- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-21
- Bylos Nr.
- I-11449-790/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04940-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- K. N.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 1.9.4Akcizai
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, dalyvaujant pareiškėjui K. N., jo atstovui Alvydui Jokšai, atsakovo atstovui Tomui Karosui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K. N. kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1-4), prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015-04-14 patikrinimo aktą Nr. (21.60-10) FR0680-231, VMI 2015-06-19 sprendimą Nr. FR0682-402 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-09-21 sprendimą Nr. S-175(7-178/2015). Nurodo, kad VMI Akcizų administravimo departamento Kontrolės ir stebėsenos skyriaus III poskyris atliko pareiškėjo patikrinimą ir apskaičiavo jam sumokėti 1193,81 Eur akcizų. Akcizai buvo apskaičiuoti, kadangi Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nustatyta, jog pareiškėjas 2010-05-31 (duomenys neskelbtini) V. R. priklausančioje sodyboje, ūkiniame pastate, veikdamas tarpusavyje susitarusių bendrininkų grupėje iš neteisėtai pagamintos 3 500 litrų brogės (toliau tekste vadinama „raugu“), tinkamos naminei degtinei gaminti, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 8,0, neteisėtai turėdami tikslą realizuoti, kėsinosi pagaminti 280 litrų absoliutaus etilo alkoholio. Pareiškėjas su 2015-04-14 patikrinimo akte Nr. (21.60-10) FR0680-231 priskaičiuotu 1193,81 Eur akcizu nesutiko ir pateikė skundą VMI, kuri 2015-06-19 sprendimu Nr. FR0682-402 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ paliko galioti ankstesnį sprendimą ir papildomai priskaičiavo 511 Eur delspinigius. Nesutikdamas su šiais sprendimais pareiškėjas pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – MGK), kuri 2015-09-21 sprendimu Nr. S-175(7-178/2015) pakeitė VMI 2015-06-19 sprendimą Nr. FR0682-402 ir nurodė sumokėti 1193,81 Eur akcizus ir 442 Eur akcizų delspinigius. Pareiškėjas nesutinka su priimtais sprendimais, remiasi 2008-12-16 Europos Sąjungos Tarybos direktyva Nr. 2008/118/EB, Akcizų įstatymu, kurie apibrėžia, kada atsiranda prievolė mokėti akcizą. Pareiškėjo teigimu, minėti teisės aktai aiškiai nustato, kad prievolė mokėti akcizus atsiranda išleidimo vartoti metu, kuriuo gali būti laikoma akcizais apmokestinamų prekių gamyba. Pareiškėjas teigia, kad raugas nėra alkoholinis gėrimas ir iš jo tik buvo galima pagaminti tam tikrą kiekį alkoholio. Akcizų įstatymas nustato, kad akcizu gali būti apmokestinamas alus (įstatymo 23 straipsnis), vynas iš šviežių vynuogių ir kiti fermentuoti gėrimai (24 straipsnis), tarpiniai produktai (25 straipsnis) ir etilo alkoholis (26 straipsnis). Pareiškėjas teigia, kad raugas negali būti priskiriamas nei vienai iš šių alkoholio rūšių. Teigia, kad akcizu gali būti apmokestinama prekė, tačiau ne sudėtinės dalys, iš kurios gali būti pagaminta apmokestinama prekė. Pareiškėjas teigia, kad akcizu apmokestinama tik prekė, išleista į apyvartą ir tinkama vartojimui (2008-12-16 ES Tarybos direktyvos Nr. 2008/118/EB 7 straipsnio 2 dalies „c“ punktas, Akcizų įstatymo 9 straipsnio 7 dalis). Pareiškėjo manymu, MGK nesiaiškino, ar raugas yra produktas, kuris tinkamas vartojimui, ar tai yra tik mišinys, iš kurio ateityje galėjo būti pagamintas alkoholinis gėrimas. Pareiškėjo teigimu, 2008-12-16 ES Tarybos direktyvoje Nr. 2008/118/EB nurodyta, kad kai prekės laikomos visiškai sunaikintomis ir jų negalima panaudoti kaip akcizais apmokestinamų prekių, tai tokiu atveju negalima reikalauti, kad būtų sumokėtas akcizas. Nagrinėjamu atveju raugas buvo sunaikintas. Pareiškėjas nesutinka su apskaičiuotais delspinigiais, nes apie prievolę sumokėti akcizą sužinojo tik 2015 m. gegužės mėn. Nurodo, kad delspinigiai jam buvo paskaičiuoti nuo 2010-06-01, t. y. nuo to momento, kai buvo išpiltas raugas, už kelis metus, tokia delspinigių suma susidarė dėl VMI neveikimo, nes apie raugą VMI buvo žinoma jau 2010 m.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI atsiliepime į skundą (b. l. 21-24) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas pažeidė Akcizų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad akcizais apmokestinamos prekės privalo būti gaminamos, perdirbamos, maišomos, laikomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje. Pagal Akcizų įstatymo 10 straipsnio 7 dalį asmuo, pažeidęs įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prekių pagaminimo pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną už taip pagamintas prekes akcizų sumą, apskaičiuotą taikant akcizų tarifus, galiojusius prekių pagaminimo dieną, ir sumokėti akcizus, tačiau pareiškėjas akcizų deklaracijos nepateikė. Pagal Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 8 punktą prievolė mokėti akcizus atsiranda už akcizais apmokestinamas prekes, pagamintas (įskaitant neteisėtai pagamintas) Lietuvos Respublikoje ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje bei laikomas specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes. Akcizų suma apskaičiuojama taikant akcizų tarifus, galiojusius prievolės atsiradimo dieną. Atsakovo teigimu, mokestinio patikrinimo metu už raugą, kuris skirtas naminių stiprių alkoholinių gėrimų gamybai, pagrįstai priskaičiuota 12 365 Lt (3500 l x 44,16 Lt x 8,0%) akcizų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas veikė bendrininkų grupėje, priskaičiuota 12 365 Lt akcizų suma pagrįstai buvo padalinta į tris lygias dalis – po 4122 Lt (12365/3), t. y. 1 193,81 Eur. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas 2013-12-30 nuosprendžiu nustatytų aplinkybių neginčijo. Įvertinus minėtame teismo nuosprendyje nustatytas aplinkybes, nekyla abejonių dėl ginčo alkoholio atitikimo Tarybos direktyvos Nr. 92/83 20 straipsnyje ir Akcizų įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje pateiktai etilo alkoholio sąvokai, todėl nėra pagrindo manyti, kad ginčo alkoholis nėra etilo alkoholis. Akcizais apmokestinamo produkto teisėtas ar neteisėtas pagaminimas už akcizo mokėjimo laikino atidėjimo režimo ribų suponuoja prievolės mokėti taikytiną akcizą atsiradimą. Akcizų įstatymas nenumato, kad sunaikintas neteisėtai pagamintas etilo alkoholis yra atleidžiamas nuo akcizų. Nustatyti tokį atleidimo nuo akcizų pagrindą neįpareigoja ir ES direktyvos. Pareiškėjui laiku neįvykdžius savo pagrindinės prievolės, atsiranda nauja prievolė – sumokėti delspinigius už pradelstą laikotarpį. Pareiškėjas privalėjo kitą darbo dieną po prievolės atsiradimo pateikti akcizų deklaraciją ir sumokėti akcizą. Pareiškėjui nesumokėjus 4 122 Lt (1 193,81 Eur) akcizo, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 97 straipsnio 2 dalimi, apskaičiuoti ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-09-21 sprendimu Nr. S-175 (7-178/2015) sumažinti iki 442 Eur delspinigiai. VMI sutinka su MGK sprendimu, mano, kad jis yra teisingas ir pagrįstas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti. Pareiškėjo atstovas papildomai paaiškino, kad raugas galėtų būti vertinamas kaip tarpinis produktas. Jo teigimu, raugas neatitinka etilo alkoholio sąvokos, kadangi tai nėra galutiniam vartojimui skirtas produktas. Pareiškėjo atstovas teigia, kad Tarybos direktyva Nr. 2008/118/EB numato, jog akcizai neskaičiuojami, jeigu prekės sunaikintos. VMI apie raugą buvo žinoma jau 2010 m., o reikalavimas sumokėti mokesčius pareikštas tik 2015 m., todėl už šį laikotarpį nepagrįstai apskaičiuoti delspinigiai. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nesutiko su skundu, prašė jį atmesti, rėmėsi argumentais, išdėstytais atsiliepime į skundą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-30 nuosprendžiu (MGK byla, b. l. 15-19) pareiškėjas K. N. pripažintas kaltu, įvykdęs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalyje (Neteisėtas naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas). Teismo nuosprendyje nustatyta, kad pareiškėjas, G. G. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, 2010-05-31 (duomenys neskelbtini) V. R. priklausančioje sodyboje, ūkiniame pastate, veikdami tarpusavyje susitarusių bendrininkų grupėje iš neteisėtai pagaminto 3500 litrų raugo, tinkamo naminei degtinei gaminti, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 8 proc., neteisėtai, turėdamas tikslą realizuoti, kėsinosi pagaminti 280 litrų absoliutaus (100 proc.) etilo alkoholio, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių.
Byloje ginčas kyla dėl neteisėtai pagaminto 3500 litrų raugo apmokestinimo akcizų mokesčiu.
Žemesnės instancijos teismas
Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad viena iš akcizais apmokestinamų prekių yra etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, kaip šios prekės apibrėžtos šio įstatymo 3 straipsnyje. Akcizų įstatymo (redakcijos, įsigaliojusios 2010-04-20) 3 straipsnio 14 dalis apibrėžė, kad etilo alkoholis – visi šie produktai: 1) KN 2207 ir 2208 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 1,2 procento; 2) KN 2204, 2205 ir 2206 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 22 procentai; 3) etilo alkoholio turintys produktai nepaisant, ar tai mišinys, ar ne. Iš esmės analogiškas etilo alkoholio apibrėžimas įtvirtintas ir 1992-10-19 Tarybos direktyvos 92/83/EEB Dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus, struktūrų suderinimo 20 straipsnyje.
Teismo vertinimu, mokesčių administratorius ir MGK pagrįstai pareiškėjo pagamintą raugą priskyrė etilo alkoholiui. Produktai, nepaisant ar tai mišinys, ar ne, turintys etilo alkoholio, pagal aptartus apibrėžimus priskiriami akcizais apmokestinamoms prekėms. Pareiškėjo akcentuojamas argumentas, kad produktas gali būti apmokestinamas akcizų mokesčiais tik tada, kai jis tampa tinkamu vartoti (tampa alkoholiniu gėrimu), nepagrįstas, nes akcizų teisinis reglamentavimas nustato ne tik alkoholinių gėrimų, bet ir etilo alkoholio apmokestinimą akcizais, o nagrinėjamu atveju, minėta, pareiškėjo pagamintas produktas, nors ir nėra alkoholinis gėrimas, atitinka aptartą etilo alkoholio sąvoką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra suformavęs teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir laikosi pozicijos, kad raugas, jo sudėtyje esant etilo alkoholio, atitinka minėtoje direktyvoje ir Akcizų įstatyme įtvirtintą etilo alkoholio sąvoką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-05-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. A6-238/2007, 2012-09-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1395/2012). Šiuo atveju pagrindo nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos ir vertinti, kad pareiškėjo pagamintas raugas nėra etilo alkoholis, nėra. Taigi pareiškėjo argumentai, kad jo pagamintas raugas negali būti priskiriama nei vienai akcizais apmokestinamų prekių grupei, nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Akcizų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos akcizais apmokestinamos prekės, už kurias akcizai dar nesumokėti, privalo būti gaminamos, perdirbamos, maišomos, laikomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje. 2008-12-16 Tarybos direktyvos Nr. 2008/118/EB Dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančios Direktyvą Nr. 92/12/EEB, 15 straipsnio 2 dalis įtvirtina analogišką taisyklę. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėjas, pažeisdamas aptartas direktyvos Nr. 2008/118/EB ir Akcizų įstatymo nuostatas, gamino ir laikė akcizais apmokestinamas prekes ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje.
Akcizų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už akcizais apmokestinamas prekes, pagamintas (įskaitant neteisėtai pagamintas) Lietuvos Respublikoje ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje. Akcizų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis nustato, kad jeigu asmuo, pažeisdamas šio įstatymo <...> reikalavimus, bet kokiu būdu pagamina akcizais apmokestinamas prekes ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prekių pagaminimo dienos pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną už taip pagamintas prekes akcizų sumą, apskaičiuotą taikant akcizų tarifus, galiojusius prekių pagaminimo dieną. 2008-12-16 Tarybos direktyva Nr. 2008/118/EB Dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinanti Direktyvą Nr. 92/12/EEB, numato, kad akcizais apmokestinamos prekės (tarp jų ir alkoholis) yra apmokestinamos jų gamybos Bendrijos teritorijoje metu (2 straipsnis), o prievolė apskaičiuoti akcizus atsiranda išleidimo vartoti metu (7 straipsnio 1 dalis). Šio direktyvos tikslais „išleidimas vartoti“ yra, be kita ko, akcizais apmokestinamų prekių gamyba, įskaitant neteisėtą gamybą, netaikant joms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo (7 straipsnio 2 dalies „c“ papunktis). Taigi akcizais apmokestinamo produkto teisėtas ar neteisėtas pagaminimas už akcizo mokėjimo laikino atidėjimo režimo ribų lemia prievolės mokėti akcizų mokestį atsiradimą. Asmuo, kuriam tenka prievolė mokėti apskaičiuotus akcizus, yra akcizais apmokestinamų prekių gamybos atveju, asmuo, gaminantis akcizais apmokestinamas prekes, ir neteisėtos gamybos atveju – bet kuris kitas asmuo, dalyvaujantis jų gamyboje (8 straipsnio 1 dalies „c“ papunktis). Vadinasi, nagrinėjamu atveju pareiškėjui neteisėtai pagaminus akcizais apmokestinamas prekes ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, prekės laikomos išleistomis vartoti, o tai suponuoja prievolės sumokėti akcizų mokestį atsiradimą. Pagal aptartą teisinį reglamentavimą, prievolę sumokėti akcizų mokestį pareiškėjas privalėjo įvykdyti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prekių pagaminimo dienos, pateikdamas akcizų deklaraciją ir joje deklaruodamas mokėtiną už taip pagamintas prekes akcizų sumą. Kadangi pareiškėjas prievolės sumokėti akcizų mokestį nustatyta tvarka neįvykdė, mokesčių administratorius patikrinimo metu pagrįstai priskaičiavo mokėtiną už pagamintas prekes akcizų sumą.
Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju akcizais apmokestinamos prekės nebuvo pagamintos, o tik buvo ruošiamasi jų gamybai. Dėl šių pareiškėjo argumentų teismas pažymi, kad iš įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje nustatytų aplinkybių matyti, jog pareiškėjas pagamino 3500 litrų raugo, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 8 proc. Kaip minėta, šis pagamintas produktas atitinka etilo alkoholio sąvoką. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, akcizais apmokestinamas produktas de facto buvo pagamintas, o ne tik ruošiamasi jį gaminti. Todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad nagrinėjamu atveju buvo apmokestintos sudedamosios dalys, o ne prekės.
Pareiškėjas akcentuoja aplinkybę, kad neteisėtai pagamintas etilo alkoholis buvo sunaikintas, todėl jis turi būti atleidžiamas nuo mokesčių. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė neatleidžia pareiškėjo nuo akcizų mokesčių sumokėjimo. Kaip minėta, pagal akcizų teisinį reglamentavimą, prievolė mokėti akcizų mokestį atsiranda akcizais apmokestinamų prekių gamybos metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Akcizų įstatymas nenumato, kad sunaikintas neteisėtai pagamintas etilo alkoholis yra atleidžiamas nuo akcizų. Nustatyti tokio atleidimo nuo akcizų pagrindo neįpareigoja <...> aktualios ES direktyvos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-05-28 sprendimas administracinėje byloje Nr. A6-238/2007). Pareiškėjo nurodomos 2008-12-16 Tarybos direktyvos Nr. 2008/118/EB Dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančios Direktyvą Nr. 92/12/EEB, nuostatos taip pat nenumato valstybių narių pareigos nustatyti tokį atleidimo pagrindą. Šios direktyvos preambulės 9 punktas numato, kad neturėtų atsirasti prievolė apskaičiuoti mokestį už <...> prekes, kurios tam tikromis aplinkybėmis buvo sunaikintos <...>. Direktyvos 7 straipsnio 4 dalis numato, kad nelaikomas išleidimu vartoti visiškas akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, sunaikinimas <...>. Šiuo atveju akcizais apmokestintoms prekėms toks režimas nebuvo taikomas.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad mokesčių administratorius ir mokestinį ginčą nagrinėjusi MGK tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus dėl neteisėtai pagaminto 3500 litrų raugo apmokestinimo akcizų mokesčiu.
Pareiškėjas nesutinka su apskaičiuotais akcizų delspinigiais, teigdamas, kad apie prievolę sumokėti akcizą sužinojo tik 2015 m. gegužės mėn. Pareiškėjas mano, kad delspinigių suma susidarė dėl VMI neveikimo. Tokie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį. Mokesčių administravimo įstatymo 97 straipsnio 2 dalis numato, kad tokiu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos. Kaip minėta, prievolę sumokėti akcizų mokestį pareiškėjas privalėjo įvykdyti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prekių pagaminimo dienos, pateikdamas akcizų deklaraciją ir joje deklaruodamas mokėtiną už taip pagamintas prekes akcizų sumą. Remiantis Akcizų įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, mokėtina akcizų suma turėjo būti sumokėta ne vėliau kaip iki šiame įstatyme nurodyto akcizų deklaracijos pateikimo termino pabaigos. Taigi MGK skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad delspinigiai šiuo atveju pagrįstai buvo pradėti skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojusius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą iki patikrinimo akto rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos. Būtent mokesčių mokėtojo pareiga yra tinkamai vykdyti mokestines prievoles, o jų netinkamas vykdymas lemia teisinę pasekmę – delspinigių skaičiavimą. Todėl konstatuotina, kad momentas, nuo kurio pareiškėjas teigia subjektyviai sužinojęs apie mokestinę prievolę, neturi teisinės reikšmės delspinigių apskaičiavimui. Taip pat nėra teisiškai reikšminga tai, kada VMI atliko mokestinį patikrinimą ir pareiškėjui nurodė sumokėti mokestį, nes, nepriklausomai nuo šio momento, prievolė sumokėti mokestį egzistavo nuo pat 2010-06-01, todėl lėmė kitos prievolės – sumokėti delspinigius – atsiradimą. Dėl šių argumentų pripažintina, kad MGK priėmė pagrįstą sprendimą, pakeisdama VMI sprendimą į nurodymą sumokėti 442 Eur akcizų delspinigius už minėtą laikotarpį.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad skundžiami mokesčių administratoriaus ir MGK sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, todėl pagrindo juos panaikinti nėra (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis). Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo K. N. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.