Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje, kuria sustabdyta civilinė byla pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovams B. L. M., D. U., R. U., A. U., R. M., G. U., G. Š., I. L. dėl žemės sklypo ribų nustatymo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys R. J. M., D. L. K., išvadą byloje teikiančios institucijos Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė miškų tarnyba, VĮ Žemės ūkio duomenų centras, VĮ Valstybinių miškų urėdija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. B. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 189 ribas (kuris dėl kelių transformuotas į du sklypus) taip: 7053 kv. m žemės sklypo ribas pagal VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkės R. V. 2018 m. gegužės 18 d. parengtą 7053 kv. m žemės sklypo planą (projektinis sklypo Nr. 184-1-1) ir 5108 kv. m žemės sklypo ribas pagal VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkės R. V. 2018 m. gegužės 18 d. parengtą 5108 kv. m planą (projektinis Nr. 184-1-2); įpareigoti atsakovą B. L. M. per teismo nustatytą terminą pašalinti jam priklausančius statinius - tvorą bei lauko tualetą iš 7053 kv. m žemės sklypo (projektinis Nr. 184-1-1) per teismo nustatytą protingą terminą, o atsakovui B. L. M. per teismo nustatytą terminą to nepadarius, už kiekvieną uždelstą dieną skirti atsakovui 100 Eur dydžio baudą.

2. Atsakovas L. B. M. 2024 m. sausio 25 d. teismui pateikė prašymą sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-6-443/2024 ir nurodė, kad tarp nagrinėjamos bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje Nr. e2-462-829/2024 yra tiesioginis teisinis ryšys, sprendimas kitoje byloje gali turėti tiesioginės įtakos šios bylos nagrinėjimui, nes kol nebus žinomas tikslus sklypo Nr. 353 plotas ir ribos, sklypo Nr. 189 (dabar besiribojančio su sklypu Nr. 353) ribos negali būti nustatytos. Kadangi sklypo Nr. 189 ribas ieškovė siekia nustatyti taip, kad jos iš dalies patektų ir į atsakovui B. L. M. bei kitiems byloje dalyvaujantiems asmeninis priklausančius žemės sklypus Nr. 117 ir Nr. 112, sklypo Nr. 189 ribų nustatymas yra aktualus visiems sklypams. Jeigu civilinėje byloje Nr. e2-462-829/2024 ieškinys būtų tenkintas: 1) pasikeistų dabartiniai sklypo Nr. 353 duomenys; 2) turėtų būti iš naujo atlikti ieškovės M. B. sklypo Nr. 189 kadastriniai matavimai; 3) ieškinys byloje Nr. e2-6-443/2024 turėtų būti tikslinamas. Be to, tokiu atveju, sklypas Nr. 353 turėtų būti pertvarkytas, nes teisės aktai nenumato, kad vienam žemės sklypui gali būti nustatytos dvi ar daugiau naudojimo paskirtys. Po pertvarkymo dabartinio sklypo Nr. 353 bendras plotas sumažėtų, jo ribos ir konfigūracija pasikeistų, o tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje Nr. e2-6-443/2024 pasikeistų pirminiai dabar galiojantys duomenys apie sklypą Nr. 353, o sklypo Nr. 189 planai, kuriuose figūruoja dabartis sklypas Nr. 353, taptų netinkamu pagrindu nustatyti sklypo Nr. 189 ribas. Jeigu civilinėje byloje Nr. e2-462-829/2024 ieškinys būtų tenkintas, nuginčyta sklypo Nr. 353 dalis negalės automatiškai būti priskirta M. B. sklypui Nr. 189, nes kuris jau yra suprojektuotas. Iš sklypo Nr. 353 atidalintas plotas tektų valstybei, o ne ieškovei. Teisės aktai nenumato galimybės valstybinę žemę (ypač mišką) priskirti privačiam žemės sklypui, atlikus tik kadastrinius matavimus. Kol nebus atliktas sklypo Nr. 353 pertvarkymas (jeigu būtų tenkintas ieškinys kitoje byloje), byla Nr. e2-6-443/2024 negalės būti nagrinėjama. Bylos Nr. e2-462-829/2024 teisinis rezultatas turės tiesioginės įtakos nagrinėjamai bylai ir todėl, kad, atlikus sklypo Nr. 353 pertvarkymą (jeigu būtų patenkintas ieškinys kitoje byloje), iš naujo turės būti atlikti sklypo Nr. 189 kadastriniai matavimai, nes sklypas Nr. 353 jau nebūtų besiribojančiu sklypu su sklypu Nr. 189. Nauji sklypo Nr. 189 kadastriniai matavimai turės būti derinami su nauju atidalinto sklypo savininku, o ne su sklypo Nr. 353 bendraturčiais. Kol ji nebus užbaigta ir nepaaiškės naujo atidalinto nuo sklypo Nr. 353 sklypo ribos, dydis ir savininkas, sklypo Nr. 189 kadastriniai matavimai iš naujo negalės būti atlikti. Pasibaigus visoms procedūroms, ieškinys nagrinėjamoje byloje turėtų būti tikslinamas, į bylą atsakovu ar trečiuoju asmeniu įtraukiant valstybę ir pašalinant iš atsakovų sklypo Nr. 353 bendraturčius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2024 m. vasario 5 d. nutartimi netenkino ieškovės M. B. prašymo dėl civilinių bylų sujungimo, tenkino atsakovo B. L. M. prašymą ir civilinę bylą Nr. e2-6-443/2024 sustabdė iki civilinėje byloje Nr. e2-462-829/2024 įsiteisės priimtas sprendimas.

4. Teismas nurodė, kad tarp bylos Nr. e2-6-443/2024 ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje Nr. e2-462-829/2024 yra tiesioginis teisinis ryšys ir sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-462-829/2024 turės tiesioginės įtakos šios bylos nagrinėjimui, nes kol nebus žinomas tikslus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas ir ribos, sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos negali būti nustatytos. Sutiktina, kad, jeigu kitoje byloje Nr. e2-462-829/2024 ieškinys būtų tenkintas, pasikeistų dabartiniai sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, turėtų būti iš naujo atlikti ieškovei priklausančio sklypo kadastriniai matavimai, žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų būti pertvarkytas. Iš naujo atlikus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, pasikeistų ir šio sklypo planai, kurie yra pateikti į bylą Nr. e2-6-443/2024 ir pagal kuriuos dabar ieškovė prašo nustatyti jos sklypo ribas. Šie planai taptų netinkamu pagrindu nustatyti sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, todėl civilinėje byloje priimtas Nr. e2-462-829/2024 sprendimas sukurs tiesiogines teisines pasekmes nagrinėjamai bylai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

5. Atskirajame skunde ieškovė M. B. prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutarties dalį, kuria tenkintas atsakovo B. L. M. prašymas ir civilinė byla Nr. e2-6-443/2024 sustabdyta iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-462-829/20240. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas neįsigilino į bylų įrodinėjimo dalyką, netinkamai kvalifikavo teisinius santykius, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylų sujungimo ir bylų sustabdymo institutus. Priešingai, nei sprendė teismas, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), riba priklauso nuo sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų ir ploto, nes vėliau formuojamas sklypas negali būti suformuotas taip, kad persidengtų su anksčiau suformuotu sklypu ar būtų suformuotas didesnis, nei yra laisvos valstybinės žemės. Ieškovei palankaus sprendimo priėmimas kitoje byloje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atliktiems kadastriniams matavimams neturės įtakos, kadangi kadastriniai matavimai yra atlikti kvalifikuoto specialisto, remiantis nuosavybės atkūrimo į žemę dokumentais, vietovėje išlikusiais riboženkliais, įvertinus ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotą. Net tenkinus ieškinį, pareikštą kitoje byloje, ši aplinkybė pati savaime nesudarys teisinio pagrindo atlikti naujus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus bei parengti naujus žemės sklypo planus. Sustabdžius bylą iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr.e2-462-829/2024, iš esmės būtų grubiai pažeista ieškovės teisė į teisingą teismą. Nustačius žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas, teismas kartu turės pareigą pasisakyti ir dėl valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo ir pirkimo – pardavimo sandorio (ne)teisėtumo. Pareikšti reikalavimai yra susiję ir teisingai gali būti išnagrinėti, tik juos nagrinėjant kompleksiškai. Nustačius tiesioginį ryšį tarp nagrinėjamų bylų, turi būti taikomas bylų sujungimo, o ne bylų sustabdymo institutas. Bylos nagrinėjimo sustabdymas pažeidžia CPK 7 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauja siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą. Toks bylos sustabdymas pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus, lemia nepagrįstą proceso vilkinimą bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams suteikia nepagrįstą teisę neribotą laiką naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu – persidengiančia žemės sklypo dalimi. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindo ginčijimas nėra faktiškai ir teisiškai reikšminga aplinkybė, kuri trukdytų išspręsti šalių ginčą, sujungus nagrinėjamas bylas. Taikant bylų sujungimo institutą, būtų išvengta civilinėse bylose skirtingų tų pačių faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo, bei užtikrintas proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų tinkamas įgyvendinimas.

5.2. Teismas aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakydamas, jog ieškovė prašo nustatyti jai priklausančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribas, kad jos sklypas iš dalies patektų į jai nepriklausančias atsakovų teritorijas, atsakovų žemės dalį priskiriant jai, dar prieš išnagrinėdamas bylą, išreiškė savo išankstinę nuomonę dėl bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, tuo pažeisdamas nešališkumo pareigą, o kartu ir teisę į teisingą teismą. Nutartis, kurioje išsakyta teismo išankstinė nuomonė, negali būti pripažįstama objektyvia, teisėta ir pagrįsta. Teismo šališkumą rodo ir tai, jog teismas, nesilaikė imperatyvių įstatymo nuostatų ir pats išsprendė ieškovės M. B. prašymą, kuriuo ji prašė bylas sujungti ir pareikštus reikalavimus nagrinėti vienoje byloje, neperduodamas ieškovės prašymo dėl bylų sujungimo spręsti teismo pirmininkui, pirmininko pavaduotojui arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.

6. Atsakovas L. B. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutarties dalį dėl bylos sustabdymo palikti nepakeistą. Nurodė šiuos argumentus:

6.1. Teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą. Pagrįstai nustatė, jog tarp aptariamų civilinių bylų yra tiesioginis prejudicinis ryšys, todėl yra pagrindas civilinę bylą Nr. e2-6-443/2024 sustabdyti. Kadangi sklypo Nr. 353 pirkimo – pardavimo sutartis ginčijama kitoje byloje, pirmiau turi būti išspręstas sklypo Nr. 353 ploto ir ribų klausimas, bet ne nustatytos ieškovės sklypo Nr. 189 ribos. Ieškovei pirmiausiai reiks įrodyti, jog sklypo Nr. 353 pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta, pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas, o kol tai nebus įrodyta, kiti ieškovės reikalavimai, pareikšti civilinėje byloje Nr. e2-6-443/2024, negalės būti sprendžiami, net jeigu jie ir būtų sujungti su civilinėje byloje Nr. e2-462-829/2024 pareikštais reikalavimais. Teismas nekėlė klausimo dėl byloje pateiktų planų parengusio matininko kvalifikacijos. Byloje pateikti dokumentai leidžia abejoti ieškovės atliktų kadastrinių matavimų atitikimu oficialiems pirminiams sklypo Nr. 189 suformavimo dokumentams, o civilinės bylos Nr. e2-6-443/2024 nagrinėjimas dar nėra užbaigtas. Civilinėje byloje Nr. e2-462-829/2024 ginčijama pirkimo – pardavimo sutartimi sklypas Nr. 353 buvo parduotas konkrečiomis ribomis, pažymėtomis prie šios sutarties pridėtame plane. Tuo atveju, jeigu būtų tenkintas ieškovės reikalavimas dėl sklypo Nr. 353 pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia (visa apimtimi ar dalyje), turės būti iš naujo atlikti sklypo Nr. 189 kadastriniai matavimai, dėl ko pasikeistų ir šio sklypo planai, pagal kuriuos dabar ieškovė prašo nustatyti jos sklypo ribas. Abi bylos gali būti nagrinėjamos savarankiškai, todėl nagrinėjamos bylos sustabdymas niekaip nepažeidžia ieškovės teisės į teisingą teismą. Valstybinės žemės pardavimą reglamentuojančios teisės normomis ir žemės sklypų ribų nustatymą reglamentuojančios teisės normos yra skirtingos, bylas nagrinėjantys teisėjai neturės vertinti ir nustatinėti tas pačias faktines aplinkybes, o tai reiškia, kad šiuo atveju civilinės bylos Nr. e2-6-443/2024 sustabdymas intensyvumo požiūriu yra pateisimas. Ieškovė pati vilkina jos sklypo Nr. 189 ribų nustatyto klausimo išsprendimą, nes nuo 2019 metų pradėtoje civilinėje byloje Nr. e2-6-443/2024 nereiškė reikalavimo dėl sklypo Nr. 353 pirkimo – pardavimo sutarties, su ja susijusių administracinių aktų bei nuosavybės dokumentų pripažinimo negaliojančiais.

6.2. Ieškovės nurodytas teismo pasisakymas vertintinas tik kaip civilinės bylos Nr. e2-6-443/2024 aplinkybės pagal bylos dokumentus akcentavimas, o ne kaip išankstinė nuomonė dėl bylos aplinkybių vertinimo ir ne kaip šališkumas. Teismo nutartys bylų sujungimo klausimais nėra skundžiamos atskiraisiais skundais, nes jos neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, todėl ieškovės atskirojo skundo argumentai dėl bylų sujungimo nenagrinėti, kaip nesantys apeliacinio proceso pagal atskirąjį skundą nagrinėjimo dalykas.

7. Išvadą byloje teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo dėl atskirojo skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CPK 162³ straipsnyje numatyta, kad byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose nustatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose nenustatytais, tačiau kliudančiais teismui nagrinėti bylą iš esmės.

10. Bylos nagrinėjimo sustabdymo institutą reglamentuojančiuose CPK 163 ir 164 straipsniuose įtvirtinti atvejai, kai teismas privalo arba turi teisę sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. CPK 163 straipsnyje yra nustatyti privalomieji bylos sustabdymo pagrindai, vienas jų – teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 163 str. 1 d. 3 p.).

11. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-219/2020; 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-1075/2022). Aplinkybę, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje teismo nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020).

12. Iš pirmosios instancijos teismui pateikto ieškinio civilinėje byloje spręstina, kad ieškovė prašo nustatyti ribas tarp jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio atsakovams, bei įpareigoti atsakovą B. L. M. pašalinti iš jai nuosavybės teise priklausančio sklypo statinius (tvorą ir lauko tualetą).

13. Kitoje Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-462-829/2024 yra ginčijama valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis, Marijampolės apskrities viršininko 2005 m. liepos 22 d. įsakymas Nr. ŽŠ-554 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų įregistravimo“ ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planas, nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai.

14. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį sustabdyti civilinės bylos nagrinėjamą iki bus išnagrinėta ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-462-829/2024, nurodė, kad nagrinėjamose bylose nustatinėjamos tos pačios aplinkybės, susijusios su ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų nustatymu. Teismas sprendė, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir civilinės bylos Nr. e2-462-829/2024 yra tiesioginis ryšys, todėl joje nustatyti faktai apie sklypų ribas gali lemti arba turėti reikšmingos įtakos nagrinėjamos civilinės bylos baigčiai, nes, konstatavus, kad nuginčijus sandorius, atsirastų pagrindas spręsti dėl civilinėje byloje ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumo, planų tikslinimo , ir tuo pačiu sukeliamų teisinių pasekmių.

15. Apeliacinis instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą ir jame nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisiškai nepagrįstą vertinimą, jog civilinės bylos negalima išnagrinėti (negalima nustatyti reikšmingų faktinių aplinkybių civilinėje byloje), kol nebus nustatytos šiai bylai reikšmingos aplinkybės kitoje teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje.

16. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė motyvų ir argumentų, objektyvių kliūčių, trukdančių jam pačiam nustatyti tam tikrus faktus šioje byloje ir nenurodė argumentų, kokios aplinkybės išimtinai galėtų būti nustatytos nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-462-829/2024, kurios lemtų teisingą šios sustabdytos civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatą. Teismas nutartyje nenurodė, kokių faktų, kurie galėtų būti nustatyti tik išnagrinėjus civilinę bylą, įrodomoji, prejudicinė ar privalomoji galia sustabdomoje byloje tokia reikšminga, kad, jų nenustačius, sustabdoma byla negali būti išnagrinėta. Šiuo atveju teismas nemotyvavo, kodėl ir kokie faktai negali būti nustatyti nagrinėjant sustabdytą bylą civilinio proceso tvarka. Vien tai, kad tam tikros civilinei bylai reikšmingos aplinkybės bus nagrinėjamos ir kitoje byloje ir jos bus vertinamos nustatant sandorių sudarymo aplinkybes, nesudaro pagrindo taikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir civilinę bylą stabdyti.

17. Antra, abiejose bylose faktinės aplinkybės tiriamos bei vertinamos vadovaujantis skirtingais įrodinėjimo principais bei tvarka, t. y. vienu atveju, bus sprendžiama dėl sandorių teisėtumo, kitu – dėl sklypų ribų pagal CK 4.45 straipsnio taisykles. Todėl vien tai, kad tam tikra faktinė aplinkybė bus pripažinta įrodyta arba neįrodyta kitoje byloje, savaime neturės tokios pat procesinės reikšmės sustabdytai civilinei bylai, nes abiejose bylose gali būti taikoma ir didesnio tikėtinumo taisyklė, o vertinant faktines aplinkybes, bei darant išvadą, remiamasi CPK 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

18. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su prašymą sustabdyti civilinės bylos procesą pareiškusia šalimi bei pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad gali sutapti abiejose bylose nustatinėtinos kai kurios faktinės aplinkybės, susijusios su sklypų ribomis. Visgi, šiuo konkrečiu atveju, to nepakanka būtent prejudiciniam ir(ar) įrodomajam abiejų bylų teisiniam ryšiui konstatuoti, kuris kliudytų civilinės bylos savarankišką išnagrinėjimą bei faktinių aplinkybių šioje byloje nustatymą ir įvertinimą.

19. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašyme sustabdyti civilinę bylą ir skundžiamoje teismo nutartyje išdėstyti argumentai nepatvirtina, kad tarp dviejų teisme nagrinėjamų civilinių bylų yra tiesioginis teisinis ryšys, t. y. jog teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-462-829/2024 dėl sandorių negaliojimo nustatyti arba nenustatyti faktai savo teisine galia turės įrodomąją ar prejudicinę teisinę reikšmę būsimam teismo sprendimui nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl konstatuotina, kad civilinės bylos sustabdymas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu neatitinka šio privalomojo bylos sustabdymo pagrindo paskirties. Nustačius, kad ginčijami sandoriai yra (ne)galiojantys, tai neeliminuos teismo pareigos sustabdytoje civilinėje byloje įvertinti aplinkybių, susijusių su šalių ginču dėl sklypų ribų, atsižvelgiant į ieškinyje nurodomus pagrindus.

20. Skunde ieškovė taip pat pasisako dėl pirmosios instancijos teismo tariamai neteisėtų veiksmų bei šališkumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie skundo argumentai nėra susiję su skundžiamos nutarties dalyku. Ieškovė, manydama, kad teismas yra šališkas, turi teisę CPK nustatyta tvarka pateikti pareiškimą dėl nušalinimo, kuriame nurodyti aplinkybes, kurios kelia abejones dėl teismo nešališkumo. Atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, kad vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje G. and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje W. v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96).

21. Pažymėtina, kad pagal CPK 136 straipsnio 4 dalį teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

22. Nustačius, jog teisme yra nagrinėjamos dvi vienarūšės civilinės bylos, bylą nagrinėjantis teisėjas turėjo priimti nutartį ir kreiptis į teismo pirmininką ar pirmininko pavaduotoją dėl bylų sujungimo, o jam tokio prašymo netenkinus, tik tuomet spręsti klausimą dėl šios civilinės bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta kita civilinė byla. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 136 straipsnio 4 dalyje bylą nagrinėjančiam teisėjui nesuteikta teisė pačiam spręsti bylų sujungimo/nesujungimo klausimų.

23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos sustabdymo institutą, kiek tai susiję su būtinybe sustabdyti bylos nagrinėjimą, priėmė teisiškai nepagrįstą nutartį – sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-462-829/2024, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovo L. B. M. prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

24. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas spręstinas, bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 93 str., 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo L. B. M. prašymą dėl civilinės bylos Nr. e2-6-443/2024 sustabdymo atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.