- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-04
- Bylos Nr.
- I-1891-815/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04915-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- K. N.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas K. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2016 m. gruodžio 18 d. skundu (b. l. 1-2), prašydamas panaikinti atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir Inspekcija, ir VMI) 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. (23.1-08)RNA-35377 „Dėl prašymo“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Sprendimas turi būti panaikintas, nes jis neteisėtas ir iš esmės, t. y. savo turiniu, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 1, 2 ir 4 dalims, 108 straipsniui, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.
2.1. VMI pateikė pareiškėjui 2016 m. spalio 24 d. raginimą Nr. (23.31-08)464-1156 (toliau – ir Raginimas) sumokėti 1 593,00 Eur mokestinę nepriemoką. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 14 d. atsakyme (toliau – ir Atsakymas) nurodė, jog kad toks reikalavimas yra neteisėtas ir bet kokios mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūros turi būti nedelsiant nutrauktos. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 25 d. gavo Sprendimą, kuriame nurodyta, jog nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų nutraukimo.
2.2. Remiantis Raginimu, mokestinė nepriemoka atsirado 2010 m. birželio 1 d., o tai reiškia, kad mokestinės nepriemokos atsiradimo diena pradedama skaičiuoti nuo 2010 m. birželio 1 d. (MAĮ 107 straipsnio 2 dalis) ir baigėsi 2015 m. gegužės 31 d., t. y. sukakus mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo 5 m. senaties terminui (MAĮ 107 straipsnio 1 dalis). Mokesčių administratorius, pasibaigus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui, neturi teisės imtis jokių išieškojimo veiksmų, taip pat be mokesčių mokėtojo prašymo ar sutikimo įskaičiuoti mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) mokestinei nepriemokai, kurios pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, padengti (MAĮ 107 straipsnio 4 dalis). Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas nebuvo nutrūkęs (MAĮ 208 straipsnis), taigi, sukakus 5 m. senaties terminui, MAĮ 107 straipsnio 4 dalis imperatyviai draudžia ne tik pradėti priverstinio išieškojimo procedūras, bet draudžia ir imtis kitų išieškojimo veiksmų, taip pat ir pradėti įmonei bankroto procedūrą. Visą tai turėjo būti atlikta iki 2015 m. gegužės 31 d., tačiau tai nepadaryta, tad po 2015 m. gegužės 31 d. VMI veiksmai, siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, kuri pagal įstatymą pasibaigusi 2015 m. gegužės 31 d., yra neteisėti ir turi būti nedelsiant nutraukti.
2.3. VMI neteisingai traktuoja MAĮ nuostatas, aiškindama, kad priverstinio išieškojimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2016 m. spalio 6 d., t. y. kai pasibaigė mokestiniai ginčai. Pažymėtina, kad MAĮ neįtvirtinta jokių papildomų sąlygų, kad priverstinio išieškojimo terminas pradedamas skaičiuoti, pasibaigus mokestinimas ginčams. Mokestinė nepriemoka atsirado 2010 m. birželio 1 d., o tai reiškia, kad nuo šios dienos VMI įgijo teisę pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą, bet, dėl pačios VMI aplaidumo ši procedūra buvo pradėta beveik po 5 m., t. y. 2015 m. balandžio 14 d., kai pareiškėjui pateiktas patikrinimo aktas Nr. (21.60-10)FR0680-231 (toliau – ir Patikrinimo aktas) dėl apskaičiuotų akcizų.
Pažymėtina, kad mokestinė procedūra dėl pareiškėjo buvo pradėta likus 2,5 mėnesio iki priverstinės mokestinės nepriemokos išieškojimo termino pabaigos. Pareiškėjas 2015 m. nesutiko mokėti akcizo mokestį už išpiltą vandenį su cukrumi, todėl buvo pradėtas mokestinis ginčas, kuris baigėsi jau pasibaigus priverstinės mokestinės nepriemokos išieškojimo terminui.
II
Atsakovė Valstybinė atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 12-13) nurodo, kad skundu nesutinka, kad sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo nutraukimo, suėjus senaties terminui, yra pagrįstas ir teisėtas, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.
1. Pagal MAĮ 8 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymuose nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Nemokant mokesčių, mokesčių mokėtojas pažeidžia viešąjį interesą, elgiasi nesąžiningai.
2. Mokestinė nepriemoka susidarė Patikrinimo akte papildomai apskaičiavus pareiškėjui į valstybės biudžetą sumokėti 1 193,81 Eur akcizo mokesčio ir 442 Eur akcizo mokesčio delspinigių. Pareiškėjas netinkamai skaičiuoja Patikrinimo akte papildomai apskaičiuotos į valstybės biudžetą mokėtinos nepriemokos sumos išieškojimo senaties terminą. Pagal MAĮ 107 straipsnio 1–3 dalis mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 m., pagal MAĮ 108 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas nutrūksta, prasidėjus mokestiniams ginčams (MAĮ 110 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas 2015 m. liepos 17 d. pateikė Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skundą dėl Patikrinimo akte papildomai apskaičiuotų mokėti į valstybės biudžetą sumų, todėl senaties termino skaičiavimas nutrūko.
3. Pagal MAĮ 89 straipsnio 1 dalis 1 punktą mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju mokėti mokestį ir su juo susijusias sumas, kai įsiteisėja sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose. Mokestiniai ginčai baigėsi Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) 2016 m. spalio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2898-575/2016 atmetus pareiškėjo skundą dėl papildomai apskaičiuotos į valstybės biudžetą mokėtinos sumos. Taigi, VMI 2016 m. spalio 24 d. išsiuntė Raginimą, kuriame informavo, jog Raginime nurodytos sumos turi būti sumokėtos per 20 dienų nuo Raginimo įteikimo dienos. Pagal MAĮ 105 straipsnio 2 dalį teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas. Pagal MAĮ 107 straipsnio 2 dalį mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. VMI teisę iš pareiškėjo išieškoti Patikrinimo akte papildomai apskaičiuotą sumą įgijo 2016 m. lapkričio 18 d. (suėjus Raginime nurodytam terminui sumokėti mokestinę nepriemoką), o ne 2010 m. birželio 1 d., kaip nurodo pareiškėjas savo skunde.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 2015 m. balandžio 13 d. – 2015 m. balandžio 14 d. atlikusi pareiškėjo mokestinį patikrinimą pagal teisėsaugos institucijų pateiktą informaciją dėl akcizų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 31 d. iki 2010 m. birželio 1 d. t. y. pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-179-291/2013 (Šiaulių apylinkės teismas nurodytame nuosprendyje pripažino pareiškėją kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 ir 2 dalyse; nustatyta, kad pareiškėjas ir dar 2 asmenys 2010 m. gegužės 31 dienos metu (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), (duomenys neskelbtini), V. R. priklausančioje sodyboje, ūkiniame pastate, veikdami tarpusavyje susitarusių bendrininkų grupėje, iš neteisėtai pagamintos 3 500 litrų brogės, tinkamos naminei degtinei gaminti, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 8,0 proc., neteisėtai turėdami tikslą realizuoti, kėsinosi pagaminti 280 l absoliutaus (100 proc.) etilo alkoholio, tačiau nusikalstamos veiklos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nusikalstamą veiklą atskleidė policijos pareigūnai), ir 2015 m. balandžio 14 d. patikrinimo akte Nr. (21.60-10)FR0680-231 apskaičiavo pareiškėjui 1 193,81 Eur akcizų, taip pat nurodė, kad už mokesčių nesumokėjimą, sumokėjimą ne laiku ar nepagrįstą mokesčių permokos grąžinimą (įskaitymą), apskaičiuojami delspinigiai (Patikrinimo aktas (b. l. 7, 14–15)).
2. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovei VMI dėl Patikrinimo akto, VMI 2015 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. FR0682-402 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. S-175(7-178/2015) panaikinimo, 2015 m. gruodžio 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-11449-790/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04940-2015-8) pareiškėjo skundą atmetė (toliau – ir VAAT sprendimas).
LVAT, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą dėl VAAT, 2016 m. spalio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2898-575/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04940-2015-8) pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o VAAT sprendimą paliko nepakeistą (toliau – ir LVAT nutartis) (b. l. 16–22).
4. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 14 d. atsakyme VMI prašė nutraukti mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūrą ir raštu informuoti apie priimtą sprendimą, be kita ko, nurodė, kad: reikalavimas sumokėti 1 593,00 Eur mokestinę nepriemoką yra neteisėtas, bet kokios mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūros turi būti nedelsiant nutrauktos; remiantis Raginimu, mokestinė nepriemoka atsirado 2010 m. birželio 1 d., o tai reiškia kad mokestinės nepriemokos atsiradimo diena pradedama skaičiuoti nuo 2010 m. birželio 1 d. (MAĮ 107 straipsnio 2 dalis) ir baigėsi 2015 m. gegužės 31 d., sukakus mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo 5 m. senaties terminui (MAĮ 107 straipsnio 1 dalis); mokesčių administratorius, pasibaigus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui, neturi teisės imtis jokių išieškojimo veiksmų, taip pat be mokesčių mokėtojo prašymo ar sutikimo įskaičiuoti mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) mokestinei nepriemokai, kurios pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, padengti (MAĮ 107 straipsnio 4 dalis); mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas nebuvo nutrūkęs (MAĮ 108 straipsnis), taigi, sukakus 5 m. senaties terminui, MAĮ 107 straipsnio 4 dalis imperatyviai draudžia ne tik pradėti priverstinio išieškojimo procedūras, bet taip pat draudžia imtis kitų išieškojimo veiksmų, taip pat ir pradėti įmonei bankroto procedūrą; visą tai turėjo būti atlikta iki 2015 m. gegužės 31 d., tačiau tai nepadaryta, tad po 2015 m. gegužės 31 d. VMI veiksmai, siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, kuri pagal įstatymą yra pasibaigusi 2015 m. gegužės 31 d., yra neteisėti ir turi būti nedelsiant nutraukti (b. l. 5, 25).
5. VMI, atsakydama į pareiškėjo 2016 m. lapkričio 14 d. atsakymą, 2016 m. lapkričio 22 d. sprendime Nr. (23.1-08)RNA-35377 „Dėl prašymo“ pareiškėjui nurodė, kad: pagal MAĮ 107 straipsnio 2 dalį mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo 5 m. senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti atsiradimo dienos; mokestiniai ginčai dėl apskaičiuotų gyventojų pajamų mokesčio, fizinių asmenų pajamų mokesčio delspinigių ir baudos tarp pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus pasibaigė 2016 m. spalio 6 d.; teisė priverstinai išieškoti pareiškėjo mokestinę nepriemoką atsirado po Raginimo išsiuntimo pareiškėjui, todėl, vadovaujantis MAĮ nuostatomis, pareiškėjo mokestinės nepriemokos priverstiniam išieškojimui nėra senaties termino ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų nutraukimo (b. l. 6, 26).
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. N. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas naikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. (23.1-08)RNA-35377 „Dėl prašymo“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 5 punktą).
2. Pabrėžtina, kad skundžiamame sprendime pareiškėjui paaiškinta, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 2 dalį mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo 5 m. senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti atsiradimo dienos; mokestiniai ginčai dėl apskaičiuotų gyventojų pajamų mokesčio, fizinių asmenų pajamų mokesčio delspinigių ir baudos tarp pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus pasibaigė 2016 m. spalio 6 d.; teisė priverstinai išieškoti pareiškėjo mokestinę nepriemoką atsirado po Raginimo (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3 punktą) išsiuntimo pareiškėjui, todėl, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, pareiškėjo mokestinės nepriemokos priverstiniam išieškojimui nėra senaties termino ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų nutraukimo. Teismas sutinka su tokia argumentacija. VMI teisę iš pareiškėjo išieškoti Patikrinimo akte papildomai apskaičiuotą sumą įgijo 2016 m. lapkričio 18 d. (suėjus Raginime nurodytam terminui sumokėti mokestinę nepriemoką), o ne 2010 m. birželio 1 d., kaip nurodo pareiškėjas savo skunde. Tokią poziciją formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-157/2014. Todėl pareiškėjo reikalavimo naikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. (23.1-08)RNA-35377 „Dėl prašymo“ tenkinti nėra jokio teisinio pagrindo.
3. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimų, šio prašymo tenkinti taip pat nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo K. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.