Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-313-941/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal balance“ ieškinį atsakovei A. K., trečiajam asmeniui V. V. (V. V.) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovė argumentuoja, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reguliuojančias neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, todėl nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą. Pažymi, jog nors teismas nurodė, kad ieškovė ieškinio nepalaiko, tokios pozicijos niekada nebuvo išreiškusi. Priešingai, prašė bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant ir teikė su tuo susijusius prašymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

11. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarties dalies, kuria nutarta ieškinį palikti nenagrinėtą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

12. Nustatyta, jog byla 2018-10-31 nutartimi paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2018-11-29, kuris neįvyko neatvykus šalims ir jų atstovams, gautas atsakovės atstovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo užimtumo kitose bylose. Ieškovė prašė bylą nagrinėti jai ir jos atstovui nedalyvaujant, taip pat prašė sustabdyti civilinę bylą atsakovės atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu. Iš 2018-11-29 teismo posėdžio informacinės pažymos taip pat matyti, jog neįteiktas teismo šaukimas trečiajam suinteresuotam asmeniui. Šių aplinkybių pagrindu nutarta laikyti parengiamąjį posėdį neįvykusiu ir jis perkeltas į 2019-01-17.

13. 2019-01-17 parengiamasis teismo posėdis neįvyko dėl teisėjos teisėto nebuvimo darbe, todėl perkeltas į 2019-03-01.

14. Į 2019-03-01 parengiamąjį teismo posėdį atvyko atsakovės atstovas, kuris prašė stabdyti bylos nagrinėjimą. Ieškovės atstovas į 2019-03-01 parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant bei palaikė prašymą dėl civilinės sustabdymo, iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-254-1025/2019.

15. Pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 246 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. teismas konstatavo, jog ieškovė ir jos atstovas neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ši teisės norma reglamentuoja šalių neatvykimo į teismo posėdį pasekmes ir teismo posėdžio atidėjimą ieškovo prašymu, tuo tarpu nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas neatvyko ne į teismo posėdį, bet į parengiamąjį posėdį, kurio eigą reglamentuoja CPK 230 straipsnis, o ieškovė neprašė atidėti bylos nagrinėjimo, priešingai, prašė nagrinėti bylą jai ir jos atstovui nedalyvaujant.

16. CPK 230 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog dėl neatvykusios į parengiamąjį posėdį šalies, kuriai yra tinkamai pranešta, ir atvykusios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Atsakovė ir jos atstovas tokio prašymo nereiškė. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog jeigu į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyksta abi šalys, kurioms yra tinkamai pranešta, teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtą. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmosios instancijos teisme taisykles. Kaip minėta, ieškovė neprašė atidėti bylos nagrinėjimo, prašė bylą nagrinėti jai ir jos atstovui nedalyvaujant, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą. Pagal CPK 246 straipsnio 4 dalį ieškinį galima palikti nenagrinėtą tik tada, kai neatvyksta abi šalys ir nė vienos iš jų negautas prašymas nagrinėti bylą joms nedalyvaujant.

17. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, teismui pasinaudojus CPK jam suteikta teise spręsti dėl bylos nagrinėjimo pradžios, nereikia gauti šalių sutikimo tam, kad iš karto po parengiamojo teismo posėdžio teismas galėtų pradėti žodinį bylos nagrinėjimą. Teismas tik turi įsitikinti, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi ir priėjęs tokios išvados teismas turi teisę pradėti bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės. Bylos šalis dėl priežasčių, kurių teismas nepripažįsta svarbiomis, neatvykusi į parengiamąjį teismo posėdį nustatytą dieną, prisiima riziką dėl to, kad teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės jai nedalyvaujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364-916/2015). Taigi ieškovė, neatvykusi į parengiamąjį teismo posėdį, būtent prisiėmė ir tokią riziką, dar daugiau, pati prašė bylą nagrinėti jai ir jos atstovui nedalyvaujant.

18. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformulavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėto institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Byloje nenustatyta, jog ieškovė sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, buvo nesuinteresuota tolesne bylos eiga. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje, nebuvo nustatęs, kad šalių atstovų dalyvavimas parengiamajame teismo posėdyje būtinas (CPK 160 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 230 straipsnio 4 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad esant ieškovės prašymui dėl bylos nagrinėjimo parengiamajame teismo posėdyje jos atstovui nedalyvaujant, nagrinėjamoje proceso stadijoje ieškinio palikimas nenagrinėto negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu dėl netinkamo principinių civilinio proceso nuostatų aiškinimo ir taikymo.

19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir byla pirmosios instancijos teismui grąžintina tolesniam nagrinėjimui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir bylą pirmosios instancijos teismui grąžinti tolesniam nagrinėjimui.