Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Arvydo Žibo,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. L., atstovaujamos advokatės D. V., apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. L. patikslintą ieškinį atsakovei Kaišiadorių rajono Žiežmarių mokyklai – darželiui „Vaikystės dvaras“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į buvusią darbovietę, vidutinio darbo užmokesčio, neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė E. L., atstovaujama advokatės D. V., prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priimti naują įrodymą – antstolio M. P. 2017 m. liepos 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė teisėtai nutraukė su atsakove E. L. darbo sutartį. Ieškovės E. L. įsitikinimu, atsakovė (darbdavys) neįrodė, kad ieškovė neatvyko į darbą be svarbių priežasčių ir toks jos elgesys laikytinas pravaikšta. Pažymėjo, kad ieškovė E. L. 2016 m. rugpjūčio 29 d., 30 d. neatvyko į darbą, nes jai darbdavio atstovė direktorė E. R. leido neatvykti už atostogų ir nedarbo metu dirbtas dienas (2016 m. rugpjūčio 25–26 d.). Ieškovės teigimu, atsakovė pripažino, kad ieškovė 2016 m. rugpjūčio 25–26 d. buvo darbe savo atostogų metu. Nurodė, kad ieškovė E. L., dalyvaudama 2016 m. rugpjūčio 25 d. ir 2016 m. rugpjūčio 26 d. susirinkimuose, vykdė darbines pareigas, nes susirinkimuose buvo sprendžiami klausimai, susiję su ikimokyklinio ugdymo įstaigos veiklos organizavimu 2016 metams. Pažymėjo, kad buvo susiklosčiusi praktika, jog dalyvavimas visuotiniame darbuotojų susirinkime bei susirinkime, kuriame buvo sudaroma ikimokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa, yra laikomas darbuotojo pareiga. Nurodė, kad ieškovės ir atsakovės direktorės 2017 m. rugpjūčio 25 d. telefoninio pokalbio įrašas patvirtina, jog minėtų susirinkimų metu buvo sprendžiami darbo tvarkos bei pedagoginiai klausimai ir ieškovę į juos 2016 m. rugpjūčio 17 d. pakvietė direktorės sekretorė R. K..Teismas nepagrįstai laikė, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. protokolas Nr. 1, kuriame dalyvavo ieškovė E. L., direktorė E. R., R. K., R. Ž., J. Č., patvirtina, jog ieškovė be svarbių priežasčių į darbą neatvyko dvi dienas. Šiuo aspektu nurodė, kad minėtas protokolas surašytas išimtinai darbdavio iniciatyva darbdaviui pavaldžių darbuotojų. Pažymėjo, kad protokole pateikti ieškovės E. L. teiginiai yra iškraipyti, neatitinkantys jos pokalbio aplinkybių.Teismas neatsižvelgė į ieškovės E. L. paaiškinimus, kad ikimokyklinio ugdymo įstaiga yra subjektas, kuriame darbo apimtys iš esmės skiriasi mokslo metų bei vasaros laiku: priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo grupių ilgalaikis meninės veiklos planas buvo paruoštas 2015–2016 mokslo metams (rugsėjo–gegužės mėnesiams), ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vasaros metu dirba tik viena jungtinė vaikų grupė. Be to, nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d. įstaiga buvo uždaryta remonto darbams, todėl iki rugsėjo 1 d. ikimokyklinio ugdymo įstaigos jungtinėje grupėje „Spinduliukas“ buvo keli vaikai. Pažymėjo, kad iš byloje pateiktos Ikimokyklinio ugdymo vaikučių dienotvarkės matyti, kad nuo 9 val. iki 11 val. buvo numatyta „Ugdomoji veikla grupėje, sporto ir muzikos salėse“, taigi, ne viena meninio ugdymo mokytoja yra atsakinga už vaikų ugdymą. Ieškovės teigimu, šias pareigas taip pat atlieka grupių auklėtojos, be to, įstaigoje buvo įdarbinta ir šokio pedagogė, todėl ieškovei darbdavio leidimu neatvykus dvi dienas į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, nebuvo padaryta žalos darbdavio interesams. Ieškovės įsitikinimu, net jeigu ieškovės darbo pažeidimas būtų pripažintas šiurkščiu, tai neturėtų būti laikoma pagrindu taikyti pačią griežčiausią drausminę nuobaudą, nes nenustatytas žalos darbdaviui padarymo faktas, tačiau teismas šiuo aspektu sprendime visiškai nepasisakė. Teismas, įvertindamas neva ieškovės E. L. anksčiau padarytus darbo drausmės pažeidimus, neatsižvelgė į faktą, kad ieškovės atžvilgiu direktorė turėjo neigiamą požiūrį, kuris iš esmės atsirado dėl to, kad ieškovė 2015 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydama apginti jos pažeistas teises. Be to, ieškovė E. L. 2016 m. rugpjūčio 26 d. susirinkimo metu sužinojo, kad jai reikės atlikti akomponiatoriaus pareigas, todėl kreipėsi į direktorę prašydama tinkamo apmokėjimo už papildomą darbą, kas ir sukėlė atsakovės direktorės pakartotinį pasipiktinimą ir nulėmė griežčiausios drausminės nuobaudos taikymą. Teismas visiškai nevertino aplinkybių, kodėl ieškovė E. L. 2016 m. rugpjūčio 31 d. vėlavo atvykti į darbą. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė 2016 m. rugpjūčio 31 d. į darbą pavėlavo dėl sveikatos problemų – galvos skausmo. Pažymėjo, kad ieškovė E. L. 2016 m. rugpjūčio 31 d. dirbo visas jai priklausančias valandas, nes iš darbo išėjo tik 13 val. Atkreipė dėmesį, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. darbdavio įsakyme drausminė nuobauda ieškovei skirta DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. dėl neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei E. L. kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką. Pažymėjo, kad ieškovė pas atsakovę pradėjo dirbti 2008 m. rugsėjo 30 d., t. y. iki darbo sutarties nutraukimo buvo išdirbusi 7 metus, todėl pripažinus darbo sutartį nutraukta teismo sprendimu jai turi būti priteisiama 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 140 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nors ieškovė E. L. pradiniu ieškiniu nurodė, kad dėl darbe esančios atmosferos negalėtų grįžti į darbą ir toliau ten dirbti, tačiau, ieškovės teigimu, šiuo metu faktinė situacija yra pasikeitusi ir ji pageidauja grįžti į buvusią darbovietę.Teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovės E. L. teigimu, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų ji patyrė 4 000 Eur neturtinės žalos. Pažymėjo, kad neteisėtas atleidimas iš darbo ieškovei sukėlė depresiją, nemigą ir nerimą dėl ateities. Nurodė, kad medicininius ieškovės negalavimus patvirtina byloje pateikta Nėščiosios kortelė, kurioje padarytas įrašas apie patiriamą nerimą, dirglumą ir nemigą bei ieškovės paaiškinimai, kurių metu ji nurodė vartojanti vaistus Remavel, Sedativ bei Neuromax. Pažymėjo, kad ieškovė po atleidimo ir toliau buvo psichologiškai gniuždoma – direktorė neleido ieškovei susirinkti asmeninių daiktų ir kvietė į ugdymo įstaigą policijos pareigūnus, tokiu būdu nepagrįstai žemindama ieškovę.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Kaišiadorių r. Žiežmarių mokykla – darželis „Vaikystės dvaras“ prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė E. L. neįrodė, kad į darbą dvi dienas neatvyko dėl svarbių priežasčių, t. y. neįrodė, jog atsakovės direktorė jai leido neatvykti į darbą nurodytomis dienomis. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad ji privalėjo dalyvauti 2016 m. rugpjūčio 25 d. ir 2016 m. rugpjūčio 26 d. susirinkimuose, nes darbuotojo privalomas dalyvavimas kuriant ikimokyklinio ugdymo ir ugdymosi programą nėra numatytas darbuotojo funkcijas reglamentuojančiame dokumente. Pažymėjo, kad nebuvo priimtas įsakymas dėl ieškovės E. L. atšaukimo iš atostogų ar papildomų poilsio dienų suteikimo. Nurodė, kad ieškovė 2016 m. rugpjūčio 25 d. pavėlavusi atvyko į darbuotojų susirinkimą, kuris prasidėjo 10 val., o nuo 11 val. dalyvavo pedagogų posėdyje, darbovietėje užtruko apie dvi valandas. Atsakovės teigimu, 2016 m. rugpjūčio 26 d. ieškovė atvyko į darbovietę nežinant nei direktorei, nei direktorės pavaduotojai ugdymui ir, kaip patvirtino liudytoja N. M., ieškovė tiesiog sėdėjo auklėtojoms kuriant ikimokyklinio ugdymo ir ugdymosi programą ir išvyko neužbaigus šios programos kūrimo.Teismas pagrįstai nevertino ieškovės E. L., atsakovės direktorės E. R. ir sekretorės R. K. telefoninių pokalbių įrašų, nes šiuos įrašus ieškovė darė slaptai, su specialiai šiam tikslui ieškovės mobiliajame telefone instaliuota pokalbių įrašymo programa. Be to, pati ieškovė skambino tiek atsakovės direktorei, tiek jos sekretorei ir neinformavo, kad pokalbiai įrašomi. Pažymėjo, kad ieškovės ir sekretorės R. K. 2016 m. rugpjūčio 17 d. telefoninio pokalbio garso įrašas patvirtina, jog ieškovė buvo informuoti apie vyksiančius susirinkimus tik 2016 m. rugpjūčio 25 d., bet kviečiama į juos nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad pokalbio metu nebuvo kalbama apie 2016 m. rugpjūčio 26 d. susirinkimą. Atsakovės nuomone, teismas nepažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių. Nepagrįsti ieškovės E. L. argumentai, kad teismas netinkamai įvertino 2016 m. rugpjūčio 31 d. protokolą Nr. 1. Pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog minimas protokolas yra surašytas darbdavio iniciatyva ar pasirašytas darbdaviui pavaldžių asmenų, nepatvirtina šio įrodymo nepatikimumo, tuo labiau, kai kiti byloje pateikti įrodymai patvirtina protokole nurodytas aplinkybes. Pažymėjo, kad pokalbyje su ieškove 2016 m. rugpjūčio 31 d., kai buvo surašytas protokolas Nr. 1, dalyvavo net keturi asmenys, liudytojos R. Ž., R. K. protokole nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė klausimus dėl laisvos dienos suteikimo ar darbo grafiko pakeitimo sprendžia įsakymais. Pažymėjo, kad jeigu atsakovės direktorė būtų leidusi ieškovei neatvykti į darbą dvi dienas, ji būtų priėmusi ne tik įsakymą, bet ir paskyrusi ieškovę pavaduojantį asmenį. Nurodė, kad ieškovės E. L. atostogų laikotarpiu buvo paskirta pavaduojanti meninio ugdymo pedagogė, kuri buvo paskirta toliau vesti muzikinius užsiėmimus pagal ieškovės darbo grafiką, paaiškėjus, jog ieškovė neatvyko į darbą antrą dieną iš eilės. Teismas pagrįstai įvertino ieškovės E. L. parodymų nenuoseklumą. Pažymėjo, kad rašytiniuose pasiaiškinimuose ieškovė nurodė, jog pokalbis dėl neatvykimo į darbą su direktore vyko direktorės kabinete, tačiau šiame pokalbyje taip pat dalyvavusi ir liudytoja byloje apklausta N. M. paaiškino, kad apie papildomų laisvų dienų suteikimą ieškovei šio pokalbio su direktore metu nebuvo kalbama. Nurodė, kad liudytoja V. K., kuriai neva ieškovė pasakė, jog direktorė jai leido neatvykti į darbą dvi dienas, teismo posėdžio metu šias aplinkybes paneigė. Pažymėjo, kad ieškovė rašytiniuose pasiaiškinimuose ir teismo posėdžio metu nurodė, jog vėlavo į darbą 2016 m. rugpjūčio 31 d. dėl galvos skausmo, nors 2017 m. kovo 24 d. patikslintame ieškinyje ieškovė jau nurodė, kad buvo gavusi direktorės leidimą vėluoti 2016 m. rugpjūčio 31 d. už atostogų ir nedarbo metu dirbtas dienas.Nepagrįsti ieškovės E. L. argumentai, kad ji neatvykusi į darbą nesukėlė žalos darbdaviui. Šiuo aspektu nurodė, kad ieškovės darbo funkcijos yra vaikų muzikinis ugdymas, kurios negali būti atliekamos ieškovei nebūnant darbo vietoje. Be to, ieškovė 2016 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio metu teigė, kad laisvų dienų jai reikėjo dėl asmeninių priežasčių. Teismas įvertino atsakovės vykdomos veiklos specifiką, t. y. tai, kad vaikų ikimokyklinis ugdymas turi būti užtikrinamas nepertraukiamai visus metus. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vasaros metu dirba tik viena jungtinė vaikų grupė, neatleidžia ieškovės nuo pareigų, kurioms ieškovė buvo priimta į darbą, vykdymo, nes už darbą, nepriklausomai nuo to su kiek vaikų dirba, ieškovei yra mokamas nustatytas darbo užmokestis. Atsakovės teigimu, buvusi ilgametė atsakovės direktorė R. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė nelabai mėgdavo atvažiuoti į darbą vasaros metu, todėl ji net kelis kartus ketinusi atleisti ieškovę už neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių. Ieškovės netinkamą požiūrį į darbo drausmę įstaigoje patvirtino ir ieškovės prašymu apklausta liudytoja buvusi direktorės pavaduotoja J. K.. Be to, dėl ieškovės savavališkai pakeisto darbo grafiko vaikų meninis ugdymas nebuvo užtikrintas savalaikiai, nes niekas įstaigoje nežinojo apie ieškovės pasiimtus laisvadienius.Nepagrįsti ieškovės E. L. teiginiai, kad jai buvo pritaikyta per griežta drausminė nuobauda. Atsakovės teigimu, ieškovė be svarbių priežasčių neatvyko į darbą jos darbo grafike nustatytu laiku net dvi darbo dienas iš eilės, trečią dieną pavėlavo 2 val. 25 min. ir apie tai ieškovė nieko neinformavo. Be to, darbdaviui aiškinantis ieškovės neatvykimo į darbovietę bei vėlavimo priežastis, ieškovė du kartus nurodė skirtingas aplinkybes. Atsakovės nuomone, sprendžiant dėl drausminės nuobaudos adekvatumo padarytam pažeidimui, reikia atsižvelgti ir į atsakovės darbo specifiką, būtent, kad atsakovė yra švietimo įstaiga, kurios veiklos tikslas – suteikti kokybišką ikimokyklinį, priešmokyklinį ir pradinį išsilavinimą.Atmestini ieškovės E. L. argumentai, kad atsakovės direktorė turi neigiamą požiūrį į ieškovę. Pažymėjo, kad Darbo ginčų komisijoje sudaryta taikos sutartimi turėjo būti labiau nepatenkinta ieškovė, nes jos reikalavimas buvo sumažintas, be to, pinigus ieškovei pagal taikos sutartį skyrė ne atsakovė, o savivaldybė. Atsakovės teigimu, neturi jokio logiško paaiškinimo apeliaciniame skunde nurodytas neva tai atsakovės direktorės nepasitenkinimas ieškovės reikalavimu apmokėti už akompaniatoriaus darbą, nes atsakovė yra savivaldybės biudžetinė įstaiga. Nepagrįsti ieškovės E. L. argumentai, kad teismas nevertino priežasčių, kodėl ieškovė vėlavo į darbą 2017 m. rugpjūčio 31 d. Pažymėjo, kad jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių ieškovės sveikatos problemas byloje nėra, tuo tarpu ieškovės pateikti prieštaringi duomenys duoda pagrindą abejoti dėl buvusių sveikatos problemų. Atsakovės teigimu, 2016 m. rugpjūčio 31 d. protokole Nr. 1 nurodyta, kad ieškovė vėlavo, nes, jos teigimu, nusprendė, jog gali į darbą neatvykti arba vėluoti, nes grupėje yra tik 2–3 vaikai, tuo tarpu vėliau pakeitė poziciją teigdama, kad į darbą pavėlavo dėl galvos skausmo. Pažymėjo, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė neatidirbo visų jai priklausančių valandų, nes tą dieną nuo 11 val. buvo direktorės kabinete, kur užtruko apie valandą, o vaikų pietūs prasidėjo 11 val. 45 min. Teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl kompensacijos priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad po atleidimo ieškovė E. L. įsidarbino kitoje darbovietėje, kurioje gauna didesnį darbo užmokestį. Nurodė, kad ieškovė E. L. pati neieškojo pedagoginio darbo, nors atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, jog tuo metu pedagogų reikėjo kitose ugdymo įstaigose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.Byloje kilo ginčas dėl darbuotojo neatvykimo į darbą kvalifikavimo kaip šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir darbo sutarties nutraukimo (DK 136 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas, redakcija iki 2017 m. liepos 1 d.). CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovė E. L. kartu su apeliaciniu skundu prašo priimti naują įrodymą – antstolio M. P. 2017 m. liepos 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame, pasak ieškovės, užfiksuota, kad į 2016 m. rugpjūčio 25–26 d. susirinkimus ji atvyko atsakovės direktorės sekretorės R. K. kvietimu, todėl galėjo nevykti į darbą 2016 m. rugpjūčio 29, 30 d. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pateiktų naujų įrodymų priėmimo, įvertina tai, kad byloje sprendžiama dėl ieškovei paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumo ir vertinamos priežastys, kodėl ji neatvyko į darbą. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovė neįrodė, jog neatvyko į darbą dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 9 d. teismo posėdžio metu perklausė telefoninio pokalbio įrašą, kuris užfiksuotas ieškovės pateiktame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad su ieškovės pateiktais naujais rašytiniais įrodymais atsakovė susipažino, atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstė savo poziciją dėl pateiktų įrodymų vertinimo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priima ieškovės E. L. kartu su apeliaciniu skundu pateiktą naują įrodymą ir vertina visų įrodymų visumą (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė E. L. pagal 2008 m. rugsėjo 30 d. darbo sutartį pradėjo dirbti atsakovės Kaišiadorių r. Žiežmarių mokyklos – darželio „Vaikystės dvaras“ muzikos vadovės antraeilėse pareigose 0,5 etato (1 t. b. l. 6–9). Pagal atsakovės Kaišiadorių r. Žiežmarių mokyklos – darželis „Vaikystės dvaras“ direktorės E. R. 2015 m. lapkričio 3 d. įsakymu patvirtintą darbo grafiką, ieškovė turėjo dirbti nuo pirmadienio iki ketvirtadienio nuo 7 val. 45 min. iki 11 val. (1 t. b. l. 58). Nustatyta, kad atsakovės Kaišiadorių r. Žiežmarių mokyklos – darželio „Vaikystės dvaras“ direktorė 2016 m. rugsėjo 1 d. įsakymu paskyrė ieškovei E. L. drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo šiurkščiai pažeidus darbo drausmę už tai, kad ji neatvyko į darbą 2016 m. rugpjūčio 29, 30 d., o 2016 m. rugpjūčio 31 d. į darbą vėlavo 2 val. 25 min. ir tos pačios dienos įsakymu atleido ieškovę iš darbo nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. (1 t., b. l. 14–15, DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Ieškovė E. L. kreipėsi į teismą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į buvusią darbovietę, vidutinio darbo užmokesčio ir neturtinės žalos priteisimo. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas skundžiamu 2017 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė, jog į darbą neatvyko dėl svarbių priežasčių, todėl padarė išvadą, kad ieškovei drausminė nuobauda paskirta pagrįstai. Ieškovė E. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė teisėtai nutraukė su atsakove E. L. darbo sutartį dėl ieškovės padaryto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Apeliantės teigimu, atsakovė neįrodė, kad ieškovė neatvyko į darbą be svarbių priežasčių ir toks jos elgesys laikytinas pravaikšta, nes ji į darbą neatvyko atsakovės direktorės E. R. leidimu. Pažymi, kad ieškovės E. L. neatvykimas į darbą nesukėlė darbdaviui žalos, nes pagal atsakovės veiklos specifiką vasaros metu darželyje būna mažai vaikų. Teismas neįvertino priežasčių, kodėl ieškovė E. L. 2016 m. rugpjūčio 31 d. pavėlavo atvykti į darbą ir neatsižvelgė į tai, kad už pavėluotą laiką ji atidirbo tą pačią dieną. Teisėjų kolegija pažymi, kad DK 228 straipsnyje nustatytos pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai. Darbuotojų pareigas taip pat gali nustatyti pareigybės aprašymai ir nuostatai (DK 232 straipsnis). Darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų; draudžiama piktnaudžiauti savo teise (DK 35 straipsnio 1 dalis). DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis). DK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Nebaigtinis šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašas nustatytas DK 235 straipsnio 2 dalyje, pagal kurios 9 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu taip pat laikomas neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbą per visą darbo dieną (pamainą) faktas; 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas. DK nepateiktas priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašas, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui, o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015 ir joje nurodyta praktika).

Dėl ieškovės E. L. neatvykimo į darbą 2016 m. rugpjūčio 29, 30 d.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė E. L. 2016 m. rugpjūčio 29, 30 d. neatvyko į darbą. Kaip nurodyta šios nutarties 21 pastraipoje, būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą (CPK 178 straipsnis). Ieškovės teigimu, ji 2016 m. rugpjūčio 25 d. (savo atostogų metu) dalyvavo pedagogų tarybos posėdyje ir darbuotojų posėdyje, 2016 m. rugpjūčio 26 d. (savo laisvą dieną) dalyvavo susirinkime, kuriame buvo sudaroma ikimokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa, todėl atsakovės direktorė E. R. žodžiu leido jai 2016 m. rugpjūčio 29, 30 d. neatvykti į darbą. Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas, ar ieškovė E. L. 2016 m. rugpjūčio 29, 30 d. neatvyko į darbą dėl svarbių priežasčių turėdama žodinį atsakovės direktorės leidimą, pirmiausia įvertina šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu. Ieškovė E. L. 2016 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016 m. rugpjūčio 25, 26 d. dalyvavo susirinkimuose, nors tuo metu neturėjo būti darbe. Paaiškino ir tai, kad 2016 m. rugpjūčio 26 d. buvo nuėjusi pas direktorę į kabinetą dėl akompaniatoriaus darbo apmokėjimo, pasakė direktorei, jog nori dviejų laisvų dienų ir direktorė tam neprieštaravo. Nurodė, kad pokalbio metu šalys ginčijosi, pokalbis buvo įtemptas. Aplinkybę, kad atsakovės direktorė leido jai neatvykti 2016 m. rugpjūčio 29, 30 d. pasakė auklėtojai V. K. (2016 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo nuo 32 min.). Liudytoja V. K. paaiškino, kad ieškovė atvykusi į darbą pasakė, jog direktorė jai buvo davusi dvi laisvas dienas, todėl ji 2016 m. rugpjūčio 29, 30 d. nebuvo darbe (2016 m. lapkričio 24 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo 24 min. – 26 min.).Atsakovės direktorė E. R. 2017 m. vasario 8 d. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad 2016 m. rugpjūčio 26 d. pas ją į kabinetą buvo atėjusi ieškovė, buvo kalbama apie galimybę dirbti ieškovei kartu su N. M., kuri yra choreografė, bei papildomo apmokėjimo už akompaniatoriaus darbą, tačiau nebuvo kalbama apie papildomų laisvų dienų suteikimą ieškovei. Pokalbyje dalyvavo N. M. (2017 m. vasario 8 d. teismo posėdžio garso įrašo 6 min. – 10 min.). Pažymėtina, kad liudytoja N. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog direktorės kabinete vyko pokalbis dėl jos bendro darbo su ieškove, kad ši akomponuotų užimant vaikus, tačiau negirdėjo, kad atsakovė prašė suteikti dvi laisvas dienas (2017 m. vasario 8 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 50 min.). Taigi, ieškovės E. L. nurodytas aplinkybes dėl atsakovės direktorės žodinio leidimo neatvykti į darbą paneigia tiek direktorės E. R., tiek liudytojos N. M. parodymai. Įvertinti ir tai, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. pokalbio, kuriame dalyvavo direktorė E. R., direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Ž., direktoriaus pavaduotojas ūkiui ir bendriems reikalams J. Č. bei ieškovė), protokole užfiksuota, kad ieškovė paaiškino, jog buvo atėjusi į darbą 2016 m. rugpjūčio 25–26 d., todėl nusprendė, kad gali neiti į darbą 2016 m. rugpjūčio 29 d. ir rugpjūčio 30 d. (1 t., b. l. 65–66). Apeliantės nurodyti argumentai, kad minėtas protokolas surašytas atsakovės darbuotojų, todėl jame pateikti faktai neatitinka tikrovės, visų bylos aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo nevertinti šio rašytinio įrodymo, sprendžiant dėl atsakovės neatvykimo į darbą priežasčių svarbumo. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad esant situacijai kuomet atsakovės direktorė E. R. neigia leidusi žodžiu ieškovei neatvykti į darbą 2016 m. rugpjūčio 29, 30 d., vien ieškovės paaiškinimai nėra pakankami daryti išvadą, kad ieškovė į darbą nurodytomis dienomis neatvyko direktorės leidimu. Tuo tarpu, liudytoja V. K. tik iš pačios ieškovės girdėjo, kad direktorė jai leido neatvykti į darbą 2016 m. rugpjūčio 29, 30 d., todėl jos parodymai nėra pakankami patvirtinti ieškovės nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovės Darbo tvarkos taisyklėse numatyta, jog darbuotojas dėl svarbių priežasčių norintis palikti savo darbo vietą ar išvykti iš įstaigos darbo metu, privalo raštiškai informuoti direktorių, gauti direktoriaus ar jį vaduojančio asmens sutikimą (56 punktas). Ieškovės rašytinis prašymas suteikti papildomas poilsio dienas nėra pateiktas. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, liudytojos R. Ž., R. K. ir N. M. nurodė, kad iškilus būtinumui dėl laisvos dienos, būdavo rašomas prašymas ir tuomet direktorė priimdavo įsakymą ir paskirdavo pavaduojantį asmenį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pačiai ieškovei teigiant, kad tarp šalių santykiai buvo įtempti, 2016 m. rugpjūčio 26 d. pokalbio metu šalys ginčijosi, mažai tikėtina, jog atsakovės direktorė būtų ieškovei leidusi dvi dienas neatvykti į darbą ir šio fakto neįforminusi jokiu individualiu teisės aktu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ieškovė, esant situacijai, kuomet santykiai su darbdaviu yra įtempti, turėjo rūpestingai vykdyti savo pareigas ir kaip kiekvienas apdairus asmuo įsitikinti, ar darbdavys jai tikrai suteikė dvi laisvas poilsio dienas, o ne savavališkai neatvykti į darbą (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nesant nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, išskyrus ieškovės paaiškinimus, patvirtinančių, jog ieškovė 2016 m. rugpjūčio 29, 30 d. neatvyko į darbą žodiniu atsakovės direktorės leidimu, laikytina, kad ieškovė neįrodė, jog nurodytomis dienomis į darbą neatvyko dėl svarbių priežasčių (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas, CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija įvertina apeliantės argumentus, kad ji ne darbo metu dalyvaudama 2016 m. rugpjūčio 25, 26 d. darbuotojų susirinkimuose vykdė savo darbines funkcijas, todėl turėjo teisę gauti dvi poilsio dienas. Byloje neginčijama, kad 2016 m. rugpjūčio 25 d. vyko darbuotojų susirinkimas ir pedagogų posėdis, 2016 m. rugpjūčio 26 d. susirinkimo metu buvo sudaroma ikimokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa, ieškovė susirinkimuose dalyvavo. Iš antstolio M. P. 2017 m. liepos 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame užfiksuotas 2016 m. rugpjūčio 17 d. telefoninis pokalbis tarp ieškovės E. L. ir atsakovės direktorės sekretorės R. K. pokalbis, nustatyta, kad sekretorė informavo ieškovę, jog 2016 m. rugpjūčio 25 d. vyks darbuotojų ir pedagogų tarybos susirinkimai, bei paprašė elektroninio pašto adreso, kad galėtų atsiųsti aprašus, kurie bus aptariami susirinkimuose. Nurodytame protokole taip pat užfiksuotas 2016 m. rugpjūčio 25 d. telefoninis pokalbis tarp ieškovės ir direktorės E. R., kurio metu direktorė atsakydama į ieškovės klausimą, ar šiandien vyks susirinkimas pasakė, kad būtų gerai, jog atvažiuotumėte (3 t., b. l. 51–52). Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad direktorė jai pasakė, jog būtų gerai, kad ji atvyktų į susirinkimą (2016 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 34 min.). Šią aplinkybę 2017 m. vasario 8 d. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino atsakovės direktorė E. R. (2017 m. vasario 8 d. teismo posėdžio garso įrašo 5 min.). Tuo tarpu apie 2016 m. rugpjūčio 26 d. susirinkimą, kuriame buvo sudaroma ikimokyklinio ugdymo programa, ieškovės teigimu, ji buvo informuota rugpjūčio 25 d. susirinkime. Atsižvelgdamas į šios nutarties 26 pastraipoje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad byloje nėra pateikta duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad atsakovės direktorė buvo įpareigojusi ieškovę dalyvauti nurodytuose susirinkimuose (CPK 178 straipsnis). Be to, nei Ikimokyklinės įstaigos muzikos vadovo pareiginiuose nuostatuose, nei atsakovės pareigybės aprašyme nėra numatyta ikimokyklinio ugdymo meninio ugdymo mokytojo pareiga dalyvauti kuriant ikimokyklinio ugdymo ir ugdymosi programas (1 t., b. l. 37–39). Nustačius, kad ieškovė E. L. nurodytomis dienomis nevykdė tiesioginių funkcijų numatytų Ikimokyklinės įstaigos muzikos vadovo pareiginiuose nuostatuose ir ieškovei savo noru dalyvaujant minėtuose susirinkimuose, atsakovei nekilo pareiga suteikti už tai ieškovei papildomas poilsio dienas. Pažymėtina, kad atsakovės direktorė nebuvo priėmusi sprendimo raštu dėl laisvos dienos ieškovei suteikimo, ieškovė su tokiu sprendimu nesupažindinta, todėl ji neturėjo teisės neatvykti į darbą nurodytomis dienomis. Be to, ieškovei 2016 m. rugpjūčio 25 d. buvo atostogų diena, įsakymo dėl ieškovės atšaukimo nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Atmestini kaip nepagrįsti ieškovės E. L. argumentai, kad neatvykdama į darbą dvi dienas iš eilės ji savo veiksmais nesukėlė žalos darbdaviui, nes tuo metu įstaigoje buvo mažai vaikų, todėl jis negalėjo taikyti griežčiausios nuobaudos – atleidimo iš darbo. Ikimokyklinės įstaigos muzikos vadovo pareiginiuose nuostatuose įtvirtina, kad ikimokyklinės įstaigos muzikos vadovas organizuoja ir vykdo vaikų muzikinį ugdymą lopšeliuose, darželiuose (1 punktas). Pareiginių nuostatų 6 punkte, 10 punkte numatyta ikimokyklinės įstaigos muzikos vadovo pareiga tinkamai organizuoti vaikų muzikinį ugdymą, organizuoti ir vesti muzikos pamokėles (1 t., b. l. 37–39). Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 22–31 d. ikimokyklinis ugdymas vyko jungtinėje grupėje „Spinduliukai“ (1 t. b. l. 136). Nustatyta ir tai, kad 2016 m. rugpjūčio 19 d. atsakovės direktorės įsakymu ieškovės atostogų metu nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. rugpjūčio 26 d. jungtinėje ikimokyklinėje grupėje meninio ugdymo užsiėmimus pavesta vesti N. M. (1 t., b. l. 80). Kaip nurodė atsakovės direktorė E. R., ji nebuvo informuota apie tai, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė neatvyko į darbą ir tik gavusi direktorės pavaduotojos ugdymui R. Ž. 2016 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinį pranešimą sužinojo, kad ieškovė jau antrą dieną iš eilės neatvyksta į darbą (2017 m. vasario 8 d. teismo posėdžio garso įrašo 49 min.). Nustatyta, kad atsakovės direktorė 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu įsakė N. M. vesti muzikinius užsiėmimus jungtinėje ikimokyklinėje grupėje pagal E. L. darbo grafiką (1 t. b. l. 48). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė, nepriklausomai nuo darželyje esančių vaikų skaičiaus, 2016 m. rugpjūčio 29, 30 d. pagal patvirtintą darbo grafiką privalėjo vykdyti savo tiesiogines funkcijas – organizuoti vaikų muzikinį ugdymą. Ieškovei savavališkai neatvykus į darbą ir neorganizavus vaikų meninio ugdymo, buvo padaryta žala darbdavio interesams bei tuo metu darželyje buvusiems vaikams savalaikiai nesuteiktas visapusiškas ugdymas. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė pagrįstai ieškovei E. L. paskyrė griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Dėl ieškovės E. L. vėlavimo atvykti į darbą 2016 m. rugpjūčio 31 d.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovė E. L. 2016 m. rugpjūčio 31 d. pavėlavimo atvykti į darbą 2 val. 25 min. Apeliantės teigimu, ji vėlavo atvykti į darbą dėl svarbių priežasčių – stipraus galvos skausmo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra pateikta jokių medicininių dokumentų, kurie patvirtintų ieškovės E. L. sveikatos problemas, trukdančias vykdyti darbines pareigas (CPK 178 straipsnis). Priešingai, pati ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad ligų jai nėra nustatyta (2016 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 38 min.). Pažymėtina, kad pagal Žiežmarių mokyklos–darželio darbo tvarkos taisyklių 55.2. punktą darbuotojas, negalintis dėl svarbių priežasčių atvykti į darbą, būtinai skubiai informuoja administraciją (direktorių, direktoriaus pavaduotoją, buhalterę, sekretorę (taisyklių 7 punktas, 1 t., b. l. 82–92). Ieškovė 2016 m. rugsėjo 1 d. pasiaiškinime pripažino, kad nepranešė apie tai, jog vėluos atvykti į darbą dėl sveikatos problemų (1 t., b. l. 12–13). Šią aplinkybę ieškovė taip pat patvirtino ir 2016 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio metu (2016 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 40 min.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės E. L., kaip ikimokyklinio ugdymo muzikos vadovės elgesys, kuomet ji žinodama savo pareigas konkrečiu grafike nustatytu laiku vykdyti vaikų meninį ugdymą, vėluoja atvykti į darbą ir apie tai neinformuoja įstaigos administracijos, rodo ieškovės nerūpestingą požiūrį į darbinių funkcijų vykdymą. Kaip nustatyta šios nutarties 16 pastraipoje, ieškovė E. L. nustatytomis dienomis turėjo dirbti nuo 7 val. 45 min. iki 11 val., viso 3 val. 15 min. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė E. L. 2016 m. rugpjūčio 31 d. pavėlavimo atvykti į darbą 2 val. 25 min., laikytina, jog iš esmės ieškovė neatvyko visą darbo dieną, nes iki jos darbo dienos pabaigos buvo likę tik 50 min. (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Nors ieškovės teigimu, ji 2016 m. rugpjūčio 31 d. atidirbo visas jai priklausančias valandas, nes iš darbo išėjo tik apie 13 val., tačiau byloje nėra duomenų, kad šį laiką ji vykdė tiesiogines savo pareigas, t. y. organizavo vaikų meninį ugdymą. Priešingai, pati ieškovė nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. daugiausia laiko praleido pas direktorę (2016 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 38 min.). Iš atsakovės direktorės 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo „Dėl pokalbio su E. L. komisijos sudarymo“ matyti, kad pokalbis su ieškove buvo numatytas 2016 m. rugpjūčio 31 d. 11 val. (1 t., b. l. 41). Iš byloje esančios ikimokyklinio ugdymo vaikučių dienotvarkės nustatyta, kad vaikams nuo 11 val. (pasibaigus ugdymo veiklai) iki 11 val. 45 min. numatytas pasivaikščiojimas lauke, stebėjimai judrūs žaidimai, o nuo 11 val. 45 min. iki 12 val. 45 min. – pietūs (2 t., b. l. 42). Liudytoja N. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. pavadavo ieškovę, vykdė meninį ugdymą (2017 m. vasario 8 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 48 min.). Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė E. L. 2016 m. rugpjūčio 31 d. į darbą atvykusi tik 10 val. 10 min. nevykdė savo tiesioginių funkcijų, t. y. vaikų meninio ugdymo, todėl aplinkybė, jog ieškovė nurodytą dieną iš darbo galimai išėjo tik 13 val., nepašalina jos padaryto darbo drausmės pažeidimo.Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, konstatuoja, kad ieškovė E. L. neįrodė, jog 2016 m. rugpjūčio 29, 30 d. į darbą neatvyko, o 2016 m. rugpjūčio 31 d. vėlavo atvykti dėl svarbių priežasčių (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad ieškovė E. L. dvi dienas iš eilės be svarbių priežasčių neatvykdama į darbą, trečią dieną ženkliai vėluodama atvykti į darbą, tinkamai ir savalaikiai nevykdė tiesioginių savo darbinių pareigų – organizuoti vaikų ugdymą, laikytina, kad ieškovė šiukščiai pažeidė darbuotojo darbą reglamentuojančių teisės aktus, todėl drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – ieškovei buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai (Darbo tvarkos taisyklių 55.3. punktas, 86.3. punktas, Ikimokyklinės įstaigos muzikos vadovo pareiginių nuostatų 1 punktas, 6 punktas, 10 punktas, DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktas, CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias darbuoto atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovė ir anksčiau yra atlikusi tam tikrų nusižengimų pagal pareiginius nuostatus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas, CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad apeliantės reikalavimai dėl priteistinos kompensacijos, neturtinės žalos atlyginimo laikytini išvestiniais, nes jų tenkinimas galimas tik tenkinus ieškovės reikalavimą dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovė Kaišiadorių r. Žiežmarių mokykla – darželis „Vaikystės dvaras“ teisėtai ir pagrįstai su ieškove E. L. nutraukė darbo teisinius santykius, pagrįstai atmetė kitus ieškovės reikalavimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė Kaišiadorių r. Žiežmarių mokykla – darželis „Vaikystės dvaras“ prašo priteisti 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.11 punktas, maksimali suma 1 069,64 Eur), yra pagrįstos pateiktais įrodymais, todėl atmetus apeliacinį skundą, priteistinos iš apeliantės ieškovės E. L. (3 t., b. l. 64–65, CPK 93, 98 straipsniai).Ieškovės E. L. apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).Valstybė patyrė 5,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinį skundą atmetus, jos priteistinos iš ieškovės E. L. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės Kaišiadorių r. Žiežmarių mokykla – darželis „Vaikystės dvaras“, kodas (duomenys neskelbtini), naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,16 Eur (penkis eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.