Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės neatlikta dalimi – 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 126,16 Eur dydžio bauda, ir D. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 126,16 Eur (šimto dvidešimt šešių eurų 16 ct) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, ši subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu (50 parų arešto), bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės pridedant ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, vieną laisvės atėmimo parą prilyginant vienai arešto parai, ir D. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams ir 126,16 Eur (šimto dvidešimt šešių eurų 16 ct) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityta D. A. visiškai pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 5 d. baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktais, D. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, su intensyvia priežiūra (nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis), nustatant, kad D. A. intensyvios priežiūros laikotarpiu turi būti faktinėje savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu ar vykimu į gydymo įstaigas, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką paskiriant jam pareigas: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) per 6 (šešis) mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

D. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios nuspręsta palikti nepakeistą, o pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde kaltės klausimas neginčijamas, keliami tik bausmės individualizavimo, bausmių bendrinimo klausimai. Nuteistasis D. A. nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžiu paskirta bausme ir galutine subendrinta bausme, taip pat nurodo, kad neteisingai atliktas bendrinimas su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu, nes jis, anot apelianto, buvo panaikintas.

Dėl bausmės individualizavimo

6. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys).

7. BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas D. A. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą skyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

8. Vertinant D. A. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir stadiją – veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Atsižvelgė į tai, kad D. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad jis tyčinį nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu bei apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas įvertinęs D. A. elgseną, akivaizdaus motyvo, tikslo įvykdyti nusikalstamą veiką nebuvimą, menkavertę dingstį, dėl kurios jis nusikalto, ir šios veikos pobūdį, padarė išvadą, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo elgesiui. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir į D. A. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Jis yra nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau paskutinį oficialų pragyvenimo šaltinį turėjo kiek daugiau nei prieš metus. Nevykdo jokios veiklos, kuri galėtų skatinti jo pozityvų užimtumą.

9. Pagrįstai ir teisingai pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad D. A. teisiamas septintą kartą, anksčiau buvo teistas ir už viešosios tvarkos sutrikdymą. Nusikalstamą veiką padarė nepasibaigus bausmės laikui, būdamas lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, taip pat skirto draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas laikotarpiu. Įvertino ir tai, kad yra baustas administracine tvarka, kad teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekiami tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį, įvertinus atsakomybę sunkinančias aplinkybes, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą (BK 61 straipsnis), ir atsižvelgiant į tai, kad itin neigiamų, negrįžtamų padarinių jo veiksmai nesukėlė, nustatė bausmės dydį artimesnį minimaliam bausmės dydžiui. Šių duomenų visumoje pažymima, kad aukščiau aptarti duomenys, į kuriuos teismas atsižvelgė individualizuodamas D. A. bausmę patvirtina, jog teismas įvertino, kad jo padarytas nusikaltimas nesunkus ir tai, kad šis nusikaltimas jokių neigiamų pasekmių visuomenei nusikalstama veika nesukėlė. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad šios aplinkybės nebuvo įvertintos yra visiškai nepagrįsti.

10. Teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl D. A. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio. D. A. neigiamai charakterizuoja jo daromos nusikalstamos veikos bei administraciniai nusižengimai. Matyti, jog tokio pobūdžio teisei priešingi veiksmai kartojasi. D. A. nusikalto lygtinio paleidimo metu, draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas laikotarpiu. Apeliaciniame skunde D. A. teigia, kad labai gailisi, dėl nusikaltimo, tačiau iš jo paaiškinimų teisiamojo posėdžio matyti, kad jis kaltę pripažino tik iš dalies ir nurodė, kad necenzūrinius žodžius vartojo, tačiau dirbusios moters tyčia nestūmė. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jis nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegija, kaip deklaratyvius teiginius vertina apeliacinio skundo argumentus, jog šiuo metu D. A. dirba pagal individualią veiklą, (duomenys neskelbtini) srityje, nes duomenų apie tai nėra. Nors D. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad žino apie savo priklausomybę alkoholiui ir ji labai didele dalimi prisideda prie jo neigiamų veiksmų, todėl nuolat stengiasi tai taisyti lankydamas kursus bei grupes, tačiau jokių duomenų apie dedamas pastangas priklausomybei gydyti teismui taip pat nepateikė.

11. D. A. anksčiau buvo skiriamos baudos ir laisvės atėmimo bausmės, taikytas lygtinis paleidimas, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės ilgalaikio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir vėl nusikalsdavo, darė administracinius nusižengimus. Taigi, šie duomenys, kaip pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, leidžia teismui spręsti, kad D. A. elgesys nėra koreguojamas teigiama linkme. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, ir skiriamos bausmės turi jį paveikti ir sulaikyti nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. A. skyrė griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir nustatė teisingą jos dydį, kuris yra mažesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis. D. A. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo keisti paskirtos bausmės rūšį ar dydį.

Dėl skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, subendrino su Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės neatlikta dalimi – 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir visiško sudėjimo būdu subendrino su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 126,16 Eur dydžio bauda, ir paskyrė D. A. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams ir 126,16 Eur dydžio baudą. Teisėjų kolegija bausmių bendrinimo klaidų taip pat nenustatė. Šią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad D. A. naują nusikalstamą veiką (2023 m. rugsėjo 23 d.) padarė lygtinio paleidimo metu, todėl neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis teisingai ir pagrįstai subendrinta su nauju (skundžiamu) nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. kovo 26 d. nutartyje, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-387/2024.

13. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai subendrinęs šios nutarties 12 punkte nurodytas bausmes ir nustatęs subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams ir 126,16 Eur dydžio baudą, šią subendrintą bausmę pagrįstai bendrino ir su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 50 parų arešto bausme. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad šis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs ir išsiųstas vykdymui. Nuteistojo argumentai apie tai, kad šis baudžiamasis įsakymas buvo panaikintas, nepagrįsti. Liteko duomenys rodo, kad 2024 m. liepos 12 d. D. A. atžvilgiu buvo priimtas dar vienas baudžiamasis įsakymas byloje e1-1138-949/2024, kuris Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 29 d. nutartimi, gavus D. A. prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, buvo panaikintas ir užvesta baudžiamoji byla Nr. 1-1269-718/2024, kurioje ir buvo priimtas D. A. apeliaciniame skunde minimas 2024 m. spalio 11 d. nuosprendis. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu 2024 m. spalio 11 d. nuosprendis dar nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs, todėl bausmės ir negalėjo būti bendrinamos. Šis klausimas turės būti išspręstas bausmių vykdymo metu.

14. Apeliaciniame skunde D. A. nesutinka su jam taikyta intensyvia priežiūra, nes jis šiuo metu dirba pagal individualią veiklą, (duomenys neskelbtini) srityje, objektų turi visoje Lietuvoje, todėl teismo paskirta intensyvi priežiūra apsunkins prisiimtų darbų vykdymą. Teisėjų kolegija įvertinusi nusikalstamos veikos aplinkybes (įvykdyta viešoje vietoje), nuteistojo asmenybę (ankščiau teistas, piktnaudžiauja alkoholiu, oficialiai nedirba), sprendžia, kad intensyvi priežiūra jam paskirta pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas intensyvią priežiūrą, nustatė sąlygas, kurių nuteistasis turi laikytis, o būtent intensyvios priežiūros laikotarpiu būti faktinėje savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu ar vykimu į gydymo įstaigas. Taigi, galimybė dirbti jam nėra apsunkinta.

15. Apibendrinant išdėstytus argumentus sprendžiama, kad D. A. paskirta bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir nuteistojo asmenybei, ji padės užtikrinti bausmės paskirtį, švelninti nuteistojo padėtį, neskirti intensyvios priežiūros, nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl proceso išlaidų

16. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

17. Kauno apygardos teisme 2024 m. lapkričio 29 d. buvo gauta Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. lapkričio 19 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje prašoma iš nuteistojo priteisti 145,83 Eur teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą. Išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nutarė skundą atmesti. Gynėja nuteistajam buvo paskirta ne tik pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį, tačiau ir pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį gynėjo, kaip ir prokuroro, dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas.

18. Pažymima, kad dėl išlaidų priteisimo buvo gauta jau po to, kai išnagrinėjęs bylą teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, t. y. iki baigiant išnagrinėti bylą šalys su ja nebuvo supažindintos ir neturėjo galimybės pasisakyti. Teisėjų kolegija įvertinus minėtą aplinkybę, taip pat tai, kad nei baudžiamoji byla, nei nuteistojo apeliacinis skundas nėra didelės apimties (2,5 lapų), skundas išnagrinėtas vieno posėdžio metu, kuris truko 30 minučių, tai, kad byloje nėra duomenų apie nuteistojo turtinę padėtį, nuosprendžio priėmimo metu buvo nedirbantis, sprendžia, kad išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. A. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo D. A. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.