Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas iškeldinti atsakovą A. S. su visais jo daiktais (manta) iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip iš vieno turtinio komplekso, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei iš savavalinės statybos – dviejų aukštų gyvenamojo namo, pastatyto minėtame sklype. Nurodė, kad atsakovas dar 2015 m. birželio 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2206-647/2015 buvo įpareigotas per 3 mėnesius savo lėšomis nugriauti sklype savavališkai pastatytą dviejų aukštų gyvenamąjį namą. 2020 m. rugpjūčio 17 d. įvykusių varžytynių metu ieškovas įgijo sklypą su namu, nevertinant atliktos savavalinės statybos. Ieškovo nuosavybės teisės įregistruotos nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. Ieškovas 2021 m. liepos 29 d. raštu pareikalavo atsakovo iki 2021 m. rugpjūčio 9 d. išsikelti iš namo, tačiau atsakovas išsikelti atsisakė bei name gyvena iki šiol. Taip atsakovas pažeidžia ieškovo, kaip turto savininko, valdymo teises, todėl prašo, kad atsakovas būtų priverstinai iškeldintas tiek iš sklypo su namu, tiek ir iš savavalinės statybos – sklype esančio dviejų aukšto gyvenamojo namo.

10. Atsakovas A. S. (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines ir teisines aplinkybes bei priėmė neteisingą sprendimą, kadangi ieškovas varžytynių aktu įsigijo šiuo metu neegzistuojantį namą, todėl reikalavimas atsakovą iškeldinti iš namo yra nepagrįstas; teismas sprendime neišsprendė klausimo dėl ieškovo įsigytame žemės sklype faktiškai esančių pastatų, kurių registravimas nėra privalomas, todėl atsakovo iškeldinimas iš žemės sklypo, nenustačius galimybės naudotis atsakovui priklausančiais pastatais, esančiais žemės sklype yra neteisėtas.

10.2. Reikalavimas išsikelti iš neegzistuojančio daikto (namo) yra nepagrįstas ir negalimas įgyvendinti, kadangi tokio daikto nėra. Kitoje tarp šalių nagrinėtoje byloje nustatytos aplinkybės taip pat pagrindžia šią atsakovo bei trečiojo suinteresuotojo asmens poziciją (Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėta civilinė byla Lietuvos apeliacinio teismo 2023 kovo 30 d. nutartis civilinė byloja e2A-165-370/2023). Nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų bylos (2008 m. lapkričio 28 d, ir 2013 m. liepos 18 d.), Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. IK 4/2022 patvirtina, kad faktiškai egzistuoja būtent gyvenamasis pastatas, kurio plotas yra 453,36 kv. m, o namo žemės sklype nėra.

10.3. Kaip nurodyta Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra 45,69 kv. m medinis namas. Tačiau faktiškai tokio pastato žemės sklype nėra ir varžytynių akto sudarymo metu nebuvo. Taip pat nėra duomenų apie faktinę tokio pastato buvimo vietą, nėra pateikta jokių nuotraukų ar kitų įrodymų, rodančių, jog pastatas egzistavimo varžytynių akto sudarymo momentu ir galėjo faktiškai būti perleistas ieškovui nuosavybės teise. Namas buvo nugriautas dar 1997 metais. Tai buvo padaryta vadovaujantis atsakovo 1997 m. rugpjūčio 17 d. prašymu atlikti kapitalinę gyvenamojo namo rekonstrukciją, patvirtintu su M. seniūno sutikimu. 2016 m. gegužės 9 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus išduoti Specialieji architektūros reikalavimai, pagrindžia, jog šiuo metu pastatytas 453,36 kv. m. ploto gyvenamasis pastatas gali būti įteisintas.

10.4. Kadangi ieškovas varžytynių aktu įsigijo neegzistuojantį namą, todėl toks sandoris turi būti laikomas niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento ir turi būti laikoma, kad ieškovas neturi nuosavybės teisės į turtą. Sprendime teismas nesiremdamas jokiais byloje esančiais faktiniais įrodymais priėjo prie nepagrįstos išvados, neva namas yra tas pats šiuo metu egzistuojantis namas, kuris buvo faktiškai rekonstruotas. Tokios išvados byloje nepatvirtino jokie specialistai/ekspertai.

10.5. Pažymėjo, kad ieškovas varžytynių aktu neįgijo nuosavybės teisių ir į žemės sklype faktiškai esančius statinius. Šie faktai buvo nustatyti kitoje byloje tarp ieškovo bei atsakovo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 kovo 30 d. nutartis civilinė byloje e2A-165-370/2023). Ekspertė savo akte taip pat patvirtino, kad žemės sklype egzistuoja bent 5 ūkiniai pastatai. Nurodo, kad žemės sklype yra net 13 pastatų, kuriems nebuvo privalomi statybą leidžiantys dokumentai. Tai patvirtina prie minėtų rašytinių paaiškinimų pridėta aktuali kvalifikuoto specialisto parengta Žemės sklype esančių statinių kadastrinių matavimų byla, iš kurios matyti, kad žemės sklype yra 13 pagalbinių ūkinių pastatų, kurie priskiriami I ir II grupės nesudėtingiesiems statiniams, neypatingiesiems statiniams arba statiniams be kategorijos ir kuriems nereikalingas statybos leidimas. Tačiau ieškovas šių pastatų nei pagal varžytynių aktą, nei pagal kitus dokumentus nėra įsigijęs. Todėl teismas turėjo nustatyti naudojimosi atsakovui vis dar priklausančiais 13 statinių, esančių žemės sklype tvarką taip, kad jis galėtų įgyvendinti savo, kaip savininko teisės. Atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens iškeldinimas iš minėtų statinių bei žemės sklypo nėra galimas. Todėl remiantis šiomis aplinkybėmis, sprendimas yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas.

Šalies argumentai

11.1. Apeliantas nurodo argumentus, kurie buvo išsamiai išnagrinėti kitoje civilinėje byloje, todėl nėra teisinio pagrindo jų nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2022 metų spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-722-275/2022 atmetė A. S. ieškinį, kuriuo jis prašė pripažinti negaliojančiu 2020 m. rugsėjo 8 d. varžytynių aktą, kuriuo varžytynių vykdytoja, bankrutavusios S. personalinės įmonės nemokumo administratorė atsakovė UAB „Relina“ perleido atsakovui E. P. gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Tiek ieškinys, tiek ir vėliau apeliacinis skundas buvo grindžiamas tuo pačiu argumentu, kurį apeliantas nurodo ir šiame skunde, kad neva, iš varžytynių buvo parduodamas neegzistuojantis turtas, dėl ko sandoris yra niekinis. Šie argumentai buvo įvertinti Lietuvos Apeliacinio teismo 2023 metų kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-165-370/2023. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas, neturėdamas statybą leidžiančio leidimo, savavališkai rekonstravo gyvenamąjį namą ir padidino jo bendrą plotą iki 453,36 kv. m. Teismo vertinimu, Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad pastato – gyvenamojo namo kadastro duomenys nebuvo pakeisti teisės aktų nustatyta tvarka. Neįteisinus 453,36 kv. m bendro ploto pastato statybos, nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijamų varžytynių protokole bei akte nurodyti neteisingi duomenys apie parduodamą nekilnojamąjį daiktą.

11.2. Teismas išsamiai išnagrinėjo A. S. argumentus dėl to, kad neva ieškovas įsigijo neegzistuojantį namą bei atmetė jo ieškinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Todėl nėra teisinio pagrindo šių teismo nustatytų aplinkybių ir atlikto teisinio vertinimo nagrinėti iš naujo, nes tai prieštarautų tiek CPK 18 straipsnio, tiek ir CPK 182 straipsnio nuostatoms.

11.3. Apeliantas ir toliau nepagrįstai įrodinėja, kad savavalinę statybą galima įteisinti. 2015 metų birželio 25 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2206-647/2015 A. S. buvo įpareigotas per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti dviejų aukštų gyvenamąjį namą, pastatytą žemės sklype, bei sutvarkyti statybvietę. Teismo sprendimas dėl savavalinės statybos nugriovimo yra įsiteisėjęs ir privalomas vykdyti. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-16191-987/2016 pareiškėjos antstolės pareiškimą dėl leidimo taikyti sprendimo neįvykdymo pasekmes tenkino ir nusprendė taikyti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. vykdomajame rašte Nr. e2-2206-647/2015 numatytas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimo neįvykdymo pasekmes: leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai <...> nugriauti dviejų aukštų gyvenamąjį namą, esantį žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš A. S. <...>“.

11.4. Apelianto argumentas, kad senas gyvenamasis namas buvo nugriautas, o vietoj jo pastatytas naujas 453, 36 kv. m namas bei teismas be jokių faktinių duomenų priėjo išvados, kad namas buvo rekonstruotas, nepagrįstas. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 metų kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-165-370/2023 29 punkte yra nurodyta, kad apeliantas, neturėdamas statybą leidžiančio leidimo, savavališkai rekonstravo gyvenamąjį namą ir padidino jo bendrą plotą iki 453,36 kv. m., tačiau šios statybos neįteisino nustatyta tvarka. Todėl atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad 45,69 kv. m bendro ploto, 1939 m. statybos, 49 proc. baigtumo, rąstinis vieno kambario namas, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), iš esmės yra rekonstruotas į 453,36 kv. m bendro ploto dviejų aukštų gyvenamąjį namą, kuris turi būti nugriautas pagal įsiteisėjusį Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2206-647/2015, dėl ko sprendė, kad atsakovas su jo daiktais turi būti iškeldintas iš ieškovo sklypo ir jame esančio savavališkai rekonstruoto gyvenamojo namo.

11.5. Nesutinka su apelianto teiginiais, jog žemės sklype yra 13 pagalbinių ūkinių pastatų, kurie priskiriami I ir II grupės nesudėtingiems statiniams. Pažymėjo, kad nurodyti ūkiniai pastatai nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Ieškovas yra matininkas, ir nurodo, kad ūkiniai pastatai UAB “Statkadma“ kadastriniuose matavimuose yra dirbtinai išskaidyti į mažesnius, bandant įteigti, kad tai yra 13 pastatų, kuriems pagal jų plotą nereikalingas statybos leidimas (kaip nesudėtingiems statiniams). Tačiau iš tiesų sklype stovi penki ūkiniai pastatai, kuriems reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Šios aplinkybės yra konstatuotos Vilniaus apygardos teismas 2022 metų spalio 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-722-275/2022, kurio 29 punkte teismas nurodė, kad ekspertė 31 ekspertizės lapo lape nurodė, kad apžiūros metu nustatyta, kad sklype stovi ūkiniai pastatai. Turto apžiūros metu egzistavo 2008 metų gruodžio 5 d. UAB „Neranta“ atliktame žemės sklypo plane nužymėti penki ūkiniai pastatai, kurie taip pat nurodyti ir 2008 m. gruodžio 5 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Iš ekspertizės akte esančių ūkinių pastatų nuotraukų matyti, kad jie yra apleisti ir griūvantys. Byloje nebuvo pateiktas statybos leidimas šiems statiniams įregistruoti, ūkiniai pastatai nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Taigi, menkaverčiai ūkiniai pastatai yra pastatyti neturint statybos leidimo, nėra įteisinti, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl ieškovo teisės naudotis žemės sklypu dėl patekimo į šiuos pastatus. Pažymėjo, kad teismas neturėjo pagrindo peržengti pareikštų reikalavimų ribų ir spręsti dėl servitutų nustatymo.