Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. A. ieškinį atsakovui M. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą ir atsiliepimą į jį, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

10. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo E. A. ieškinys atsakovui M. P. dėl nuomos skolos ir kitų su ja susijusių mokėjimų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys 2023 m. spalio 30 d. sudarė nuomos sutartį, kuria ieškovas išnuomojo atsakovui butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, laikotarpiui nuo 2023m. spalio 30 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. Šalys sutarė, kad nuomos objekto mėnesio kaina 430 Eur. Prieš pasirašant sutartį, atsakovo tėvas, kuris pirmasis apžiūrėjo butą ir jį vaizdu per telefoną parodė atsakovui, ieškovui sumokėjo 50 Eur užstatą. Pasirašant su atsakovu sutartį dėl likusios užstato dalies buvo tartasi tai padaryti kitą dieną, tačiau kitą dieną atsakovas išsikraustė iš nuomojamo buto ir SMS žinute informavo ieškovą, kad šio buto nuomotis nenori (nebereikalinga ieškovo paslauga), nes gyvenimo sąlygos ne tokios, kokių jis tikėjosi. Procesiniuose dokumentuose ir posėdžio metu (išklausytas garso įrašas) atsakovas nurodė, kad pirmąją nuomos dieną nešildė radiatorius ir gyvatukas, dėl šios problemos buvo informuotas ieškovas, trūkumai pašalinti. Einant miegoti nuo gatvės į langus sklido didelė miesto šviesos tarša, nebuvo izoliacijos, nes girdėjosi pravažiuojantys automobiliai. Posėdžio metu atsakovas taip pat nurodė, kad iš esmės šviesa ir triukšmas iš gatvės yra (buvo) tie kriterijai, kurių atsakovas nežinojo sutarties sudarymo metu ir laikytini pasikeitusiomis esminėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą besąlygišką reikalavimą vykdyti sutartį laikyti nepateisinamu.

Dėl CK 6.204 straipsnio taikymo

13. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad šalys savo procesiniuose dokumentuose nesirėmė Civilinio kodekso 6.204 straipsnio norma, reglamentuojančia sutartinių įsipareigojimų vykdymą pasikeitus aplinkybėms. Įvertinęs tarp šalių susiklosčiusią teisinę situaciją, šią nuostatą taikė pirmosios instancijos teismas, pažymėdamas, kad atsakovui, pasikreipus dėl šildymo sistemos neveikimo į nuomotoją (ieškovą), pastarojo iniciatyva buvo atkurta šildymo sistema tą patį vakarą, kai bute apsigyveno atsakovas. Dėl kitų atsakovo nurodytų priežasčių (šviesos ir triukšmo) jis į ieškovą nesikreipė, todėl laikė, kad ieškovui nebuvo pranešta apie kitas priežastis, dėl kurių, kaip nurodo atsakovas, jis nutraukė nuomos sutartį. Pažymėjo, kad atsakovas teismo posėdžio metu į teismo užduotą klausimą dėl šviesos sklidimo į kambarį ir triukšmo nuo gatvės informavimo ieškovą, neatsakė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios normos taikymas nagrinėjamos situacijos kontekste, nėra tikslus ir tinkamas.

14. Šios teisės normos taikymo aspektu kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.204 straipsnio 2 dalį sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.

15. Kaip aiškindamas minėtą teisės normą savo jurisprudencijoje nurodo kasacinis teismas, tam, kad būtų konstatuota, jog vienai šaliai sutarties vykdymas yra iš esmės suvaržytas, būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir kad tos aplinkybės atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus. Sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimu laikytinos aplinkybės, kai arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Taigi šios normos taikymui būtina nustatyti, kokios aplinkybės buvo, ir kokia tam tikrų aplinkybių dinamika yra įvykusi. Be to, sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Taigi svarbus sutarties negalėjimo vykdyti esmingumo kriterijus. Tam, kad dėl šių aplinkybių būtų galima keisti ar nutraukti sutartinius santykius, CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytos papildomos sąlygos: tokios aplinkybės atsiranda ar tampa žinomos jau sudarius sutartį; ją sudarydama šalis negalėjo protingai numatyti, kad tokių aplinkybių gali atsirasti; tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti (jos nepriklauso nuo tos šalies valios, šalis negalėjo sukliudyti jų atsiradimui ir pan.); nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2012; 2018 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-701/2018 24 punktą; 2018 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-145-421/2018 47 punktą).

16. Akivaizdu, kad CK 6.204 straipsnio normos taikymas pirmiausiai siejamas su sudarytos sutarties sąlygų modifikavimu. Pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, šalys bendradarbiaudamos turi teisę derinti ir keisti tam tikras sutarties sąlygas gera valia ir, tik neįvykus susitarimui per protingą laiką, kreiptis į teismą dėl sutarties nutraukimo ar sutarties sąlygų pakeitimo <...>. Taigi, vadovaujantis CK 6.204 straipsniu, kreipimosi į teismą pagrindas yra šalių siekis nutraukti sutartį ar pakeisti sutarties sąlygas, prieš tai šalims neradus bendro sutarimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo.

17. Nagrinėjamos situacijos atveju aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nurodytos teisės normos teismui objektyviai nebuvo galimybės taikyti, t. y. nei spręsti dėl sutarties nutraukimo, nei dėl sąlygų pakeitimo, kadangi faktiškai nuomos sutartis atsakovo jau buvo vienašališkai nutraukta kitą dieną po sutarties sudarymo. Todėl šioje byloje ieškovas kelia klausimą dėl nuostolių jam atlyginimo, atsakovui vienašališkai nutraukus nuomos sutartį.

18. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos atlyginimo ginčo situacijoje pritaikė netinkamą materialinės teisės normą, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šioje byloje aktualios bendrosios nuomos ir specialiosios gyvenamųjų patalpų nuomos materialinės teisės normos, reglamentuojančios vienašališko terminuotos sutarties nutraukimo aspektus.

Dėl patirtų nuostolių (negautos pajamos)

19. Sutarties laisvės principas užtikrina sutarties šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Šalims įgyvendinant sutarties laisvę labai svarbus sąžiningumo kriterijus, t. y. kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. Nuomos teisiniams santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai). Nekilnojamojo turto nuomos sandorio tikslas – galimybė pasinaudoti tam tikru nekilnojamuoju turtu (t. y. „pasyvus“ tam tikro ploto suteikimas). Sandoriais, apimančias „nekilnojamojo turto nuomą“, laikomi sandoriai, kuriais vienas asmuo, sudarydamas sutartį su kitu asmeniu, suteikia teisę pasyviai naudotis nekilnojamuoju turtu (patalpomis ar nekilnojamojo turto plotu) už mokestį. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

20. Ieškovas E. A., turėdamas patentą nekilnojamojo turto nuomos veiklai, išnuomojo jam nuosavybes teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau - Butas) atsakovui M. P.. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patvirtino, kad patalpų nuoma yra pagrindinė ieškovo veikla, iš kurios jis gauna pajamas. Todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, pačiam ieškovo atstovui patvirtinus patalpų nuomos kaip verslo faktą, konstatuotina, kad turto nuoma ir kita su nekilnojamuoju turtu susijusi veikla yra ieškovo verslas.

21. Sutarties 16 punkte šalys konkrečiai susitarė dėl sutarties nutraukimo prieš terminą sąlygų, t. y. šalių susitarimu apie tai pranešant prieš 1 (vieną) mėnesį (16.1 punktas) ir/ar pagal CK 6.497 ir 6.498 straipsnių nuostatas (16.2. punktas). Pastebėtina, kad 16.1 punkte šalys numatė kompromisinį sutarties nutraukimą įspėjus prieš 1 (vieną) mėnesį. CK 6.498 straipsnyje reglamentuoti sutarties nutraukimo prieš terminą nuomininko reikalavimu pagrindai, numatant, kokiais atvejais nuomininkas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą. Tačiau pastarojoje normoje nustatytos sutarties nutraukimo sąlygos yra pagrindas ne vienašališkai nutraukti sutartį nuomininko iniciatyva, o sudaro nuomininkui pagrįstą pagrindą pareikšti teisme reikalavimą dėl sutarties nutraukimo.

22. Taigi, iš Sutarties 16 punkto nuostatų matyti, kad nuomininko teisė vienašališkai nutraukti sutartį nėra konkrečiai numatyta, tačiau tai nereiškia, kad iš esmės nuomininkas negali įgyvendinti teisės dėl vienašališko sutarties nutraukimo įstatymo pagrindu. Priešingu atveju atsakovo, kaip sutartinių teisinių santykių šalies, teisės būtų neproporcingos nuomotojo teisių atžvilgiu ir nepagrįstai ribojamos dėl Sutartyje numatytos nuomotojo vienašališkos sutarties nutraukimo galimybės (Sutarties 17 punktas).

23. Pagal bendrąsias sutarties nutraukimą reglamentuojančias CK nuostatas, galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį įstatymo leidėjas suteikia esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui kitai šaliai jos neįvykdžius ar netinkamai ją įvykdžius, kuris identifikuojamas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, sutartyje šalių nustatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 straipsnio 1 dalis).

24. Specialias gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pabaigos sąlygas reglamentuojančio CK 6.609 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją. Jeigu nuomininkas neįvykdo šio reikalavimo, nuomotojas turi teisę į susidariusių nuostolių atlyginimą. Taigi, sistemiškai vertinant bendrąsias ir specialiąsias teisės normas dėl nuomininko teisės vienašališkai nutraukti sutartį, darytina išvada, kad nuomininkas, įgyvendindamas tokią teisę, privalo prieš 1 (vieną) mėnesį įspėti nuomotoją (įstatymo leidėjo imperatyvas).

26. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) yra sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011 ir kt.)

27. Byloje nėra ginčo, kad sutartis nutraukta ir faktiškai šalių nesieja nuomos teisiniai santykiai. Iš bylos duomenų matyti, kad sutartis nutraukta vienašališkai nuomininko (atsakovo) iniciatyva, taip pat nėra pagrindo kvestionuoti aplinkybę, kad atsakovas, nusprendęs jau kitą dieną po sutarties pasirašymo nutraukti buto nuomos sutartį, pažeidė įstatyme įtvirtintą pareigą ir apie sutarties nutraukimą informavo ieškovą ne prieš 1 (vieną) mėnesį, o sutarties nutraukimo dieną.

28. Nagrinėjamu atveju aptartas 1 (vieno) mėnesio gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo terminas yra aktualus dėl to, kad nuomotojui užtikrintų perspektyvų žinojimą dėl sutarties pabaigos ir neleistų nuomininkui piktnaudžiauti nutraukimo galimybe išvengiant teisinių pasekmių. Nuomotojo negautos pajamos yra negauta nauda, kuri buvo planuota gauti, jei nebūtų sutrukdyta įprastinė veikla. Įvertinus įstatyme numatytą minimalų terminą pranešti apie sutarties nutraukimą yra ne tik įpareigojimas atsakovui (nuomininkui), bet ir nuomotojo teisių užtikrinimo būdas, kad nuomotojas mėnesį dar gaus nuomos pajamas ir tuo pačiu turės galimybę planuotis dėl nuomotino objekto realizavimo galimybių ir perspektyvų ateityje (po mėnesio išsikrausčius nuomininkui).

29. Įvertinęs sutarties sąlygas ir įstatymo nuostatas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovas galėjo iš anksto pagrįstai tikėtis dar visą mėnesį iš atsakovo gauti nuomos mokestį už nuomojamas patalpas, tačiau nuomos mokesčio jis negavo dėl atsakovo netinkamo sutarties nutraukimo. Toks vienašališkas atsakovo veiksmas nutraukiant sutartį po 1 (vienos) dienos, nevertinant sutarties sąlygų, imperatyvaus teisinio reglamentavimo dėl išankstinio įspėjimo apie sutarties vienašališką nutraukimo bent prieš 1 (vieną) mėnesį ir nuomotojo teisėtų lūkesčių, suponuoja išvadą, kad teismas pagrįstai 1 (vieno) mėnesio (nustatyto pranešti nuomotojui apie sutarties nutraukimą) įmoką, t. y. 430 Eur, prilyginimo ieškovo negautoms pajamoms ir kaip patirtus nuostolius (negautas pajamas) priteisė ieškovui iš atsakovo.

Dėl valymo mokesčio

30. Įstatymas numato, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, išlaikyti jį tvarkingą, savo lėšomis daryti einamąjį remontą ir grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.489 straipsnio 1 dalis, 6.493 straipsnis, 6.499 straipsnis). CK 6.499 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. CK 6.500 straipsnyje nurodyta nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimą yra siejama su nuomininko kalte. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės.

31. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 str.). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246 – 6.249 str., 6.256 str.). Pagal CPK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje pateikta neteisėtų veiksmų sąvoka apima tiek neteisėtą veikimą, tiek neveikimą.

32. Apeliantas nesutinka su priteista 70 Eur suma už valymo paslaugas, argumentuodamas tuo, kad jis nuomotame bute praleido tik 1 (vieną) parą, nuomotojas teismui nepateikė jokių pagrįstų įrodymų apie atliktus valymo darbus.

33. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu sutinka ir sprendžia, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, valymo paslaugas.

34. Sutarties 9.13 punkte numatyta, kad nuomininkui išsikraustant iš patalpų jis privalo sumokėti nuomotojui 70,00 Eur ,,valymo mokestį“. Nors šalys sulygo dėl tokios sąlygos, tačiau šios sąlygos pagrindu vienareikšmiškai vertinti atsakovo sutartinę atsakomybę ir pareigą mokėti 70,00 Eur už valymo paslaugas, šioje situacijoje visų kitų aplinkybių kontekste, nėra pagrindo.

35. Pirmiausia teismas pažymi, kad šiuo atveju šalis siejo gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai, kuriuose ieškovas E. A. yra patyręs ir tuo besiverčiantis subjektas, todėl jis laikytinas stipresniąja, o atsakovas – silpnesniąja šalimi. Atsakovui atvykus pasirašyti nuomos sutarties joje nurodytomis sąlygoms, sutartis, tikėtina, jau buvo parengta, ieškovas nenurodė, kad atsakovas individualiai turėjo galimybę derinti nuomos sutarties sąlygas ir teikti savo pasiūlymus, kad sąlygos buvo koreguotos ir derintos. Priešingai, atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad į tokias ieškovo pateiktas nuomos sutartyje nurodytas sąlygas ,,žiūrėjo skeptiškai“, tačiau ieškovas dėl sutarties sąlygų ,,įkalbėjo“ atsakovą, nurodydamas, kad tokio turinio sutartis parengta dėl kitos valstybės pilietybę turinčių nuomininkų, todėl darytina tikėtina išvada, kad nuomos sutartis ieškovo parengta universaliai (šabloniškai).

36. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, atsakovui buvo perduotas 2023 m. spalio 30 d. priėmimo–perdavimo aktu, kurio 2 punkte nurodyta, kad prieš pasirašydamas šį aktą nuomininkas perduodamą turtą apžiūrėjo, jokių patalpų defektų nenustatė ir dėl patalpų būklės pretenzijų neturi <...>. Tačiau pagal byloje esančią medžiagą nėra galimybės nustatyti, kokios būklės butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo Sutarties sudarymo ir priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dieną (išnuomojus). Taip pat byloje nėra pateikta jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kokios būklės butas buvo atsakovui išsikrausčius po 1 (vienos) paros gyvenimo iš nuomoto buto, kad butas buvo tokios būklės, kuriam realiai reikėjo valymo paslaugų.

37. Taigi, iš byloje esančių duomenų viseto nėra galimybės nustatyti, kad ieškovas apskritai nustatė kokius nors trūkumus, jei tokie trūkumai buvo, neaišku, kokio masto švaros/higienos trūkumai bute nustatyti, nėra duomenų, kad dėl švaros trūkumo ieškovas atsakovui būtų reiškęs pretenzijas ar kt. Jei nuomotojas nustatė tam tikrus trūkumus, jis kaip stipresnioji teisinių santykių šalis privalėjo informuoti atsakovą apie netvarkingą butą ir būtinybę jį sutvarkyti, tačiau tokių duomenų (ieškovo bendradarbiavimo) byloje taip pat nėra. Taip pat ieškovas nėra byloje pateikęs jokių pagrįstų įrodymų apie tai, kad, atsakovui išsikrausčius iš nuomoto buto adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, nurodytu adresu faktiškai per protingą laiką (per kuo trumpesnį laiką nuo išsikraustymo momento) po atsakovo išsikraustymo buvo atlikti valymo darbai, kokia jų apimtis ir vertė, t. y. sąskaitos faktūros, kvitai ir kt. Todėl, vertinant aplinkybes, kad nėra jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų apie nustatytą valymo būtinybę ir/ar apie atliktas valymo paslaugas bute, įvertinus atsakovo gyvenimo nuomojame bute trukmę, šalių bendradarbiavimo principo taikymą ir savo pobūdžiu vartojimo teisiniams santykiams artimas ieškovo ir atsakovo pozicijas, darytina išvada, kad vien tik Sutarties 9.13 punkte numatytos sąlygos taikymas, nesant jokių kitų objektyvių sąlygos taikymą ir įgyvendinimą pagrindžiančių duomenų, būtų neprotingas, nesąžiningas ir neteisingas.

38. Apibendrindamas, teismas sprendžia, jog ieškinys dalyje dėl valymo mokesčio priteisimo yra neįrodytas.

Dėl netesybų

39. Nagrinėjamu atveju Sutarties 10 punkte šalys susitarė, kad nuomininko užstatas sudaro 860 Eur, kuris sumokamas sutarties pasirašymo metu. Pasibaigus nuomos sutarčiai užstatas yra grąžinamas Nuomininkui po priėmimo–perdavimo akto pasirašymo. Jeigu sutartis nutraukiama anksčiau nustatyto termino nuomininko iniciatyva, tai permokėtas nuomos mokestis ir užstatas negrąžinami, pripažįstant juos sutartine kompensacija (bauda) už priešlaikinį sutarties nutraukimą.

40. Numatyta sąlyga, suteikianti teisę nuomotojui negrąžinti depozito, vertintina kaip šalių susitarimas dėl netesybų nuomininkui taikymo, jei šis nusprendžia nutraukti nuomos sutartį nesibaigus nuomos sutartyje numatytam terminui – pagal šį punktą depozitas negrąžinamas esant sutarties pažeidimui, todėl savo esme yra ne kas kita, kaip netesybų forma (CK 6.71 straipsnis) ir priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais.

41. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai (CK 6.71 straipsnis). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020, 51 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

42. Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Šiame kontekste paminėtinas kasacinio teismo išaiškinimas, kad tai, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-969/2020 54 punktą).

43. Iš Sutarties matyti, kad šalys susitarė dėl 860 Eur depozito (netesybų), jei nuomininkas sutartį nutrauktų prieš terminą savo iniciatyva, ką šiuo atveju nuomininkas (atsakovas) ir padarė. Bylos duomenimis, kuriuos patvirtino abi ginčo šalys, ieškovas iš atsakovo yra gavęs 50 Eur depozitą (vietoj 860 Eur), kuris laikytinas sutartinėmis netesybomis. Akivaizdu, kad 50 Eur netesybos yra protingo dydžio (ne per didelės), nesuteikia nuomotojui galimybės nepagrįstai praturtėti nuomininko sąskaita ir tokiu būdu pažeisti teisėtus kitos šalies interesus, todėl jų mažinti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašomas priteisti netesybas įvertino pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką bei CK nuostatas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

44. Apibendrindamas nurodytus argumentus, faktines bylos aplinkybes ir įrodymus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė ieškovui vieno mėnesio nuomos mokestį, tačiau nepagrįstai buvo priteistas 70 Eur buto valymo mokestis, nes neįrodyta, kad buvo patirtos buto valymo išlaidos, t.y. pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus pažeidė procesinės teisės normas (CPK 178,185 straipsniai), dėl šio pažeidimo buvo neteisingai išspręsta byla, todėl sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovo priteista iš viso 500 Eur (nuompinigiai ir valymo mokestis) pakeičiama, sumažinant priteistą sumą iki 430 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

45. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

46. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikytina, kad ieškovo ieškinys tenkintas 50 proc. (850/100 x 430). Todėl, perskaičiavus ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, keistina ir bylinėjimosi išlaidų dalis, priteisiant iš atsakovo ieškovui 361 Eur (722(įskaičiuotas žyminis mokestis 22 Eur) x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidas.

47. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintas 14 proc. (500/100 x 430). Kadangi ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 344 Eur jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (400 x 86 proc.).

48. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą iš dalies, jam iš ieškovo priteistinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą 2,10 Eur (70x3:100). Atlikus įskaitymą, galutinai iš atsakovo ieškovui priteistinos 341,90 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 430 Eur (keturių šimtų trisdešimties eurų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 430 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. gruodžio 12 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 361 Eur (tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini)sumokėto 33 Eur (trisdešimt trijų eurų) žyminio mokesčio permoką. Mokėtojas (duomenys neskelbtini) advokatų kontora.“

Priteisti ieškovui E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 341,90 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt vieno euro 90 euro centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.