Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. S. ir atsakovo A. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvusio Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017-05-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui A. K. dėl administravimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus, pateikto atsiliepimo argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl civilinės atsakomybės buvusiam įmonės vadovui taikymo ir bankroto administratorės bankroto proceso metu turėtų administravimo išlaidų atlyginimo priteisimo.Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalis numato, kad kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokiai nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei; įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai. Taigi, Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalies pagrindu atsiranda pažeidusių pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo asmenų atsakomybė prieš riziką prisiėmusį administratorių dėl šio turėtų administravimo išlaidų.Pagal ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą (nuostolių atlyginimo priteisimas) atsakovo, kaip bendrovės vadovo, civilinei atsakomybei kilti turi būti nustatyta įstatyme įtvirtintų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat vadovo kaltė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas.Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016-03-07 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-949-265/2016, iškelta bankroto byla UAB „Kirestė“, bankroto administratore paskirta V. S.. Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-08 nutartimi įmonei taikyta supaprastinta bankroto procedūra ir patvirtinta BUAB „Kirestė“ administravimo išlaidų sąmata: administravimo išlaidoms skirta 3 500 Eur (už buhalterines, transporto, kanceliarines, ryšio, patalpų nuomos, komunalines, turto saugojimo, dokumentacijos tvarkymo (archyvavimo) ir kitas susijusias išlaidas); atlyginimas administratoriui – 1 050 Eur su numatytomis papildomomis priemokomis už bankroto proceso metu gautas įplaukas, už administratoriaus pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir skaičių, taip pat už sėkmingą turto pardavimą didesne nei nustatyta kaina ir beviltiškų skolų išieškojimą. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016-11-28 sprendimu pripažino, kad bankrutavusios UAB „Kirestė“ veikla pasibaigė. Byloje nustatyta, kad A. K. buvo UAB „Kirestė“ vadovas nuo 2008-02-01 iki 2016-04-12.Šioje byloje ieškovė bankroto administratorė V. S. ieškiniu prašė priteisti 4 550 Eur bankroto proceso metu neapmokėtas administravimo išlaidas iš atsakovo A. K., kaip įmonės vadovo, dėl to, kad šis įmonei tapus nemokiai nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės V. S. ieškinį tenkino iš dalies. Nagrinėjamu atveju apeliacinius skundus dėl priimto teismo sprendimo pateikė abi šalys. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkinta dalis jos pareikšto ieškinio reikalavimų, prašo šią sprendimo dalį panaikinti ir ieškinio reikalavimus patenkinti visiškai. Atsakovas A. K. apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovės ieškinys nepagrįstai tenkintas iš dalies, ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai.Iš šalių apeliacinių skundų turinio nustatyta, kad iš esmės keliamas klausimas dėl žalos (nuostolių), kurios atlyginimą ieškovė prašo priteisti, atsiradimo, t. y. administravimo išlaidų ir jų dydžio įrodinėjimo pareigos. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad atsakovas A. K., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria tenkinti ieškinio reikalavimai, apeliaciniame skunde nepateikė argumentų dėl nesutikimo su teismo išvadomis dėl kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimo. Atsakovas A. K. savo apeliaciniame skunde neteisėtų veiksmų ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei žalos ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, egzistavimo neginčijo, kaltės prezumpcijos neneigė, tokiomis aplinkybėmis ir motyvais savo apeliacinio skundo negrindė. Dėl to teisėjų kolegija dėl šių civilinės atsakomybės sąlygų vertinimo plačiau nepasisako ir nagrinėja šalių apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus.

Dėl įrodinėjimo pareigos

Apeliaciniame skunde atsakovas A. K. savo nesutikimo su skundžiamu teismo sprendimu poziciją grindžia motyvais, kad administravimo išlaidų pagrindimo pareiga tenka įmonės administratorei. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ir savo apeliaciniame skunde ieškovė V. S. laikosi pozicijos, kad atveju, kai bankroto procesas vykdomas supaprastinto bankroto tvarka, įsiteisėjusios teismo nutarties dėl sąmatos patvirtinimo pakanka žalos dydžiui įrodyti ir administratoriui nebūtina papildomai įrodinėti sąmatoje nurodytų išlaidų realumo ir jų būtinumo. Teisėjų kolegija šiuo klausimu išdėstytus ieškovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir iš esmės sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais.Supaprastinto bankroto proceso metu kreditorių susirinkimai nešaukiami, Įmonių bankroto įstatymu kreditorių susirinkimo kompetencijai skirtus turto pardavimo klausimus sprendžia, administravimo išlaidų sąmatą ir administravimo išlaidoms skirtų lėšų naudojimo tvarką tvirtina ir keičia teismas (Įmonių bankroto įstatymo 13¹ straipsnio 1, 4, 11 dalys). Taikius įmonei supaprastintą bankroto procesą, administravimo išlaidos negali viršyti maksimalios Įmonių bankroto įstatymu nustatytos ribos (Įmonių bankroto įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalies 3 punktas, 10 straipsnio 10 dalis). Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 10 dalis, be kita ko, numato, kad teismas, padaręs pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, turi nustatyti sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.Nors ieškovė pažymi, kad administravimo išlaidų sąmata patvirtinta teismo nutartimi, tačiau teisėjų kolegija atsižvelgia į byloje esančius duomenis, kad tvirtinant administravimo išlaidų sąmatą UAB „Kirestė“ bankroto proceso metu sąmatoje nurodytas administravimo išlaidų dydis nebuvo pagrįstas konkrečiais įrodymais. Tokios išvados darytinos įvertinus Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-08 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eB2-949-265/2016, ir pirmosios instancijos teisme 2017-04-11 teismo posėdžio metu ieškovės V. S. duotus paaiškinimus (2017-04-11 teismo posėdžio graso įrašas Nr. 1­.1: nuo 16 min. 45 sek. iki 21 min 55 sek.). Šiuo atveju įmonės bankroto byloje priimtoje teismo nutartyje nedetalizuota ir neišskirta, kokia teismo tvirtinamos sąmatos sumos dalis yra skirta nuomos išlaidoms, kaip daliai administravimo išlaidų, padengti. Iš ieškovės byloje nurodytų aplinkybių nustatyta, kad UAB „Kirestė“ bankroto byloje, bankroto administratorei kreipiantis į teismą dėl supaprastinos bankroto procedūros taikymo ir administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, prašyme buvo nurodytos administravimo išlaidų sumos, tačiau išlaidas ir konkretų jų dydį pagrindžiantys dokumentai ir duomenys, o būtent – patalpų nuomos sutartis, teismui nebuvo pateikti. Ieškovė taip pat nurodė, kad kreipiantis į teismą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo nebuvo žinoma, kiek lėšų bus sunaudota kurui, transportui, nebuvo aišku, kiek laiko bus nuomojamos patalpos, dėl to teismui pateikti preliminarūs duomenys, o teismas patvirtino bendrą 3 500 Eur sumą.Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia procesinę šalių pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiamasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegija nesutinka su atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovės nurodytais argumentais, kad teismo nutartis dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo yra įsiteisėjusi, dėl to ieškovė atleistina nuo pareigos įrodinėti šių išlaidų pagrįstumą.Įmonės bankroto byloje teismas iš esmės patvirtino leistiną sumą, skirtą BUAB „Kirestė“ bankroto administravimo išlaidoms apmokėti. Iš Įmonių bankroto įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 10 straipsnio 10 dalies reglamentavimo matyti, kad administratorius negali pagrįstai tikėtis administravimo išlaidų padengimo didesne apimtimi nei patvirtinta sąmata. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje numatyta prisiėmusio riziką administratoriaus teisė kreiptis į teismą, prašant priteisti jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas. Tad minėta įstatymo nuostata numato galimybę atlyginti tik tokias išlaidas, kurias administratorius apmokėjo savo lėšomis. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą darytina išvada, kad įrodinėjimo našta, susijusi su administratorės turėtomis (jos lėšomis apmokėtomis) bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidomis, tenka ieškovei (bankroto administratorei). Pažymėtina, kad iš esmės tokios praktikos dėl bankroto administratoriui tenkančios įrodinėjimo pareigos laikomasi ir kitose panašaus pobūdžio civilinėse bylose (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2017-11-22 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A‑2365‑658/2017; Kauno apygardos teismo 2017-05-04 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A‑394-436/2017; Šiaulių apygardos teismo 2017-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A‑288-267/2017; Šiaulių apygardos teismo 2016-03-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A‑264-267/2016; Šiaulių apygardos teismo 2017-12-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A‑933-267/2017). Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad administravimo išlaidų realaus panaudojimo ir pagrindimo pareiga tenka įmonės administratorei, kaip civilinėje byloje ieškinį dėl nuostolių atlyginimo pareiškusiai šaliai.

Dėl administravimo išlaidų dydžio

Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomo priteisti 4 550 Eur nuostolių (visų administravimo išlaidų) atlyginimo sumą sudaro 1 050 Eur administratorės atlyginimas ir 3 500 Eur administravimo išlaidos (buhalterinės, transporto, kanceliarinės, ryšio, patalpų nuomos, komunalinės, turto saugojimo, dokumentacijos tvarkymo (archyvavimo) ir kitos susijusios išlaidos). Ieškovės procesiniuose dokumentuose ir pateiktuose įrodymuose detalizuota, kad administravimo išlaidų dalį sudaro 23,64 Eur ir 21,14 Eur BUAB „Kirestė“ teisinio statuso registravimo išlaidos, taip pat 3 510 Eur BUAB „Kirestė“ administravimo procedūrai reikiamos darbo vietos nuomos laikotarpiu nuo 2016‑03-25 iki 2016‑12‑25 išlaidos. Byloje pateikta V. S. išrašyta 2016-11-02 sąskaita faktūra Nr. 0252 BUAB „Kirestė“ dėl sumokėtų lėšų kompensavimo pagal VĮ Registrų centro sąskaitas ir nuomos sutartį Nr. 2016/03/25 bei 2016‑11-02 priedą. Matyti, kad nurodytų konkrečių administravimo išlaidų suma yra didesnė už Klaipėdos apygardos teismo 2016-06-08 nutartimi patvirtintoje sąmatoje numatytą atskirą administravimo išlaidų sumos dalį, tačiau ieškiniu administratorė prašė priteisti teismo nutartimi patvirtintoje sąmatoje nurodytos šio pobūdžio išlaidų sumos neviršiančią lėšų sumą, t. y. 3 500 Eur.Apeliaciniame skunde ieškovė V. S. nurodo, kad patirtų 3 510 Eur išlaidų pagrįstumas įrodytas dokumentais – sutartimi su apmokėjimo priedu ir 2016-11-02 sąskaita faktūra Nr. 0252. Apeliacinį skundą atsakovas A. K. grindžia argumentais, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog jai buvo būtina sudaryti nuomos sutartį, nepateikė įrodymų apie realų tokios sutarties vykdymą bei deklaruojamų išlaidų faktą. Apeliantas teigia, kad jis į bylą pateikė įrodymus, paneigiančius ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl nuomos ir poreikio patalpas nuomotis. Ieškovė 3 510 Eur administravimo išlaidas, skirtas nuomai, grindė rašytiniu įrodymu – byloje esančia 2015‑03‑25 nuomos sutartimi Nr. 2016/03/25 (toliau – Nuomos sutartis), sudaryta tarp nuomininkės UAB „Kirestė“, atstovaujamos bankroto administratorės V. S., ir nuomotojo V. S.. Nuomos sutartyje numatyta, kad nuomotojas išnuomoja nuomininkui darbo vietą, adresu (duomenys neskelbtini); į darbo vietos nuomos kainą įeina – darbo stalas, kėdė, archyvo spinta, kompiuterinė technika, sanitarinis mazgas, drabužinė, ryšio priemonės, internetas, kanceliarinės prekės, valymo paslaugos ir kt., kas būtina nepertraukiamam darbui; numatytas nuomos mokestis – 390 Eur per mėnesį. Minėtoje Nuomos sutartyje nurodyta, kad prieš pasirašant nuomos sutartį nuomininko bankroto administratorė V. S. perdavė nuomotojui 780 Eur garantinį depozitą. Iš byloje esančio 2016‑11-02 priedo prie nuomos sutarties Nr. 16/03/25 (toliau – Sutarties priedas), pasirašyto nuomotojo ir nuomininkės, matyti, kad šalys susitarė nuomos sutartį nutraukti nuo 2016-12-25 ir deklaravo, kad nuomininkės skola pagal Nuomos sutartį jos nutraukimo dieną sudarys 3 510 Eur (neįskaitant sumokėto depozito). Sutarties priedo 3 punkte šalys numatė sąlygą, kad nuomotojas deklaruoja, jog nuomininko 3 510 Eur įsiskolinimą prieš pasirašant šį priedą padengė V. S., t. y. už nuomininką sumokėjo 2 730 Eur, likusią 780 Eur skolos sumą nuomotojas įskaitė Sutarties 3.4 pagrindu į depozitą. Sutarties priede padarytas įrašas ranka, juo V. S. patvirtina, kad 3 510 Eur sumokėjo V. S. už UAB „Kirestė“, po įrašu pasirašo V. S. ir nurodyta data – 2016‑11‑02. Teisėjų kolegijos vertinimu, administravimo išlaidų teisinė prigimtis bei paskirtis reikalauja, kad turi būti priteisiamos tik faktiškai patirtos administravimo išlaidos, pagrįstos įrodymais. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nuomos sutartyje nenumatytas patvirtinimas, jog nuomotojas V. S. yra patalpų, kuriose išnuomojama darbo vieta, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, nenumatyta ir tai, kokiu teisėtu pagrindu nuomotojas patalpas valdo ir naudoja. Teisėjų kolegija įvertina byloje esantį VĮ Registrų centro 2017-04-06 raštą „Dėl duomenų pateikimo“ Nr. VILIN (12.5.13.)‑9252. Iš šio rašytinio įrodymo turinio nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre duomenų apie V. S. nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), įregistravimą nėra. Minėtame VĮ Registrų centro rašte taip pat pateikta informacija, kad dokumentų, susijusių su nekilnojamuoju daiktu – patalpa (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registravimo įstaiga neturi. Ieškovė į bylą nepateikė priešingų įrodymų, kad V. S. buvo patalpų savininkas ar išnuomotas patalpas valdė ir naudojo teisėtais pagrindais ir turėjo teisinį pagrindą sudaryti nuomos sutartį.Minėtų nustatytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija vertina bylos duomenis dėl nuomos mokesčio už darbo vietą pagal Nuomos sutartį mokėjimo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nuomos mokesčio sumos sumokėjimas iš esmės grindžiamas tik sutartyje nurodyto nuomotojo deklaracija 2016‑11-02 Sutarties priede bei ieškovės V. S. rašytiniu patvirtinančiu įrašu. Ieškovė nepateikė kitų įrodymų, pagrindžiančių faktinį nurodytos pinigų sumos sumokėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti bylos duomenys, kuriais grindžiamas atsiskaitymas už darbo vietos nuomą, iš esmės yra deklaratyvūs pareiškimai, nesudarantys pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, kad tokios išlaidos faktiškai patirtos. Nagrinėjamu atveju nepateikta bankroto administratorės atsiskaitymą už nuomą patvirtinančių buhalterinės apskaitos dokumentų. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad ieškovė, kaip bankroto administratorė, yra įmonių bankroto administravimo paslaugas turintis teisę teikti specialus subjektas ir tokių paslaugų teikimas yra jos profesinė veikla. Tad bankroto administratorės, kaip savo srities profesionalės, teisės aktų pagrindu vykdančios įmonės bankroto procedūras, veiklos ūkinės operacijos turėtų būti pagrįstos atitinkamais apskaitos dokumentais. Tačiau nagrinėjamu atveju nepateikta konkrečių įrodymų (buhalterinės apskaitos dokumentų), patvirtinančių faktinį pinigų už nuomą sumokėjimą. Įvertinusi nurodytų bylos aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad administruodama BUAB „Kirestė“ faktiškai patyrė 3 510 Eur išlaidas darbo vietos nuomai (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė, kaip bankroto administratorė, yra sumokėjusi už BUAB „Kirestė“ 3 510 Eur. Padariusi šias išvadas teisėjų kolegija plačiau nebepasisako dėl kitų ieškovės V. S. apeliacinio skundo argumentų, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepagrįstumas, kaip neturinčių teisinės reikšmės šios teismo sprendimo dalies teisėtumui ir pagrįstumui.Rašytiniais įrodymais (2016-03-25 sąskaita Nr. 10936993-1 ir mokėjimo nurodymo duomenimis) nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 23,64 Eur VĮ Registrų centrui už UAB „Kirestė“ teisinio statuso registravimą. Byloje esanti 2016-07-13 sąskaita Nr. 11835637-1 ir 2016-07-18 mokėjimo nurodymo duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 21,14 Eur už UAB „Kirestė“ teisinio statuso registravimą. Šios išlaidos susijusios su bankrutuojančios įmonės administravimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad tokios išlaidos patirtos. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino bylos duomenis apie bankroto administratorės atliktus administravimo veiksmus ir pripažino, kad ieškovė, administruodama BUAB „Kirestė“, papildomai patyrė 150 Eur administravimo išlaidų (transporto, registro paslaugų ir kitos būtinos išlaidos). Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė argumentų dėl nurodytų 194,78 Eur (44,78 Eur + 150 Eur) dydžio administravimo išlaidų atlyginimo priteisimo nepagrįstumo. Nurodytos administravimo išlaidos pripažintinos priteistomis pagrįstai.Byloje taip pat pateikta V. S. 2016-11-02 išrašyta sąskaita faktūra Nr. 0251 BUAB „Kirestė“ dėl 1 050 Eur bankroto administratorės atlyginimo už įmonės bankroto procedūros administravimo paslaugas. Tokia suma iš esmės atitinka 2016-06-08 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtiną atlyginimo administratorei sumą. Byloje nekilo ginčo dėl administratorės atlyginimo dydžio. Nors atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl tenkintų ieškinio reikalavimų, tačiau iš esmės skundą grindė nesutikimo su 3 500 Eur administravimo išlaidų suma argumentais, o konkrečių argumentų dėl atlyginimo administratorei priteisimo nepagrįstumo nepateikė. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, kad ieškinio dalis dėl atlyginimo administratorei priteisimo tenkinta nepagrįstai.

Dėl bylos baigties

Apibendrinant pažymėtina, kad teisėjų kolegijai nenustačius pagrindo konstatuoti, jog administruodama BUAB „Kirestė“ ieškovė faktiškai patyrė 3 510 Eur išlaidas nuomai, ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atmestos ieškinio dalies tenkinimo ir papildomos 2 717,22 Eur sumos priteisimo atmestini kaip nepagrįsti ir ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas. Taip pat, esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, kad skundžiamu sprendimu ieškovei iš atsakovo nepagrįstai priteista 588 Eur suma, kaip administravimo išlaidos, susijusios su patalpų nuoma. Atsižvelgiant į tai, atsakovo A. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl administravimo išlaidų priteisimo keistina, sumažinant iš atsakovo A. K. ieškovei V. S. priteistą administravimo išlaidų atlyginimo sumą iki 1 244,78 Eur (1 832,78 Eur – 588 Eur) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnyje nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šiuo atveju, išnagrinėjus šalių apeliacinius skundus, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas. Atsižvelgiant į tai, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme.Kadangi išnagrinėjus civilinę bylą tenkintų ieškovės ieškinio reikalavimų suma sumažinta iki 1 244,78 Eur, pripažintina, kad tenkinta ieškinio reikalavimų dalis sudaro 27 procentus. Ieškovės V. S. bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė būtinomis ir pagrįstomis pripažintos 82,92 Eur kelionės išlaidos. Atsižvelgiant į nurodytą tenkintų ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovo ieškovei priteista 33,16 Eur bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 22,39 Eur (82,92 Eur x 27 proc.). Taip pat nuo 41 Eur iki 28 Eur (102 Eur x 27 proc.) sumažintinas valstybei iš atsakovo A. K. priteistas žyminis mokestis (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Nurodytų motyvų pagrindu atsakovui iš ieškovės priteista 7,41 Eur bylinėjimosi išlaidų suma padidintina iki 9,02 Eur (12,35 Eur x 73 proc.) (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).Išnagrinėjus šalių apeliacinius skundus, ieškovės apeliacinis skundas atmestas, o atsakovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinius skundus atleistos, tad šios bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 4 dalis). Duomenų apie apeliacinės instancijos teisme šalių turėtas kitas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikta, dėl to jų paskirstymo tarp šalių klausimas nenagrinėtinas (CPK 79, 88, 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvusio Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017-05-02 sprendimą pakeisti ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 244,78 Eur administravimo išlaidų atlyginimą, nuo šios sumos 5 procentų metines palūkanas nuo 2016-10-17 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 22,39 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 9,02 Eur bylinėjimosi išlaidas A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 28 Eur žyminį mokestį valstybei.“