Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2025-05-05 · Civilinė byla Nr. e2-2333-994/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-05-05
Bylos Nr.
e2-2333-994/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Lipeikienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „VDE Transport“
Atsakovas
Ergo Insurance SE
Advokatai
Paulius Škėrys
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 5 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė,sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VDE Transport“ atstovui advokato padėjėjui Pauliui Škėriui,

atsakovės Ergo Insurance SE, veikiančios per filialą Lietuvoje, atstovei I. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VDE Transport“ ieškinį atsakovei Ergo Insurance SE, veikiančiai per filialą Lietuvoje, dėl draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės neišmokėtą 6 057,75 Eur draudimo išmokos dalį, 6 procentų metines procesines palūkanas, 621,00 Eur ikiteisminių išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2024-08-22, 9:20 val. Geležinio vilgo g. 18AVilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas Ieškovei priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), į šį automobilį atsitrenkus UAB S Transport“ priklausančiam automobiliui (duomenys neskelbtini) (Priedas Nr.1). Eismo įvykį sukėlusio vairuotojo civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu liudijimo pagrindu buvo apdrausta Atsakovo. Atsakovei pranešta apie autoįvykį, užregistruota žalos byla Nr. 7889172-2850_1-001. Automobilis apžiūrai buvo pristatytas, apžiūra atlikta ir transporto priemonės sugadinimai nustatyti 2024-08-28 transporto priemonės apžiūros-defektų aktu Nr. 24-081 (Priedas Nr.2). Administruojant žalą Nr. 7889172-2850_1-001, Atsakovas 2024-08-28 el. paštu informavo Ieškovą, kad Atsakovo paskaičiuota žala sudaro 2500,12 eur be PVM (Priedas Nr.3). Ieškovas operatyviai 2024-08-28 el. paštu informavo Atsakovą, kad su pateiktu Atsakovo paskaičiavimu nesutinka ir kreipėsi į nepriklausomą turto vertinimo ekspertą, o 2024-09-09 pateikė Atsakovui nepriklausomo eksperto IĮ P. firma 2024-09-06 remonto sąmatą 11 891,47 Eur sumai be PVM (Priedas Nr.4). Atsakovas 2024-09-12 žalos sąmatos pagrindu nustatė, kad Ieškovo patirta žala sudaro 3211,23 eur ir el. paštu Ieškovą informavo, kad įvertinęs Ieškovo 2024-09-09 pateiktą sąmatą, žalos suma didinama iki 3 211,23 eur. Atsakovas atsisakė priimti Ieškovo žalos apskaičiavimus, todėl kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją IĮ “A. P. firma”, kuris atliko Kelių transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vertinimą ir priėmė ataskaitą Nr.24-08-01 (toliau - Atskaita), kuri objektyviausiai atitinka žalos dydžio apskaičiavimą (Priedas Nr.5).Ieškovas nesutikdamas su Atsakovo siūloma atlyginti žala, 2024-10-17 pateikė prašymą Atsakovui dėl žalos atlyginimo (Priedas Nr.6), prašydamas atlyginti 13 086,08 Eur (10 814,94 Eur be PVM) žalą bei 500 Eur žalos dydžio nustatymo išlaidas (Priedas Nr.7), atitinkamai priimant sprendimą. Atsakovas 2024-10-28 pranešimu informavo, kad Ieškovui bus išmokėta 4757,19 eur draudimo išmoka sumokėta 2024-10-29), o likusi suma - 6557,75 eur nebus atlyginta (Priedas( Nr.8-9). Nagrinėjamu atveju Ieškovės pateiktoje IĮ „P. firma“ parengtoje kelių transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitoje Nr. 24-0801 (toliau - Vertinimo ataskaita) yra užfiksuoti visi automobilio apgadinimai padaryti, įvykusio eismo įvykio metu, ir yra paskaičiuotos būtinosios remonto išlaidos, remonto darbų ir dalių kainos nurodytos, atsižvelgiant į rinkos vertę, įvertintos ir keičiamų detalių nuvertinimas, ataskaita pasirašyta ją sudariusio kilnojamojo turto vertintojo. Ieškovei pateikus draudikui įrodymus, kuriais ji grindžia didesnį nei draudikas apskaičiavo, žalos dydį, draudikui perėjo pareiga įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo pareigos mokėti skirtumą tarp jo nustatytos žalos dydžio ir prašomos atlyginti žalos dydžio sumos (LR CPK 12, 178 straipsniai). Teigtina, kad apskaičiuotos žalos skirtumus iš esmės lėmė tai, kad Vertinimo ataskaitoje įtrauktų detalių ir darbų kainos draudikas neįtraukė į savo sąmatą. Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas 2024-10-29 sumokėjo Ieškovui bankiniu pavedimu 4 757,19 Eur., todėl prašoma priteisti 10 814,94 Eur (žala be PVM) mažinta minėta sumokėta suma ir prašoma priteisti žalos suma sudaro 6 057,75 Eur. Nagrinėjamu atveju pateiktas susirašinėjimas su atsakovu patvirtina, kad atsakovo veiksmai administruojant žalos bylą buvo pasyvūs, apsiribojant bendro pobūdžio žinučių Ieškovei siuntimu, kurių nėra pagrindo vertinti kaip teisės aktų reikalavimus atitinkančias, protingas Atsakovo pastangas teisingai įvertinti padarytos žalos dydį. Atsakovas, išsiaiškinęs Ieškovės poziciją dėl automobiliui padarytos žalos apimčių, papildomų aktyvių veiksmų, reikalingų žalos dydžio įvertinimui, taip pat nesiėmė, todėl Ieškovė pagrįstai kreipėsi į turto vertintojus dėl ataskaitos parengimo ir dėl šios priežasties patyrė 500 Eur išlaidas. Atsižvelgiant į tai, minėtos išlaidos, 500 Eur. priteistinos iš Atsakovo (CK 6.245 - 6.249 straipsniai, 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas ieškinio reikalavimus grindžia ir įrodinėja IĮ „P. firma“ parengta kelių transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaita Nr. 24-0801 (toliau – Vertinimo ataskaita). Ieškovas teigia, kad Vertinimo ataskaitoje yra užfiksuoti visi automobilio apgadinimai padaryti, įvykusio eismo įvykio metu, ir yra paskaičiuotos būtinosios remonto išlaidos, remonto darbų ir dalių kainos nurodytos, atsižvelgiant į rinkos vertę, įvertintos ir keičiamų detalių nuvertinimas, ataskaita pasirašyta ją sudariusio kilnojamojo turto vertintojo <...>, todėl „<...> neabejotina Vertinimo ataskaitos pagrįstumu ir objektyvumu. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas dėl vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų - atlygintinos žalos dydžio klausimas. Pažymėtina, jog tarp šalių nėra ginčo dėl eismo įvykio aplinkybių ir atsakingo asmens, nėra ginčo dėl eismo įvykio metu transporto priemonės (duomenys neskelbtini) patirtų apgadinimų apimties, apskaičiuotiems remonto kaštams taikytos remonto technologijos. Tarp šalių kilęs ginčas dėl transporto priemonės remonto kaštų susijusių su keičiamų dalių kainomis. Šią ginčo apimtį pripažįsta ir ieškovas. Draudikas, 2024-10-28 priimtu sprendimu dėl draudimo išmokos, Ieškovą informavo, jog „Pagal Koeficientų apgadintoms kelių transporto priemonėms taikymo tvarkos aprašą, atsarginių dalių, reikalingų transporto priemonei atkurti, kainos - naujų originalių dalių rinkos kainos Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju kainos remiamasi laisvai prieinamu originalių detalių katalogu pasiekiamu www.avkparts.lt. Neatlyginamas detalių kainos skirtumas 6307,75 EUR. Draudikas pateikia tiekėjo, tiekiančio originalias automobilių dalis tiesiai iš gamintojo, parduodamų dalių kainas, kuriomis vadovaujantis ir buvo nustatytas žalos dydis bei išmokėta draudimo išmoka (https://www.avkparts.lt/lt/apie-mus). Atsakovas visiškai nesutinka su ieškovo teiginiu: „Atsakovas 2024-09-12 žalos sąmatoje nurodė nepagrįstai mažai reikiamų automobilio remonto darbams atlikti dalių kiekį ir atitinkamai nepagrįstai sumažino reikalingų atlikti remonto darbų apimtis.“ „Teigtina, kad apskaičiuotos žalos skirtumus iš esmės lėmė tai, kad Vertinimo ataskaitoje įtrauktų detalių ir darbų kainos draudikas neįtraukė į savo sąmatą.“ Atsakovas 2024-10-28 pranešimu apie draudimo išmoką, detalizavo apskaičiuotą draudimo išmoką ir Ieškovui detalizavo, jog pagal IĮ A. P. firma sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) yra apmokama 50 proc. vertinimo išlaidų – 250,00 EUR. Taip pat, TPVCAPDĮ 15 str. 2 d. nurodo, jog „<...>Sugadinto ar sunaikinto turto apžiūros procedūra gali būti vykdoma ir nuotoliniu būdu pagal pateiktus turto sugadinimą ar sunaikinimą įrodančius dokumentus, nuotraukas ir (arba) vaizdo įrašus, jeigu tai pakankama, kad būtų tinkamai užfiksuotas padarytas turto sugadinimas ar sunaikinimas. Tokiu atveju žalos dydis nustatomas vadovaujantis pateiktais dokumentais, nuotraukomis ir (arba) vaizdo įrašais.“ Pateikiame įrodančius duomenis, jog Ieškovui ne kartą nurodyta nukentėjusios transporto priemonės apžiūrą ir numatomų remontų kaštų įvertinimą atlikti specializuotoje remonto įmonėje, kur galima išsami profesionali transporto priemonės apžiūra (ne tik išorinė/vizualinė), patirtų apgadinimų identifikavimas, remonto kaštų nustatymas bei apgadintos transporto priemonės remontas. Taisyklių 47 p. nurodo - Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo nesiėmė jam prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, nevykdė Įstatymo 12, 13 ir 15 straipsniuose nustatytų pareigų ar jas vykdė netinkamai ir tai turėjo įtakos žalos padarymo aplinkybių tyrimui ar padidino žalą, atsakingas draudikas ar Biuras gali proporcingai nukentėjusio trečiojo asmens kaltei sumažinti išmoką (taip pat TPVCAPDĮ 19 str. 5 d.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, yra pagrindas vertinti, jog ieškovas nevykdė Draudiko nurodymų siekiant atlikti numatomų remontų kaštų įvertinimą (TPVCAPDĮ 12 str. 2 d.), ko pasėkoje yra pagrindas taikyti Taisyklių 47 p. nuostatas (TPVCAPDĮ 19 str. 5 d.). Prašo ieškinį atmesti.

3. 2025-04-15 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad byloje esantis individualus žalos įvertinimas yra tinkamas, objektyvus įrodymas, kuriuo būtina vadovautis sprendžiant dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Nepriklausomas vertintojas pagrįstai, atsakingai vadovavosi UAB „Inchape Motors“ detalių įkainojimais, nes tai oficialus (duomenys neskelbtini) atstovas. Draudiko nurodyti detalių tiekėjai Lietuvos rinkoje nė vienas nėra oficialus, įgaliotas (duomenys neskelbtini) atstovas, todėl neaišku, kokio pobūdžio, kokybės detalės yra teikiamos į Lietuvos rinką. Jų mažesnis įkainojimas nėra patikimas. Byloje nėra pateikta detalių foto nuotraukų, kurias siūlo įsigyti draudiko pardavėjai rinkoje.

Atsiliepimas

4. Atsakovės atstovė papildomai paaiškino, kad šioje byloje draudėjo vertintojo ataskaita nėra didesnės įrodomosios galios įrodymas. Vertintojas atliko teorinį kaštų skaičiavimą, apžiūrėjus automobilį lauko sąlygomis bei pateiktų dokumentų pagrindu. Šiame ginče būtina nustatyti apskaičiuotinas būtinąsias išlaidas, nes automobilis nėra suremontuotas ir žalos dydžio nustatymas yra teorinis. Apskaičiuojamoji žala – būtinoji pagal vidutinius darbų ir detalių įkainius. Draudikas išmokėjo tik 50 procentų vertinimo ataskaitos išlaidų, nes panaudojo vertinimo ataskaitos dalį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

5. Byloje esantys duomenys, šalių atstovų paaiškinimai patvirtina, kad ieškovei priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), patyrė apgadinimus 2024-08-22 eismo įvykio metu Geležinio Vilko gatvėje, Vilniuje. Eismo įvykį sukėlusio vairuotojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu atsakovės. Automobilis apžiūrai buvo pristatytas, apžiūra atlikta ir transporto priemonės sugadinimai nustatyti 2024-08-28 transporto priemonės apžiūros-defektų aktu Nr. 24-081 (ieškinio priedas Nr.2). Administruojant žalą Nr. 7889172-2850_1-001, atsakovė 2024-08-28 el. paštu informavo ieškovę, kad atsakovo paskaičiuota žala sudaro 2 500,12 Eur be PVM (ieškinio priedas Nr.3). Ieškovė nesutikdama su žalos dydžiu, kreipėsi į nepriklausomą turto vertinimo ekspertą, o 2024-09-09 pateikė atsakovei nepriklausomo eksperto IĮ P. firma 2024-09-06 remonto sąmatą 11 891,47 Eur sumai be PVM (ieškinio priedas Nr.4). Atsakovė 2024-09-12 žalos sąmatos pagrindu nustatė, kad ieškovo patirta žala sudaro 3 211,23 Eur ir el. paštu ieškovę informavo, kad įvertinęs ieškovo 2024-09-09 pateiktą sąmatą, žalos suma didinama iki 3 211,23 Eur. Atsakovė atsisakė priimti ieškovės žalos apskaičiavimus, todėl kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją IĮ “A. P. firma”, kuris atliko Kelių transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vertinimą ir priėmė ataskaitą Nr.24-08-01 (ieškinio priedas Nr.5). Ieškovė nesutikdama su atsakovės siūloma atlyginti žala, 2024-10-17 pateikė prašymą atsakovei dėl žalos atlyginimo (ieškinio priedas Nr.6), prašydama atlyginti 13 086,08 Eur (10 814,94 Eur be PVM) žalą bei 500 Eur žalos dydžio nustatymo išlaidas (ieškinio priedas Nr.7), atitinkamai priimant sprendimą. Atsakovė 2024-10-28 pranešimu informavo, kad ieškovei bus išmokėta 4 757,19 Eur draudimo išmoka (sumokėta 2024-10-29), o likusi suma – 6 557,75 Eur nebus atlyginta (ieškinio priedas Nr.8-9).

6. Byloje ginčas tarp šalių įvyko dėl atsakovės atsisakymo mokėti ieškovei (eismo įvykio metu žalą patyrusiam asmeniui) dalį draudimo išmokos.

7. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau ir TPVCAPDĮ) draudžiamasis eismo įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka (2 straipsnio 3 dalis), o suteikiama draudimo apsauga reglamentuojama taip: išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė (3 straipsnio 1 dalis). Pagal TPVCAPDĮ atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (16 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

8. Nagrinėjamu atveju byloje nėra tarp šalių ginčo, kad įvyko draudžiamasis įvykis, kad ieškovė yra nukentėjęs eismo įvykio metu asmuo, kurio naudai turi būti išmokėta draudimo išmoka. Atsakovė nustatė žalos dydį ir išmokėjo ieškovei 4 757,19 Eur draudimo išmoką. Ginčas byloje kyla dėl patirtos žalos apskaičiavimo ir draudimo išmokos dydžio pagrįstumo, ieškovei įrodinėjant papildomą 6 057,75 Eur draudimo išmokos dydį.

9. Ieškovė įrodinėdama byloje faktą, kad išmokėta ne visa draudimo išmoka, nurodo, kad IĮ A. P. firma“ parengta ataskaita Nr. 24-0801 (ieškinio priedas Nr. 5) liudija, kad (duomenys neskelbtini) remonto sąmatą sudaro 10 814,94 Eur (be PVM) suma, t. y. keičiamų detalių ir darbų kaina. Kadangi draudikas išmokėjo 4 757,19 Eur sumą, liko neišmokėta 6 057,75 Eur draudimo išmoka.

10. Draudikas, nesutikdamas su tokia pozicija, nurodo, kad remiantis TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalimi, turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertinimo ataskaitomis, dokumentais, kuriais įrodomos padarytos žalos aplinkybės, faktas ir dydis, nuotraukomis, vaizdo įrašais. Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 15 punkte detalizuojama: žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, dydis nustatomas pagal turėtas sugadinto turto remonto išlaidas, būtinas turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinosios remonto išlaidos (be pridėtinės vertės mokesčio) sugadinto turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti, kurias sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų detalių ir (ar) dalių vertė (sumažinant išlaidas keičiamų detalių ir (ar) dalių nusidėvėjimo verte), dažymo medžiagų vertė, taip pat sugadinto turto transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos papildomos išlaidos. Būtinosios remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius remonto darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais, nustatytais specializuotose remonto išlaidų apskaičiavimo programose.

11. Draudikas, išmokėdamas 4 757,19 Eur draudimo sumą, ją apskaičiavo, pagrindė ieškovės pateiktos sąmatos dalimi (atsiliepimo priedas Nr. 9 – „Sąmata1“), priimdamas domėn nustatytą visą remonto darbų kainą, nurodytą A. P. ataskaitoje (306,34 Eur +443,82 Eur), tačiau keistinų naujų detalių kainą skaičiuodamas rinkoje veikiančio pardavėjo avkparts.lt pateiktomis detalių kainomis, t. y. 4 246,68 Eur (DOK – 53045 ir DOK – 53045). Draudikas prie ieškovės pateiktos pakoreguotos sąmatos (atsiliepimo priedas Nr. 9) pridėjęs ½ išlaidų už ieškovės parengtos ataskaitos įkainojimą – 250,00 Eur, ieškovei išmokėjo iš viso 4 757,19 Eur draudimo išmoką (4 507,19 + 250).

12. Vertinant ieškovės poziciją, kad specialių žinių turinčio asmens parengta vertinimo ataskaita (ieškinio priedas Nr. 5) bei joje esanti automobilio remonto sąmata yra patikimas, objektyvus patirtą žalą pagrindžiantis įrodymas, teismas pažymi, kad tai nėra didesnės įrodomosios galios įrodymas šioje byloje. Pažymėtina, kad tiek ekspertizės išvada, tiek tiriamojo mokslinio pobūdžio rašytiniai įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, nėra privalomi ir vertinami laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185, 218 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021; 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-403/2023).

13. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Jokie įrodymai, išskyrus oficialiuosius (CPK 197 straipsnio 2 dalis), teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių išaiškinimus, bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, yra logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2015 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015; ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

14. Remiantis teisės aktais, reglamentuojančiais draudimo santykius tarp šalių, yra numatyta, kad TPVCAPDĮ trečiasis skirsnis reglamentuoja žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo tvarką (TPVCAPDĮ 12–23 straipsniai). TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalis nustato, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Jeigu atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotas asmuo neatvyko per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pasamdyti turto vertintoją, kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį. Tokiu atveju atsakingas draudikas ar Biuras privalo atlyginti protingumo kriterijus atitinkančias nukentėjusio trečiojo asmens turėtas turto vertintojo samdymo išlaidas. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo.

15. Vyriausybė, remdamasi TPVCAPDĮ 19 straipsnio 16 dalimi, patvirtino Taisykles. Taisyklių 6 punktas nustato, kad eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis CK, TPVCAPDĮ, kitų teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, draudimo įmonės, apdraudusios atsakingo už padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, ar Biuro įgaliotų asmenų (paskirtų ekspertų) ataskaitas ar išvadas dėl žalos, nukentėjusio trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus dėl žalos, eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės, kitų Taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį.

16. Taisyklių 13 punktas, iš esmės atkartodamas TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalį, nustato, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus.

17. Taisyklių 15 punktas įtvirtina, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo nurodytu būdu. Sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka kitą remonto būdą – detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos, pakeičia naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras neatlygina visų tokio remonto išlaidų, o žala apskaičiuojama pagal būtinas remonto išlaidas.

18. Taigi tiek TPVCAPDĮ, tiek Taisyklės suponuoja, kad dėl eismo įvykio padaryta žala dėl transporto priemonės sugadinimo apima išlaidas, būtinas sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Tuo atveju, jei transporto priemonė buvo remontuojama, žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal faktiškai turėtas išlaidas, o jei neremontuojama – apskaičiuojamas pagal būtinąsias remonto išlaidas.

19. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei draudiko atstovės paaiškinimo 2025-04-15 teismo posėdžio metu matyti, kad draudikas, vertindamas žalą, rėmėsi rinkoje veikiančių įmonių, transporto priemonių detalių pardavėjų, parduodančių tapačias detales, kurios įtrauktos ir į ieškovės užsakymu parengtą vertinimo sąmatą, įkainiais, atsižvelgus į tai, kad turi būti keičiamos naujos originalios dalys bei taip pat iš dalies rėmėsi ir ieškovės žalos dydį įrodančius dokumentu - remonto sąmata pateikta su vertinimo ataskaita (ieškinio priedas Nr. 5 ir atsiliepimo priedas Nr. 9 –„sąmata1“), vertinant remonto darbų įkainojimą.

20. Taisyklių 42.1 punktas įtvirtina tris draudimo išmokos dėl žalos turtui mokėjimo būdus: 1) kai turtas sunaikinamas (42.2.1. punktas); 2) kai turtas neremontuojamas (42.2.2. punktas); 3) kai turtas remontuojamas (42.2.3. punktas). Atsakovė pateikė ginčo transporto priemonės žalos vertinimo ataskaitą 13 068,08 Eur su PVM sumai. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad ginčo transporto priemonė būtų faktiškai suremontuota. Taigi, nors ieškovė į bylą ir pateikė Transporto priemonės vertinimo ataskaitą, atliktą IĮ „A. P. firma“, tačiau, kaip patirto nuostolio dydis nustatytas ne pagal realius atstatymo kaštus. Kaip jau minėta, ginčo transporto priemonė nebuvo suremontuota.

21. Kaip minėta, TPVCAPDĮ bei Taisyklės suponuoja, kad dėl eismo įvykio padaryta žala dėl transporto priemonės sugadinimo apima išlaidas, būtinas sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Tuo atveju, jei transporto priemonė buvo neremontuojama – apskaičiuojamas pagal būtinąsias remonto išlaidas. Toks žalos dėl turto sugadinimo aiškinimas atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žalos sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartį priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-1075/2019).

22. Vertinant draudiko į bylą pateiktus rinkoje veikiančių subjektų - detalių tiekėjų - avkparts.lt, smartline.lt, gtvnaujos.lt viešai prieinamas ataskaitoje nurodytų keičiamų detalių kainas (DOK – 58048, DOK – 53045) matyti, kad vertinimo ataskaitoje jų įkainojimas beveik tris kartus viršija draudiko pateiktus duomenis apie tapačių detalių kainas, jas įsigyjant iš kitų rinkoje veikiančių ir detales tiekiančių subjektų. Kaip matyti iš vertintojo pateiktų duomenų, trijų pagrindinių detalių kainos buvo paimtos iš oficialaus (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo Lietuvoje Inchape Lietuva (DOK – 29768). Ieškovės argumentas, kad oficialaus (duomenys neskelbtini) atstovo detalių įkainojimas yra tas objektyvus veiksnys, leidžiantis pagrįsti žalos dydį, teismo vertinimu, nėra teisingas bei atitinkantis draudimo išmokos paskaičiavimo principus, kai transporto priemonė nėra remontuojama. Kaip jau minėta, Taisyklių nuostatos numato, jog jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinosios remonto išlaidos, kurios apskaičiuojamos pagal vidutinius remonto darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius. Įvertinus draudiko pateiktas trijų subjektų parduodamų detalių kainas, kai nė viena neviršija 4 500 Eur ribos už visas detales (draudiko parengta lentelė – DOK – 58048 ir pagrindžiantys duomenys – DOK – 53045), teismas sprendžia, kad draudiko priimta domėn 4 246,68 Eur suma už sugadintas detales (rėmėsi avkparts.lt pasiūlymu) atitinka būtinų remonto išlaidų sampratą, vadovaujantis draudimo santykius reglamentuojančiomis nuostatomis.

23. Pats faktas, kad ieškovės pasitelktas nepriklausomas vertintojas rėmėsi (duomenys neskelbtini) oficialaus atstovo pateiktomis detalių kainomis, nesuponuoja išvados, kad tai išimtinai atitinka būtinųjų remonto išlaidų, kurios privalo būti grindžiamos vidutiniais įkainiais, sampratos. Ieškovės atstovo argumentas, kad kitų rinkoje veikiančių, bet nesančių oficialiais atstovais subjektų, teikiami pasiūlymai negali būti vertinami kaip patikimi, teismo nuomone, nėra reikšmingas, kadangi nesuremontavus automobilio, yra atliekamas tik teorinis atstatymo kaštų įvertinimas, ir galima detalių (ne)kokybė, tiekėjų (ne)patikimumas nėra aktualūs, atliekant teorinius būtinų remonto išlaidų skaičiavimus, grindžiamus vidutiniais detalių įkainiais, kurie egzistuoja Lietuvos rinkoje.

24. Dar daugiau, byloje ieškovė neneigė draudiko pateiktų duomenų dėl detalių įkainojimo, kvestionuojant draudiko pateiktų detalių ir jų įkainojimo nesutapimą su vertintojo sąmatoje nurodytomis detalėmis, išskyrus dėstomą poziciją, jog nurodyti detalių tiekėjai nėra oficialiai įgalioti (duomenys neskelbtini) atstovai. Byloje nėra jokių duomenų, kad draudiko nurodyti subjektai, kaip tiekiantys originalias, su garantija detales Lietuvos rinkai, būtų nesąžiningi rinkos dalyviai bei objektyviai negalintys parduoti transporto priemonei (duomenys neskelbtini) atstatyti reikalingas naujas, su garantija detales.

25. Pažymėtina ir tai, jog, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą draudikas, vykdydamas pareigą priimti sprendimą (ne)sumokėti draudimo išmoką, turi imtis įmanomai reikiamų priemonių ir pastangų siekdamas išsiaiškinti įvykio aplinkybes, nustatyti draudžiamojo įvykio fakto (ne)buvimą ir žalos dydį. Atsakingas ir rūpestingas draudikas, išsiaiškinęs ir (arba) sutelkęs pastangas išaiškinti, ištirti ir įvertinti aplinkybes draudžiamajam įvykiui patvirtinti arba paneigti, ir pakankamų įrodymų duomenų pagrindu nustatęs draudžiamąjį įvykį bei sumokėjęs draudimo išmoką, vėliau turi teisę reikalauti draudimo išmokos grąžinimo iš ją priėmusio nukentėjusio trečiojo asmens, kurio iniciatyva ir pagal jo kreipimąsi draudimo išmoka buvo sumokėta, jei vėliau paaiškėja, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė klaidingą informaciją ir dėl to buvo neteisingai apskaičiuota, neteisėtai išmokėta išmoka ir atlyginta žala. Draudikas, kuris nebuvo pakankamai rūpestingas ir atsakingas, todėl tinkamai neatliko pareigos išsiaiškinti aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias draudžiamojo įvykio faktą ir lemiančias jo pareigą (ne)išmokėti draudimo išmoką, jos dydį, prisiima riziką dėl galimo klaidingo sprendimo (ne)išmokėti draudimo išmoką ir jos dydžio pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-403/2021, 34 punktas).

26. Būtent aplinkybė, kad ieškovė atliko transporto priemonės remontą ir dėl to ji patyrė didesnes išlaidas nei išmokėta draudimo išmoka, galėtų būti svarbi aplinkybė, įrodanti, kad buvo patirta didesnė žala (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1104-794/2017). Bet kaip žinia, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos patirtas realias išlaidas. Tad draudiko išmokėta draudimo išmoka, ieškovei neremontavus automobilio, kaip būtinieji minimalūs nuostoliai, apskaičiuoti remiantis vidutinėmis rinkoje egzistuojančiomis detalių kainomis, atitinka teisinį reglamentavimą ir yra pagrįsti.

Dėl žalos atlyginimo

27. Ieškovė taip pat prašo priteisti 500 Eur išlaidų už vertintojo pateiktą ataskaitą.

28. Viena vertus, draudiko atstovė byloje detalizavo ir paaiškino, kad išmokėtoje 4 757,19 Eur draudimo išmokoje yra įskaičiuotas 250,00 Eur suma, t. y. ½ dalis už vertinimo ataskaitos įkainojimą, kadangi dalimi jos naudojosi ir draudikas.

29. Kita vertus, teismo nuomone, šios išlaidos yra nuostoliai, susiję su žalos įvertinimu pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą. TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nukentėjęs asmuo turi teisę savo iniciatyva papildomai kreiptis į ekspertus dėl padaryto žalos dydžio nustatymo. Tačiau dėl turto vertinimo patirtos išlaidos atlyginamos išimtinai tik tais atvejais, kai draudikas neįvykdė savo pareigos apžiūrėti turtą. Draudikas savo pareigą apžiūrėti įvykio metu sugadintą turtą turi per 3 darbo dienas nuo nukentėjusio trečiojo asmens rašytinio pranešimo apie eismo įvykį gavimo dienos. Todėl kiekvienu atveju reikia nustatyti, ar draudikas įvykdė jam įstatymo suteiktą pareigą apžiūrėti sugadintą turtą. Šiuo atveju ieškovės transporto priemonės apžiūra buvo atlikta pagal transporto priemonės nuotraukas, nėra duomenų, kad ieškovas būtų ginčijęs tokį apžiūros būdą, kad būtų iškilęs poreikis atlikti papildomą transporto priemonės apžiūrą ar atsiradusių paslėptų gedimų.

30. Dar daugiau, byloje esantys susirašinėjimai (atsiliepimo priedai) pagrindžia, kad ieškovei ne kartą buvo nurodyta automobilio apžiūrą ir numatomų remontų kaštų įvertinimą atlikti specializuotoje remonto įmonėje, kur galimas išsamus apgadinimų identifikavimas, remonto kaštų nustatymas, tačiau tokia teise ieškovė nesinaudojo.

31. Tokiu atveju sutiktina, kad atsakovė nevengė apžiūrėti ieškovei priklausančios transporto priemonės bei nepažeidė jai TPVCAPDĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos. Atsižvelgiant į tai, kad pagal TPVCAPDĮ 15 straipsnį, turto vertinimo išlaidos atlyginamos išimtinai tik tais atvejais, kai draudikas neįvykdė savo pareigos apžiūrėti turtą, o nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė, jog atsakovė būtų vengusi ar atsisakiusi apžiūrėti ieškovui priklausantį automobilį, juolab dalį išlaidų (250,00 Eur ) draudikas padengė, atsižvelgus, kad ieškovės vertinimo ataskaita iš dalies vadovavosi, tad ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 500,00 Eur išlaidų už vertintojo ataskaitą atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl ikiteisminių teisinių išlaidų

32. Ieškovė prašo teismo priteisti patirtų 121,00 Eur ikiteisminių išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, apie tokių išlaidų realumą. Byloje nesant tokių išlaidų faktą pagrindžiančių įrodymų, toks prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.249 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis).

34. Ieškinį atmetus visiškai, ieškovės patirtos išlaidos neatlyginamos. Atsakovė duomenų apie patirtas išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

35. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (su vėlesniais pakeitimais) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92-93, 260, 263, 269, 270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Lipeikienė