Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.11; 1.1.10.1.1; 1.2.26.2; 2.1.10.1; 2.3.6.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.3

2024 m. rugsėjo 25 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 314 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – 4 MGL dydžio bauda;

2. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta bausmė – 7 MGL dydžio bauda;

3. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 5 MGL dydžio bauda;

4. Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu, pagal 253 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – 6 metų laisvės atėmimas. 2024 m. sausio 10 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro, pasibaigus bausmės laikui;

5. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 8 MGL dydžio bauda, bausmę atlikęs iš dalies – išieškoma suma – 126,16 Eur;

6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal 284 straipsnį (2 veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė – 50 parų areštas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 3 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2023 m. rugsėjo 28 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d., bausmę atliko 2024 m. liepos 27 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. A. 2023 m. rugsėjo 23 d., apie 17.00 val., viešoje vietoje – viešajame tualete, esančiame parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), necenzūriniais žodžiais koneveikė ten dirbusią V. D., tyčia ją pastūmė, dėl ko pastaroji atsitrenkdama į sieną nukrito ant žemės, ko pasėkoje nukentėjusiajai V. D. padaryta poodinė kraujosruva dešiniame kelyje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais savo veiksmais D. A. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais D. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis D. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad, jo manymu, kaltinime nurodyta įvykio data yra teisinga. Tą dieną buvo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ ir ėjo į tualetą. Į tualetą įėjo valytoja, jos paprašė palaukti, kol baigs, tačiau valytoja atsakė, kad turi valyti. Jis valytojos tyčia nestūmė, galbūt buvo šlapios grindys. Gailisi dėl įvykio, bet valytoja galėjo palaukti. Galbūt ją užkabino praeidamas. Visų aplinkybių neprisimena, kadangi viskas vyko senokai. Įvykio metu buvo išgėręs skardinę ar dvi alaus, tačiau buvo adekvatus. Iš parduotuvės išėjo lyg niekur nieko, niekas jo nestabdė. Jeigu būtų kažką padaręs, būtų palaukęs, bet išėjo ir tik po to gavo kvietimą atvykti į policiją pasiaiškinti. Neprisimena, ar įvykio dieną dar su kažkuo konfliktavo. Neprisimena, kad būtų kviesta policija ir dėl kito įvykio. Pripažįsta, kad išplūdo nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais. Jam buvo nemalonu, kad moteris įėjo į tualetą, kai jis atlikinėjo savo reikalus. Jis jos gražiai paprašė palaukti, tačiau, kai ji atsakė, jis jai pasakė netinkamą žodį. Negali patvirtinti, kad sakė taip, kaip nurodė nukentėjusioji savo apklausoje, kadangi nepamena. Necenzūrinius žodžius naudojo, tačiau ne iš karto. Nukentėjusiajai kraujosruva atsirado, galbūt, kai plovė tualetą, galbūt iš pykčio už nukentėjusiosios užkliuvo, tačiau tyčia jos stumti nenorėjo ir taip nebuvo. Neprisimena, kad nukentėjusioji būtų atsitrenkusi. Nukentėjusiosios nepažįsta, ją pirmą kartą matė. Gal yra matęs ją toje parduotuvėje, bet konfliktų buvę nėra. Negali atsakyti, ar nukentėjusioji turi tikslą jį apkalbėti. Gailisi, kad negražiai gavosi, kad toks įvykis buvo bei kad išsakė necenzūrinius žodžius, atsiprašo, jeigu kažką padarė. Jei naudojo necenzūrinius žodžius, tokie jo veiksmai galėjo sutrikdyti visuomenės rimtį. Kai pasirodė valytoja, taip pat įėjo ir vaikas, jis vaikui palaikė duris. Konflikto metu vaikas buvo išėjęs iš tualeto, kitų asmenų nebuvo. Nukentėjusioji pradarė duris ir pasakė, kad jai reikia valyti, tačiau jam buvo nepatogu, norėjo privatumo. Po visko ėjo nusiplauti rankas, o prieš tai atlikinėjo gamtinius reikalus. Išgėręs buvo vieną skardinę alaus, nedidelis kiekis jo blogai neveikia. Jo veiksmams alkoholis turėjo įtakos. Prie kitų parodymų pasilieka. Visų aplinkybių prisiminti negali dėl praėjusio laiko ir dėl to, kad buvo išgėręs. Išplūdo nukentėjusiąją necenzūriniais žodžiais ir tam įtakos turėjo alkoholis.

Nors kaltinamasis kaltę padaręs nusikalstamą veiką pripažino tik iš dalies, tačiau jo kaltę įrodo byloje surinktų įrodymų visuma.

Nukentėjusioji V. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad darbe turi kas valandą valyti tualetus, taip pat parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ pereiti ir surinkti šiukšles. Jai yra pasakyta, kad kai reikia valyti vyrų tualetus, jeigu nieko nėra prie pisuaro, tuomet gali eiti, o jeigu prie pisuaro kažkas yra, turi laukti. Įvykio dieną, kai ji atėjo į vyrų tualetą, vyras stovėjo prie kriauklės ir plovėsi rankas. Vyras plovė rankas, o ji rinko popierinius rankšluosčius. Vyras išvadino ją necenzūriniais žodžiais, sakė „k...necenzūrinis žodis, ko atėjai“. Ji kaltinamajam pasakė, kad turi atlikti darbą, o jis jai liepė čiuožti iš ten ir ją pastūmė. Ji nespėjo sureaguoti. Nebuvo net pusės popierių išimta, kai ją pastūmė. Ji buvo pasilenkusi prie šiukšliadėžės, esančios prie durų, tam, kad išimtų naudotus popierius. Kaltinamasis ją stūmė pro duris ir ji atsitrenkė į sieną. Nesusigaudė, ją stūmė rankomis ar pečiu. Tuo metu į tualetą ėjo kitas vyras, bet kai pamatė, kad ji „skrido“ pro duris, paklausė, ar iškviesti policiją, o ji atsakė, kad iškvies apsaugą. Atsisėdusi ant suoliuko, iškvietė apsaugą. Apsauga jos klausė, kaip atrodo vyriškis, ji apibūdino, kaip jis apsirengęs. Apsauginis R. leidosi į apačią, o, po to, jai paskambino, kad nusileistų, nes apsauginiai buvo sulaikę kaltinamąjį, tačiau, kol nusileido eskalatoriumi, kaltinamasis išėjo. Apsauginiai jai papasakojo, kad tą dieną, ryte, įvyko konfliktas. Po to, ji nuėjo pas asmenį, kuris pirmajame aukšte prekiauja telefonais, tai kaltinamasis prieš šį įvykį puolė tą vyrą. Tas vyras dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Vyriškis minėjo, kad kaltinamasis jį apspjaudė, todėl jis iškvietė policiją, tačiau kaltinamasis pasišalino iš parduotuvės, apėjo ratą, užkilo į viršų ir nuėjo į tualetą, kur ji ir papuolė. Kai ją pastūmė, ji griuvo ir atsitrenkė su galva į sieną. Nukrito už tualeto patalpos, durys atsidarė ir ji krito. Durys neužsifiksuoja, jos pastūmus atsidaro laisvai. Kai iš patalpų iškrito, tada koridoriuje atsitrenkė į sieną. Krito, į sieną susitrenkė galvą ir atsisėdo ant žemės. Po šio įvykio dešiniame kelėnyje atsirado kraujosruva, prieš tai jos nebuvo. Po įvykio skaudėjo kelėną ir kitą dieną atsirado mėlynė. Tyrėja siuntė daryti ekspertizę, galvoje rado sužalojimą, o kojos ji nežiūrėjo ir nefotografavo. Šio asmens nežino, iš pradžių jo veido neįsidėmėjo, viskas vyko staigiai. Policija buvo atvažiavusi, bet ją kvietė ne ji. Po įvykio paskambino į policiją ir ją iškvietė tyrėja apklausai, tuomet pareigūnus matė pirmą kartą. Jai buvo sužalota galva ir kojos. Kita diena jai buvo išeiginė, todėl į darbą nėjo. Pretenzijų neturi, kreipėsi todėl, kad daugiau tokie atvejai nepasikartotų. Tualeto durys atsidaro į lauko pusę. Įeidama pasižiūri, ar prie pisuarų nėra žmonių. Nežino, kur nurodyta klientams, kad į tualetą gali įeiti valytoja moteris, tačiau jos turi eiti kas valandą, toks yra direktorės nurodymas. Tuo metu ji tik surinko šiukšles, grindys tuo metu nebuvo šlapios. Jai toks įvykis per gyvenimą pirmas, o valytoja dirba beveik (duomenys neskelbtini) metų. Parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ dirba apie metus laiko. Po šio įvykio liko išgyvenimas. Kalbėjo su direktore, prašė tame koridoriuje įrengti kamerą. Darbą po įvykio tęsė, nes liko tik vienas apėjimas. Kai ji skambino apsaugos darbuotojams, kaltinamasis dar buvo tualeto patalpose. Išeidamas kaltinamasis jai pasiūlė pačiulpti. Įvykio metu pasijuto nemaloniai, nėra garantuota, kad yra saugi po įvykio. Kaltinamojo elgesys jos atžvilgiu buvo labai nepagarbus. Jos rimtis buvo sutrikdyta, negalėjo atlikti savo darbo. Nebuvo atsikėlusi nuo grindų, kai kitas vyras norėjo eiti į tualetą, kadangi pamatęs ją gulinčią, vyras išėjo.

Liudytojas S. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. rugsėjį dirbo apsaugos darbuotoju parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Dirbo per įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Apie tai, kad nukentėjo moteris, žino iš to, ką girdėjo. Girdėjo, kad buvo įvykis, bet pats jo nematė, kameromis to užfiksuota nėra. Po kiek laiko valytoja papasakojo apie įvykį ir klausė ką daryti, jis pasakė, kad tai yra jos asmeninis reikalas ir ji turi teisę kreiptis į policiją, tačiau jie, kaip apsauga, padėti negali. Moteriai pasakė, kad kai atvyks pareigūnai, tada jiems viskas bus paaiškinta. Moteris nurodė, kad įvyko ginčas tarp jos ir kažkokio piliečio. Nesakė, kas įvyko konflikto metu, jis su ja nekalbėjo, sakė jai, kad reikia kalbėti su pareigūnais. Parodymai surašyti ne visai iš jo žodžių. Žinojo, kad prieš tai vyko dar vienas įvykis. Jam sakė, kad buvo pilietis, kuris kaišiojo prie veido kumštį, tam asmeniui taip pat nurodė kreiptis į policiją. Jo žiniomis, tas vyras jau buvo apklaustas ir kaltinamasis yra gavęs baudą. Jis įvykio nematė. Neprisimena, ar nukentėjusioji sakė, kad pastūmė ją kaltinamasis. Kai apklausė pareigūnai, neprisimena, ar sakė tiesą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo S. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 51). Liudytojas ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad jis dirba apsaugos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, apsaugos darbuotojo pareigose. 2023 m. rugsėjo 23 d. jis buvo paskirtas dirbti parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), tačiau apsaugos poste jis mobiliuoju telefonu, kuris priklauso įmonei, su valytoja nebendravo ir nežino kas tiksliai galėjo su moterimi bendrauti, atsiliepti į skambutį. Įvykio dieną jis buvo apsaugos poste, į kurį atėjo valytoja, tuomet paminėjo, jog antrame aukšte, vyrų tualete pastūmė vyras, tuomet jis valytojai pasakė, jog tas pats vyras šiandien sukonfliktavo su kitu „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, kokiu tiksliai nežino. Taip pat pasakė, jog kitas „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas iškvietė policijos pareigūnus, dėl konflikto, tačiau vyras nebuvo sulaikytas. Neatsimena, ar valytoja sakė apie sužalojimus, ar skundėsi skausmu. Žino, jog po kelių dienų kreipėsi į policiją, kadangi pati pasakė. Taip pat nori paminėti, jog antras aukštas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), nefilmuojamas. Įvykio nematė, tik žino iš pačios valytojos pasakojimų, jog buvo pastumta, tačiau daugiau aplinkybių nežino.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas šiuos parodymus patvirtino.

Liudytojas R. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. dirbo apsaugos darbuotoju įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Telefonu gavo iš valytojos pranešimą, kad ją tualete pastūmė D. A.. Kad tai D. žino, kadangi valytoja jam tai pranešė. Paskambinus pasakė, kad ją pastūmė vyras. Sakė, kad viskas įvyko 2 aukšto tualete. Iš pokalbio nukentėjusioji atrodė susijaudinusi, neverkė. Po pranešimo susitikę gyvai buvo. Susitikus su nukentėjusiąja, ji papasakojo tą patį, kad buvo pastūmimas. Neprisimena, ar ji nurodė ją pastūmusio vyriškio požymius. Antro aukšto patalpos nefilmuojamos. Aiškintis vyriškio asmenybę bandė, kolegoms per raciją buvo pranešta, bet jo sulaikyti tą dieną nepavyko. Buvo konfliktų su tuo vyru. Girdėjo, kad darbuotoją iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ apspjaudė. Nežino, ar buvo kviesti pareigūnai.

2023 m. spalio 3 d. protokole – pareiškime nukentėjusioji V. D. nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 23 d., apie 17.00 val., dirbo valytoja parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Jai dirbant antrame aukšte, renkant popierius vyrų tualete, tualete tuo metu buvo nepažįstamas asmuo, kuris plovėsi rankas. Vyras elgėsi neadekvačiai, išpeikė ją necenzūriniais žodžiais, o vėliau stūmė, ko pasėkoje ji nukrito, krisdama atsitrenkė į sieną ir užsigavo dešinės pusės galvos sritį, dėl ko galvoje susidarė guzas, užsigavo dešinės kojos kelį, ant kurio matosi mėlynė. Dėl minėto įvykio patyrė stiprų fizinį skausmą, kurio pasekmes jaučia iki dabar. Prašo dėl minėto įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą, pripažinti ją nukentėjusiąją (1 t., b. l. 9–15).

2023 m. spalio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“. Sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 16–21).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. spalio 4 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. D. konstatuota poodinė kraujosruva dešiniame kelyje, padaryta kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėms. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 59–60).

2023 m. spalio 5 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo, nurodyta, kad buvo išsiųstas aplinkraštis teritorinėms policijos įstaigoms, asmens tapatybei nustatyti. Asmenį atpažino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nemuno policijos komisariato pareigūnė. Nustatyta, kad nusikalstamą veiką įvykdė D. A. (1 t., b. l. 63–64).

2024 m. sausio 28 d. tarnybiniame pranešime dėl telefono numerio išklotinės nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, gauta duomenų, jog 2023 m. rugsėjo 23 d. V. D. įvykio dieną skambino apsaugos darbuotojui, kuriam pranešė apie konfliktą su D. A.. Analizuojant telefono išklotinę, nustatyta, jog 2023 m. rugsėjo 23 d. 17.07 val. nukentėjusioji V. D. skambino telefono numeriui (duomenys neskelbtini), kuris priklauso apsaugos įmonei, dirbančiai adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 72–74).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad įvykis vyko viešoje vietoje – parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ tualete. Taigi ši vieta, kurioje neabejotinai turi galimybę lankytis pašaliniai asmenys, yra laikytina vieša vieta. Teismo vertinimu, šių aplinkybių pakanka, jog būtų galima spręsti apie tai, kad nagrinėjamo įvykio vieta laikytina vieša.

Kaltinamasis D. A. teisme paaiškino, kad įvykio dieną buvo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ tualete. Jam atliekant gamtinius reikalus, į tualetą įėjo valytoja, kurios jis paprašė palaukti, kol jis baigs. Valytoja nesutiko palaukti, sakė, kad turi valyti. Jo manymu, gali būti, kad jis ją užkabino praeidamas, tačiau tyčia jos nepastūmė. Pripažino, kad visų aplinkybių gerai neprisimena, kadangi viskas vyko seniai, taip pat įvykio metu buvo išgėręs alaus. Sutiko, kad nukentėjusiosios atžvilgiu išsakė necenzūrinius žodžius, tačiau neprisimena, ką tiksliai sakė. Neprisimena, kad nukentėjusioji būtų atsitrenkusi į sieną. Kai pasirodė valytoja, taip pat įėjo ir vaikas, jis vaikui palaikė duris, tačiau konflikto metu vaikas buvo išėjęs iš tualeto, kitų asmenų nebuvo. Vis dėlto, nors kaltinamasis kaltę padaręs nusikalstamą veiką pripažino tik iš dalies, tačiau jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji V. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną ji atėjo į vyrų tualetą, tuo metu vyras stovėjo prie kriauklės ir plovėsi rankas. Vyras išvadino ją necenzūriniais žodžiais, sakė jai, kad „k...necenzūrinis žodis, ko atėjai“. Ji kaltinamajam pasakė, kad turi atlikti savo darbą, o jis jai liepė čiuožti iš ten ir stūmė ją pro duris, ji atsitrenkė su galva į sieną. Įvykio metu į tualetą ėjo kitas vyras, kuris paklausė, ar iškviesti policiją. Po įvykio, atsisėdusi ant suoliuko, paskambino apsaugos darbuotojui. Po įvykio skaudėjo kojos kelią ir kitą dieną atsirado mėlynė. Išeidamas iš tualeto kaltinamasis jai pasiūlė „pačiulpti“. Įvykio metu pasijuto nemaloniai, nėra garantuota, kad po įvykio yra saugi. Kaltinamojo elgesys jos atžvilgiu buvo labai nepagarbus. Jos rimtis buvo sutrikdyta, negalėjo atlikti savo darbo. Liudytojas S. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad valytoja jam papasakojo, kad įvyko ginčas tarp jos ir kažkokio piliečio. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad valytoja jam minėjo, jog antrame aukšte, vyrų tualete ją pastūmė vyras. Liudytojas R. T. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad valytoja jam paskambino ir nurodė, kad ją tualete pastūmė kaltinamasis, iš pokalbio nukentėjusioji atrodė susijaudinusi. Šiuos liudytojo parodymus objektyviai patvirtina ir 2024 m. sausio 28 d. tarnybiniame pranešime dėl telefono numerio išklotinės nurodytos aplinkybės, kad 2023 m. rugsėjo 23 d. 17.07 val. nukentėjusioji V. D. skambino telefono numeriui (duomenys neskelbtini), kuris priklauso apsaugos įmonei, dirbančiai adresu (duomenys neskelbtini).

Be kita ko, nukentėjusiosios ir liudytojų teisiamojo posėdžio metu nurodytas aplinkybes objektyviai patvirtina ir 2023 m. spalio 3 d. nukentėjusiosios pareiškime nurodytos aplinkybės, jog jai dirbant antrame aukšte, renkant popierius vyrų tualete, tualete tuo metu buvo nepažįstamas asmuo, kuris plovėsi rankas. Vyras elgėsi neadekvačiai, išpeikė ją necenzūriniais žodžiais, o vėliau stūmė, ko pasėkoje ji nukrito, krisdama atsitrenkė į sieną ir užsigavo dešinės pusės galvos sritį, dėl ko galvoje susidarė guzas, užsigavo dešinės kojos kelį, ant kurio matosi mėlynė. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir 2023 m. spalio 4 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės, kad V. D. konstatuota poodinė kraujosruva dešiniame kelyje, padaryta kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėms. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismo vertinimu, šių įrodymų viseto pakanka teigti, kad būtent kaltinamasis padarė nukentėjusiajai sužalojimus, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Duomenų, kad iki šio įvykio nukentėjusioji buvo sužalota, nėra, taip pat ir nenustatyta, jog nukentėjusioji turėtų tikslą apkalbėti kaltinamąjį ir apie jį sakyti netiesą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji šioje byloje civilinio ieškinio pareiškusi nėra, jos parodymai nuoseklūs, nekito viso baudžiamojo proceso metu, apie įvykio aplinkybes ji iš karto pranešė ir liudytojams S. G. bei R. T., nurodydama, kad buvo pastumta.

Atsižvelgiant į tai, kad įvykis kilo viešoje vietoje, o kaltinamasis, kuriam neabejotinai buvo žinoma apie šioje vietoje bet kada galinčius užeiti pašalinius asmenius, kaip pats kaltinamasis ir minėjo, prieš pat įvykį į tualetą buvo įėjęs ir vaikas, o nukentėjusioji nurodė, kad iškart po įvykio į tualetą ėjo vyras, kuris matė ją gulinčią ant grindų ir pasisiūlė iškviesti policiją, tačiau pats į tualetą nebėjo, darytina išvada, kad viešosios tvarkos sutrikdymas realiai buvo padarytas. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiosios darbas buvo nutrauktas, o kaltinamasis įžūliu elgesiu, piktybiškai demonstravo nepagarbą, be kita ko, panaudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, dėl ko ji nesijautė saugi savo darbo vietoje. Šios aplinkybės patvirtina, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyti, o kaltinamasis, atlikdamas tokius veiksmus, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei turėjo ir galėjo suvokti tokius savo veiksmų padarinius, o jo agresyviam elgesiui pagrįsti nebuvo jokio motyvo. Nors kaltinamojo veiksmai truko neilgai, tai nepaneigia viešosios tvarkos pažeidimo fakto. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Smurtiniai veiksmai be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011). Byloje nustatytas konflikto pobūdis, kaltinamojo elgesys su nepažįstamu asmeniu – moterimi, atliekančia savo tiesiogines pareigas, viešoje vietoje naudojant prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, patvirtina, kad jis suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimą, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nors kaltinamojo gynėjas akcentavo, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios įvykio versijos skiriasi, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti nukentėjusiąja, kadangi kaip pats nurodė kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, tiksliai kas įvyko įvykio dieną jis neprisimena dėl išgerto alkoholio, o jo agresyvų nusiteikimą įvykio dieną patvirtina ir jo atžvilgiu priimtas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 23 d. 16.42 val. – tai yra įvykio dieną, kiek ankščiau prieš atliktus veiksmus, kurie nagrinėjami šioje baudžiamojoje byloje, adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose – tai yra toje pačioje įvykio vietoje, elgėsi neadekvačiai, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, spyrė iš kojos kitam asmeniui bei spjovė jam į veidą. Kaltinamasis šiuo nutarimu skirtą baudą sumokėjo 2023 m. spalio 24 d., tai rodo, kad jis savo kaltę pripažino ir paneigia jo teisiamojo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, jog neprisimena, ar įvykio dieną dar su kažkuo konfliktavo ir jog dėl kito įvykio būtų kviesta policija.

Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmai, atlikti viešoje vietoje, neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai neigiamų išgyvenimų, todėl daroma išvada, kad kaltinamajam inkriminuotais veiksmais buvo sutrikdyta parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos rimtis, ji negalėjo užsiimti numatyta, suplanuota veikla, po įvykio buvo susijaudinusi, jautė baimę toliau atlikti jai pavestus darbus. Dėl šios priežasties konstatuojama kaltinamojo veiksmuose esant BK 284 straipsnyje numatyto materialiąja sudėtimi apibrėžiamo nusikaltimo padariniams. Kaltinamojo teisei priešingi veiksmai, kurie ikiteisminio tyrimo metu tinkamai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, pasireiškė būtent jam inkriminuotais veiksmais prieš nukentėjusiąją, buvusią viešajame tualete, be kita ko, jai esant savo darbo vietoje. Šie jo veiksmai visiškai įrodyti byloje surinktų rašytinių įrodymų, nuoseklių bei dėl esminių įvykio aplinkybių proceso metu nekitusių liudytojų parodymų visuma, todėl pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika – viešosios tvarkos sutrikdymas.

III. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jis tyčinį nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu bei apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamojo elgsena, akivaizdaus motyvo, tikslo įvykdyti nusikalstamą veiką nebuvimas, menkavertė dingstis, dėl kurios kaltinamasis nusikalto, ir šios veikos pobūdis akivaizdžiai suponuoja išvadą, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos kaltinamojo elgesiui. Dėl šios priežasties ir ši aplinkybė vertinama kaip kaltinamojo atsakomybę sunkinanti.

D. A. yra teisiamas septintą kartą, yra baustas administracine tvarka. Ankstesni jo teisei priešingi veiksmai pasireiškė taip pat ir viešosios tvarkos sutrikdymu. Šią nusikalstamą veiką padarė nepasibaigus bausmės laikui, būdamas lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, taip pat esant jam skirtam draudimui vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Kaip jau minėta, kaltinamasis baustas administracine tvarka ir už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 23 d. 16.42 val., adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ patalpose elgėsi neadekvačiai, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, spyrė iš kojos nukentėjusiajam į kairę koją, spjovė į veidą. Jis yra nedirbantis, nevykdo jokios veiklos, kuri galėtų skatinti jo pozityvų užimtumą. Nors jis registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau pažymėtina, kad paskutinį oficialų pragyvenimo šaltinį turėjo tik 2023 m. vasarą, t. y. kiek daugiau nei prieš metus. Kaltinamojo atžvilgiu teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 284 straipsnyje. Pažymėtina, kad šią veiką kaltinamasis galimai padarė 2024 m. vasario 10 d., taip pat būdamas išgėręs, ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai. Be kita ko, kaltinamasis nuteistas pagal BK 284 straipsnį ir už 2023 m. rugsėjo 28 d. bei 2023 m. spalio 1 d. padarytas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo susiformavusias delinkventines nuostatas, siekį pažeisti visuomenėje galiojančias elgesio ar moralės normas, tai, kad kaltinamojo elgesys galimai vis dėlto nėra koreguojamas teigiama linkme. Kaip jau minėta, šias veikas padarė būdamas lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, esant draudimui vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti tikslai kaltinamajam gali būti pasiekiami tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis, įvertinus atsakomybę sunkinančią aplinkybę, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą (BK 61 straipsnis), tačiau taip pat atsižvelgiant į tai, kad itin neigiamų, negrįžtamų padarinių kaltinamojo veiksmai nesukėlė, nustatytinas artimesnis minimaliam galimam už nusikaltimą skirti bausmės dydžiui, mažesniam už vidurkį.

Kaip minėta anksčiau, kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpiu, jam nepasibaigus (probacijos pabaiga 2024 m. sausio 10 d.). Iš pataisos įstaigos jis buvo išleistas neatlikęs 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Šiuo atveju, kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė 2023 m. rugsėjo 23 d., todėl nauju nuosprendžiu skiriama bausmė turi būti subendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė

dalinio sudėjimo būdu subendrinama su jam Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausme, prie jos neatliktos bausmės dalies pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Kaip matyti iš Antstolių informacinės sistemos registro duomenų, D. A. yra neatlikęs ir jam Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos bausmės dalies – 126,16 Eur. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinama su jam Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta kaltinamojo neatlikta bausme – 126,16 Eur dydžio bauda.

Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, D. A. naują nusikalstamą veiką padarė iki Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 5 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, jam paskirta bausmė subendrintina su ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu skiriamos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos švelnesnės arešto bausmės.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023).

Šiuo atveju, vertinant galimybę kaltinamajam taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, pažymėtina, kad visos aplinkybės, kurios išdėstytos parenkant kaltinamajam bausmės rūšį, neabejotinai vertintinos neigiamai, jos sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamojo nusikalstamas poelgis buvo neatsitiktinis, jis yra linkęs nepasimokyti iš savo ankstesnio patyrimo, kartoti nusikalstamus poelgius. Vis dėlto, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, nurodė, kad dėl tokių savo veiksmų gailisi. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad jis turi priklausomybę alkoholiui. Kaltinamasis nuo 2023 m. rugsėjo 9 d. iki 2023 m. rugsėjo 19 d. gydėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, diagnozė F10.3, F10.2, t. y. psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo. Nuo 2021 m. gruodžio 30 d. gydėsi priklausomybę alkoholiui. Nuo 2021 m. gruodžio 30 d. konsultuotas/ gydytas Respublikiniame priklausomybės ligų centre dėl priklausomybės alkoholiui. Šiame kontekste pažymėtina, kad priklausomybė nuo alkoholio yra lėtinė liga ir jos gydymas yra negreitas, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju kaltinamajam paskirtas laisvės atėmimo bausmės atidėjimas suteiks jam galimybę gydytis savo priklausomybę ir nukreipti savo elgesį tinkama linkme. Nors šiuo metu jis nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, duomenų, kad šiuo metu jo atžvilgiu būtų atliekami nauji ikiteisminiai tyrimai, nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar egzistuoja pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl jam taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams, paskiriant kaltinamajam šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje numatytas pareigas, teismo vertinimu, padėsiančias užtikrinti sėkmingą kaltinamojo resocializacijos procesą.

IV. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina nepakeista, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

– kompaktinis diskas, saugomas baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 1), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas baudžiamojoje byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės neatlikta dalimi – 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 126,16 Eur dydžio bauda, ir paskirti D. A. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 126,16 Eur (šimto dvidešimt šešių eurų 16 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šią subendrintą bausmę subendrinti su bausme, paskirta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu (50 parų arešto), bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės pridedant ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, vieną laisvės atėmimo parą prilyginant vienai arešto parai, ir paskirti D. A. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams ir 126,16 Eur (šimto dvidešimt šešių eurų 16 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti D. A. visiškai pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 5 d. baudžiamąjį įsakymą atliktą bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktais, D. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, su intensyvia priežiūra (nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis), nustatant, kad D. A. intensyvios priežiūros laikotarpiu turi būti faktinėje savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu ar vykimu į gydymo įstaigas, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką paskiriant jam pareigas: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) per 6 (šešis) mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

D. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– kompaktinį diską, saugomą baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 1), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.