- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-19
- Bylos Nr.
- e2A-2593-936/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01104-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Pareiškėjas
- K. B.
- Suinteresuotas asmuo
- D. B., valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras, Kėdainių rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (suinteresuoto asmens) D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. B., valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras, Kėdainių rajono savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja K. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti, kad ji įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teise gyvenamąjį namą, nurodytą 1998 m. spalio 1 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Krakių seniūnijos ūkinėje knygoje Nr. 34, asmens sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
1.1. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja su sutuoktiniu gyvenamajame name gyvena nuo 1998 m. spalio 1 d. Šiam namui adresas nesuteiktas, kadangi nėra jokių išlikusių dokumentų. Nurodo, jog kartu su šeima prižiūri gyvenamąjį namą, jo valdą, moka komunalinius mokesčius, pagal poreikį atlieka einamąjį namo remontą. Pareiškėja nuo 2015 metų naudojasi prie namo esančiu žemės sklypu ir moka mokestį kaip valstybinės žemės naudotoja. Minėtą gyvenamąjį namą 1998 m. pirko už 500 litų iš (duomenys neskelbtini), kuri jau mirusi. Jokių gyvenamojo namo pirkimo faktą patvirtinančių įrodymų neturi, kadangi nesudarė sutarties. Namo statyba yra legali, kadangi namas įrašytas ūkinėse knygose, pažymėtas Kėdainių rajono Šušvės kolūkio centrinės Ažytėnų gyvenvietės plane Nr. 54, nėra išlikusių tik namo dokumentų.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas (toliau – Turto bankas) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė, kad dėl K. B. pareiškimo pagrįstumo būtų sprendžiama teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo turtas buvo privatizuotas įstatymų nustatyta tvarka. Pastebėjo, kad Kauno regioninio valstybės archyvo 2024 m. balandžio 26 d. pažymoje nurodyta, jog 1986-1990 m. Ažytėnų kaimo ūkinėje knygoje, įrašytas G. B. „Sušvės“ kolūkio kolūkietės, ūkis. Kadangi nepateikiami įrodymai, kad pareiškėja buvo gyvenamojo namo statytoja, pagrįstai taikytina viešosios nuosavybės prezumpcija.
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Registrų centras“ (toliau – Registrų centras) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė pašalinti valstybės įmonę „Registrų centras“ iš šios civilinės bylos, o šio prašymo netenkinus – bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant bei sprendimą priimti teismo nuožiūra. Atsiliepime paaiškino, kad nekilnojamojo turto registro duomenimis pastatas ir nuosavybės teisės į juos yra neįregistruoti nekilnojamojo turto registre, nėra nurodytas nekilnojamojo daikto unikalus numeris, taigi, objektas nėra identifikuotas.
4. Suinteresuotas asmuo Kėdainių rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjai įrodžius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytų sąlygų buvimą neprieštarauja dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Pažymėjo, kad gyvenamasis namas nėra įrašytas į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) sąrašą ir statinių pripažinimo bešeimininkiais procedūra nevykdoma, bei minėti nekilnojamieji daiktai Kėdainių rajono savivaldybės administracijos balanse neapskaitomi.
5. Suinteresuotas asmuo D. B. pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti.
6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog, nustačius įgyjamosios senaties taikymo sąlygas, neprieštarauja, kad pareiškėja pagal įgyjamąją senatį įgytų nuosavybės teises į prašomą pastatą. Nurodė, kad nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis siekiamas įsigyti namas, adresu (duomenys neskelbtini) neįregistruotas, o žemės sklypas nesuformuotas. Atkreipė dėmesį, kad, jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu pareiškėjos K. B. pareiškimo netenkino.
7.1. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Kėdainių rajono ,,Šušvės“ kolūkio, centrinės Ažytėnų gyvenvietės plane Nr. 54 pažymėtas individualus gyvenamasis namas, kurį pareiškėja siekia įgyti asmeninės nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu, nėra Registrų centre registruotas. Statinys yra nesuformuotame valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini).
7.2. Teismas sprendė, jog šiuo atveju nėra visų sąlygų, kurioms esant galėtų būti konstatuojamas pareiškėjos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas. Teismas sutiko, jog pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į turtą, t. y. nėra turto savininkė. Nors pareiškėja turtą valdo nuo 1998 m. ir to turto valdymas tęsiasi daugiau nei dešimt metų, tačiau byloje esantys duomenys sudaro pagrindą spręsti, jog turtas, į kurį pareiškėja siekia įgyti nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi, yra valstybės nuosavybė.
7.3. Pažymėjo, jog nekilnojamasis turtas, dėl kurio įgijimo įgyjamosios senaties būdu kreipėsi pareiškėja, VĮ „Registrų centras“ neregistruotas, kadastro duomenys nenustatyti. Pareiškėja ir jos sutuoktinis teigė, jog projekto, statybos leidimo, dokumentų, patvirtinančių žemės sklypo suteikimą gyvenamojo namo statybai, nematė, taigi, jų egzistavimo nepatvirtino, įrodymais nepagrindė, jog turtas privatizuotas.
7.4. Atsižvelgęs į tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kad turtas būtų sukurtas kaip privati nuosavybė, taip pat duomenų, kad valstybinis turtas būtų buvęs privatizuotas įstatymų nustatyta tvarka, atsižvelgęs į jo statybos datą (1978 m.), teismas konstatavo, jog turtas, sukurtas kaip valstybinė nuosavybė, įstatymų nustatyta tvarka privačion nuosavybėn niekada neperėjo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Suinteresuotas asmuo D. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
8.1. Suinteresuotas asmuo teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi jo niekuo nepagrįstu teiginiu apie galimą gyvenamojo namo privatizavimą ir priėmė neteisingą sprendimą. Jokie dokumentai nepatvirtina informacijos apie galimus gyvenamojo namo savininkus.
8.2. (duomenys neskelbtini) šeima apeliantui ir jo sutuoktinei K. B. teigė, jog gyvenamąjį namą įsigijo iš Bendrovės (buvusio kolūkio). Pažymėjo, kad name gyveno įleisti (duomenys neskelbtini), nes jiems sumokėjo 500 Lt sumą. Apeliantas teigia, jog (duomenys neskelbtini) niekada nepateikė jokių nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą pagrindžiančių dokumentų, niekas niekada nereiškė jokių nuosavybės teisių į šį gyvenamąjį namą.
8.3. Pažymi, kad jis kartu su sutuoktine gyvenamajame name gyvena nuo 1998 m. spalio 1 d., šį namą prižiūri ir tvarko.
9. Pareiškėja K. B. atsiliepime į suinteresuoto asmens D. B. apeliacinį skundą nurodė, kad sutinka su apeliaciniu skundu, prašo priimtą sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas sprendimą priėmė niekuo nepagrįstu pareiškėjos vyro D. B. teiginiu apie galimą namo privatizavimą. Informacijos apie namo savininkus jokiais dokumentais negalima patikrinti, ji pati nėra tų dokumentų mačiusi. Taip pat nurodė, jog nuo 1998 m. gyvena šiame name, jį prižiūri ir tvarko.
10. Suinteresuotas asmuo Turto bankas atsiliepime į suinteresuoto asmens D. B. apeliacinį skundą prašė atmesti. Sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų sąlygų įgyjamosios senaties fakto nustatymui. Nurodė, jog pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ginčo turtas buvo privatizuotas įstatymų nustatyta tvarka.
11. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į suinteresuoto asmens D. B. apeliacinį skundą nurodė, jog neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių apelianto teiginį dėl galimo namo privatizavimo, neturi tiesioginio suinteresuotumo dėl apeliaciniame skunde reiškiamo reikalavimo. Pažymėjo, jog bylos išsprendimas neturės įtakos Nacionalinės žemės tarnybos teisėms ir pareigoms, todėl prašė sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus.
12. Suinteresuotas asmuo Kėdainių rajono savivaldybės administracija atsiliepime į suinteresuoto asmens D. B. apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė bei įvertino visus šioje byloje esančius įrodymus, teisingai išaiškino ir nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su pagrindiniu apelianto reiškiamu prašymu, taip pat pagrįstai ir motyvuotai savo sprendime nurodė priežastis, dėl kurių negali būti nustatyta nuosavybės teisė į pareiškime nurodytą nekilnojamojo turto objektą pagal įgyjamąją senatį.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
15. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjos K. B. pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
16. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal 1998 m. spalio mėn. 1 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Krakių seniūnijos ūkinę knygą Nr. 34 asmens sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) D. B. ir K. B. nuo 1998 m. spalio 1 d. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Adresas nesuteiktas, kadangi nėra išlikusių gyvenamojo namo dokumentų. Iš pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto registre neregistruotas, žemės sklypas nesuformuotas. Turtas pažymėtas kaip esamas individualus gyvenamasis namas Kėdainių rajono ,,Šušvės“ kolūkio centrinės Ažytėnų gyvenvietės (400 gyventojų) plane, kuris suderintas 1983-1986 m.
17. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1975 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 217 „Dėl Kėdainių rajono išplanavimo schemos“ bei Krakių apylinkės Ažytėnų ir „Šušvės“ kolūkių 1975 m. lapkričio 29 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimu kolūkiai susijungė į vieną Kėdainių rajono Krakių apylinkės „Šušvės“ kolūkį. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus pažymoje nurodyta, kad patikrinus minėtų kolūkių dokumentų fondus, duomenų (dokumentų) apie nekilnojamojo turto priklausymą ar turimą kolūkių turtą nerasta. 1970-1988 metų Kėdainių rajono Ažytėnų kolūkio, vėliau Kėdainių rajono „Šušvės kolūkio dokumentų fonde yra saugomi tik minėtų kolūkių dokumentai, kurie yra susiję su apmokėjimu už darbą, t. y. atsiskaitymų su darbininkais ir tarnautojais apskaitos knygos, atsiskaitymų pagal darbo apmokėjimą apskaitos knygos, darbuotojų asmens sąskaitų lapeliai.
18. Kauno regioninis valstybės archyvas pateikė atsakymą, jog ieškoti informacijos apie pareiškėjos ir apelianto gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) neturi galimybės, kadangi namo statybos metai, statytojas, buvę savininkai, įsigijimo pagrindas nenurodyti.
19. Pareiškėja K. B. pateiktu pareiškimu siekia įsigyti gyvenamąjį namą pagal įgyjamąją senatį, nurodydama, kad name gyvena, jį valdo ir naudoja kaip savo nuo 1998 m.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
20. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pavyzdžiui, draudimo apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kelti naujus reikalavimus, teikti naujus įrodymus), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui.
21. Nagrinėjamu atveju apeliantas suinteresuotas asmuo D. B. ginčija priimtą teismo sprendimą, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė sprendimą atmesti pareiškimą, remdamasis jo išsakytu ir niekaip nepagrįstu teiginiu apie galimą namo privatizavimą.
22. Su tokiais apelianto teiginiais nėra pagrindo sutikti, kadangi pirmosios instancijos sprendimas yra grindžiamas tuo, kad pareiškėjos ir apelianto kaip sutuoktinių naudojamas gyvenamasis namas yra valstybės nuosavybė, kuri negali būti įgyjama įgyjamosios senaties pagrindu, o gali būti įgyjama tik specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka (privatizuojant). Priešingai nei teigia apeliantas, jo išsakyti paaiškinimai apie galimą ankstesnių namo gyventojų namo privatizavimą nelėmė teismo išvadų.
23. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs į bylą pateiktus duomenis, pagrįstai sprendė, kad turtas buvo sukurtas kaip valstybinė nuosavybė ir įstatymų nustatyta tvarka privačion nuosavybėn niekada neperėjo. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad gyvenamasis namas buvo „Šušvės“ kolūkio gyvenvietėje, kad jis nebuvo sukurtas privačios nuosavybės pagrindu, taigi yra valstybės nuosavybė, apeliaciniu skundu neginčijamos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, neturi pagrindo su tokia pirmosios instancijos išvada nesutikti.
24. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė ir rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, kad iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo tarybinių ūkių sukurti daiktai buvo valstybės nuosavybė. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, buvo pradėtas įgyvendinti privačios nuosavybės teise grindžiamo šalies ūkio (Konstitucijos 46 straipsnis) formavimas, ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas privačion nuosavybėn buvo vykdytas 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymo, taip pat 1991 m. vasario 28 d. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Sistemiškai aiškinant šių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačion nuosavybėn kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei transformuotis į privačiąją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-7-67/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką, 2023 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-916/2023).
25. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.
26. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Draudimas įgyti įgyjamąja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo susidariusia situacija vykstant nuosavybės rūšių ir formų pertvarkymo procesams ir gali būti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybė nėra tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto, nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
27. Kasacinis teismas yra pažymėjęs kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nėra nustatyta, jog įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė tik į tuos daiktus, kurie valstybei ar savivaldybei priklauso nuosavybės teise. Vadinasi, įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į daiktus, kurie valstybei ar savivaldybei priklauso ne tik nuosavybės teise, bet ir kitu teisiniu pagrindu, kuris yra pakankamas pripažinti, kad valstybė arba savivaldybė turi daugiausia teisių į daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant klausimą dėl turto priklausymo, būtina aiškintis turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas. Jeigu turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi būti laikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018, 23 punktas).
28. Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, jog nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. jais nesirūpina, jų neprižiūri, neregistruoja į juos savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-916/2023).
29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir pirmiau paminėtą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir apeliacinio skundo argumentas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl turto kaip valstybės nuosavybės negalimumo įgyti pagal įgyjamąją senatį ir priėmė teisėtą sprendimą.
Dėl bylos baigties
30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė teisės aktus, susijusius su ginčo dalyku, ir teismų praktiką, todėl atmesdamas pareiškėjos pareiškimą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Palikti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą nepakeistą.