- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- e2S-1063-618/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09981-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vakarai“
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vakarai“ atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vakarai“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Vakarai“ 1 057,35 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Mano Būstas Vakarai“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo.
3.1. Nurodė, kad žalos bylos administravimo metu ieškovė siekė bendradarbiauti su atsakove, siuntė paklausimą, siekdama nustatyti įvykio priežastis, taip pat kreipėsi į atsakovę su pretenzija, tačiau atsakovė nurodytos informacijos nepateikė. Ieškovė, pažymėjo, kad procesinius dokumentus rengė atsakovės darbuotojai, byla nedidelės apimties, joje nevyko nė vienas teismo posėdis. Esant šioms aplinkybėms, prašo atmesti atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino:
4.1. Priėmė ieškovės ADB „Gjensidige“ atsisakymą nuo ieškinio atsakovei UAB „Mano Būstas Vakarai“ ir civilinę bylą nutraukė.
4.2. Atmetė atsakovės UAB „Mano Būstas Vakarai“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
4.3. Grąžino ieškovei ADB „Gjensidige“ 18 Eur žyminio mokesčio.
5. Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktas atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų atsakovei atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas ir neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ar viešajam interesui, todėl priimtinas, civilinė byla nutraukiama.
6. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė siekė bendradarbiauti su atsakove, siuntė paklausimą tikslindamasi įvykio priežastis, pretenziją, tačiau atsakovė minėtą informaciją pateikė tik 2021 m. liepos 28 d., t. y. ieškovei 2021 m. liepos 2 d. pateikus teismui prašymą išreikalauti duomenis, vertintina, kad atsakovės patirtos 121 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą susidarė dėl to, kad atsakovė nepakankamai bendradarbiavo su ieškove Esant šioms aplinkybėms, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė (apeliantė) UAB „Mano Būstas Vakarai“ prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės UAB „Mano Būstas Vakarai“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priimti naują sprendimą – atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas, nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijais, neatsižvelgė į proceso koncentracijos, operatyvumo ir ekonomiškumo principus. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo pareiškė iš esmės prieš pat byloje numatytą 2021 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdį, todėl atsakovė jau buvo patyrusi 121 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu teisme, t. y. už atsakovės atstovo pasirengimą teismo posėdžiui.
Atsiliepimas
8. Ieškovė ADB „Gjensidige“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Nagrinėjamu atveju aplinkybę, jog ieškovė pareiškė atsakovei ieškinį teisme, nulėmė pačios atsakovės veiksmai. Ieškovė iki kreipimosi į teismą su ieškiniu siekė bendradarbiauti su atsakove, siuntė jai užklausą dėl įvykio priežasčių ir pretenziją, tačiau atsakovė prašomos informacija nepateikė. Šios informacijos atsakovė nepateikė ir kartu su atsiliepimu į ieškinį. Gavusi ieškinį, atsakovė tarėsi su ieškove dėl galimybės ginčą baigti taikiai, tačiau ilgainiui į ieškovės laiškus nebereagavo. Taigi atsakovės bendradarbiavimo stoka tęsėsi ir prasidėjus ginčui teisme. Dėl šios priežasties ieškovė pateikė teismui prašymą dėl įrodymų išreikalavimo. Šiuos duomenis atsakovė pateikė 2021 m. liepos 28 d. Pažymi, kad tiek atsiliepimą ieškinį, tiek papildomus dokumentus teismui teikė atsakovės darbuotojai, o ne advokatas, todėl akivaizdu, kad atsakovės atstovas jokių veiksmų šioje byloje iki 2021 m. liepos 28 d. neatliko, nors sąskaitą už suteiktas paslaugas išrašė 2021 m. liepos 28 d. Nurodo, kad pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo atsakovė pateikė prieš posėdį, kadangi šalys iki tol bandė ginčą spręsti taikiai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
11. Apeliacijos objektas – Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dalies, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
12. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; pagal 3 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Taigi šiose normose įtvirtinta taisyklė „pralaimėjusi šalis moka“ ir nustatyta išimčių galimybė.
13. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
14. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).
15. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).
16. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016).
17. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai byla baigiama nepriėmus sprendimo dėl esmės, nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos paprastai neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).
18. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio. Dėl šios priežasties, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintos priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos, šalių procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 1 057,35 Eur turtinės žalos atlyginimą. Minėtą reikalavimą ieškovė grindė aplinkybe, jog dėl daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), sandarumo pažeidimų 2020 m. spalio 10 d. buvo aplietas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė, todėl turi atlyginti ieškovei jos patirtą žalą, t. y. išmokėtą draudimą išmoką. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, jog žala atsirado dėl daugiabučio gyvenamojo namo defektų, už kurių šalinimą atsakinga atsakovė, taip pat neįvardijo konkrečių įvykį sukėlusių defektų. 2021 m. liepos 2 d. ieškovė pateikė teismui prašymą įpareigoti atsakovę pateikti ginčo įvykio apžiūros / defektų aktą ir duomenis, apie tai, kokie darbai buvo atlikti apliejimo priežastims pašalinti. 2021 m. liepos 28 d. teisme gauti atsakovės paaiškinimai, juose nurodyta, kad 2019 m. gegužės 31 d. atsakovė surengė daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo), tačiau butų ir kitų patalpų savininkai šiam pasiūlymui nepritarė. 2019 m. spalio 16 d. atsakovė atliko daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą, jos metu nustatė, kad būtina atlikti viso namo stogo remontą. Dėl šios priežasties 2020 m. balandžio 10 d. buvo surengtas daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, tačiau butų ir kitų patalpų savininkai atsisakė balsuoti šiuo klausimu, kol atsakovė nepateiks tikslios darbų sąmatos. Pateikus sąmatą, butų ir kitų patalpų savininkai nesutiko atlikti remonto darbų. 2020 m. spalio 19 d. atsakovė vėl atliko statinio apžiūrą ir nustatė, jog būtina atlikti viso namo stato remontą. Atsakovė pažymėjo, kad ji tinkamai vykdė savo pareigas, tačiau butų ir kitų patalpų savininkai nesutiko atlikti stogo remonto. Kartu su 2021 m. liepos 28 d. paaiškinimais atsakovė pateikė 2019 m. spalio 16 d. ir 2020 m. spalio 19 d. statinio apžiūros aktus, 2019 m. birželio 3 d. ir 2020 m. balandžio 10 d. balsavimo raštu protokolus, t. y. duomenis, pagrindžiančius jos nurodytas aplinkybes. 2021 m. rugpjūčio 19 d. teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo.
20. Taigi šiuo atveju ieškovės atsisakymą nuo ieškinio lėmė atsakovės 2021 m. liepos 28 d. paaiškinimuose nurodytos aplinkybės ir pateikti papildomi duomenys. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos ieškovė siekė bendradarbiauti su atsakove ir išsiaiškinti įvykio aplinkybes, t. y. pateikė atsakovei 2020 m. spalio 12 d. paklausimą ir 2020 m. lapkričio 24 d. pretenziją. Nors atsakovė 2020 m. gruodžio 1 d. raštu atsakė į ieškovės 2020 m. lapkričio 24 d. pretenziją, tačiau konkrečių aplinkybių, susijusių su daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), būkle, po 2020 m. spalio 10 d. įvykio atliktais remonto darbais ir pan., nenurodė. Akivaizdu, kad, neturėdama šių duomenų, ieškovė negalėjo tinkamai įvertinti 2020 m. spalio 10 d. įvykio priežasčių, nustatyti, ar atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka turi prievolę atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.
21. Esant iš esmės skirtingoms šalių pozicijoms dėl atsakovės prievolės atlyginti 2020 m. spalio 10 d. įvykio metu padarytą žalą, ieškovė savo pažeistas savo teises gynė, kreipdamasi į teismą. Teisė kreiptis į teismą yra konstitucinė asmens teisių ir laisvių apsaugos garantija (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis), ši teisė įtvirtinta ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymu saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Dėl to pasinaudojimas šia teise net ir tais atvejais, kai reikalavimas netenkinamas, savaime negali būti traktuojamas kaip netinkamas šalies procesinis elgesys. Tokiu elgesiu priklausomai nuo konkrečių aplinkybių gali būti pripažinti atvejai, kai asmuo reiškia aiškiai nepagrįstą ieškinį, reiškia pakartotinius ieškinius, kai ginčas jau yra išspręstas, tyčia pažeidžia teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygas ir pan. Taigi nagrinėjamu atveju pareikšdama ieškinį teisme ieškovė elgėsi pagrįstai, savo procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai.
22. Vertinant šalių elgesį bylos nagrinėjimo teisme metu, pažymėtina, kad 2021 m. birželio 2 d. teikdama atsiliepimą į ieškinį atsakovė taip pat nenurodė konkrečių aplinkybių, susijusių su 2020 m. spalio 10 d. įvykiu, t. y. aplinkybių apie daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), būklę, po 2020 m. spalio 10 d. įvykio atliktus darbus ir pan. Minėtas aplinkybes atsakovė nurodė tik 2021 m. liepos 28 d. paaiškinimuose, t. y. teismui patenkinus ieškovės 2021 m. liepos 2 d. prašymą dėl įpareigojimo pateikti duomenis, kartu pateikdama papildomus duomenis apie ginčo įvykį. Taigi šiuo atveju aplinkybės, sudarančios pagrindą atsisakyti atsakovei pareikšto ieškinio, ieškovei tapo žinomos tik 2021 m. liepos 28 d.
23. Apeliantė nurodo, jog šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad ieškovė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo pareiškė iš esmės prieš pat byloje numatytą 2021 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdį, todėl atsakovė jau buvo patyrusi 121 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu teisme, t. y. už atsakovės atstovo pasirengimą teismo posėdžiui.
24. Vertindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylos duomenimis nustatyta, kad teismo 2021 m. birželio 14 d. nutartimi byloje 2021 m. rugpjūčio 19 d. 13.30 val. paskirtas teismo posėdis. Taigi sutiktina su apeliante, kad ieškovė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo pateikė teismo posėdžio dieną. Vis dėlto, kaip jau minėta, aplinkybės, sudarančios pagrindą atsisakyti ieškinio atsakovei, atsakovei tapo žinomos tik 2021 m. liepos 28 d. Be to, akivaizdu, kad ieškovei reikėjo laiko susipažinti su atsakovės 2021 m. liepos 28 d. paaiškinimais ir pateiktais duomenimis, todėl pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo pastaroji pateikė ne iš karto po šių procesinių dokumentų gavimo. Svarbu pažymėti ir tai, kad sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas atsakovės atstovas parengė 2021 m. liepos 28 d., atsakovė ją apmokėjo 2021 m. liepos 29 d. Tai reiškia, jog net ir tuo atveju, jei ieškovė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo būtų pateikusi teismui netrukus po atsakovės 2021 m. liepos 28 d. paaiškinimų gavimo, atsakovė jau būtų patyrusi išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
25. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė kreipėsi į teismą, siekdama apginti, jos manymu, pažeistas teises, nepažeisdama pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, elgėsi apdairiai ir rūpestingai, siekė išaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes iki kreipimosi į teismą, o ieškinio atsisakė paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios kreipimosi į teismą metu ieškovei nebuvo žinomos, t. y. atsakovei pateikus papildomus paaiškinimus ir duomenimis. Atsakovė nagrinėjamu atveju nebuvo aktyvi, atsiliepime į ieškinį nenurodė konkrečių aplinkybių, leidžiančių ieškovei įvertinti, ar ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui, bylai reikšmingus duomenis pateikė tik teismui tenkinus ieškovės prašymą dėl šių duomenų išreikalavimo. Esant išdėstytoms aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl ši nutarties dalis laikytina teisėta ir pagrįsta, o apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.