- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-05
- Bylos Nr.
- I-1999-208/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00020-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- K. N.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K. N. 2017 m. sausio 2 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-259307 (toliau – Sprendimas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad skundžiamu Sprendimu atsakovė nusprendė išieškoti iš pareiškėjo 1 513,44 Eur dydžio mokestinės nepriemokos. Su tuo pareiškėjas nesutinka, nes mokestinė nepriemoka atsirado 2010 m. birželio 1 d. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 107 str. 2 dalį pareiškėjo atžvilgiu yra suėjęs mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties terminas – 5 metai. Pasibaigus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui, mokesčių administratorius neturi teisės imtis jokių išieškojimo veiksmų. Be to, mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas nebuvo nutrūkęs, todėl visi VMI veiksmai, kurie yra atlikti jau po 2015 m. gegužės 31 d., yra neteisėti.
Nesutinka su VMI, kad mokestinės nepriemokos išieškojimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2016 m. spalio 6 dienos, t. y. tada, kai pasibaigė mokestiniai ginčai. Pasak pareiškėjo, MAĮ nenustato jokių papildomų sąlygų dėl priverstinio išieškojimo termino skaičiavimo, todėl aišku, kad VMI įgijo teisę pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą nuo 2010 m. birželio 1 d., nors dėl VMI darbuotojų aplaidumo ši procedūra buvo pradėta beveik po 5 metų. Pabrėžė, kad mokestinės ginčas dėl nesutikimo sumokėti akcizo mokesčio buvo išspręstas pasibaigus priverstinės mokestinės nepriemokos išieškojimo terminui.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime į skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 12–13).
Nurodo, kad pareiškėjas netinkamai skaičiuoja patikrinimo aktu papildomai jam priskaitytos į valstybės biudžetą mokėtinos sumos senaties terminą, nes mano, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo 2010 m. birželio 1 d., t. y. nuo sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo dienos. Atsakovės teigimu, pareiškėjo nepriemoka susidarė 2010 m. birželio 1 d., kai patikrinimo aktu buvo priskaityta sumokėti 1 193,81 Eur akcizo mokesčio ir 442,00 Eur akcizo mokesčio delspinigių. Pabrėžė, kad pareiškėjas apskundė šias sumas, todėl senaties termino skaičiavimas, vadovaujantis MAĮ 108 ir 110 straipsniais, nutrūko. Pasibaigus mokestiniam ginčui, pareiškėjui buvo išsiųstas raginimas geruoju sumokėti į valstybės biudžetą raginime nurodytas sumas. Kadangi teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas. Pareiškėjui raginimas buvo įteiktas 2016 m. spalio 29 d., taigi 20 dienų terminas baigėsi 2016 m. lapkričio 18 d. Mokesčio priverstinio išieškojimo terminas yra skaičiuojamas nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. Taigi VMI teisę išieškoti iš pareiškėjo papildomai priskaitytą sumą įgijo 2016 m. lapkričio 18 d.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VMI 2015 m. balandžio 14 d. patikrinimo aktu Nr. (21.60)-10) FR0680-231 priskaičiavo K. N. 1 193,81 Eur akcizų už tai, kad jis, pažeidęs Akcizų įstatymo 4 str. 1 dalies reikalavimus, privalėjo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prekių pagaminimo pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną už pagamintas prekes akcizų sumą, apskaičiuotą taikant akcizų tarifus, galiojusius prekių pagaminimo dieną (b. l. 6). 2016 m. spalio 24 d. raginimu Nr. (23.31-08) 464-1156 pareiškėjas buvo įpareigotas per 20 dienų nuo raginimo įteikimo sienos sumokėti 1 142,68 Eur akcizų mokesčio ir 450,32 Eur delspinigių (b. l. 5). Skundžiamu Sprendimu buvo nuspręsta iš pareiškėjo išieškoti 1 513,44 Eur (b. l. 4).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl skundžiamu Sprendimu nurodytos 1 513,44 Eur mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju yra suėjęs mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties terminas, todėl atsakovė neteisėtai siekia ją išieškoti.
MAĮ 107 straipsnio 1 dalis numato, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis nutrūksta, kai šio įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu sustabdomas mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas (MAĮ 108 str. 1 d. 1 p.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2010 m. birželio 1 d., kai patikrinimo aktu buvo priskaičiuota papildomai į valstybės biudžetą sumokėti 1 193,81 Eur akcizų mokesčio (b. l. 6). Pareiškėjas, nesutikdamas su minėta suma, kreipėsi į teismą ir Vilniaus apygardos administracinis teismas (administracinė byla Nr. I-11449-790/2015) 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, šis sprendimas įsiteisėjo 2016 m. spalio 6 d. Taigi neabejotina, kad dėl kilusio teisminio ginčo, vadovaujantis anksčiau paminėtais MAĮ 108 ir 110 straipsniais, senaties termino skaičiavimas nutrūko.
MAĮ 105 str. 2 dalyje nustatyta, kad teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. Tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos.
Pagal MAĮ 107 str. 2 dalį mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos, t. y. šiuo atveju, kai mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime (MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo tarpu mokesčių administratorius leidžia mokesčių mokėtojui sumokėti raginime nurodytas sumas per 20 dienų nuo raginimo mokesčių mokėtojui įteikimo dienos, jeigu mokesčio įstatymas nenustato kito termino (MAĮ 89 straipsnio 3 dalis). Taigi akivaizdu, kad pareiškėjas mokestį ir su juo susijusias sumas, nurodytas mokesčių administratoriaus raginime, turėjo sumokėti ne vėliau kaip iki 2016 m. lapkričio 18 d., t. y. per 20 dienų nuo raginimo mokesčių mokėtojui įteikimo dienos, nes VMI raginimas, bylos duomenimis, pareiškėjui įteiktas 2016 m. spalio 19 d. (b. l. 15, 17). Vadinasi, pareiškėjui per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos nesumokėjus papildomai apskaičiuotų sumų, mokesčių administratoriui buvo suponuota teisė bei pareiga mokestinę nepriemoką išieškoti priverstinai, kas ir buvo padaryta priimant skundžiamą Sprendimą. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko nepagrįstu pareiškėjo argumentą, kad 1 513,44 Eur dydžio mokestinė nepriemoka negali būti išieškota dėl pasibaigusio senaties termino, tuo pačiu pripažintina, kad VMI priėmė teisėtą Sprendimą, kuriuo pagrįstai nusprendė iš pareiškėjo išieškoti 1 513,44 Eur.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad skundžiamo Sprendimo nėra pagrindo panaikinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis).
Priteisti pareiškėjui teismo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, nėra pagrindo, nes pareiškėjos skundas nebuvo patenkintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo K. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.