Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei T. Š., tretiesiems asmenims notarei Selvinai Daugėlienei, A. Ž., dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Ieškinys atmestinas.

Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas yra K. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikaitis. K. Ž., 2003-04-09 sudarė oficialųjį testamentą, kurį patvirtino (priėmė saugoti) Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarė A. R.. K. Ž. minėtu testamentu visą savo turtą lygiomis dalimis paliko savo keturiems vaikams: J. B., gim. (duomenys neskelbtini), T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovo motina J. A. B., mirė (duomenys neskelbtini), tai yra iki savo tėvo K. Ž. mirties. Paduodama palikimo priėmimo pareiškimą per įstatymo nustatytą terminą palikimą po K. Ž. mirties priėmė duktė T. Š.. Sūnus A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) savo 2005-07-12 pareiškimu, reg. Nr.2SD-5917 ir sūnus A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) savo 2005-09-02 pareiškimu, reg. Nr. 2SD-6698 pareiškė, kad palikimo, mirus tėvui K. Ž. nepriėmė ir nevaldo, pretenzijų į turtą nereiškia, paveldėjimo teisės liudijimo gauti nepageidauja. Atsakovei T. Š. 2010-04-27 išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr.2SD-1704, į jos mirusio tėvo K. Ž. 2,6000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste ir CK) 5.5 str. nuostatomis, paveldint pagal testamentą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu. Taigi, jeigu asmuo, kuriam testatorius paliko turto, mirė anksčiau negu pats testatorius, teisių perėmimas tarp jų neatsiranda, todėl jis negali būti laikomas įpėdiniu. Tokiu atveju, ieškovo motinai J. B. testamentu palikta turto dalis laikoma testamentu nepaskirta ir į tą dalį turto gali atsirasti paveldėjimas pagal įstatymą vadovaujantis CK 5.11 str. Ieškovas kaip palikėjo vaikaitis - antros eilės pagal įstatymą įpėdinis, turėjo teisę kreiptis į notarą ir priimti palikimą pagal įstatymą ( CK 5.12 str.) į testamentu nepaskirtą dalį turto, kartu su kitais įstatyminiais įpėdiniais, t. y. kartu su mirusiojo vaikais.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Ieškovas prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą jo senelio K. Ž. palikimui priimti. Iš esmės savo prašymą motyvuoja tuo, kad jam nebuvo žinoma apie jo teisę priimti palikimą, tai yra jis buvo suklaidintas, kad jam nepriklauso palikimo dalis, sirgo, gydėsi ligoninėje bei tuo metu piktnaudžiavo alkoholiu. Apie tai, kad jam priklauso senelio palikimo dalis sužinojo gavęs teisinę konsultaciją ir iš 2017-12-08 Testamentų registro išrašo, kuriame nurodyta, kad palikėjas K. Ž., 2003-04-09 sudarė oficialųjį testamentą, kurį patvirtino (priėmė saugoti) Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarė A. R., jo palikimas priimtas 2005-06-13. Iš Šilutės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Selvinos Daugėlienės rašto ieškovas sužinojo, kad K. Ž. palikimą priėmė atsakovė T. Š..

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti grindė tuo, kad jis paveldėjimo atsiradimo metu sirgo ir neturėjo galimybių laiku kreiptis pas notarą. Ieškovas teismui pateikė dokumentus apie tai, kad jam diagnozuoti susirgimai, klasifikuojami kodais F02.8, F10.2, F06.6, F05.1, paskutinį kartą jis lankėsi pas medikus 2017-03-15. 2008-01-26 jam nustatytas 90 procentų nedarbingumas, 2010 m. liepos mėnesį jis gydytas stacionariai. Liudytojai D. B. ir Z. G. nurodė, kad ieškovas bendravo su seneliu, o po senelio mirties ieškovui buvo sakoma, kad jam paveldėjimas nepriklauso. Atsakovė prieštarauja termino atstatymui motyvuodama tuo, kad ieškovas apie senelio mirtį žinojo, palikimu nesirūpino, piktnaudžiavo alkoholiu, dokumentus dėl žemės paveldėjimo, ji tvarkė viena. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad net nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Teismai svarbia termino palikimui priimti atnaujinimo aplinkybe netraktuoja ir tokių aplinkybių, kai paveldėtojai gyvena užsienyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007; 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Pats ieškovas pripažįsta, kad apie senelio mirtį jis sužinojo žymiai anksčiau, nei kreipėsi į teismą. Ieškovas remiasi tuo, kad jis nežinojo apie testamentą, tačiau jis nesiėmė jokių konkrečių veiksmų priimti palikimą po senelio mirties. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas norėjo, tačiau dėl tam tikrų, nuo jo nepriklausančių priežasčių negalėjo šios teisės įgyvendinti. Tai, kad ieškovas nežinojo apie testamentą ar apie jo teisę priimti palikimą, netrukdė jam imtis aktyvių veiksmų ir kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo. Taip pat nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad jis iš karto po palikėjo K. Ž. mirties gydėsi stacionare ar sirgo ir dėl ligos negalėjo pasirūpinti palikimo priėmimu įstatymo nustatytu terminu.

Pažymėtina, kad praleistas terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo yra didelis, daugiau nei trylika metų, testatoriaus turtą paveldėjo kiti asmenys, šių asmenų sąžiningumas byloje nepaneigtas (CPK 178, 185 straipsniai). Trijų mėnesių terminas dokumentams susitvarkyti paprastai laikomas pakankamu, o ieškovas teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų susidariusi ypatinga situacija, dėl kurios paveldėjimo dokumentų parengimas ypač užsitęsė dėl ne nuo ieškovo priklausančių priežasčių. Tokio termino atnaujinimu būtų neadekvačiai pažeisti ieškovo veiksmų ir atsakovės, kaip palikimą priėmusios įpėdinės, teisėtų interesų pusiausvyra. Tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

Neatnaujinus ieškovui termino palikimui priimti, ieškovas nelaikytinas asmeniu, pretenduojančiu į palikimą (CK 5.8 str.) ir jis neturi teisės ginčyti išduoto paveldėjimo teisės liudijimo. CK 5.8 straipsnis nustato specialų subjektą – asmenį, pretenduojantį į palikimą, kuriam suteikiama teisė ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškiant ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui. CK 5.8 straipsnio prasme asmuo, pretenduojantis į palikimą, yra tik tas, kuris vienu iš įstatyme nustatytų būdų priėmė palikimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Palikimo priėmimas įvyksta ir tada, kai teismas pratęsia terminą palikimui priimti. Teismui nepratęsus ar neatnaujinus termino palikimui priimti, ieškovo negalima laikyti asmeniu, pretenduojančiu į palikimą, t. y. jis neatitinka CK 5.8 straipsnyje apibrėžtų subjektiškumo požymių. Nesant teisinių prielaidų palikimo priėmimo teisei įgyvendinti, toks asmuo neturi teisės ginčyti kitam įpėdiniui išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, todėl ieškovo prašymas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, atmestinas ( Žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba, bylinėjimosi išlaidos valstybei iš ieškovo nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.