15 d., 2018 m. liepos 17 d., 2019 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimų protokolų matyti, kad pareiškėjas kreditorių susirinkimuose kėlė pakartotinius klausimus dėl 16 526,27 Eur atlyginimo sumokėjimo advokatui E. K., nors dėl tokios sumos sąnaudų padidinimo jau buvo pradėti teisminiai ginčai. Pareiškėjų elgesys – pakartotinas tų pačių klausimų dėl advokatui mokėtino atlyginimo sumos, viršijančios bankroto administravimo išlaidas, kėlimas kreditorių susirinkimuose, kuriems jau nepritarė kreditorių susirinkimas, tuo pačiu žinant, kad dėl to vyksta teisminiai ginčai – pagrįstai ir teisėtai Tarnybos buvo pripažintas efektyvumo principo nemokumo procese pažeidimu bei bankroto procedūros vilkinimu.
46. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad Tarnyba, vykdydama funkciją, suteiktas jai pagal JANĮ 132 straipsnio 1 dalį prižiūrėti nemokumo administratorių veiklą, jiems administruojant nemokumo procesus, turi teisę tikrinti nemokumo administratorių veiklą JANĮ kontekste nelaukiant civilinio ar kito pobūdžio teisminių ginčų pabaigos.
47. Pažymėtina, jog tiek ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte, tiek ir JANĮ 43 straipsnio 4 punkte įtvirtinta kreditoriaus teisė gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę iš nemokumo administratoriaus, kuriai priskirtina ir informacija apie bankrutuojančios įmonės sąskaitos likutį, todėl nemokumo administratoriui kyla pareiga tokią informaciją pateikti. Esamu atveju nustatyta, kad į kreditoriaus 2020 m. birželio 1 d., 2020 m. birželio 9 d. rašytinius prašymus pateikti informaciją apie Įmonės sąskaitoje sukauptų lėšų likutį 2020 m. birželio 1 d. duomenimis, pareiškėjai tokios prašomos informacijos nepateikė, o 2020 m. birželio 5 d., 2020 m. birželio 16 d. atsakymais nurodė tik visų įplaukų sumą, kas nėra tapatu informacijai apie Įmonės sąskaitoje sukauptų lėšų likutį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytų aplinkybių pagrindu pareiškėjų atžvilgiu pagrįstai konstatuotas ir JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 20 punkte įtvirtintos nemokumo administratoriaus pareigos neįvykdymas.
48. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir rėmėsi tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
49. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjų argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą neteisingą išvadą, kad minėti pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti. Pareiškėjų 2021 m. balandžio 19 d. proceso dalyviams pateikta lentelė nepateikia reikšmingų duomenų, kurie leistų kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybės.
50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime, arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma. Pastebėtina, kad pareiškėjai, savo ruožtu, apeliaciniame skunde iš esmės nepateikė jokių naujų aplinkybių ar įrodymų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas aiškias aplinkybių vertinimo ar teisės taikymo klaidas, o tik rėmėsi aplinkybėmis, nurodytomis pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde.
51. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų pateikiami duomenys prašomuose pridėti papildomuose įrodymuose yra apie aplinkybes, kurios atsirado po ginčijamo Įsakymo priėmimo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, laikomi teisiškai nereikšmingais šioje byloje, o prašymas dėl papildomų naujų įrodymų pridėjimo apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.
52. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų viešosios įstaigos Nacionalinio teisės centro ir Ž. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.