Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Sekmė“ patikslintą ieškinį atsakovams V. S. ir P. M. dėl administravimo išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovė V. S. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teisme iškeltą bylą ji informuota tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pasirašant asmeniškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

4. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-1466-638/2019, iškėlė UAB „Paslaugų priežiūros centras“ bankroto bylą, jos bankroto administratore paskyrė MB „Sekmė“, nutartis įsiteisėjo 2019 m. birželio 18 d. (b. l. 9–11, 12). 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi buvo patvirtinta bankrutuojančios UAB „Paslaugų priežiūros centras“ 1 000,00 Eur administravimo išlaidų sąmata (b. l. 15–16). Ieškovė teismui taip pat pateikė 2019 m. spalio 2 d. Kauno apygardos teismo nutartį, kuria patvirtinta bankrutavusios UAB „Paslaugų priežiūros centras“ 4 440,00 Eur administravimo išlaidų sąmata, iš jos 1 665,00 Eur administratoriaus atlyginimui ir 2 775,00 Eur administravimo išlaidoms, kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti iki bendrovės išregistravimo (dokumento DOK-111882 priedas). 2017 m. UAB „Paslaugų priežiūros centras“ balanse matyti, kad įmonė turėjo ilgalaikio turto už 23 171,00 Eur sumą, po metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 20 264,00 Eur sumą, per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 18 585,00 Eur sumą (b. l. 17–20). UAB „Paslaugų priežiūros centras“ vadovu nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2018 m. gegužės 11 d. buvo atsakovas P. M., nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki bankroto bylos iškėlimo – atsakovė V. S. (b. l. 21–23).

5. ĮBĮ (akto redakcija, galiojusi bylos užvedimo metu) 10 straipsnio 11 dalis numato, kad kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Bankroto administratoriaus prašomi atlyginti nuostoliai, patirti administruojant įmonę, atlyginami tik nustačius visas būtinas civilinei atsakomybei atsirasti sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų

7. Tam, kad būtų konstatuotas vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo (ar kitų subjektų, kuriems nustatyta ši pareiga) pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Ieškovė nurodo, kad tokia pareiga atsakovui atsirado 2018 m. kovo 31 d. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, nesant kitų ĮBĮ įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 30 d.), įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

8. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovas buvo UAB „Paslaugų priežiūros centras“ akcininkas nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d., taip pat jis buvo UAB „Paslaugų priežiūros centras“ vadovas nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2018 m. gegužės 11 d. (b. l. 21–23). UAB „Paslaugų priežiūros centras“ buvo įsteigta 2017 m. birželio 1 d. Iš ieškovės pateiktos teismui UAB „Sistem“ mokėjimų suvestinės matyti, kad UAB „Paslaugų priežiūros centras“ kas mėnesį turėjo mokėti po 925,22 Eur., o 2018 m. balandžio 30 d. UAB „Paslaugų priežiūros centras“ buvo skolinga UAB „Sistem“ 1 633,11 Eur bei 83,62 Eur delspinigių (atsiliepimo DOK-2143 priedas). Pagal įmonės finansinės atskaitomybės duomenis, 2018 m. balandžio 23 d. įmonė turėjo ilgalaikio turto už 23 171 Eur, trumpalaikio turto už 3 495 Eur, mokėtinos sumos per vienerius metus buvo 18 585 Eur (b. l. 17–19). UAB „Verus Gustus“ turėjo kreditorinį reikalavimą 477,93 Eur skolai ir 40,76 Eur delspinigiams. Teismas sprendžia, kad 2018 m. gegužės 11 d., kai atsakovas perleido vadovo pareigas atsakovei, UAB „Paslaugų priežiūros centras“ būsena neatitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytos nemokumo sąvokos, nes turto buvo už 26 666 Eur, o žinomas įmonės įsiskolinimas tuo metu buvo tik 2 235,42 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovui, kaip įmonės direktoriui, nebuvo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl laikytina, kad jis neatliko neteisėtų veiksmų (neveikimo), dėl ko jam civilinė atsakomybė negali kilti.

9. Sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės, nustatyta, kad atsakovė UAB „Paslaugų priežiūros centras“ direktore buvo nuo 2018 m. gegužės 11 d. (b. l. 21–23). Atsakovei einant įmonės vadovės pareigas įmonės įsiskolinimas didėjo, kol ėmė viršyti pusę į balansą įrašyto turto vertės (atsiliepimo DOK-2143 priedas). Nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. atsakovė nemokėjo įmokų VSDFV Kauno skyriui, dėl ko įsiskolinimas nuo 343,33 Eur 2018 m. rugpjūčio 27 d. išaugo iki 1 667,98 Eur 2018 m. lapkričio 15 d. (atsiliepimo DOK-2143 priedas). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad UAB „Paslaugų priežiūros centras“ 2018 m. rugsėjo mėn. tapo nemoki. Įvertinus tai, atsakovei atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo maždaug 2018 m. spalio mėnesį (tuo metu galiojusio ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). Teismas vertina, kad atsakovės neteisėti veiksmai yra nesikreipimas dėl bankroto bylos iškėlimo, kai tokią įstatymo nustatytą pareigą atsakovė turėjo.

10. Jeigu atsakovė būtų įvykdžiusi ĮBĮ 8 straipsnio įpareigojimą ir kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo ir įmonės turto nebūtų užtekę administravimo išlaidoms apmokėti, šias išlaidas būtų pasiūlyta apmokėti į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pasikreipusiam asmeniui – atsakovei (ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punktas). Tokiu atveju administravimo išlaidos būtų apmokėtos. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju tarp atsakovės neteisėtų veiksmų – neveikimo, nevykdant imperatyvios įstatyme nustatytos pareigos ir atsiradusios žalos – sumos, reikalingos administravimo išlaidoms padengti, yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovo, kaip įmonės vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti bankroto administratorei ieškovei priklausančio atlyginimo už teiktas administravimo paslaugas.

11. Pasisakant dėl prašomos priteisti žalos ir jos dydžio pažymėtina, kad ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalis, be kita ko, nustato, kad teismas, padaręs pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, turi nustatyti sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti; ši suma negali viršyti teisės aktuose nustatyta tvarka nustatytų 25 minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA) sumos. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta šiame sprendime anksčiau, bankrutuojančiai UAB „Paslaugų priežiūros centras“ buvo patvirtinta 1 000,00 Eur administravimo išlaidų sąmata, kurią administratorė turėjo teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti iki bus patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, paliekant administratorei teisę perskirstyti sąmatą pagal poreikį (b. l. 15–16). Ieškovė teismui taip pat pateikė 2019 m. spalio 2 d. Kauno apygardos teismo nutartį, kuria patvirtinta bankrutavusios UAB „Paslaugų priežiūros centras“ 4 440,00 Eur administravimo išlaidų sąmata, iš jos 1 665,00 Eur administratoriaus atlyginimui ir 2 775,00 Eur administravimo išlaidoms, kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti iki bendrovės išregistravimo (dokumento DOK-111882 priedas).

12. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, taip pat egzistuoja. Šioje byloje įrodyta, jog egzistuoja visos atsakovės V. S. civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti atsakovės veiksmai (neveikimas), dėl to atsiradusi žala, tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Kaltė, kaip nurodyta anksčiau šiame sprendime, šiuo atveju preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Dėl žalos dydžio

13. Įrodinėjant prašomos priteisti žalos (nuostolių) dydį, t. y. patirtas administravimo išlaidas, dėl vadovo neteisėtų veiksmų (įmonei esant nemokiai nepateikus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo), nei kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nei teismo nutartimi nustatyta administravimo išlaidų sąmata, (tame tarpe ir taikant supaprastintą bankroto procesą), nėra prejudicinis faktas žalos (nuostolių) dydžiui nustatyti, nes administravimo išlaidų sąmata reiškia tik lėšų sumos nustatymą, kuria gali disponuoti administratorius vykdydamas bankroto procedūras, tačiau faktiškai patirtos yra tvirtinamos arba kreditorių susirinkimo arba teismo. Bankroto administratorius reikšdamas ieškinį dėl neapmokėtų administravimo išlaidų priteisimo, nebaigus bankroto procedūrų ir neišregistravus įmonės, turi įrodyti, kiek atlyginimo jam priklauso (visą atlyginimą bankroto administratorius turi teisę gauti tik atlikęs visas bankroto procedūras) ir kokias faktines išlaidas jis patyrė. Administravimo išlaidų teisinė prigimtis bei paskirtis reikalauja, kad turi būti priteisiamos tik faktiškai patirtos administravimo išlaidos, pagrįstos įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-6-253/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1410-603/2018).

14. Administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų ir apmokėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą. Tačiau administratorius šia teise negali piktnaudžiauti ir taip nepagrįstai praturtėti. Teismo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata reiškia išlaidų ribas, kurios galės būti apmokamos, o ne galutinį sprendimą dėl išlaidų pagrįstumo ir jų apmokėjimo. Be to, administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį. Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikdamas kreditorių susirinkimui (teismui) patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus. Pažymėtina ir tai, kad įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo. Administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos, bankroto administratoriaus apmokėtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (CPK 178 straipsnis). Be kita ko pažymėtina ir tai, kad teismui patvirtinus administravimo išlaidas, administratorius nebūtinai turi visas jas išnaudoti, o jų panaudojimą turi pagrįsti, pateikdamas šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.

15. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 1 000,00 Eur administravimo išlaidų. Ieškovė nenurodo, kokia dalis šių išlaidų yra administratorės atlyginimas, kuri dalis – faktiškai patirtos administravimo išlaidos. Ieškovė teismui nepateikė duomenų, kad UAB „Paslaugų priežiūros centras“ bankroto procedūra užbaigta, dėl to nėra teisinio pagrindo priteisti visą teismo nustatytą bankroto administratorės atlyginimą.

16. Atsakovas ginčija ieškovės prašomas priteisti administravimo išlaidas nurodydamas, kad šios išlaidos nėra faktiškai ieškovės patirtos. Su tokiais atsakovo argumentais teismas sutinka. Iš esmės ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jos faktiškai patirtas administravimo išlaidas, todėl laikytina, kad ieškovė nepagrindė žalos dydžio, todėl ieškovės ieškinys atmestinas, kaip neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovės priteistos 38,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo).

18. Valstybei iš ieškovės priteistinos 7,37 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais,

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės mažosios bendrijos „Sekmė“, juridinio asmens kodas 304050555, 38,00 Eur (trisdešimt aštuonių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovės mažosios bendrijos „Sekmė“, juridinio asmens kodas 304050555, 7,37 Eur (septynių eurų 37 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.