Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei E. L., jos atstovei advokatei Dianai Višinskienei, atsakovei Kaišiadorių rajono Žiežmarių mokyklos – darželio (duomenys neskelbtini) atstovei direktorei E. R., atsakovės atstovei advokatei M. J. – Kubilienei,

viešame posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. L. ieškinį, patikslintą ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei grąžinimo į buvusią darbovietę, vidutinio darbo užmokesčio, neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei - Kaišiadorių rajono Žiežmarių mokyklos – darželio (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės patikslintas ieškinys yra atmestinas.

Ieškovė E. L. pas atsakovę dirbo nuo 2008 m. rudens ikimokyklinio ugdymo meninio ugdymo muzikos vadove 0,5 etato - 13 savaitinių valandų, iki 2016-09-01, t. y. iki atleidimo iš darbo dienos. Pagal (duomenys neskelbtini) mokykla – darželis ikimokyklinės įstaigos muzikos vadovo pareiginiius nuostatų 1 d., patvirtintus 2006 m., ikimokyklinės įstaigos muzikos vadovas organizuoja ir vykdo vaikų muzikinį ugdymą lopšeliuose, darželiuose. Muzikos vadovas skiriamas pareigoms ir atleidžia jį iš pareigų, nustato jo pareiginį atlyginimą, sudaro rašytinę darbo sutartį ikimokyklinės įstaigos vadovas. Minėtų nuostatų 4 dalyje yra išvardinta ką privalo išmanyti muzikos vadovas, tai - kalbos kultūros reikalavimus, grupinės ir individualios mokomos, muzikinės veiklos organizavimą, skatinančią vaikų muzikinį, meninį vystymąsi; specialių priemonių ir mokymo metodų panaudojimą muzikinio, meninio ugdymo veikioje, pedagogikos pagrindus; bendravimo psichologijos pagrindus, korektiško elgesio taisykles; darbuotojų saugos tr sveikatos, priešgaisrinės saugos, elektros saugos, higienos, saugaus eismo, gamtosaugos reikalavimus. Nuostatų 5 dalis numato, kad muzikos vadovas privalo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, ikimokyklinės įstaigos nuostatais, ikimokyklinės įstaigos vadovo įsakymais, ikimokyklinės įstaigos darbo tvarkos taisyklėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis bei pareiginiais nuostatais. Minėtų nuostatų 6 dalis numato, kad ikimokyklinės įstaigos muzikos vadovas turi tinkamai organizuoti vaikų muzikinį ugdymą bei visus įstaigoje vykdomus muzikinius renginius, taip pat sudaryti veiklos teminius planus ir turiningai juos organizuoti, rengti ir nustatyta tvarka įstaigos vadovui pateikti perspektyvinius muzikinio ugdymo planus pagal vaikų amžiaus grupes. Organizuoti ir vadovauti visiems meninio pobūdžio renginiams, kuriuos įstaigoje. Už savo pareigų netinkamą vykdymą ikimokyklinės įstaigos muzikos vadovas atsako įstaigosrdarho tvarkos taisyklių ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka – nuostatų 31 p.

Byloje nustatyta, kad ikimokyklinio ugdymo meninio ugdymo mokytojos E. L. atostogų laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. - 2016 m. rugpjūčio 26 d. jungtinėje vaikų grupėje meninio ugdymo užsiėmimus vedė ikimokyklinio ugdymo pedagogė ir šokių mokytoja V. M. (2016 m rugpjūčio 19 d. (duomenys neskelbtini) mokyklos-darželio direktorės įsakymas Nr. P-38 dėl R. M. darbo ikimokyklinio ugdymo meninio ugdymo jungtinėje ikimokyklinio ugdymo grupėje). Iš įsakymo matyti, kad ši ugdymo įstaiga, atsižvelgiant į Kaišiadorių r. sav. administracijos švietimo skyriaus vedėjos 2016-06-28 įsakymą Nr. 11.1-DS-SV-196 “Dėl (duomenys neskelbtini) mokyklos – darželio laikinai buvo uždarytas vasaros sezonu iki 2016 m. rygpjiūčio 19 d., tik nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. šioje ugdymo įstaigoje pradėjo veikti jungtinė ikimokyklinė grupė, siekiant užtikrinti kokybišką ir savalaikį ugdymą (t 1, b. l. 80). 2016-08-30 (duomenys neskelbtini) mokyklos – darželio direktorės E. R. įsakymu Nr. P-41, atsižvelgiant į direktoriaus pavaduotojos ugdymui R. Ž. 2016-08-30 tarnybinį pranešimą Nr. 2 ir siekiant užtikrinti kokybišką ir savalaikį ugdymą, įsakė ikimokyklinio grupės auklėtojai ir šokių mokytojai N. M. vesti muzikinius užsiėmimus jungtinėje ikimokyklinio ugdymo grupėje pagal ikimokyklinio ugdymo mokytojos E. L. darbo grafiką, skaičiuojant darbo užmokestį pagal faktiškai išdirbtą laiką (t 1, b. l. 48). Taigi, šie byloje aptarti rašytiniai įrodymai įrodo, jog iš tiesų atsakovės ugdymo įstaigoje nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. pradėjo veikti jungtinė ikimokyklinė grupė, siekiant užtikrinti kokybišką ir savalaikį ugdymą (t 1, b. l. 80), kurioje laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. - 2016 m. rugpjūčio 26 d. (E. L. kasmetinių atostogų laikotarpiu) meninio ugdymo užsiėmimus vaikams vedė ikimokyklinio ugdymo pedagogė ir šokių mokytoja V. M.. Tokias pat aplinkybes teisme paaiškino atsakovės atstovė, direktorė E. R. bei liudytoja apklausta V. M.. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojos V. M. teisme duotu paaiškinimu, jog 2016 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, t. y. E. L. kasmetinių atostogų laikotarpiu, ji vedė meninio ugdymo užsiėmimus sudarytos jungtinės ikimokyklinės grupės vaikams, juolab, kai tai pagrindžia byloje pateiktų ir aptartų rašytinių įrodymų visuma.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, tai (duomenys neskelbtini) mokyklos – darželio direktorės E. R. reikalavimų – 2016-01-14 d., 2016-02-17 d pareikalavimo Nr. IS-24, 2016-02-18 direktorės įsakymo Nr. IS-26, matyti, kad E. L. buvo prašoma paaiškinti dėl 2016-01-14 ankstesnio išvykimo iš darbo vietos nei nurodyta darbo grafike (t 1, b. l. 52); paaiškinti dėl kokių priežasčių ji nuo 2014-11-04 nepristatė asmens medicininės kortelės ar jo nuorašo (t 1, b. l. 54); 2016-02-18 šios ugdymo įstaigos direktorės įsakymu Nr. IS-26, ji nušalinta nuo darbo su ikimokyklinių ir priešmokyklinių grupių ugdytiniais, iki ugdymo įstaigos direktoriui bus pateikta asmeninė medicininė knygelė (sveikatos pasas) ir/arba jos nuorašas, patvirtinantis, jog darbuotoja gali dirbti su vaikais (t 1., b. l. 53). Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) mokyklos – darželio direktorės E. R. 2016-02-11 reikalavimas Nr. IS-20 E. L., pateikti paaiškinimą dėl nesutvarkytos ugdymo įstaigos aktų salės, kadangi 2016-02-09 salėje vykstant Užgavėnių šventei, 2016-02-10 vykstant „Metų knygos“ rinkimo metu, salėje kabėjo kalėdiniai paruošalai (t 1., b. l. 56). Minėtame reikalavime nurodyta, kad E. L. pažeidė darbo drausmę, nusižengdama ikimokyklinės įstaigos muzikos vadovo pareiginiams nuostatams, neatlikdama savo tiesioginių pareigų, t. y. organizuoti, vadovauti, vesti meninio ugdymo renginius, patalpų, kuriose vyksta renginiai estetinio apipavidalinimo (t 1, b. l. 56). Nors byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovė E. L. darbo pas atsakovę laikotarpiu būtų bausta drausminėmis nuobaudomis iki 2016-m. rugsėjo 1 d., t. y. iki drausminės nobaudos skyrimo – atleidimo iš darbo šiurkščiai pažeidus darbo drausmę (pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p bei LR DK 235 str. 2 d. 9 p.) (t 1., b. l. 57), tačiau byloje pateikti aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog tam tikrų nusižengimų pagal pareiginius nuostatus E. L. darbo metu padarė, neatliko pilnai savo tiesioginių pareigų, t. y. nepasirūpino patalpų, kuriose vyko raenginiai (aktų salės) apivadalinimu pagal renginio temą (vasario mėn. vykusių renginių metu nebuvo salėje nuimti kalėdiniai papuošalai).

Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (LR DK 93 str.). Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonėse ar jų padaliniuose ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo (DK 147 str. 3 d.).

DK 136 str. 3 d. numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo:

1) kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos;

2) kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 straipsnis).

4. Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal šio straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (Kodekso XVI skyrius). Teismų formuojamoje darbo įstatymų aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad jeigu darbuotojas ginčija drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui. Tokiais atvejais darbdavys privalo įrodyti, kad buvo visos drausminės atsakomybės sąlygos. Be to, šiurkštus darbo pareigų pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sąlygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas. Dėl šios priežasties darbdavys atleisti darbuotoją šiuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-351/2006). Kai už tokį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų.

Ginčo situacijoje šalys neginčija aplinkybės, kad ieškovė neatvyko į darbą 2016 m. rugpjūčio 29 d., 30 d., o rugpjūčio 31 d. vėlavo į darbą 2 val 25 min., tačiau ginčas yra kilęs, ar egzistavo svarbios priežastys, kodėl ieškovė neatvyko į darbą dvi dienas, bei, ar neatvykimas į darbą kvalifikuotinas kaip pravaikšta. Ieškovės manymu, darbdavys šių aplinkybių neįrodė.

Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (LR DK 235 straipsnio 1 dalis). Neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) įstatymų leidėjas yra priskyręs prie šiurkščių darbo pareigų pažeidimų (LR DK 235 str. 2 d. 9 p.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė E. L. drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo paskirta remiantis LR DK 235 str. 2 d. 9 p., t.y. už tai, kad ji 2016 m. rugpjūčio 29 ir 30 dienomis be svarbių priežasčių ji neatvyko į darbą ir nevykdė savo tiesioginių pareigų, t.y. neugdė ikimokyklinio ugdymo grupės ugdytinių bei 2016 m. rugpjūčio 31 d. į darbą vėlavo 2 val. 25 min. (t l, b.l. 14-15, 57, 67). Apie ieškovės nedraudiminius laikotarpius dėl pravaikštų buvo pateiktas ir pranešimas VSDFV Kauno skyriui (t l, b.l. 46).

Ieškovė E. L. neatvykimo į darbą 2016 m. rugpjūčio 29-30 dienomis fakto neneigė, tačiau nurodė aplinkybę, jog tai ji buvo žodžiu suderinusi su ugdymo įstaigos vadove, šiuo atveju E. R., tačiau atsakovės byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog minėtomis dienomis ieškovė neatvyko į darbą be svarbių priežasčių ir apie tai neinformavo direktorės bei kitų ugdymo įstaigos darbuotojų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės direktorė priimdama sprendimus dėl ugdymo įstaigoje priimamų sprendimų darbinės veiklos, darbo organizavimo klausimais darbovietėje įtvirtina atitinkamias įsakymais, o tai įrodo byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir jų gausa (t l, b.l. 119-126, 137, 140-141), todėl ieškovės E. L. byloje nurodyta aplinkybė, jog ji žodžiu sutarė su atsakove dėl neatvykymo į darbą 2 dienas nėra įtikinama, juolab, kai nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. ugdymo įstaigoje (duomenys neskelbtini) pradėjo veikti jungtinė ikimokyklinė grupė, siekiant užtikrinti kokybišką ir savalaikį ugdymą, ir ieškovės E. L. kasmetinių atsotogų laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. rugpjūčio 22 iki 2016 m. rugpjūčio 26 d. šioje jungtinėje ikimokyklinėje meninio ugdymo grupėje meninio ugdymo užsiėmimus buvo paskirta vesti pedagogei ir šokių mokytojai N. M. (t 1., b. l. 80). 2016-08-30 (duomenys neskelbtini) mokyklos – darželio direktorės E. R. įsakymu Nr. P-41, atsižvelgiant į direktoriaus pavaduotojos ugdymui R. Ž. 2016-08-30 tarnybinį pranešimą Nr. 2 ir siekiant užtikrinti kokybišką ir savalaikį ugdymą, įsakė ikimokyklinio grupės auklėtojai ir šokių mokytojai N. M. vesti muzikinius užsiėmimus jungtinėje ikimokyklinio ugdymo grupėje pagal ikimokyklinio ugdymo mokytojos E. L. darbo grafiką, skaičiuojant darbo užmokestį pagal faktiškai išdirbtą laiką (t 1, b. l. 48). Be to, ir 2017-02-08 vykusio teismo posėdyje apklaustos liudytojos R. Ž., R. K. ir N. M. patvirtino aplinkybę, jog darbuotojui iškilus būtinumui dėl laisvos dienos, arba, jeigu darbuotojas nori pasikeisti darbo grafiką, visuomet buvo nusistovėjusi tokia tvarka, jog būdavo rašomas prašymas, kuriame būdavo nurodomos priežastys, tuomet direktorė priimdavo įsakymą ir paskirdavo pavaduojantį asmenį.

2017-04-28 teismo posėdyje liudytojos R. Š. (buvusios ilgametės ugdymo įstaigos vadovės) paaiškinimu nustatyta, jog jos darbo laikotarpiu įsakymu buvo patvirtinta prašymo forma darbuotojams dėl neatvykimo į darbą, tačiau E. L. tokios tvarkos nevisada laikėsi, rasdama įvairiausių priežasčių pasiteisinimui. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės įrodo, jog iš tiesų šioje ugdymo įstaigoje buvo nusistovėjusi tvarka dėl darbuotojų teikiamų prašymų raštu, iškilus reikalingumui dėl laisvos dienos suteikimo ar darbo grafiko keitimo, šis klausimas būdavo direktorės išspręstas įsakymu. Šiuo atveju, jei iš tiesų būtų buvęs suderintas ieškovės neatvykimas į darbą klausimas, ugdymo įstaigos direktorė būtų priėmusi įsakymą dėl ieškovės atšaukimo iš atostogų, papildomos poilsio dienos jai suteikimo, o taip pat darbo grafiko pakeitimo ir pavadavimo jos nuo 2016-08-29, nes pagal 2016-08-19 atsakovės direktorės įsakymą Nr. P-38 (t l, b.l 80), ieškovės kasmetinių atostogų laikotarpiu meninio ugdymo užsiėmimus jungtinėje ikimokyklinėje grupėje vedė ikimokyklinio ugdymo pedagogė ir šokių mokytoja N. M., o išaaiškėjus aplinkybei dėl ieškovės neatvykimo į darbą, 2016-08-30 diorektorės įsakymu Nr. P-41, pastarajai buvo pavesti vesti muzikinius užsiėmimus jungtinėje vaikų grupėje pagal ieškovės darbo grafiką. Tokias aplinkybes 2017-02-08 teismo posėdyje patvirtino apklausta liudytoja N. M.

Iš 2016-08-31 pokalbio su ieškove E. L. protokolo Nr. 1 matyti, jog pokalbio metu, dėl vėlavo į darbą 2016 m. rugpjūčio 31 dieną, ji komisijos nariams nurodė tokią aplinkybę, jog šiuo metu nėra darbo, todėl nusprendė, jog gali vėluoti. Direktorės pavaduotojai ugdymui priminus, jog nuo 2016 m. rugpjūčio 22 dienos įstaigoje veikia ikimokyklinė grupė, ieškovė pareiškė, kad grupėje yra tik 2-3 vaikai, todėl gali su jais nedirbti. 2016-09-01 rašytiniame pasiaiškinime ieškovė E. L. nurodė tokias 2016 m. rugpjūčio 31 d. vėlavimo į darbą priežastis, t. y. galvos sklausmą, tačiau apie tai ji nepranešė nei ugdymo įstaigos vadovei ar kities darbuotojamas. Paaiškinime E. L. nurodė, jog apie tai nepranešė niekam darbovietėje, kadangi tikėjosi, jog bus suprasta, rėmėsi ilgamete darbovietės praktika tokiais atvejais, nes iki rugsėjo 1 d. daugelis darbuotojų ateina į darbą kiek vėliau (t 1, b. l. 12-13). Tačiau 2016- 12-12 vykusiame teismo posėdyje E. L. paaiškinio, jog apie 2016 m. rugpjūčio 31 d. vėlavimą į darbą, ji informavo grupės auklėtoją, kad jos nevaikščiotų, neieškotų ir jos planuotųsi veiklą po 9 val. Teismo posėdyje apklausta liudytoja V. K. paaiškino, jog E. L. pranešė jai apie vėlavimą 2016 m. rupjūčio 31 d., o minėtą dieną nevyko ugdymas, kadangi dauguma vaikų rinkosi tik nuo rugsėjo mėn. 1 d., tačiau ši aplinkybė neturi reikšmės sprendžiant ieškovės patikslinto ieškinio pagrįstumui.

2016-09-01 E. L. rašytiniame paaiškinime nurodė, rugpjūčio 25 d., būdama atostogose dalyvavo dviejuose įstaigoje organizuotuose susirinkimuose, o rugpjūčio 26 d. atvykusi į darbą su kolegėmis dalyvavo susirinkime, kuriame sudarinėjo ikimokyklinio ugdymo ir ugdymosi programą. Paaiškinime ji nurodė, jog užėjusi pas direktorę pasitikslinti dėl akompaniatoriaus darbo choreografijos užsiėmimuose, apie kurį jai buvo pranešta rugpjūčio 25 d. po susirinkimo, pokalbis su direktore buvo įtemptas. Šio pokalbio metu ji pasakė direktorei, kad dirbo dvi jai nepriklausančias atvykti į darbą dienas, todėl rugpjūčio 29 ir 30 dienomis neatvyks į darbą. Direktorė pasakė, kad nemato dėl to jokių problemų, todėl ieškovė, pasitikėdama direktorės žodiniu sutikimu, netavyko į darbą minėtomis dienomis (t 1, b.l 12-13). Atsžvelgtina į tai, jog šame rašytiniame paaiškinime E. L. nurodė aplinkybę, jog pokalbis, vykęs tarp jos ir direktorės buvo įtemptas, ką teisme patvirtino ieškovė, todėl ieškovės ieškinyje, patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog pokalbio metu direktorė sutiko žodžiu dėl neatvykimo jos į darbą 2 dienas, tiesiog yra nelogiškos, kadangi visus sprendimus ugdymo įstaigos direktorė priimdavo įsakymais. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės atstovės E. R. duotu paaiškinimu, liudytojų R. Ž., R. K., N. M., R. Š. (buvusios ilgametės ugdymo įstaigos vadovės) duotais parodymais bei aptartų rašytinių įrodymų visetu, atsižvelgiant į pačios ieškovės nenuoseklumą aiškinant neatvykimo į darbą aplinkybes 2016 m. rugpjūčio 29-30 dienomis ir vėlavimo 2 val. 25 min. 2016 m. rugpjūčio 31 d.. Teismas laiko, jog ieškovė neįrodė aplinkybių, kad ji buvo žodžiu sutarusi su atsakovės direktore ir pastaroji būtų leidusi jai nevykti į darbą.

Įstatymas įpareigoja darbdavį prieš skiriant drausminę nuobaudą pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo (LR DK 240 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad atsakovė reikalavo ieškovės pateikti paaiškinimą, kuris ieškovės buvo pateiktas (t l, b.l. 59). Šiuo atveju atsakovė drausminę nuobaudą ieškovei E. L. paskyrė atsižvelgus į ieškovės nurodytas neatvykimo į darbą priežastis, darbo drausmės pažeidimo sunkumą, o taip pat sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę ir kitas svarbias aplinkybes, t. y. darbuotojo pareiginių nuostatų pažeidimus padarytus anksčiau.

Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad ieškovei E. L. neatvykus į darbą atsakovė pagrįstai pripažino tokį darbuotojo poelgį pravaikštomis, be to ji 2016 m. rugpjūčio 31 d. vėlavo į darbą atvykti 2 val. 25 min., todėl atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, laikė tai padarytu šiurkščiu darbo drausmės pažeidimur ir skyrė, atsižvelginat į jos sunkumą, drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo siurkščiai pažeidus darbo drausmę (pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. bei DK 235 str. 2 d. 9 p.), kuri yra parinkta tinkamai. Ieškovei E. L. neįrodžius patikslinto ieškinio reikalavimų pagrįstumo, reikalavimai dėl pripažinimo, kad ji buvo atleista iš darbo 2016 m. rugsėjo 1 d. (duomenys neskelbtini) mokykla-darželis direktorės E. R. įsakymais Nr. P-42 ir P-43 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - LR DK) 136 str. 3 d. 2 p. bei LR DK 235 str. 2 d. 9 p. be teisėto pagrindo, pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką bei grąžinti ieškovę į buvusią darbovietę, prašant priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t.y. nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už laikotarpį, kurį ieškovė bus įsidarbinusi kitoje darbovietėje; nusprendus teismui negrąžinti ieškovės į buvusią darbovietę, laikyti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos bei priteisti ieškovei ikš atsakovės LR DK 140 str. 1 d. nustatyto– 4 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; vykdyti DK 302 str. pagrindu skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo; 4000 Eur neturtinės žalos dydžio ir bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės priteisimo, yra atmestini.

Ieškinį atmetus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 str. 1 d., 96 str. 2 d., iš ieškovės E. L. priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovei (duomenys neskelbtini) mokyklos – darželio.

Atsakovės (duomenys neskelbtini) mokyklos – darželio interesus byloje atstovavo advokatė Mėta J. K. (2016-10-17 d. sudaryta rašytinė atstovimo sutartis), todėl atsakovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas bendroje 1600 Eur sumoje. Byloje pateiktos šias bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai, t. y. sąskaita Nr. 019-17/08 ir lėšų pervedimo nurodymas Nr. 638 - 700 Eur (t l b.l., 181-182), sąskaita Nr. 021-19/10 ir lėšų pervedimo nurodymas Nr. 768 - 250 Eur (t l, b.l. 183-184), sąskaita Nr. 001-19/10 ir lėšų pervedimo nurodymas Nr. 858 - 100 Eur (t l, b.l. 185-186), sąskaita Nr. 004-19/10 ir lėšų pervedimo nurodymas Nr. 935 - 100 Eur (t 2 ), sąskaita Nr. 008-19/10 ir lėšų pervedimo nurodymas Nr. 1019-50 Eur (t 2, 119-120); sąskaita Nr. 011-19/10 ir lėšų pervedimo nurodymas Nr. 1081 - 200 Eur (t 2, b. l. 121-122 ); sąskaita Nr. 013-19/10 ir lėšų pervedimo nurodymas Nr. 1096 - 100 Eur (t 2, b. l. 123-124);sąskaita Nr. 018-19/10 ir lėšų pervedimo nurodymas Nr. 1228- 100 Eur (t 3, b. l. 5), kurios yra priteistinos iš ieškovės.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš ieškovės nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 su pakeitimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 str., teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei (duomenys neskelbtini) mokyklos – darželio iš ieškovės E. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 1600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.