- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-25
- Bylos Nr.
- e2-10194-1019/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05000-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“, AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, UAB ,,Lietuvos energijos tiekimas“
- Advokatai
- Rūta Menčikovskytė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių reikalavimų, tretieji asmenys – SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“, AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, UAB ,,Lietuvos energijos tiekimas“, 360-ji Daugiabučių namų savininkų bendrija, UAB ,,CONLEX“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, UAB ,,Minibank“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo A. B. ieškinys atsakovei V. S. dėl santuokos, įregistruotos (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir prievolių kreditoriams SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“, AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, UAB ,,Lietuvos energijos tiekimas“, 360-ji Daugiabučių namų savininkų bendrija, UAB ,,CONLEX“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, UAB ,,Minibank“ pripažinimo asmeninėmis ieškovo prievolėmis, taip pat bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai priteisimo.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad su atsakove V. S. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini). Ieškovas su atsakove susipažino per savo pažįstamą, kuri paaiškino, jog atsakovė ieško vienišo vyro, kuris norėtų kurti šeimos santykius, todėl ieškovas nusprendė pabandyti, nes žinojo, kad šiais laikais žmones dažnai susipažįsta per socialinius tinklus ir sukuria šeimas. Kelis kartus su atsakove bendravo iki santuokos sudarymo, taip pat vėliau, tačiau, nors ir atsakovė ketino, ji taip ir neatvyko nuolat gyventi į Lietuvą. Dėl šios priežasties labai greitai sutuoktinių bendravimas nutrūko ir daugiau kaip penkiolika metų ieškovas nėra su atsakove bendravęs, ieškovui yra žinomas tik atsakovės gyvenamosios vietos adresas. Ieškovas nurodė, kad santuoka yra faktiškai iširusi nuo 2000 m., todėl prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas taip pat nurodė, kad santuokoje bendro nekilnojamojo turto, taip pat transporto priemonių ar kokio nors kito vertingo neregistruotino turto neįgijo, todėl dalintino turto neturi. Ieškovas turi asmenines prievoles, dėl kurių vykdomi priverstinai išieškojimai ir kurios nutraukiant santuoką nemodifikuojamos ir lieka asmeninėmis ieškovo A. B. prievolėmis sumokėti išieškomas skolas: 1) Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas AB „Vilniaus šilumos tinklai“, įm. k. 124135580, išieškojimą vykdo antstolis V. Mitkus; 2) Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, įm. k. 303383884, išieškojimą vykdo antstolis G. Badikonis; 3) Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas 360-oji daugiabučių namų savininkų bendrija, įm. k. 225237920, išieškojimą vykdo antstolis D. Stakeliūnas; 4) Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas SĮ „Susisiekimo paslaugos“, įm. k. 124644360, išieškojimą vykdo antstolė V. Meškauskienė; 5) Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas SĮ „Susisiekimo paslaugos“, įm. k. 124644360, išieškojimą vykdo antstolė V. Meškauskienė; 6) Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas UAB „Conlex“, įm. k. 302538171, išieškojimą vykdo antstolė N. Lipeikienė; 7) Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas VMI prie LR FM, įm. k. 188659752, išieškojimą vykdo antstolė N. Lipeikienė; 8) Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas Vilniaus apsk. VPK, įm. k. 191688326, išieškojimą vykdo antstolė B. Palavinskienė; 9) Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas VMI prie LR FM, įm. k. 188659752, išieškojimą vykdo antstolė N. Šiugždaitė-Stakeliūnė; 10) Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas UAB „Minibank“, įm. 301850677, išieškojimą vykdo antstolė N. Šiugždaitė-Stakeliūnė. Ieškovas prašo nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2000-01-01, t. y. nuo tos dienos, kai ieškovas ir atsakovė V. S. faktiškai jokių santykių nebelaiko. Ieškovas taip pat nurodė, kad išlaikymo iš atsakovės nereikalauja, o sudarant santuoką sutuoktiniai pasiliko savo pavardes ir jų pavardės nesikeitė, todėl nutraukiant santuoką pageidauja pavardes palikti nepakeistas.
Atsiliepimas
Atsakovei ieškinys įteiktas tinkamai (el. bylos priedas, b. l. 45-48), atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu, kadangi atsakovės kaltės dėl santuokos nutraukimo nėra. Atsakovės manymu, ieškovas A. B. nesuteikė jai galimybės sukurti normalią šeimą, kadangi neturėjo gyvenamojo ploto, pastovaus uždarbio, buvo skolų, išgertuvių ir neatsiliepdavo į atsakovės telefono skambučius. Atsakovė taip pat nurodė, kad neturėjo galimybės atvažiuoti į Lietuvą, nes jai buvo atsakyta į kvietimą padaryti Lietuvos vizą. Taip pat nurodė, kad jai skyrybos nereikalingos, todėl neturėtų atlyginti išlaidų už skyrybų procesą.
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pagal VMI prie LR FM apskaitomas prievoles ieškovo A. B. įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams yra 107,72 Eur, t. y.: 11,00 Eur žemės mokesčio; 6,72 Eur suma, kuri išieškoma pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-14 vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 90,00 Eur administracinio nusižengimo bauda. VMI prie LR FM neturi duomenų apie V. S. įsiskolinimą Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams pagal VMI prie FM apskaitomas prievoles. Trečiasis asmuo nurodė, kad neprieštarauja dėl ieškinyje nustatyto turto padalijimui tarp sutuoktinių. Vis dėlto, remdamiesi tuo, kad ieškinyje nėra nurodyti A. B. 11,00 žemės mokesčio mokestinė nepriemoka, 6,72 Eur įsiskolinimas pagal vykdomąjį dokumentą ir 90,00 Eur administracinio nusižengimo bauda, taip pat nenurodyta šių prievolių rūšis ir kas jas įsipareigoja įvykdyti, atsižvelgdami į tai, prašo teismo, priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo, išspręsti klausimą, susijusį su VMI prie LR FM, nurodant, kokiais pripažįstami teisiniai ieškovo A. B. ir kreditorės VMI prie FM santykiai, kad nebūtų pažeidžiami VMI prie FM interesai (1 t., b. l. 153-163).
Trečiasis asmuo UAB ,,Minibank“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad bendrovės interesas yra susijęs tik su A. B. vardu esančia 106,41 Eur skola, 5 procentais metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 37,94 Eur bylinėjimosi išlaidomis. Vartojimo kredito sutartis A. B. vardu buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), t. y., skolininkui esant santuokoje, todėl abu pareiškėjai yra bendraskoliai, t. y. solidarūs skolininkai ir prievoles santuokos nutraukimo metu privalo vykdyti bendrai. Pažymėtina tai, kad skolininkas A. B. prievolę UAB „Minibank“ vykdė netinkamai, todėl susidaręs įsiskolinimas buvo išieškomas teisminiu keliu, o vykdomoji byla perduota antstolės N. Šiugždaitės-Stakeliūnės kontorai. Nurodė, kad, jų manymu, skolininkai, nekeičiant solidarios prievolės, tarpusavyje gali tartis, kas ir kaip vykdys mokėjimus pagal vykdomąją bylą (1 t., b. l. 167-181).
Trečiasis asmuo AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini) dienai A. B. už suteiktas paslaugas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ yra skolingas 356,89 Eur. Dėl susidariusio įsiskolinimo priteisimo šioje santuokos nutraukimo byloje savarankiškų reikalavimų nereiškia (1 t., b. l. 188-190).
Trečiasis asmuo 360-ji Daugiabučių namų savininkų bendrija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad bendrijai ieškovas kartu su broliu yra skolingi už bendrijos paslaugas, prašė bylą nagrinėti bendrijos atstovui nedalyvaujant (1 t., b. l. 193).
Į teismo posėdį neatvyko atsakovė V. S., atsakovei apie posėdį pranešta tinkamai, atsiliepimas byloje pateiktas (1 t., b. l. 45-48). Tretiesiems asmenims SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“, AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, UAB ,,Lietuvos energijos tiekimas“, 360-ji Daugiabučių namų savininkų bendrijai, UAB ,,CONLEX“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, UAB ,,Minibank“ apie posėdį pranešta tinkamai. AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, 360-ji Daugiabučių namų savininkų bendrija pateikė prašymus nagrinėti bylą trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovei ir trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant, teismas, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, perėjo į bylos nagrinėjimą bei išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovei bei trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).
Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad santuokoje su atsakove kartu visiškai negyveno. Nurodė, kad susipažino internetu, keletą kartų su atsakove buvo susitikę, vėliau susituokė, manė, jog viskas bus tvarkoje, tačiau taip neišėjo. Patikslino, kad su atsakove susitiko Lietuvoje, atsakovei atvažiavus į Lietuvą, santuoką sudarė taip pat Lietuvoje. Po santuokos sudarymo praėjus savaitei atsakovė išvažiavo į Baltarusiją, nors planavo gyventi Lietuvoje. Iki santuokos planavo kaip šeima gyventi pas ieškovo tėvus ir ji tai žinojo. Ieškovas atsakovę po santuokos sudarymo matė vieną kartą, telefonu ryšį palaikė dar porą mėnesių, darė iškvietimus į Lietuvą, vėliau susipyko dėl to, kad atsakovė neatvyko į Lietuvą, neatvykimo į Lietuvą priežasčių ji nepaaiškindavo. Dėl atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių, kad jis neatsakinėjo į jos skambučius, ieškovas paaiškino, kad tai vyko po to, kai šalys jau buvo susipykusios. Paaiškino, kad už iškvietimus patirdavo išlaidas, o juos padarius atsakovė vis tiek neatvykdavo į Lietuvą arba, jeigu ir atvykdavo į Lietuvą, tai ne tam tikslui, kad susitiktų su sutuoktiniu. Iškvietimus ieškovas darė bent keletą kartų, todėl atsakovei neatvykus, šalys susipyko. Paskutinį kartą su atsakove kalbėjo kelis mėnesius po santuokos sudarymo, t. y. iki 2000-01-01. Ieškovas paaiškino, kad iš atsakovės pasiūlymų nutraukti santuoką nėra sulaukęs. Poreikio nutraukti santuoką iki šiol nebuvo, kadangi neturėjo pinigų advokatams, ieškovas buvo praradęs darbą, stokojo pinigų, o pasikeitus teisės aktams ieškovas nebegali gauti socialinės paramos, kadangi jis yra santuokoje. Per paskutinius 19 metų šalys jokiomis priemonėmis nepalaikė ryšio ir visiškai nebendravo. Prašymą, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes sukelia nuo 2000-01-01, grindžia tuo, kad nuo nurodyto laiko šalys visiškai nebendrauja ir tikrai žino, kad nuo tos datos šalys jokio ryšio nepalaikė. Nurodė, kad bendrų vaikų santuokos metu nesusilaukė.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl santuokos nutraukimo
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas A. B. ir atsakovė V. S. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 2).
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad kelis kartus su atsakove bendravo iki santuokos sudarymo, taip pat po santuokos sudarymo, tačiau, nors atsakovė ketino, ji taip ir neatvyko nuolat gyventi į Lietuvą. Dėl šios priežasties labai greitai sutuoktinių bendravimas nutrūko ir daugiau kaip devyniolika metų ieškovas nėra su atsakove bendravęs, ieškovui yra žinomas tik atsakovės gyvenamosios vietos adresas. Ieškovas nurodė, kad santuoka yra faktiškai iširusi nuo 2000 m., todėl prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas prašo nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2000-01-01, t. y. nuo tos dienos, kai ieškovas ir atsakovė V. S. faktiškai jokių santykių nebelaiko. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu, kadangi atsakovės kaltės dėl santuokos nutraukimo nėra. Atsakovės manymu, ieškovas nesuteikė jai galimybės sukurti normalią šeimą, kadangi neturėjo gyvenamojo ploto, pastovaus uždarbio, buvo skolų, išgertuvių ir neatsiliepdavo į atsakovės telefono skambučius. Atsakovė taip pat nurodė, kad neturėjo galimybės atvažiuoti į Lietuvą, nes jai buvo atsakyta į kvietimą padaryti Lietuvos vizą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi ir išsaugoti ją galimybių nėra – šalys netvarko bendro ūkio, kartu bendrai nebegyvena, nepalaiko šeimyninių ryšių ir nėra pagrindo tikėtis, kad šalys vėl pradėtų gyventi kartu šeimoje. Teismas, įvertinęs šias faktines aplinkybes, daro išvadą, kad galimybių išsaugoti šeimą nėra, todėl šalių santuoka nutrauktina.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.56-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgti į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šios pareigos suponuoja sutuoktinio teisę reikalauti iš kito sutuoktinio atitinkamų pareigų laikymosi.
Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: jei sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariu, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys daugiau nei devyniolika metų, t. y. nuo 2000 metų, negyvena kartu, nebeveda bendro ūkio, nebeturi bendrų interesų, visiškai nebendrauja, nepalaiko jokio ryšio, kiekvienas jų gyvena savo gyvenimą, ieškovas gyvena Lietuvos Respublikoje, atsakovė – Baltarusijos Respublikoje.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad santuokos iširimą lėmė šios priežastys – abiejų šalių nesugebėjimas remti vienas kitą, priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikaus susitarimo, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, nesugebėjimas prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą, nesuvaldė iškilusių sunkumų šeimoje, nulėmusių faktinį šeimos iširimą. Sutuoktiniai nesugebėjo suderinti tarpusavio interesų, poreikių ir sukurti harmoningų šeimos santykių, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Todėl teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog abu sutuoktiniai pažeidė savo šeimynines pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl santuokinės pavardės
Nutraukus santuoką, ieškovas prašo palikti šalims esamas pavardes, t. y. ieškovui pavardę – B., atsakovei pavardę – S., kadangi sudarius santuoką šalys pasiliko savo pavardes ir jų pavardės nesikeitė, todėl nutraukiant santuoką pageidauja pavardes palikti nepakeistas. Atsakovei procesiniai dokumentai, pranešimai apie teismo posėdžio vietą ir laiką įteikti tinkamai, atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, atsiliepimu atsakovė nepateikė prieštaravimo, kad po santuokos nutraukimo šalių pavardės būtų paliktos nesikeistos.
CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis). Taigi ši norma gali būti taikoma tik kai santuoka nutraukta dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad nėra ginčo tarp šalių šiuo klausimu, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas palikti jam esamą pavardę neprieštarauja įstatymui, todėl jis tenkintinas, ieškovui paliekama pavardė – ,,B.“, o atsakovei paliktina pavardė „S.“ (CK 3.69 straipsnis).
Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo
Ieškovas išlaikymo sau iš sutuoktinės neprašo, todėl, sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, šis klausimas neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl nepilnamečių vaikų
Šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi, atsižvelgiant į tai, klausimai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo byloje nesprendžiami.
Dėl momento, nuo kurio atsirado teisinės pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms nutraukiant santuoką
Ieškovas prašo nustatyti, kad šalių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2000 m. sausio 1 d. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarius santuoką, atsakovė maždaug po savaitės išvyko į Baltarusiją. Ieškovas atsakovę po santuokos sudarymo matė vieną kartą, telefonu ryšį palaikė dar porą mėnesių, darė iškvietimus į Lietuvą, vėliau susipyko dėl to, kad atsakovė neatvyksta į Lietuvą, neatvykimo į Lietuvą priežasčių ji nepaaiškindavo. Per paskutinius 19 metų šalys jokiomis priemonėmis nepalaikė ryšio ir visiškai nebendravo. Prašymą, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes sukelia nuo 2000-01-01, grindžia tuo, kad nuo nurodyto laiko šalys visiškai nebendrauja ir tikrai žino, kad nuo tos datos šalys jokio ryšio nepalaikė, todėl santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2000 m. sausio 1 d.
CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 str. 1 d.) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 str. 1 d.). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
Nors CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nereglamentuota, ar teismas gali taikyti santuokos nutraukimo turtines pasekmes nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium, kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant abiejų sutuoktinių kaltei, išnyksta pagrindas taikyti sankcijas vienam sutuoktiniui dėl santuokos nutraukimo, nė vienas sutuoktinis negali būti laikomas nukentėjusiu dėl santuokos iširimo, todėl nėra pagrindo drausti naudotis CK 3.67 straipsnio 2 dalies teikiama galimybe paankstinti santuokos nutraukimo turtinius padarinius sutuoktinių teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
Pažymėtina, kad pagal bendrą įrodinėjimo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Įrodinėjimo priemonės nurodytos CPK 177 straipsnio 2 dalyje. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.).
Ieškovas momentą, nuo kada sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi, grindžia aplinkybėmis, kad nuo 2000-01-01 šalys visiškai nebendrauja ir šalys jokio ryšio nepalaikė, todėl santuokos nutraukimas nuo šios datos sukėlė teisines pasekmes turtinėms teisėms. Atsakovė, pateikusi atsiliepimą byloje, ieškovo nurodytų aplinkybių neneigė, neprieštaravo ieškovo prašymui nustatyti, kad šalių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, be to, atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neturėjo galimybės atvažiuoti į Lietuvą, todėl iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad šalys, nors ir sudariusios santuoką, visą santuokos laikotarpį gyveno skirtingose valstybėse, nebendravo ir buvo visiškai nutraukę ryšius.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, taip pat ir šalių procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose žodžiu nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šalių nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuo 2000 m. sausio 1 d. jos nevedė bendro ūkio, faktiškai nustojo gyventi kartu. Dėl to teismas tenkina ieškovo reikalavimą nustatyti, kad šalių santuokos nutraukimas jų turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2000 m. sausio 1 d. (CK 3.67 straipsnio 1 dalis).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo ar kito registruotino turto neįgijo (1 t., b. l. 25-29; 38; 44-50), todėl, sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, šis klausimas neaptariamas.
Dėl santuokoje įgytų kreditorinių įsipareigojimų
Dalijant santuokoje įgytą turtą, negali būti pažeidžiamos kreditorių teisės (CK 3.126 straipsnis).
Ieškovas ieškiniu prašė, nutraukus jo ir atsakovės santuoką, kreditinius įsipareigojimus: pagal vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas AB „Vilniaus šilumos tinklai, įm. k. 124135580; pagal vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, įm. k. 303383884; pagal vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas 360-oji daugiabučių namų savininkų bendrija, įm. k. 225237920; pagal vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas SĮ „Susisiekimo paslaugos“, įm. k. 124644360; pagal vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas SĮ „Susisiekimo paslaugos“, įm. k. 124644360; pagal vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas UAB „Conlex“, įm. k. 302538171; pagal vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas VMI prie LR FM, įm. k. 188659752; pagal vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas Vilniaus apsk. VPK, įm. k. 191688326; pagal vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas VMI prie LR FM, įm. k. 188659752; pagal vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojas UAB „Minibank“, įm. 301850677, pripažinti ieškovo A. B. asmeniniais įsipareigojimais, kadangi šie įsipareigojimai nors ir atsirado šalių santuokos metu, tačiau šalims jau nebevedant bendro ūkio ir negyvenant kartu. Tretieji asmenys SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“, AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, UAB ,,Lietuvos energijos tiekimas“, 360-ji Daugiabučių namų savininkų bendrija, UAB ,,CONLEX“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, prieštaravimų, kad įsipareigojimai kreditoriams būtų pripažinti asmeniniais ieškovo įsipareigojimais ieškinyje nurodyta tvarka, nereiškė.
UAB ,,Minibank“ pateikė atsiliepimą byloje, kuriame nurodė, kad vartojimo kredito sutartis A. B. vardu buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), t. y. skolininkui esant santuokoje, todėl abu pareiškėjai yra bendraskoliai, t. y. solidarūs skolininkai, ir prievoles santuokos nutraukimo metu privalo vykdyti bendrai. 2019-09-05 teismo posėdžio metu ieškovo advokatė nurodė, kad ieškovas nesutinka su kreditoriaus teiginiais, kad prievolė kreditoriui yra solidari. Nors ši prievolė įgyta santuokos metu, tačiau santuokos metu įgyta prievolė nesuponuoja jos solidarumo, be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad prievolės solidarumas nėra preziumuojamas. Ieškovo atstovė taip pat nurodė, kad vartojimo kredito sutarties 1.11 punkte kredito gavėjas apibrėžiamas kaip nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje ir siekiantis sudaryti kredito sutartį, tuo tarpu atsakovė Lietuvos Respublikoje negyveno, sutartyje konkretus tikslas nenurodytas, neapibrėžtas, be to, kreditorius nereikalavo sutuoktinės patvirtinimo sudarant sutartį, todėl nėra nei vienos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, nes kreditas sudarytas vieno sutuoktinio vardu asmeniniams poreikiams tenkinti, be to, kreditorius nereiškia savarankiško ieškinio dėl prievolės pripažinimo solidaria sutuoktinių prievole.
Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai.
CK 3.109 straipsnio 3 dalis numato, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Nagrinėjamu atveju kreditorius turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad kredito gavėjo A. B. įsipareigojimai kreditoriui buvo priimami šeimos interesais (CPK 178 straipsnis). Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti prievoles kreditoriui UAB „Minibank pagal (duomenys neskelbtini) Vartojimo kredito sutartį, sudarytą tarp kreditoriaus UAB „Minibank ir ieškovo A. B., abiejų sutuoktinių solidariosiomis prievolėmis, kadangi byloje nepateikta jokių įrodymų apie tai, jog aukščiau paminėtas sandoris tarp kreditoriaus ir kredito gavėjo buvo sudarytas šeimos interesais, kad pagal sutartis gauti pinigai buvo panaudoti šeimos interesams, kad atsakovei buvo žinoma apie šį sandorį, ir kad ji šiam sandoriui pritarė. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, jog sutuoktiniai faktiškai nustojo vesti bendrą ūkį ir nutraukė santuokinius ryšius nuo 2000-01-01. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti prievolės kreditoriui UAB „Minibank pagal (duomenys neskelbtini) Vartojimo kredito sutartį abiejų sutuoktinių A. B. ir V. S. solidariosiomis prievolėmis.
Trečiasis asmuo VMI prie LR FM pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pagal apskaitomas prievoles ieškovo A. B. įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams yra 107,72 Eur, t. y. 11,00 Eur žemės mokesčio; 6,72 Eur suma, kuri išieškoma pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-14 vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); 90 Eur administracinio nusižengimo bauda. Trečiasis asmuo nurodė, kad neprieštarauja dėl ieškinyje nustatyto turto padalijimui tarp sutuoktinių. Kadangi ieškinyje nėra nurodyta A. B. 11 Eur žemės mokesčio mokestinė nepriemoka, 6,72 Eur įsiskolinimas pagal vykdomąjį dokumentą ir 90 Eur administracinio nusižengimo bauda, taip pat nenurodyta šių prievolių rūšis ir kas jas įsipareigoja įvykdyti, prašo teismo, priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo, išspręsti klausimą, susijusį su VMI prie LR FM, nurodant, kokiais pripažįstami teisiniai ieškovo A. B. ir kreditorės VMI prie LR FM santykiai, kad nebūtų pažeidžiami VMI prie FM interesai (1 t., b. l. 153-163). Ieškovo atstovė 2019-09-05 teismo posėdžio metu nurodė, kad pildyti ieškinio reikalavimų dėl trečiojo asmens VMI prie LR FM atsiliepime nurodytų aplinkybių nėra pagrindo, kadangi trečiasis asmuo pripažįsta, kad visos vykdomosios bylos yra įtrauktos šioje byloje, o kreditorius nepateikė duomenų apie kitas skolas, jų kilmę, laikotarpį, kada skolos susidarė. Ieškovo atstovė taip pat nurodė, kad prievolės atsirado po civilinės bylos iškėlimo, todėl nepatenka į civilinės bylos nagrinėjimo dalyką.
Pažymėtina, jog CK 3.67 straipsnyje reglamentuota santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms, t. y. santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Taigi turtinės prievolės, atsiradusios iškėlus santuokos nutraukimo bylą, pripažįstamos asmeninėmis prievolėmis. Nustatyta, kad trečiojo asmens VMI nurodoma ieškovo prievolė – 6,72 Eur įsiskolinimas pagal vykdomąjį dokumentą, išduotą 2019-06-14, kyla iš Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Byloje, remiantis trečiojo asmens pateiktu atsiliepimu, nustatyta, kad 90 Eur administracinio nusižengimo bauda skirta (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimu. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiasis asmuo VMI, teigdamas, kad ieškovas turi 11 Eur žemės mokesčio įsiskolinimą, nepateikė jokių duomenų apie skolą, neaiškus skolos atsiradimo laikotarpis, kokio sprendimo pagrindu yra tokio dydžio skola. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus, kad nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo iškelta 2019 m. kovo 4 d., teismas sprendžia, kad po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo atsiradusios prievolės kreditoriui VMI prie LR FM pripažintinos asmeninėmis ieškovo prievolėmis.
Teismas, įvertinęs ieškovo įsipareigojimų kreditoriams pobūdį, kad jie nėra susiję su šeimos poreikių tenkinimu, kad ieškovo prievolės atsirado dėl jo veiksmų, darant administracinius teisės pažeidimus, kitus su šeimos poreikių tenkinimu nesusijusius veiksmus, sprendžia, kad A. B. skoliniai įsipareigojimai kreditoriams SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“, AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“, UAB ,,Lietuvos energijos tiekimas“, 360-ji Daugiabučių namų savininkų bendrija, UAB ,,CONLEX“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, UAB ,,Minibank“ po santuokos nutraukimo pripažintinos ieškovo asmeninėmis prievolėmis iki jų visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Priimdamas sprendimą, teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
Šioje byloje ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (1 t., b. l. 37-38). Ieškovo interesams atstovavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirta advokatė Rūta Menčikovskytė. Iš teismui pateiktos 2019-09-03 Pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 603,29 Eur (1 t., b. l. 192).
Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 681,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 75 Eur žyminis mokestis už reikalavimą nutraukti santuoką, 603,29 Eur už ieškovui suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 99 straipsnis), 3,52 Eur teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. S., gim. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo A. B. palikti esamą pavardę ,,B.“, V. S. – esamą pavardę „S.“.
Nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2000 m. sausio 1 d.
Po santuokos nutraukimo pripažinti asmeninėmis A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis:
- prievolę AB „Vilniaus šilumos tinklai“, įm. k. 124135580 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini));
- prievolę UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, įm. k. 303383884 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini));
- prievolę 360-oji daugiabučių namų savininkų bendrijai, įm. k. 225237920 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini));
- prievolę SĮ „Susisiekimo paslaugos“, įm. k. 124644360 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini));
- prievolę UAB „Conlex“, įm. k. 302538171 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini));
- prievoles Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įm. k. 188659752 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini));
- prievolę Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, įm. k. 191688326 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini));
- prievolę UAB „Minibank“, įm. 301850677 (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš atsakovės V. S., gim. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 681,81 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt vieną Eur 81 ct) bylinėjimosi išlaidų: 78,52 Eur (septyniasdešimt aštuoni Eur 52 ct) suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660; 603,29 Eur (šeši šimtai trys Eur 29 ct) suma už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5630. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.