- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-14
- Bylos Nr.
- e2A-638-544/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03068-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- O. L.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-638-544/2021
teisėja Loreta Miltenytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03068-2021-5
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 1 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6540-1136/2021 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovei O. L. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija) prašė priteisti iš atsakovės O. L. 423,70 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Name yra įsteigta namo savininkų bendrija. Nuo 2019 m. balandžio mėn. atsakovė pradėjo atsiskaityti už komunalinius mokesčius tik iš dalies, todėl iki 2021 m. gegužės 31 d. susidarė 423 Eur skola. Atsakovei buvo siunčiami raginimai sumokėti skolą, tačiau atsakovė skolos nesumokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. birželio 28 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai.
4. 2021 m. liepos 22 d. atsakovė pateikė teismui prieštaravimus dėl 2021 m. birželio 28 d. preliminaraus sprendimo, prašydama preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės pateiktas skolos paskaičiavimas nekonkretus, nėra aišku, už kokias paslaugas ar objektus jis apskaičiuotas, be to, nurodytas skolos dydis ir pinigų paskirtis neatitinka tikrovės, nes skola yra už automobilių aikštelės įrengimą. Nurodė, kad ji bendrosios dalinės nuosavybės teise automobilių stovėjimo aikštelės nevaldo nei su ieškove, nei su kitais bendrijos nariais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. rugsėjo 1 d. galutiniu sprendimu pakeitė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 28 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 387,43 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 387,43 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 364 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kitą ieškinio dalį atmetė. Sprendimo vykdymą išdėstė 38 mėnesių laikotarpiui, įpareigodamas atsakovę iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos ieškovei sumokėti po 20 Eur įsiskolinimo ir bylinėjimosi išlaidų – 751,43 Eur (387,43 Eur ir 364 Eur) dalį, o paskutinį mėnesį, 38-ajį, įpareigodamas atsakovę sumokėti likusią skolos dalį, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 387,43 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2021 m. rugsėjo 17 d. papildomu sprendimu teismas iš Bendrijos valstybei priteisė 10,29 Eur išlaidų už atsakovei teiktą antrinę teisinę pagalbą.
6. Teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2013 m. liepos 9 d. viešajame registre buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija. 2018 m. kovo 27 d. Bendrijos butų savininkų balsavimu raštu buvo nutarta pritarti ir pradėti naujos automobilių stovėjimo aukštelės įrengimo reikalingos dokumentacijos ir aikštelės įrengimo darbus, iš dalies prisidedant gyventojų asmeninėmis lėšomis. 2019 m. birželio 10 d. Bendrijos valdyba nutarė pasirinkti mažiausią aikštelės įrengimo darbų kainą pasiūliusią įmonę ir planuoti darbų atlikimo kainą kiekvienam butui po 350 – 400 Eur. 2019 m. rugsėjo 4 d. Bendrijos valdyba nustatė 300 Eur sumą, kuria turėtų prisidėti kiekvienas buto savininkas automobilių aikštelės statybos darbams finansuoti. 2020 m. birželio 18 d. Bendrijos visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu buvo nutarta rinkti trūkstamas lėšas automobilių aikštelės baigiamajam statybos etapui ir kiemo remontui apmokėti iš butų savininkų po 127,27 Eur kiekvienam butui. Atsakovei 2020 m. gruodžio 14 d., 2021 m. gegužės 13 d. buvo siunčiami raginimai susimokėti susidariusį įsiskolinimą. Ieškovės duomenimis 2021 m. birželio 16 d. atsakovė buvo skolinga Bendrijai 423,70 Eur.
7. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, darė išvadą, jog atsakovė nepaneigė savo prievolės mokėti ieškovei ne tik 127 Eur automobilių aikštelės baigiamajam statybos etapui ir kiemo remontui apmokėti, bet ir 300 Eur už automobilių aikštelės įrengimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis). Nurodė, kad pagal pateiktą skolos detalizaciją matyti, jog 2021 m. gegužės 31 d. skolą sudarė 387,43 Eur likutis ir 36,27 Eur priskaičiuota suma. Atsakovė pateikė gyventojų atsiskaitymo už komunalines paslaugas pranešimo už 2021 m. gegužės mėnesį (423,70 Eur) ir kvito kopijas, iš kurių matyti, jog 36,27 Eur atsakovė sumokėjo 2021 m. birželio 17 d. Todėl teismas ieškovės reikalaujamą priteisti sumą sumažino atsakovės sumokėtais 36,27 Eur ir laikė, kad skola sudaro 387,43 Eur.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė patyrė 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei sumokėjo 10 Eur žyminį mokestį. Iš dalies patenkinus ieškovės ieškinį (91 procentu), iš atsakovės turėtų būti priteistinos 728 Eur ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, tačiau teismas, atsižvelgęs į priteistinos skolos dydžio (387,43 Eur) ir ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio santykį (bylinėjimosi išlaidos beveik dvigubai didesnės nei skola) ir vadovaudamasis protingumo principu, sumažino ieškovės bylinėjimosi išlaidas iki 364 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 4 dalis; CPK 93 straipsnio 4 dalis).
9. Įvertinęs atsakovės realias galimybes sumokėti priteistą 751,43 Eur skolą (387,43 Eur skolą + 364 Eur bylinėjimosi išlaidas) ir ieškovės neprieštaravimą, kad atsakovė skolą mokėtų dalimis, teismas nusprendė sprendimo įvykdymą išdėstyti 38 mėnesių laikotarpiui, atsakovei kas mėnesį mokant po 20 Eur, o paskutinį, 38-ąjį mėnesį, sumokant 11,43 Eur ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo skolos (387,43 Eur). Teismas vertino, kad toks sprendimo vykdymo išdėstymas leis paprasčiau atsakovei vykdyti teismo sprendimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 1 d. galutinio sprendimo dalį dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir sprendimo įvykdymo išdėstymo, išdėstant jį taip: priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 387,43 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 387,43 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 728 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; sprendimo vykdymą išdėstyti 15 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos ieškovei sumokėti po 74,36 Eur įsiskolinimo ir bylinėjimosi išlaidų – 1 115,43 Eur (387,43 Eur + 728 Eur) dalį, o paskutinį mėnesį, 15-ąjį, įpareigojant atsakovę sumokėti ir likusią skolos dalį, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 387,43 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
11. Nurodo, kad Bendrijos pirmininkė, ieškodama kompromiso bei vadovaudamasi protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, dar 2019 m. spalio 18 d. su atsakove sutarė, jog ji 300 Eur sumokės dalimis po 20 Eur per 15 mėnesių. Tačiau atsakovė šio savo prisiimto įsipareigojimo nesilaikė ir po 20 Eur sumokėjo tik už 2019 metų rugsėjo – spalio mėnesius ir dar 40 Eur sumokėjo 2020 m. kovo mėnesį. Be to, 2020 m. birželio 18 d. vykusio ieškovės visuotinio narių susirinkimo nutarimo pagrindu atsakovei atsirado prievolė sumokėti dar 127 Eur, tačiau nuo 2020 m. kovo mėnesio atsakovė nemokėjo jokių įmokų. Ieškovė 2020 m. gruodžio 14 d. ir 2021 m. gegužės 13 d. išsiuntė atsakovei pretenziją sumokėti 387,43 Eur skolą neinicijuojant teisminio proceso ir nepatiriant bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė į šiuos geranoriškus raginimus nereagavo ir toliau nevykdė savo prievolės dalimis sumokėti skolą už automobilių aikštelės įrengimą. Todėl ieškovė tvirtina, kad ji išnaudojo visas galimas protingas ir teisėtas galimybes dėl skolos išmokėjimo susitarti su atsakove geruoju nepatiriant bylinėjimosi išlaidų. Šiuo atveju teisminį procesą nulėmė išskirtinai atsakovės neatsakingas ir netgi piktybiškas elgesys, kuris akivaizdžiai neatitinka CK 1.137 straipsnio keliamų reikalavimų asmenims nepiktnaudžiauti savo teisėmis ir pareigomis.
12. Teigia, jog kreipdamasi į teismą ieškovė advokatui sumokėjo tik 300 Eur už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme ir tikėjosi, kad atsakovė, gavusi ieškinį, sieks tartis kilusį ginčą spręsti taikiai. Tačiau atsakovė nesiekė jokio taikaus susitarimo, su valstybės paskirto advokato pagalba pateikė didelės apimties teisiškai motyvuotus prieštaravimus. Šios aplinkybės patvirtina faktą, jog atsakovės neatsakingas, nerūpestingas bei neatidus elgesys ieškovę vertė toliau bylinėtis, rengti atsiliepimą į pateiktus prieštaravimus ir patirti 500 Eur papildomų išlaidų. Tokiu būdu ieškovė patyrė 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už visą bylinėjimosi procesą teisme. Ši suma yra apie 7 kartus mažesnė, negu ieškovė galėjo sumokėti advokatui pagal patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.
13. Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu išdėstyti sprendimo įvykdymą 38 mėnesių terminui. Mano, jog 15 mėnesių terminas būtų protingas ir atitiktų kasacinio teismo išaiškinimus dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Bendriją sudaro jos nariai, kurių absoliuti dauguma yra senjorai ir visų jų turtinė padėtis nėra gera, tačiau jie visuotiniuose susirinkimuose priima įvairiausius sprendimus, be kita ko, ir kaip gerinti jų gyvenimo kokybę daugiabučiame name, bendro naudojimo objektų infrastruktūrą. Beveik kiekvienas iš tokių sprendimų reikalauja rinkti iš Bendrijos narių ir kitų daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų tikslines rinkliavas. Tokiu būdu, jeigu dauguma narių tikslines rinkliavas sumokėtų tik ilgiau negu per 38 mėnesius, tai bet koks Bendrijos narių susirinkimo sprendimas būtų pasmerktas žlugti arba būtų nepagrįstai perkeliamas kitiems bendrijos nariams, o tai neatitinka civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principų.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė O. L. prašo apeliacinį skundą atmesti.
15. Nurodo, kad teismas teisingai ir pagrįstai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, teisingai ir protingai atsižvelgė į atsakovės turtinę, socialinę padėtį, amžių, sveikatos stovį ir kitas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinis skundas atmetamas.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
18. Apeliaciniu skundu ieškovė skundžia teismo sprendimo dalį dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio ir sprendimo įvykdymo išdėstymo termino. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ieškovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti nuo 728 Eur sumažino iki 364 Eur, o sprendimo vykdymą atsakovei išdėstė per 38 mėnesių laikotarpį.
19. Apeliantė tvirtina, kad dėl viso teisminio proceso kaltė tenka išimtinai tik atsakovei, kadangi atsakovė dar 2020 metų rudenį turėjo galimybę išspręsti ginčą taikiai, tačiau savo neatsakingais, nerūpestingais ir neapdairiais veiksmais privedė ieškovę prie ginčo nagrinėjimo teisme inicijavimo. Jeigu atsakovė būtų reagavusi į ieškovės raginimus sumokėti skolą, bylinėjimosi išlaidų nebūtų susidarę. Be to, jeigu atsakovė, gavusi ieškinį, būtų siekusi bylą iš karto baigti taikiai, advokato pagalbos išlaidos būtų sudarę tik 300 Eur. Todėl apeliantė tvirtina, kad, vadovaujantis CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatomis bei aktualia tuo klausimu kasacinio teismo praktika, teismas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo mažinti jai iš atsakovės priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad su šiais apeliantės argumentais sutikti nėra pagrindo.
20. CPK 93 straipsnio 2 dali numato, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, kaip kad yra šiuo atveju, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
21. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, numatytų CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse, grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1 – 3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018). Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018). Sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso, kur nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, be kita ko, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020).
22. Apeliantė nurodo, kad, jei atsakovė būtų buvusi atsakinga, rūpestinga, apdairi ir iš karto būtų pripažinusi ieškovės reikalavimą ar sutikusi ginčą baigti taikiai, tai ginčo teisme ir bylinėjimosi išlaidų galėjo nebūti. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien to, kad atsakovė nesutiko su ieškinio dalimi dėl 300 Eur priteisimo už automobilių aikštelės įrengimą, negalima laikyti nesąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliantė neginčija teismo išvadų, kad 300 Eur sumą, kurią aikštelės statybos darbams finansuoti turi sumokėti kiekvienas buto savininkas, 2019 m. rugsėjo 7 d. nustatė Bendrijos valdybos narių susirinkimas, kuris pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalį bei Bendrijos įstatų 48 punktą tam įgaliojimų neturėjo (8, 13, 14 sprendimo punktai). Atsakovė su ieškinio dalimi dėl 300 Eur iš jos priteisimo nesutiko būtent dėl to, kad sprendimą sumokėti šią sumą priėmė Bendrovės valdyba, kuri tam neturėjo teisės, ir būtent dėl to tarp šalių kilo ginčas teisme, nes pagal bylos duomenis sumokėti 127 Eur, kuriuos 2020 m. birželio 18 d. iš butų savininkų nutarė rinkti visuotinis Bendrijos narių susirinkimas, atsakovė sutiko, skolą dalimis mokėjo, taip pat nėra duomenų, kad atsakovė nemokėjo kitų jai, kaip buto savininkei, priklausančių mokėti mokesčių ir rinkliavų. Bylos duomenys rodo, kad atsakovė procesinėmis teisėmis ir pareigomis, numatytomis CPK 42 straipsnyje, naudojosi sąžiningai, netrukdė bylos išnagrinėjimui, domėjosi bylos eiga, pasirūpino tinkamu atstovavimu, laiku teikė procesinius dokumentus, įrodymus ir kt. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė gauna 307,66 Eur senatvės pensiją. Itin sunkią atsakovės turtinę padėtį įrodo ir tai, kad jai 2021 m. liepos 19 d. sprendimu yra suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Ieškovės patirtos 800 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti beveik 2,5 karto viršija atsakovės pajamas, ir tai yra jai, kaip fiziniam asmeniui ir garbingo amžiaus senatvės pensininkei, ženkli suma, kurios viso sumokėjimas tiek iš karto, tiek dalimis per trumpą laikotarpį esminiai pablogintų jos padėtį įvairiais aspektais. Tuo tarpu ieškovė yra juridinis asmuo, Bendrija, kuri paprastai turi kaupiamųjų lėšų. Byloje nepateikti įrodymai, kad bylinėjimosi išlaidų dalinis atlyginimas turės esminės neigiamos įtakos Bendrijai, kaip juridiniam asmeniui, ir (ar) jos nariams.
23. Remdamasis nutarties 20 – 22 punktuose išdėstytu teisiniu reglamentavimu, teismų praktika, faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų išsprendimo rezultatą, nenustatęs atsakovės nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis, įvertinęs bylinėjimosi išlaidų priežastingumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančios proceso teisės normos, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, paskirstant šias išlaidas, šioje byloje pažeisti nebuvo.
24. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo byloje taikyti CPK 284 straipsnio nuostatas ir sprendimo vykdymą išdėstyti, bet nesutinka su teismo sprendimo vykdymo išdėstymo terminu per 38 mėnesius, nes jis prieštarauja kasacinio teismo praktikai, šalių lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių principams, bei tvirtina, kad teisingas ir protingas yra sprendimo vykdymo išdėstymas per 15 mėnesių.
25. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, turi teisę atidėti teismo sprendimo vykdymą ar jį išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
26. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 284 straipsnio nuostatų dėl sprendimo vykdymo atidėjimo taikymas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes: į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių; turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą; turi būti vadovaujamasi bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
27. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms apie tai, kad reikia realiai įvertinti atsakovės galimybes sumokėti priteistą sumą iš karto, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, kad jos pajamos iš senatvės pensijos yra mažos. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė reikšmingus sprendimo vykdymo išdėstymui faktus, kurių buvimo neginčija ir pati apeliantė, nes sutinka, kad sprendimo vykdymas būtų išdėstytas per trumpesnį 15 mėnesių laikotarpį.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nutarties 22 punkte nurodytos byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie sunkią atsakovės turtinę padėtį, amžių, sveikatos būklę, senatvės pensijos dydį, priteistos piniginės sumos reikšmingumą kiekvienai iš šalių, kartu įvertinus ir tai, kokią realią sumą atsakovė gali mokėti ieškovei, kad pinigų liktų ir atsakovės būtiniausių minimalių poreikių tenkinimui, sudarė faktinį pagrindą ne tik sumažinti iš atsakovės ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, taikyti CPK 284 straipsnio nuostatas, bet ir sprendimo vykdymą išdėstyti per 38 mėnesių laikotarpį.
29. Atmestinas, nes grindžiamas tik nepagrįstomis prielaidomis, apeliantės vertinimas, jog, leidus tikslines rinkliavas sumokėti ilgiau negu per 38 mėnesius, bet koks Bendrijos narių susirinkimo sprendimas būtų pasmerktas žlugti arba būtų nepagrįstai perkeliamas kitiems jos nariams. Pažymėtina, kad pagal byloje pateiktą informaciją Bendrija yra sudariusi susitarimus su dalimi butų savininkų dėl skolos už aikštelės įrengimą sumokėjimo dalimis per 15 mėnesių laikotarpį. Byloje jokiais faktiniais duomenimis nepagrįsta, kodėl sprendimo vykdymo išdėstymas atsakovei per 38 mėnesių laikotarpį žlugdys Bendrijos sprendimų įgyvendinimą ir pažeis Bendrijos narių teises, o sprendimo vykdymą išdėsčius per 15 mėnesių taip neatsitiks.
30. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė dėl byloje nustatytų aukščiau minėtų aplinkybių yra realiai pajėgi priteistas sumas sumokėti tik išdėsčius sprendimo įvykdymą 38 mėnesių laikotarpiui, dalimis mokant po 20 Eur kas mėnesį, o paskutinį, 38-ąjį mėnesį, sumokant 11,43 Eur ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 387,43 Eur skolos. Apeliacinės instancijos vertinimu, toks sprendimo vykdymo išdėstymas atitinka ieškovės ir atsakovės teisėtų interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, užtikrina, kad sprendimas bus įvykdytas ekonomiškai ir per protingą laiką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).
31. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančių įrodymus aktualiais klausimais, teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino nagrinėjamam klausimui aktualias materialines ir procesines teisės normas, nenukrypo nuo ginčui aktualios kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą skundžiamą teismo sprendimo dalį, kurią naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 1 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.