Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. V. pareiškimą dėl praleisto įstatymu nustatyto palikimo priėmimo termino pratęsimo, suinteresuoti asmenys V. D., V. D., K. K., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, jog pareiškėjos prašymo tenkinimui iš esmės neprieštarauja. Kiti suinteresuoti asmenys V. D., V. D., K. K. atsiliepimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sesuo S. D.. S. D. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį dalį savo turto paliko suinteresuotiems asmenims, o pareiškėjai paliko visą jai priklausiančią 8200/33000 dalį žemės sklypo ploto: 3,3000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kretingos r. sav., (duomenys neskelbtini) k., registro Nr. (duomenys neskelbtini).

2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Skuodo rajono notarų biuro notarė V. Ž. atsisakė patvirtinti pareiškėjos S. V. pareiškimą apie palikimo priėmimą po sesers S. D. mirties, nes praleistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas palikimo priėmimo terminas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, pripažintina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).

Pareiškėja S. V. nurodė, kad priežastys dėl kurių ji praleido įstatymo nustatytą terminą sesers palikimui priimti yra ta, kad ji nežinojo apie sesers mirtį, neturėjo jokių duomenų apie sesers sudarytą testamentą ir jame išreikštą valią, taip pat apie testamento paskelbimą pareiškėjai nebuvo pranešta. Pareiškėjos ir jos sesers S. D. nesiejo artimas ryšys, jos gyveno skirtingos rajonuose, nelabai bendravo, apie sudarytą testamentą sesuo pareiškėjai nieko nesakė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodomos palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

Testamento esmė yra suteikti palikėjui laisvę laisvai nuspręsti dėl jo turto likimo po jo mirties. Kasacinio teismo praktikoje paveldėjimo pagal testamentą bylose itin akcentuojamas testatoriaus valios gerbtinumas ir laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2009).

Nagrinėjamu atveju svarbi ir ta aplinkybė, kad pareiškėjos sesuo S. D., sudarydama testamentą išreiškė savo valią, kad jai priklausančio turto dalis po jos mirties atitektų būtent jos seseriai pareiškėjai S. V. Teismo vertinimu, kadangi testatorė S. D. jai priklausantį turtą paskirstė laisva savo valia, ši jos valia negali būti paneigta vien dėl to, kad pareiškėja S. V. praleido terminą palikimui priimti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principas suponuoja būtinybę įvertinti, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas gali paveikti asmens, priėmusio palikimą ir tokiu būdu jau tapusio paveldimo turto savininku, teises ir pareigas, taip pat tai, kokią įtaką gali turėti termino atnaujinimas (neatnaujinimas) šių santykių dalyvių turtiniams interesams. Taigi, teismas, spręsdamas įstatyme nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).

Šios bylos suinteresuoti asmenys iš esmės neprieštarauja pareiškėjos prašymo patenkinimui. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, suinteresuoti asmenys nepateikė prieštaravimų dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, konstatuotina, kad terminas palikimui, atsiradusiam po S. D. mirties yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkinamas ir terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Suinteresuotam asmeniui V. D. procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, todėl taip pat jam įteiktina ir ši nutartis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsniu, 290-291 straipsniais, 578 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjai S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą, jos sesers S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimui priimti.

Suinteresuotam asmeniui V. D. šią nutartį įteikti viešo paskelbimo būdu paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:

„Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose 2024 m. vasario 1 d. priimta nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-255-1111/2024 pagal pareiškėjos S. V. pareiškimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuoti asmenys V. D., V. D., gim. (duomenys neskelbtini)., K. K., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Suinteresuoto asmens V. D. gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, todėl 2024 m. vasario 1 d. nutartis V. D. įteikiama viešo paskelbimo būdu. V. D. informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. V. D. turi teisę per 7 (septynias) dienas nuo pranešimo paskelbimo dienos minėtą nutartį atskiruoju skundu apskųsti Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.“

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.