- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-18
- Bylos Nr.
- 2A-1561-324/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00842-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Virginija Gudynienė (pran.), Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- M. M.
- Kategorijos
- 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. M. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-248-547/2013 pagal Z. Z. ieškinį atsakovui M. M. dėl išlaikymo priteisimo, išvadą duodanti institucija – Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui P. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis 400 Lt dydžio išmokomis nuo 2012 m. spalio 21 d. iki vaiko pilnametystės, 8 700 Lt išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 300 Lt per mėnesį nuo 2010 m. gegužės 17 d. iki ieškinio padavimo dienos (iš viso už 29 mėnesius). Nurodė, kad atsakovas teikė sūnui išlaikymą po 200–250 Lt iki 2010 m. gegužės mėn., tačiau daugiau nei dvejus metus sūnaus visiškai neišlaiko, jo neprižiūri. Ieškovė be atsakovo paramos neišgali visapusiškai pasirūpinti sūnaus poreikiais. Ji šiuo metu nedirba, nes augina mažametį sūnų V. Z. Ieškovės mėnesines pajamas sudaro 52 Lt išmoka vaikui ir 152,92 Lt motinystės pašalpa, kurių nepakanka sūnui išlaikyti. Šalių sūnaus poreikių tenkinimui reikalinga 800 Lt per mėnesį suma. Atsakovas yra jauno amžiaus, ieškovės žiniomis dirba statybos įmonėje, todėl gali ir privalo išlaikyti savo nepilnametį sūnų.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 12 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui P. K. periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį nuo 2012 m. spalio 21 d. iki jo pilnametystės, 8 700 Lt išlaikymo įsiskolinimą, paskyrė ieškovę nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja, priteisė iš atsakovo valstybei 203 Lt žyminio mokesčio ir 280 Lt už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir 2012 m. lapkričio 12 d. preliminaraus teismo sprendimo. Nurodė, kad šiuo metu nedirba, yra registruotas Alytaus teritorinėje darbo biržoje, jo finansinė padėtis sunki, neturi nekilnojamojo turto, gyvena iš sutuoktinės motinystės pašalpos, turi dar tris nepilnamečius vaikus. Preliminariu teismo sprendimu sūnui P. K. priteistas 400 Lt išlaikymas prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijams, nes atsakovas negali kiekvienam vaikui skirti išlaikymą po 400 Lt per mėnesį. Prašė priteisti iš jo sūnui P. K. išlaikymą iki jo pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis 200 Lt dydžio išmokomis. Pažymėjo, kad teikė sūnui išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai, vidutiniškai po 250 Lt kiekvieną mėnesį, nuo sūnaus gimimo iki 2010 m. birželio mėn. Vėliau pablogėjus turtinei padėčiai, praradus darbą, išlaikymą sūnui teikė nereguliariai. Dėl to, kad šiuo metu nedirba, turi dar tris nepilnamečius vaikus, prašė išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoti po 200 Lt už kiekvieną mėnesį, t. y. priteisti iš viso 5 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Taip pat nurodė, kad turi automobilį, tačiau jis reikalingas šeimos poreikiams tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu pakeitė 2012 m. lapkričio 12 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui P. K. periodinėmis išmokomis po 300 Lt per mėnesį nuo 2012 m. spalio 22 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, 5 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą, paskyrė ieškovę nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja, priteisė iš atsakovo valstybei 282 Lt žyminio mokesčio, 22,14 Lt pašto išlaidų, 680 Lt už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Konstatavo, kad ieškovės išlaidos vaiko realių poreikių tenkinimui sudaro apie 635 Lt. Sprendė, kad visų atsakovo vaikų išlaikymui turi būti skiriamos vienodos išlaidos, tačiau, atsižvelgiant į faktą, jog sūnui P. K. šiuo metu yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), jam išlaikymas padidintinas 50 Lt dėl išlaidų gydymuisi ir vaistams. Įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, atsižvelgęs į jo pareigą išlaikyti kitus tris mažamečius vaikus, laikė, kad išlaikymas priteistinas mažesnio dydžio nei prašo ieškovė. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog yra nedarbingas ar iš dalies nedarbingas, kad turi kokių nors sveikatos sutrikimų, ribojančių jo galimybes dirbti. Sprendė, kad išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo priteistinas po 200 Lt kas mėnesį nuo 2010 m. gegužės 17 d. iki ieškinio padavimo dienos, motyvuodamas tuo, kad vaikas dar buvo jaunesnis, jo poreikiai buvo mažesni, nėra duomenų, kad jis tuo metu būtų turėjęs kažkokių išskirtinių poreikių, faktiškai tuo metu buvo teikiamas maždaug tokio dydžio išlaikymas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Nesiremta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią teismas neturi pagrindo priteisti vaiko išlaikymui (kad ir kokie būtų vaiko poreikiai) daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.
Nepakankamai objektyviai įvertinti byloje esantys rašytiniai įrodymai, jie aptarti ieškovei naudinga linkme, neatsižvelgta į realius ir socialiai reikšmingus principus, kurie turėjo įtakos sumažinant nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydį. Teismas turėjo priteisti tokią išlaikymui skirtą lėšų sumą, kuri nepažeistų šalių skirtingų interesų pusiausvyros.
Neįvertintos aplinkybės, kad už gyvenamąjį būstą atsakovo šeimai reikia mokėti nemažus komunalinių paslaugų mokesčius, kurie žiemos sezono metu sudaro apie 700–800 Lt, pavasario–rudens sezono metu – apie 300–400 Lt. Atsakovas pastaruosius tris metus dirbo atsitiktinius darbus statybose, gavo nedideles pajamas, kurios buvo skiriamos gausios šeimos išlaikymui. Dėl nepastovaus, bet sunkaus darbo statybose atsakovui sutriko sveikata – konstatuota juosmeninės stuburo dalies osteochondrozė, medialinė išvarža, nusileidžianti medialinė – kairės juosmens pusės paramedialinė išvarža, atsakovui nerekomenduota dirbti sunkių fizinių darbų. Pagal turimą specialybę atsakovui įdarbinimo institucija nepasiūlė jokio darbo, atitinkančio jo sveikatos būklę ir turimus įgūdžius. Su atsakovo turimu sveikatos sutrikimu sunku rasti darbo bedarbyste garsėjančioje Druskininkų savivaldybėje, o rasti bet kokio darbo kitame mieste praktiškai neįmanoma. Atsakovas gali teikti vaiko išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį, nes kitaip materialiai nukentėtų jo penkių asmenų šeima.
Neatsižvelgus į nelengvą atsakovo turtinę padėtį ir sveikatos sutrikimą, kuris riboja galimybę gauti daugiau pajamų duodančio darbo, nepagrįstai iš atsakovo priteistas 5 800 Lt išlaikymo įsiskolinimas.
Nepagrįstai tenkintas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatyto, nes dėl jos tarp šalių nebuvo ginčo.
Nepagrįstai iš atsakovo priteistos visos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas tarėsi su ieškove, kad kaip ir iki šiol nepilnamečiui vaikui geranoriškai teiks išlaikymą pagal savo finansines galimybes, prašė nesikreipti į teismą ir nedidinti išlaidų. Aplinkybę, kad atsakovas tam tikru laikotarpiu teikė sūnui išlaikymą, patvirtino pati ieškovė. Ieškovė į teismą kreipėsi, nesilaikydama žodinio susitarimo dėl išlaikymo teikimo ir nepagrįstai padavė teismui ieškinį. Dėl to bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstytos lygiomis dalimis.
Prašo pakeisti sprendimą ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui P. K. materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis fiksuotomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2012 m. spalio 22 d) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą dėl infliacijos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad šias lėšas ieškovė naudos uzufrukto teise, atmesti reikalavimą priteisti iš atsakovo 5 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą, visas bylinėjimosi išlaidas paskirstyti lygiomis dalimis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, jog buvo įvertinta aplinkybė, kad atsakovas turi dar tris nepilnamečius vaikus, kuriems taip pat reikalingas išlaikymas, atsakovo turtinė padėtis, jo galimybės teikti išlaikymą. Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji turi papildomų išlaidų (kas mėnesį ne mažiau 50 Lt) dėl sūnui diagnozuotos (duomenys neskelbtini), kurios gydymas yra tęsiamas, gydymo trukmė ilga. 200 Lt dydžio sūnaus išlaikymui skirtos išmokos neatitiktų vaiko teisių į tinkamą priežiūrą, poreikių tenkinimą, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Atsakovo pateikti medicininiai dokumentai neįrodo, kad jis turi rimtų sveikatos problemų, nes stuburo išvaržos yra operuojamos, todėl atsakovo sveikata, atlikus operaciją, gali pagerėti. Pats atsakovas pripažino, kad jis dirbo statybos įmonėse, pagal verslo liudijimą, ieškojosi ir ieškosis darbo užsienyje. Jam nėra nustatytas neįgalumas, jo darbingumas nėra ribotas. Visuotinai žinoma, kad Druskininkų miestas yra populiarus kurortas ir darbo vietų skaičius šiame mieste didėja, darbą susirasti (ypač vasaros sezono laiku) nėra sunku. Atsakovas be priteistos ir priverstinai nustatytos išieškoti sumos visiškai neprisideda prie vaiko auklėjimo, jo ugdymo, neteikia jokios papildomos materialinės ar kitokios paramos. Atsakovo reikalavimas dar mažinti priteistą 300 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis per mėnesį pažeidžia CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, CK 3.192 straipsnio reikalavimus dėl išlaikymo dydžio proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir teismų praktikos nuostatą, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą. Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas sutiko su 5 800 Lt įsiskolinimo suma. Jis pripažino, kad tam tikru laikotarpiu neteikė vaikui išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydį, pagrįstai iš atsakovo priteisė išlaikymo įsiskolinimą ir visas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nustatė CPK 329 straipsnio 1 dalyje reglamentuotus pagrindus (neteisingą procesinės teisės normų taikymą) skundžiamam sprendimui pakeisti (CPK 320 str.).
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-79/2006). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).
Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie ieškovės turimas išlaidas vaikui išlaikyti, sprendė, kad (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus minimalių poreikių patenkinimui kas mėnesį reikia apie 635 Lt. Išanalizavęs ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, laikė, kad šalių turtinė padėtis teiktino išlaikymo dydžio aspektu yra panaši, todėl iš atsakovo priteisė beveik pusę vaiko išlaikymui reikalingos sumos – 300 Lt, taip pat apylinkės teismas iš atsakovo priteisė 5 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą (po 200 Lt už 29 mėnesius).
Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad nustatytas vaiko išlaikymo dydis ir priteistas išlaikymo įsiskolinimas yra neproporcingas jo turtinei padėčiai, nes yra bedarbis, dėl sveikatos sutrikimų negali susirasti darbo, išlaiko dar tris vaikus, privalo mokėti komunalinių paslaugų mokesčius.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas šiuo metu nedirba, abu neturi nekilnojamojo turto, ieškovė augina dar vieną mažametį vaiką, jos pajamas sudaro išmoka vaikui ir socialinė pašalpa, atsakovas turi dar tris mažamečius vaikus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į sunkią atsakovo turtinę padėtį, aplinkybę, kad jis turi išlaikyti dar tris mažamečius vaikus, priteistiną išlaikymo dydį sumažino iki 300 Lt. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad, nustatant iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, nukrypta nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, netinkamai vertinti įrodymai. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos šalių nepilnamečio sūnaus minimalių poreikių patenkinimui kas mėnesį reikalingos apie 635 Lt sumos dydžio bei šio teismo išvados, jog ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši. Laikant, kad abu tėvai prie vaiko išlaikymo privalo prisidėti lygiomis dalimis, priteisus iš atsakovo 200 Lt išlaikymo dydį per mėnesį, bendra vaiko išlaikymui skirta suma sudarytų 400 Lt. Kadangi mažamečiam vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, medicininė priežiūra, augant atitinkami jo poreikiai didėja, šalyje kyla šių poreikių patenkinimo kainos, darytina išvada, kad ši suma nėra pakankama būtiniesiems šešiamečio vaiko poreikiams patenkinti. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad ieškovei, su kuria gyvena mažametis vaikas, tenka pareiga ne tik skirti jam per mėnesį nustatytą lėšų dalį, bet ir pasirūpinti kasdienių vaiko poreikių tenkinimu (skalbti, gaminti valgyti ir pan.), todėl didesnės finansinės išlaikymo dalies nustatymas ieškovei reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą.
Pažymėtina, kad priešingai, nei teigia atsakovas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas bedarbio statusą įgijo 2011 m. lapkričio 23 d. (b. l. 57). Iš Alytaus teritorinės darbo biržos Druskininkų skyriaus 2012 m. lapkričio 23 d. pažymos matyti, kad atsakovas nuo 2012 m. spalio 11 d. dirba pagal verslo liudijimą. Byloje nėra duomenų, kokias pajamas atsakovas gauna (gavo) dirbdamas pagal verslo liudijimą, teismo posėdyje atsakovo nurodytos aplinkybės apie gautas pajamas nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais (b. l. 114). Atsakovas prie apeliacinio skundo pridėjo išrašą iš medicininių dokumentų, iš kurio matyti, kad atsakovui diagnozuota juosmeninės stuburo dalies osteochondrozė, jis turi išvaržų, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų (Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pažymos), kad jo darbingumo lygis yra sumažėjęs. Atsakovas taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis siekė susirasti jo sveikatos būklę atitinkantį darbą, kitu būdu gauti pajamų, taip pat byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pirmiau nurodytų veiksmų jis negalėjo atlikti. Atsakovo argumentai apie bedarbyste garsėjančią Druskininkų savivaldybę taip pat nėra pagrįsti įrodymais, dėl to vertintini kaip deklaratyvūs. Apygardos teismas konstatuoja, kad faktiniai duomenys neteikia pagrindo padaryti išvadą, jog atsakovas nedirba ir neturi darbinių pajamų dėl objektyvių priežasčių, kad jis yra išnaudojęs visas galimybes pajamas gauti, todėl aplinkybė, jog atsakovas šiuo metu nedirba, turi mokėti komunalinių paslaugų mokesčius, išlaikyti dar tris mažamečius vaikus, nesudaro pagrindo sumažinti iš jo priteisto išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui dydžio. Apeliantas privalo imtis priemonių gauti jo darbingumą atitinkančias pajamas, iš kurių galėtų teikti visiems savo vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą.
Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (CPK 178 str.). Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos sprendimą priteisti iš jo išlaikymo įsiskolinimą, neneigia, kad pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką nevykdė 29 mėnesius, tačiau teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į jo nelengvą turtinę padėtį, sveikatos sutrikimą ir išlaikymo įsiskolinimo iš jo nepriteisti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo nurodytos aplinkybės apie nelengvą jo turtinę padėtį ir sveikatos sutrikimą nepateisina jo, kaip tėvo, netinkamo pareigų vykdymo ir nesudaro pagrindo panaikinti sprendimo dalies dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsakovas, prašydamas iš jo nepriteisti išlaikymo įsiskolinimo, siekia perkelti visą sūnaus išlaikymo pareigą ieškovei, suteikiant galimybę nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo už visą 29 mėnesių laikotarpį, kuomet jis neteikė savo sūnui išlaikymo ir pats tai pripažino. Vaikų išlaikymas yra turtinės asmeninės tėvų prievolės, todėl jų negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jų vykdyti. Jokiais įrodymais atsakovas nenuginčijo, jog mėnesinė 200 Lt išlaikymo įsiskolinimo vertė neatitiko vaiko amžiaus ir ieškovės turėtų išlaidų nuo 2010 m. gegužės 17 d. iki ieškinio padavimo dienos, tokio dydžio išlaikymą atsakovas vaikui teikė iki 2010 m. gegužės mėn. Pažymėtina, kad atsakovas patikslintame prieštaravime (b. l. 48-51), atsiliepime į atsiliepimą į prieštaravimus (b. l. 90-93) pripažino, kad nuo 2010 m. birželio mėn. neteikė išlaikymo nepilnamečiui vaikui, prašė įsiskolinimą skaičiuoti po 200 Lt ir iš jo priteisti 5 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 29 mėnesius, kuriais jis nemokėjo vaikui išlaikymo, t. y. atsakovas pripažino, kad gali sumokėti nurodyto dydžio išlaikymo įsiskolinimą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo turtinę padėtį, aplinkybę, kad šalių nepilnametis vaikas tuo metu buvo jaunesnis, neturėjo specialių poreikių, priteisė iš atsakovo jo nurodytą sumą – 5 800 Lt, t. y. po 200 Lt už 29 mėnesius. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinio skundo argumentai, susiję su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu, atmestini kaip nepagrįsti.
Atmestinas apelianto argumentas ir dėl nepagrįstai nustatytos vaiko gyvenamosios vietos. Ieškovė nereiškė reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatytos, todėl sprendimas dėl šio reikalavimo nebuvo priimtas.
Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo išvada dėl priteistino išlaikymo dydžio ir priteisto išlaikymo įsiskolinimo yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant materialiosios teisės normų, nenukrypstant nuo jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl atmestinas atsakovo apeliacinis skundas dėl sprendimo dalies, kuria iš jo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui ir išlaikymo įsiskolinimas.
Pagal bendrąją taisyklę, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos bylos šalims proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad iš jo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė visas valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliantas neteisingai nurodo, kad iš jo turėtų būti priteista tik pusė bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė pasinaudojo teise į teisminę gynybą, nes atsakovas neteikia savo nepilnamečiui sūnui išlaikymo, ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių. Kadangi ieškinys buvo patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, turi būti išieškotinos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teisme valstybės patirtos išlaidos už antrinės pagalbos teikimą sudarė 680 Lt (b. l. 107), valstybei mokėtinas žyminis mokestis – 282 Lt, taip pat buvo 22,14 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Nagrinėjamoje byloje patenkinta 70 proc. ieškovės reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo, todėl sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei pakeistina, remiantis patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija – valstybei iš atsakovo priteistina 476 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 197,4 Lt žyminio mokesčio, 15,5 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 96 str.). Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimo išlaidų valstybei mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl iš jos bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.
Apeliacinės instancijos teismas iš dalies tenkina apeliacinio skundo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau kadangi materialiniai teisiniai atsakovo apeliacinio skundo reikalavimai yra atmesti, už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis atsakovui nepriteistinas. Ieškovė teismui pateikė įrodymus, jog valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą apeliacinės instancijos teisme sudaro 200 Lt. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93, 96 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei priteistas antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumažinti iki 476 Lt (keturių šimtų septyniasdešimt šešių litų), žyminį mokestį – iki 197,4 Lt (šimto devyniasdešimt septynių litų 40 ct), procesinių dokumentų įteikimo išlaidas – iki 15,5 Lt (penkiolikos litų 50 ct).
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 200 Lt (du šimtus litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.