Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Gedimino Užubalio,

dalyvaujant pareiškėjui Ž. A. (kuris taip pat atstovauja viešąją įstaigą Nacionalinį teisės centrą),

atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos atstovui Mindaugui Noreikai,

viešame teismo posėdyje (naudojant vaizdo konferencijų programą Zoom) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų viešosios įstaigos Nacionalinio teisės centro ir Ž. A. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai VšĮ Nacionalinis teisės centras ir Ž. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2020-11-12 įsakymą Nr. V4-233 „Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriams VšĮ Nacionaliniam teisės centrui ir Ž. A. bei nurodymo nemokumo administratoriui VšĮ Nacionaliniam teisės centrui skyrimo“.

Paaiškina, kad Tarnyba atliko neplaninį VšĮ Nacionalinis teisės centras patikrinimą dėl (duomenys neskelbtii) (toliau – ir Įmonė) bankroto proceso. Ginčijamu įsakymu nuspręsta VšĮ Nacionaliniam teisės centrui, kaip Įmonės bankroto administratoriui (toliau – ir Administratorius), skirti įspėjimą, taip pat skirti įspėjimą nemokumo administratoriui Ž. A. (VšĮ Nacionalinio teisės centro darbuotojui, atsakingam už Įmonės bankroto administravimą) ir VšI? Nacionaliniam teisės centrui skirti nurodymą? – ištaisyti nustatytus trūkumus, t. y. iki 2020-11-20 pateikti AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui informacija? apie Įmonės finansine? bu?kle? (kreditorių? sąskaitos likuti? 2020-06-01 dienos duomenimis).

Bankroto administratorius VšĮ Nacionalinis teisės centras nepadarė jokių Juridiniu asmenų nemokumo įstatymo ar kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Be to, Tarnyba viršijo savo kompetencijos ribas, nes išnagrinėjo klausimus, kurie civilinėse bylose yra dar tik nagrinėjami. Nors Tarnyba padarė išvadą, kad Įmonės bankroto procesas buvo užvilkintas ir tą nulėmė netinkamas bankroto proceso vedimas, tokios aplinkybės yra nagrinėjamos civilinėje byloje pagal Įmonės ieškinį VšĮ Nacionaliniam teisės centrui ir kreditoriui AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui. Tarnybai nėra priskirta kompetencija spręsti klausimų, nagrinėjamų teisme. Be to, VšĮ Nacionalinis teisės centras pateikė Tarnybai įrodymus, kad už sprendimų priėmimą buvo atsakingas būtent kreditorius AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, tačiau į šiuos įrodymus nebuvo atsižvelgta. Be to, kreditorius AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas Tarnybai teikė pakartotinį skundą, kuris jau buvo išnagrinėtas Tarnybos 2019-07-03 sprendimu, todėl Tarnybą kreditoriaus skundą šioje dalyje turėjo palikti nenagrinėtą.

Tarnyba padarė skubotas išvadas dėl bankroto administratoriaus kaltės vilkinant bankroto procesą. Teisme nagrinėjama civilinė byla yra inicijuota Įmonės savininko, todėl nepagrįstai teigiama, kad procesą vilkina bankroto administratorius. Nors Tarnyba teigia, kad bankroto procesą administratorius užvilkino, nes sušaukė 2018-07-17 ir 2019-05-27 kreditorių susirinkimus ir skundė jų priimtus nutarimus, likvidavimo proceso trukmei šie ginčai neturėjo jokios įtakos. Net ir tuo atveju, jeigu nebūtų šaukti kreditorių susirinkimai, įmonės likvidavimo procesas nebūtų sutrumpėjęs. Bankroto administratorius nevilkino, o priešingai, siekė išspręsti visus klausimus. Administratorius dėjo visas pastangas, kad procesas būtų užbaigtas kuo skubiau, ir jis iki šiol vyksta ne dėl bankroto administratoriaus neveikimo ar kokių nors pažeidimų, o dėl galimo kreditoriaus AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo piktnaudžiavimo.

Paaiškina, kad ginčijamu įsakymu padaryta išvada, kad pareiškėja savo veiksmais užvilkino Įmonės bankroto procesą ir atitinkamai piniginių lėšų Įmonės kreditoriams paskirstymą, taip pat nepateikė kreditoriui informacijos apie Įmonės finansinę būklę, t. y. kreditorių sąskaitos likučio 2020-06-01 dienos duomenimis. Įmonė pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti dėl bankroto dar 2017-08-28 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, įsiteisėjusia 2017-09-06. Įmonės likvidavimo stadija, nors yra pratęsiama, dėl netinkamo pareiškėjo veikimo tęsiasi pernelyg ilgai, t. y. daugiau nei trejus metus, nors Įmonėje reikšmingesnio likvidavimo metu realizuotino turto nebuvo, kaip nebuvo ir sudėtingų bankroto procedūrų vykdymo sąlygų.

Įmonės bankroto proceso užvilkinimą lėmė ne Įmonės ir jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų gynimas siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį, tačiau netinkamas bankroto proceso vedimas bei didesnio atlyginimo ir administravimo išlaidų patvirtinimo siekis. Toks siekis pats savaime nelaikytinas ydingu, tačiau nagrinėjamu atveju pasireiškė eile nepagrįstų veiksmų, susijusių su kreditorių susirinkimų šaukimu ir civilinių bylų inicijavimu. Pareiškėjas 2017-05-03 nutraukė teisinių paslaugų sutartį su advokatu V. R. ir be kreditorių susirinkimo pritarimo, kai toks buvo būtinas, 2017-07-07 prisiėmė sąmatą viršijantį įsipareigojimą bei pagal jį 2018-01-11 atliko mokėjimą advokatui E. K.. Pareiškėjų skunde nurodyti argumentai, kad Administratorius dėjo visas pastangas, kad Įmonės procesas būtų užbaigtas kuo skubiau, kad 2018-07-17 ir 2019-05-27 kreditorių susirinkimai buvo šaukiami siekiant rasti visiems priimtiną sprendimą dėl administravimo išlaidų yra nepagrįsti.

Įvairių ginčų nagrinėjimas teismuose neapriboja kreditorių ar kitų asmenų teisės kreiptis į Tarnybą, kaip į bankroto administratorių veiklą prižiūrinčią Vyriausybės įgaliotą instituciją, kuri gali už nemokumą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų, kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, administratoriui ir (arba) administratoriaus juridinio asmens vadovui, ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, skirti nurodymus ir (ar) poveikio priemones. Nagrinėjamu atveju kreditorius kreipėsi į Tarnybą, kaip į priežiūros instituciją, kad būtų įvertinti pareiškėjo veiksmai Įmonės bankroto byloje. Savo ruožtu Tarnyba teisę tikrinti kaip nemokumo administratoriai laikosi teisės aktų, reglamentuojančių jų veiklą, reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos 2020-11-12 įsakymo Nr. V4-233 „Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriams VšĮ Nacionaliniam teisės centrui ir Ž. A. bei nurodymo nemokumo administratoriui VšĮ Nacionaliniam teisės centrui skyrimo“ pagrįstumo bei teisėtumo. Teismas nagrinėjamu atveju vertins ar pareiškėjų veiksmai, administruojant Įmonės nemokumo procesą, buvo pagrindas atsakovui priimti įsakymą, kuriuo paskirtas įspėjimas dėl Įmonių bankroto įstatymo ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatų pažeidimo.

Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad AS „Citadele banka“ 2019-06-25 kreipėsi su skundu į Tarnybą, paaiškindama, kad administratorius neskirsto lėšų kreditoriams, atsisako pateikti VĮ Turto bankas nurodytus dokumentus, ignoruoja prašymus pateikti Įmonės sąskaitos išrašą. Tarnyba 2019-07-03 priėmė sprendimą, kad dėl nurodomų bankroto administratoriaus veiksmų nėra pagrindo atlikti neplaninį jo veiklos patikrinimą.

AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas (toliau – ir Kreditorius) 2020-06-17 pateikė skundą Tarnybai, prašydamas įvertinti Ž. A. veiksmus bei įpareigoti pateikti kreditoriams informaciją apie 2020-06-01 buvusį (duomenys neskelbtini) sąskaitos likutį. Tarnybos 2020-07-03 vyriausiojo specialisto teikimu pasiūlyta dėl Kreditoriaus skunde kelto klausimo pradėti neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą.

Tarnyba 2020-07-07 raštais informavo Administratorių apie gautą AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo skundą ir nuspręstą atlikti neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą dėl skunde keltų klausimų, prašė Administratoriaus iki 2020-07-21 pateikti išsamius paaiškinimus į skunde keliamus klausimus bei teiginius pagrindžiančių dokumentų kopijas, taip pat kitą svarbią informaciją nagrinėjamais klausimais.

Administratorius 2020-07-21 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo skundu nesutinka, skunde aprašomos aplinkybės neatitinka tikrovės, Administratorius nevilkino ir neturi pagrindo vilkinti Įmonės bankroto proceso, priešingai, Administratorius suinteresuotas, kad procesas vyktų kuo operatyviau, racionaliau, sklandžiai. Paaiškino, kad Kreditoriui pateikta visa prašoma informacija, vadovaujantis tiek teisės aktais, tiek teismų praktika.

Tarnyba 2020-11-09 išvadoje Nr. D4-2326 pasiūlė Administratoriui ir Ž. A. skirti švelniausią poveikio priemonę – įspėjimą, atsižvelgiant į tai, kad yra nustatyti keli pažeidimai, kad Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 3 straipsnio 1 punkto pažeidimas laikytinas reikšmingu, o 66 straipsnio 1 dalies 20 punkto pažeidimą galima ištaisyti ir nenustatyta Administratoriaus ir Ž. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Administratoriui taip pat pasiūlė skirti nurodymą – ištaisyti nustatytus trūkumus – iki 2020-11-20 pateikti Kreditoriui informaciją apie Įmonės finansinę būklę – kreditorių sąskaitos likutį 2020-06-01 dienos duomenimis.

Tarnyba 2020-11-12 įsakymu Nr. V4-233 VšĮ Nacionaliniam teisės centrui, kaip (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriui, ir Ž. A. (VšĮ Nacionalinio teisės centro darbuotojui, atsakingam už (duomenys neskelbtini) bankroto administravimą), kaip VšĮ Nacionalinio teisės centro vardu veikusiam ir pažeidimus padariusiam bankroto administratoriui, paskyrė įspėjimus ir įpareigojo iki 2020-11-20 pateikti AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui informacija? apie Įmonės finansine? bu?kle? (kreditorių? sąskaitos likuti? 2020-06-01 dienos duomenimis).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) teisės akto redakcija, galiojanti iki 2020-12-31) ir Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020-01-01).

Įsakymu konstatuota, kad VšĮ Nacionalinis teisės centras pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 3 straipsnio 1 punktą bei Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 20 punktą.

ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkte nustatyta, kad Administratorius ir (ar) darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus.

Pagal JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punktą, paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu gina visų kreditorių, taip pat juridinio asmens teises ir teisėtus interesus.

Pagal JANĮ 3 straipsnio 1 punktą, vienas iš nemokumo proceso principų yra efektyvumo principas, reiškiantis, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp finansinių sunkumų turinčio juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį.

Vadovaujantis ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalimi, administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos administravo išlaidų sąmatos ir įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančių įsipareigojimų, išskyrus šiame straipsnyje numatytus atvejus. Jeigu planuojama viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus, administratorius sušaukia kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo. Administratorius turi teisę viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus tik tais atvejais, kai dėl nenumatytų priežasčių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus. Apie tai administratorius nedelsdamas informuoja kreditorių susirinkimą ir pateikia jam sąmatos viršijimo arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitą.

Byloje nustatyta, kad Įmonė pripažinta bankrutuojančia ir nutarta ją likviduoti dėl bankroto 2017-08-28 nutartimi, įsiteisėjusia 2017-09-06. Administratorius 2017-05-03 pranešimu informavo advokatą V. R., kad juo sudarytų sutarčių toliau nebevykdys ir šios sutartys laikomos pasibaigusiomis. Administratorius 2019-07-03 raštu pranešė Kreditoriui, kad nutraukė teisinių paslaugų sutartį su pirminiu advokatu ir sudarė teisinių paslaugų sutartį su naujuoju advokatu, numatant 10 proc. sėkmės mokestį. Iš Įmonės 2018-07-17 pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad kreditoriai prieštaravo dėl 16 526,27 Eur sumos išmokėjimo antrajam advokatui. Klaipėdos apylinkės teismas 2020-10-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-48-769/2020 padarė išvadą, kad iki šio sprendimo priėmimo nebuvo gauta informacijos, kad kreditoriai būtų patvirtinę kaip administravimo išlaidas 16 526,27 Eur sėkmės mokestį, išmokėtą advokatui E. K.; Administratorius, veikdamas savo rizika, neturėdamas išankstinio kreditorių susirinkimo pritarimo, viršijo kreditorių patvirtintą išlaidų sąmatą 16 526,27 Eur suma. Klaipėdos apygardos teismas 2021-02-11 sprendimu taip pat pažymėjo, kad įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais yra konstatuotas (duomenys neskelbtini) kreditorių susirinkimo nepritarimas tokioms išlaidoms, t. y. nepritarta 16 526,27 Eur sumos advokatui E. K. išmokėjimui.

Teismas pastebi, kad iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad Administratorius kreipėsi į teismą su skundu dėl 2018-07-17 kreditorių susirinkimo nutarimo 2-ojo darbotvarkės klausimo, prašydamas priimti naują sprendimą – patvirtinti 38 526,27 Eur bankroto administravimo išlaidų sąmatą ir pagal 2017-07-03 teisinių paslaugų sutartį su advokatu E. K. patirtas išlaidas (16 526,27 Eur) priskirti bankroto administravimo išlaidoms. Klaipėdos apygardos teismas 2019-03-01 nutartimi Administratoriaus skundo netenkino, pažymėdamas, kad dėl 16 526,27 Eur išlaidų priskyrimo administravimo išlaidoms vyksta teisminis ginčas, todėl kreditorių susirinkimas pagrįstai nepritarė Administratoriaus pateikto nutarimo projekto aptariamai daliai. Lietuvos apeliacinis teismas 2019-07-11 nutartimi apeliacinį procesą pagal Administratoriaus atskirąjį skundą dėl minėtos nutraukė, atsižvelgiant į tai, kad ĮBĮ 36 straipsnyje neįtvirtinta galimybė apskųsti teismo nutartį, priimtą ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-02-27 nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2019-07-11 nutartį paliko nepakeistą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010. Teismų praktika. 2011). Kasacinis teismas 2020-02-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020 nurodė, jog išankstinis pritarimas nėra būtinas tik tais atvejais, kai dėl nenumatytų priežasčių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus. Tokiu atveju administratorius apie tai nedelsdamas turi informuoti kreditorių susirinkimą ir pateikti jam tvirtinti sąmatos viršijimo arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitą.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad susidarė faktinė situacija, kai Administratorius, neturėdamas išankstinio kreditorių pritarimo honoraro išmokėjimui, advokatui išmokėjo 16 526,27 Eur sumą 2018-01-11, o kreditorius apie tai informavo tik 2018 m. liepos mėn. Taigi suma, viršijanti sąmatą, sumokėta advokatui be Įmonės kreditorių pritarimo ir pareiškėjai dėl šio pritarimo kreipėsi tik po to, kai tokius veiksmus atliko. Klaipėdos apygardos teismas 2019-03-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-51-513/2021 konstatavo, kad mokėjimas advokatui nebuvo būtinas dėl nenumatytų priežasčių ar nedelsiant reikalingas siekiant apsaugoti įmonės ar kreditorių interesus. Toliau užsitęsę teismo procesai vyko dėl administravo išlaidų sąmatos padidinimo, o kaip matyti iš aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių, Administratorius sąmatas padidino, t. y. 16 526,27 Eur honorarą advokatui išmokėjo, neturint Įmonės kreditorių pritarimo. Klaipėdos apygardos teismo 2020-10-19 nutartimi Įmonės likvidavimo terminas pratęstas papildomam 1 metų laikotarpiui iki 2021-09-05, motyvuojant, kad teisme yra nagrinėjama byla pagal Administratoriaus skundą dėl Įmonės 2019-05-27 kreditorių susirinkimo nutarimų dalies ir sprendimų priėmimo Įmonės bankroto byloje, civilinės bylos Nr. eB2-1186-513/2019, taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2019-10-25 nutartimi sustabdyta bylos dalis dėl 2019-05-27 kreditorių susirinkimo nutarimo 2-ojo ir 3-iojo darbotvarkės klausimo iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-349-769/2019 (naujas Nr. e2-48-769/2020). Taigi teismas pritaria atsakovės ginčijame įsakyme (kurio sudėtinė dalis yra išvada) teiginiams, kad būtent Administratorius savo veiksmais užvilkino Įmonės bankroto procesą ir, atitinkamai, piniginių lėšų kreditoriams paskirstymą. Pareiškėjos teiginiai, kad visų klausimų išsprendimas negali būti laikomas bankroto proceso vilkinimu atmestini kaip nepagrįsti, nes iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Įmonėje reikšmingo likvidavimo metu realizuoto turto nebuvo, o piniginių lėšų kreditoriams paskirstymas buvo uždelstas dėl vykstančių teismų procesų.

Iš byloje pateiktų 2018-02-15, 2018-07-17, 2019-05-27 kreditorių susirinkimų protokolų matyti, kad pareiškėjas kreditorių susirinkimuose kėlė pakartotinius klausimus dėl 16 526,27 Eur atlyginio sumokėjimo advokatui E. K., nors dėl tokios sumos sąnaudų padidinimo jau buvo pradėti aukščiau aprašyti teisminiai ginčai. Kreditorių susirinkime, vykusiame 2018-02-15 siūlytas nutarimo projektas patvirtinti 16 526,27 Eur atlygio už suteiktas teisines paslaugas sumokėjimą advokatui E. K., susirinkime nutarta klausimo svarstymą atidėti iki teismas patvirtins galutinį kreditorių sąrašą. Kreditorių susirinkime, vykusiame 2018-07-17, siūlyta patvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą bendrai 41 422,80 Eur sumai, tačiau nutarta tokios sąmatos netvirtinti. Kreditorių susirinkime, vykusiame 2019-05-27 trečiuoju klausimu siūlyta 16 526,27 Eur patirtas išlaidas (pagal 2017-07-03 tarp Įmonės ir E. K. sudarytą sutartį dėl teisinių paslaugų) priskirti prie viršijančių bankroto administravimo išlaidas, tačiau tokiam klausimui nepritarta, Kreditorius balsavo „prieš“. Taigi pareiškėjai, žinodami, kad vyksta teismo procesai dėl minėtam advokatui mokėtino atlyginimo sumos, viršijančios bankroto administravimo išlaidas, vėl pakartotinai kreditorių susirinkimuose kėlė tuos pačius klausimus, taip neefektyviai ir atlikdami vilkinimo veiksmus vykdydami bankroto procedūrą.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjų nurodomus teiginius, kad Tarnyba neturėjo teisės priimti ginčijamo Įsakymo, kol vyksta nurodyti teisminiai ginčai. Pagal JANĮ 132 straipsnio 1 dalį, Tarnybai suteikta funkcija prižiūrėti nemokumo administratorių veiklą, jiems administruojant nemokumo procesus. Vykdydama šią funkciją, Tarnyba tikrina ar nemokumo administratoriai laikosi jiems JANĮ nustatytų pareigų, ar tinkamai vykdo nemokumo procesą. Todėl, vykdydama šias funkcijas, Tarnyba turi teisę tikrinti nemokumo administratorių veiklą JANĮ kontekste ir tam nėra privaloma laukti teismų sprendimų, kuriais sprendžiami civilinio ar kito pobūdžio teisminiai ginčai.

Dėl antrojo Įsakymu nustatyto pažeidimo teismas pažymi, kad pagal JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 20 punktą, paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu teikia informaciją šio įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujantis JANĮ 43 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą iš juridinio asmens valdymo organų, vykstant restruktūrizavimo procesui, ir nemokumo administratoriaus.

Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad Kreditorius 2020-06-01 kreipėsi į Administratorių, prašydamas pateikti informaciją apie tai, koks yra sąskaitos, kurią Administratorius atidarė Įmonės lėšoms bankroto proceso metu kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais, likutis 2020-06-01. Administratorius 2020-06-05 atsakymu Kreditoriaus prašomos informacijos nepateikė. Kreditorius pakartotinai 2020-06-09 kreipėsi į Administratorių, prašydamas pateikti minėtos sąskaitos likutį, tačiau Administratorius 2020-06-16 atsakyme informacijos taip pat nepateikė. Administratorius, 2019-07-16 raštu atsakydamas į Kreditoriaus prašymą dėl Įmonės sąskaitos išrašo už visą Įmonės bankroto proceso laikotarpį pateikimo, paaiškino, kad kreditorių teisės susipažinti su bankrutuojančios įmonės informacija nėra absoliučios, o prašomos informacijos nepateikimas nepažeidžia ir negali pažeisti kreditorių teisių ar jų teisėtų interesų Įmonės bankroto byloje.

Teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad pagal aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, Administratorius turi pareigą teikti, o kreditorius turi teisę gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą (JANĮ 43 straipsnio 4 punktas).

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad nors Kreditorius dar 2019-06-25 kreipėsi su skundu į Tarnybą, paaiškindama, be kita ko, kad Administratorius ignoruoja prašymus pateikti Įmonės sąskaitos išrašą, Tarnyba 2019-07-03 priėmė sprendimą, kad dėl nurodomų bankroto administratoriaus veiksmų nėra pagrindo atlikti neplaninį jo veiklos patikrinimą.

Tarnyba informacijos pateikimo klausimą Kreditoriui sprendė pagal tuo metu taikytinas ĮBĮ nuostatas, pagal kurias, Administratorius ir (ar) darbuotojas, atsakingas už juridinio asmens bankroto administravimą, teikia informaciją ir ataskaitas pagal šio straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytas ir su Lietuvos statistikos departamentu suderintas ataskaitų formas šio straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, informaciją ir ataskaitas teismui, taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informaciją apie bankroto bylos eigą kreditoriams, savininkui (savininkams) ir kitą informaciją šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punktas). Taigi nuo 2020-01-01 pasikeitęs reglamentavimas (nuo 2020-01-01 įsigaliojęs JANĮ) pakeitė ir informacijos kreditoriams teikimo tvarką, kurios pareiškėjai privalėjo laikytis.

Nėra teisinio pagrindo teigti, kad Tarnyba privalėjo papildomai informuoti pareiškėjus apie pasikeitusią informacijos teikimo tvarką, nes bankroto (nemokumo) administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-506/2012).

Pagal JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, jeigu nesilaikoma šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (arba) nemokumo administratorius nevykdo nurodymų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 137 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, nemokumo administratoriui gali skirti vieną iš šių poveikio priemonių: 1) įspėjimą; 2) teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą nuo 6 mėnesių iki 2 metų; 3) teisės administruoti nemokumo procesus panaikinimą. Priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių juridinių asmenų veiklos priežiūrą ir nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, taip pat gali duoti nurodymus ir (arba) skirti poveikio priemonę nemokumo administratoriaus juridinio asmens vadovui ir (arba) darbuotojui, atsakingam už tikrinamo proceso administravimą (JANĮ 136 straipsnio 4 dalis).

Taigi matyti, kad įspėjimas, kuris ir buvo skirtas pareiškėjams ginčijamu įsakymu, yra švelniausia poveikio priemonė. Tarnyba, skirdama įspėjimą pareiškėjams, įvertino padarytų pažeidimų reikšmingumą, jog pažeidimai dėl bankroto proceso vilkinimo susiję su kreditorių reikalavimų tenkinimu. Tarnyba taip pat įvertino aplinkybę, kad pažeidimas dėl informacijos teikimo kreditoriams trunka santykinai ilgai, tačiau tai susiję su teisės aktų nuostatų pasikeitimu bei praktikos, teikiant informaciją pagal JANĮ trukumu, nenustatė, kad šis pažeidimas turėtų reikšmingos įtakos Įmonės bankroto procesui. Tarnyba pagrindė atsakomybės už nustatytus pažeidimus subjektus ir atskirai motyvavo priežastis, kodėl poveikio priemonė skiriama ne tik Administratoriui, tačiau ir vadovui bei darbuotojui Ž. A..

Vadovaujantis JANĮ 136 straipsnio 2 dalies 2 punktu, priežiūros institucija gali pavesti nemokumo administratoriui ištaisyti nustatytus trūkumus atliekant šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas per nurodytą terminą. Įvertinusi aplinkybę, kad keitėsi JANĮ reglamentavimas ir dėl naujų nuostatų taikymo, kiek tai susiję su informacijos teikimo ir skelbimo nemokumo procesuose sistema, gali kilti neaiškumų, paskyrė Administratoriui nurodymą ištaisyti savo veiklos trūkumus ir pateikti Kreditoriui jo prašytą informaciją.

Iš ginčijamo Įsakymo ir Tarnybos 2020-11-09 išvados Nr. D4-2326 matyti, kad Tarnybos paskirta poveikio priemonė yra proporcinga pareiškėjų padarytiems nemokumo proceso pažeidimams, Tarnyba įvertino padarytų pažeidimų sunkumą, jų trukmę, atsižvelgė į tai, kad praktikoje kyla tam tikrų neaiškumų dėl JANĮ nuostatų taikymo, kiek tai susiję su informacijos teikimu. Teismo vertinimu, pareiškėjams paskirta švelniausia poveikio priemone yra tinkama ir proporcinga jų padarytiems nemokumo proceso pažeidimams.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų ginčijamas Tarnybos 2020-11-12 įsakymas Nr. V4-233 „Dėl poveikio priemonės nemokumo administratoriams VšĮ Nacionaliniam teisės centrui ir Ž. A. bei nurodymo nemokumo administratoriui VšĮ Nacionaliniam teisės centrui skyrimo“ priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio įsakymo bei pareiškėjų nurodomais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo. Todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėjai taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas, ji neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl toks prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų viešosios įstaigos Nacionalinio teisės centro ir Ž. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.