Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „General Financing“ (išieškotojos) pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstoliui N. A., skolininkui D. B., skolininko sutuoktinei L. B. dėl skolininko turto dalies bendrame turte nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, jog antstolio N. A. kontoroje pareiškėjos UAB „General Financing“ naudai vykdomas išieškojimas pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-889-347/2015 dėl 4 976,95 Eur skolos bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų iš skolininko D. B.. Iki kreipimosi į teismą dienos skolininkas savo prievolės nėra įvykdęs, bendras vykdomajame dokumente nurodytos išieškoti iš skolininko negrąžintos skolos likutis – 4 856,95 Eur ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Skolininkui vengiant įvykdyti prievolę, antstolis nustatė, kad skolininkas yra susituokęs su L. B., todėl 2017 m. sausio 11 d. patvarkymu V/DOK-20897 pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Antstolis 2017 m. sausio 11 d. turto arešto aktu Nr. 1776 areštavo nekilnojamąjį turtą – 52,77 kv. m gyvenamąjį butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį skolininkui ir jo sutuoktinei L. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Patvarkymu Nr. V/TA-DU-5185 taip pat areštavo skolininko turtines teises į 1/2 dalį sutuoktinės pajamų, sutuoktinės darbovietei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė išskaityti sumas iš sutuoktinės darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų. Nurodymu Nr. V/TA-BS-29362 nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą nurodė nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš visų sutuoktinei priklausančių sąskaitų 5 974,33 Eur sumai, paliekant teisę disponuoti 143,59 Eur suma per mėnesį. Antstolis taip pat areštavo skolininko sutuoktinės vardu registruotą transporto priemonę, lėšas sąskaitoje bei gaunama pajamas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojo reikalavimu teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). Vykdymo proceso normos taip pat nustato, kad išieškojimas iš fizinio asmens nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis N. A., pareiškėjos UAB „General Financing“ naudai vykdo Kėdainių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-889-347/2015 dėl 4 976,95 Eur skolos bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko D. B.. Antstolis areštavo turtą, kuris yra skolininko bendra su kitais asmenimis nuosavybė, t. y. 52,77 kv. m. ploto butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei lėšas, 1/2 dalį lėšų, esančių areštuotose sąskaitose ir 1/2 dalį sutuoktinės pajamų.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas: įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinių veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno iš jų darbinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos ir kt. išmokos CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktai), todėl išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Skiriamas pagal įstatymus ir pagal sutartis nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.81 straipsnio 1 dalis). Įstatymas vedybų sutartį apibrėžia kaip sutuoktinių susitarimą, nustatantį jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (CK 3.101 straipsnis).

Suinteresuotas asmuo L. B. nurodė, kad jie kartu su sutuoktiniu D. B. nėra įvykdę buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties įsipareigojimų, todėl nuosavybės teisė į butą iki šios dienos priklauso trečiajam asmeniui A. U..

Sutiktina su pareiškėja, kad vertinant nuosavybės teisę į butą, reikia analizuoti tikrąją šalių valią, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Nors tarp sutuoktinių ir buto savininkės buvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis, kurios 6.2. punkte numatyta, jog nuosavybės teisė į butą pereis, sutuoktiniams visiškai atsiskaičius pagal sudarytą sutartį, tačiau tos pačios sutarties 12.1. punkte įtvirtinta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pereina nuo daikto perdavimo momento. Taigi, nors viešajame registre nuosavybės teisių turėtojas yra nurodyta A. U., tačiau tikrieji šalių ketinimai, sudarant sutartį, buvo – sutuoktinių siekis įgyti nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, o buto savininkės – gauti sutartyje sulygtą sumą. Šią tikrąją šalių valią patvirtina sutarties V dalyje įtvirtinta nuostata, kad pirkėjams neatsiskaičius bei nesumokėjus visos daikto sumos iki 2017 m. lapkričio 20 d., jie privalės sumokėti 0,05 proc. delspinigius, taip pat 6.10. punkte numatyta pirkėjų prievolė sumokėti palūkanas. Be kita ko, toje pačioje sutarties dalyje yra įtvirtinta pardavėjo teisė nustatyti papildomą terminą sumokėti laiku nesumokėtą sumą, ir tik kaip ultima ratio priemonė, per papildomą terminą neįvykdžius prievolės sumokėti, nurodyta pardavėjo teisė reikalauti notariškai nutraukti sudarytą sutartį. Taigi, remiantis lingvistiniu sutarties sąlygų aiškinimu, darytina išvada, kad sutuoktiniai visgi turėjo tikslą įgyti nuosavybės teisę į butą iš karto po to, kai buto savininkė butą perduos sutuoktinių valdymui bei naudojimui, nepaisant to, kad sutartyje buvo sulygta dėl nuosavybės teisės perėjimo sumokėjus visas įmokas už butą.

Nekilnojamojo turto registro išraše buto nuosavybės teisės priklausymas trečiajam asmeniui vertintinas kaip trečiojo asmens teisių apsauga, sutuoktiniams neįvykdžius sutarties, nuosavybės teisė į butą išliktų trečiajam asmeniui, tačiau negalima teigti, kad buto areštas pažeidė būtent trečiojo asmens teises. Taigi, faktiškai nuosavybės teisė yra perėjusi sutuoktiniams, nepaisant viešame registre matomo įrašo dėl trečiojo asmens nuosavybės į butą.

Tarp šalių sutartis buvo sudaryta 2013 m. lapkričio 20 d., o jos įvykdymo terminas numatytas 2017 m. lapkričio 20 d., taigi, tinkamai vykdant sutartį bei laiku mokant sulygtą sumą trečiajam asmeniui, nuosavybės teisė pagal sutarties 6.2. punktą, sutuoktiniams pereis jau 2017 m. lapkričio 20 d. Remiantis sutarties V dalimi, sutuoktiniai kas mėnesį privalėjo į trečiojo asmens sąskaitą mokėti po 231,70 Eur (800 Lt), taigi, darytina išvada, kad pagrindinė pinigų dalis už butą šio ginčo metu faktiškai jau yra sumokėta, o iki sutartyje numatyto termino liko padengti tik 1 853,57 Eur sumą. Nepaisant Nekilnojamojo turto registre nurodytos informacijos, faktiškai buto nuosavybė yra perėjusi sutuoktiniams, o formalus nuosavybės teisės vertinimas tik pagal viešame registre nurodytą informaciją, iš esmės apsunkintų ar netgi padarytų neįmanomą išieškojimą iš skolininko bei pažeistų kreditoriaus teises. Taip pat pažymėtina ir tai, kad sutuoktiniai mokėjo visus mokesčius, kaip turto savininkai, kas tik patvirtina nuosavybės faktą. Taip pat pažymėtina ir tai, kad sutuoktiniai mokėjo visus mokesčius, kaip turto savininkai, kas tik patvirtina nuosavybės faktą.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutuoktiniai sudarė buto pirkimo-pardavimo sutartį santuokos metu, už butą yra sumokėta didžioji mokėtinos sumos dalis. Todėl konstatuotina, kad skolininkui D. B. bendroje jungtinėje su jo sutuoktine L. B. nuosavybėje, priklauso 1/2 (pusė) 52,77 kv. m. ploto buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo L. B. nurodė, kad teismas šiuo atveju turi nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į tai, kad 2008 m. sutuoktiniams gimė sūnus, kuris šiuo metu gyvena su pareiškėja bute, nuo 2015 m. sutuoktiniai gyvena atskirai, skolininkas neskiria piniginių lėšų šeimai, sūnui, pareiškėja moka su butu susijusius komunalinius mokesčius bei piniginius įnašus trečiajam asmeniui.

Remiantis CK 3.123 straipsnio 1 dalimi, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Vienas iš argumentų, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo lygių dalių principo, yra nepilnametis sutuoktinių sūnus, kuris gyvena su pareiškėja. Remiantis formuojama teismų praktika, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad nuo 2015 m. ji ir jos sutuoktinis gyvena atskirai. Suinteresuoto asmens L. B. teigimu, ji liko gyventi su sūnumi bute, o sutuoktinis emigravo į Jungtinę Karalystę, kur šiuo metu gyvena ir dirba. L. B. viena pati išlaiko butą, moka už komunalinius mokesčius, moka piniginius įnašus A. U. pagal sutartį. Nuo 2015 m. sutuoktinis neskiria piniginių lėšų šeimai, sūnaus išlaikymui. L. B. kreipėsi į advokatę, jog būtų pradėtas procesas dėl santuokos nutraukimo tarp jos ir sutuoktinio.

Atkreiptinas dėmesys, kad L. B. nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų įstatyme nurodytas aplinkybes, jos pateikti išrašai, iš kurių matyti komunalinių mokesčių mokėjimas už butą, negali būti vertinamas kaip pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi pareiškėja moka iš darbo užmokesčio, laikytino bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta kitaip. L. B. nepateikė duomenų, jog įmokos už butą, komunalines paslaugas būtų dengiamos vien tik iš jos iki santuokos įgytų asmeninių lėšų. Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės yra laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, taigi, L. B., nors ir mokėdama iš savo darbo užmokesčio už komunalines paslaugas, naudoja bendrą sutuoktinių jungtinę nuosavybę, taigi, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo.

Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nukrypimas nuo lygių dalių principo iš esmės pažeistų skolininko, o taip pat ir kreditoriaus teises, siekiant išieškoti skolą.

Be kita ko, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas. apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-421/2016; 2014 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; ir kt.). Iš pareiškėjos pateiktų duomenų negalima daryti pagrįstos išvados, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, kai buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta sutuoktiniams esant santuokoje bei nėra vienareikšmiškų įrodymų, kurie patvirtintų vienos pareiškėjos siekį bei tikslą įgyti butą asmeninėn nuosavybėn, bei šiam tikslui dedant maksimalias pastangas. Taigi, nukrypimas nuo lygių dalių principo, nesant tam argumentuotų aplinkybių, nėra galimas.

CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Sudarant vartojimo kredito sutartį, pareiškėjai ir skolininkui esant santuokoje, preziumuojama, kad yra pareiškėjos sutikimas, o imamas kreditas yra imamas šeimos, o ne asmeninių poreikių tenkinimui. Pažymėtina, kad situacijos nežinojimas apie skolininko vardu sudarytus sandorius santuokos metu, negali būti prilyginamas kaip kredito ėmimas skolininko asmeniniams poreikiams, tuo labiau, kad tuo laikotarpiu (2013 m.) sutuoktiniai augino sūnų, tik buvo sudarę santuoką, be kita ko, buvo sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis.

Byloje nėra duomenų, kad skolininkas turi asmeninio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas skolos išieškojimas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad būtų buvę sudarytos vedybų ar povedybinė sutartys, kad būtų įregistruoti turto padalijimo faktai, kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų teisinis turto režimas būtų nustatytas pagal CK 3.101–3.108 straipsnių nuostatas ar kad santuoka yra nutraukta. Teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis, nustatyta, kad L. B. dėl santuokos su skolininku D. B. nutraukimo į teismą iki šios dienos nebuvo kreipusis.

Teismas konstatuoja, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant pajamas iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendus, pensijas, pašalpas bei kitokias išmokas, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Kadangi bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato CK trečiosios knygos normos (CK 4.92 straipsnio 1 dalis). CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją.

Byloje nesant duomenų, kurie paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje ir 4.73 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, teismas sprendžia, kad skolininkui D. B. priklauso 1/2 dalis šio turto, pajamų, įskaitant pajamas iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendus, pensijas, pašalpas bei kitokias išmokas, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, jog pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Prašymai dėl sutuoktinio turto dalies nustatymo ir kiti tokio pobūdžio prašymai nagrinėjami civilinio proceso kodekso ypatingąja teisena XXXIX skyriaus nustatyta tvarka (CPK 442 straipsnio 14 punktas). Nesant byloje priešingo suinteresuotumo, t. y. pareiškėjai UAB „General Financing“ kreipiantis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos UAB „General Financing“ pareiškimą tenkinti.

Nustatyti skolininko D. B. turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine L. B., dalį: nustatyti, kad skolininkui D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis sutuoktinės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) turto, gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijos, pašalpos bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.