Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovų A. C. T., A. V. C., I. C. L. V., J. L. F. L., J. L. S. V., J. B. F., L. M. B. C., R. G. R., R. N. L., R. O. M., A. M., E. C., E. N., F. M., G. B., M. A., O. B., R. C., R. N., R. C., S. C., S. L., V. Q., E. R. G., A. M. E. A., A. A., E. S., A. M., C. O., A. P., M. P., G. S., A. V., S. C., F. G., L. F. M., F. S., A. R., R. F., D. F., G. G., A. P., A. d. C., G. G., D. A., N. L. R., R. P., A. R., R. N., S. C., G. F., M. D. B., L. S., M. G., R. M. G., L. G., F. B., F. M., V. G., S. R., F. P., S. M. ir S. P. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „epayblock“, M. K., L. J. R., J. M. S., T. A. J. ir M. K. W. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovai A. C. T., A. V. C., I. C. L. V., J. L. F. L., J. L. S. V., J. B. F., L. M. B. C., R. G. R., R. N. L., R. O. M., A. M., E. C., E. N., F. M., G. B., M. A., O. B., R. C., R. N., R. C., S. C., S. L., V. Q., E. R. G., A. M. E. A., A. A., E. S., A. M., C. O., A. P., M. P., G. S., A. V., S. C., F. G., L. F. M., F. S., A. R., R. F., D. F., G. G., A. P., A. d. C., G. G., D. A., N. L. R., R. P., A. R., R. N., S. C., G. F., M. D. B., L. S., M. G., R. M. G., L. G., F. B., F. M., V. G., S. R., F. P., S. M. ir S. P. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „epayblock“ (toliau – atsakovė, bendrovė, epayblock), M. K., L. J. R., J. M. S., T. A. J. ir M. K. W. (toliau – atsakovai), prašydami priteisti ieškovams solidariai iš atsakovės BUAB „epayblock“ ir ieškinyje nurodytų kitų atsakovų 1 284 936 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

Prašymas netenkinamas.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

4. Spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas preliminariai įvertina ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Pažymėtina, kad preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1502-178/2018). Taigi, pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu.

5. Iš pareikšto ieškinio matyti, kad akivaizdžių duomenų, jog pagal jame nurodytus faktinius ir teisinius motyvus bei pateiktus juos pagrindžiančius dokumentus, patvirtinančius materialiųjų teisinių reikalavimų pagrįstumą, ieškinys negalėtų būti net tikėtinai pagrįstu, nėra. Atsižvelgiant į tai, kad preliminariai pareikšto ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, spręstina, kad ši sąlyga – ieškinio reikalavimų pagrįstumas pagal prima facie doktriną – yra nustatyta. Atkreiptinas dėmesys, jog nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016).

6. Teismas pažymi, kad vien nustatyta aplinkybė, jog ieškinys prima facie (tikėtinai) yra pagrįstas, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje, susijusioje su antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nustatymu, pažymėta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-914-516/2018). Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti nėra pagrindas varžyti kito asmens teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016). Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019; 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą.

7. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).

8. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra savaime preziumuojamas faktas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1333-943/2018). Atsižvelgiant į tai, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikusi šalis kartu turi pateikti ir įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų savo turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar panašiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-386-464/2020).

9. Ieškovai atsakovų nesąžiningumą šiuo atveju grindžia tuo, kad atsakovės BUAB „epayblock“ bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, o didžiausias epayblock kreditorius BIB SEED CAPITAL S. A. yra kartu ir epayblock akcininkas, todėl, kaip nurodyta ieškinyje, bankroto procesas ir yra vykdomas iš esmės akcininko, siekiančio išvengti epayblock atsakomybės, interesais. Ieškovai taip pat pažymi, kad dalis epayblock kreditorių net nebuvo tinkamai informuoti ir, tikėtina, iki šiol net nežino apie epayblock bankroto procesą. Ieškovų teigimu, atsakovė epayblock yra per se nesąžininga ir būtent dėl sistemingo teisės aktų pažeidinėjimo epayblock buvo panaikinta elektroninių pinigų įstaigos licencija.

10. Pažymėtina, kad ieškovai, nurodydami paminėtas aplinkybes, nepateikė jokių konkrečių duomenų apie atsakovų jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kuriais būtų siekiama paslėpti turimą turtą, perleisti jį kitiems asmenims ar apsunkinti ir dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 178 straipsnis). Vien aplinkybė, kad bankroto procesas yra vykdomas ne teismo tvarka, pati savaime nėra pakankama pripažinti, kad atsakovų elgesys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste yra nesąžiningas. Ieškovai kartu su ieškiniu pateikė Lietuvos banko pranešimą, kuriame nurodyta, jog Lietuvos banko valdyba už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus panaikino UAB „epayblock“ elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Vis dėlto, kaip matyti iš pateikto pranešimo, licencija atsakovei buvo panaikinta nustačius, kad įstaiga netinkamai nustatė ir aplaidžiai vertino klientų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikas, t. y. klientų tapatybė buvo nustatoma nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, padidintos rizikos klientams nebuvo taikomos būtinos papildomos sustiprintos tapatybės nustatymo priemonės, įstaiga nesiėmė pakankamų priemonių nustatyti dalykinių santykių tikslą bei pobūdį, išsiaiškinti tikrąją kliento veiklą, netikrino tokios informacijos patikimuose ir nepriklausomuose šaltiniuose, nevykdė klientų operacijų stebėsenos, vidaus kontrolės procedūros buvo formalios ir neužtikrino, kad atitikties funkcija būtų nepriklausoma nuo verslo interesų, o įstaigos darbuotojai, atsakingi už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, neturėjo reikiamos kvalifikacijos ir nebuvo tinkamai parengti šiam darbui. Šios aplinkybės, nors ir atskleidžia atsakovės epayblock padarytus pažeidimus nesilaikant įstaigos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, visgi nepatvirtina atsakovės siekio paslėpti turtą ar kitokiais būdais apsunkinti teismo sprendimo šioje byloje įvykdymą. Taigi, byloje nesant jokių konkrečių nurodytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą pagrindžiančių įrodymų, vertintina, kad ieškovai pareigos įrodyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, neįvykdė.

11. Išdėstytų motyvų kontekste pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog ieškinys prima facie (tikėtinai) yra pagrįstas, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovams nepateikus teismui konkrečių duomenų apie atsakovų atliktus veiksmus arba jų ketinimus imtis priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį ir tai vėliau apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo atveju yra netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12, 144, 178, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

ieškovų A. C. T., A. V. C., I. C. L. V., J. L. F. L., J. L. S. V., J. B. F., L. M. B. C., R. G. R., R. N. L., R. O. M., A. M., E. C., E. N., F. M., G. B., M. A., O. B., R. C., R. N., R. C., S. C., S. L., V. Q., E. R. G., A. M. E. A., A. A., E. S., A. M., C. O., A. P., M. P., G. S., A. V., S. C., F. G., L. F. M., F. S., A. R., R. F., D. F., G. G., A. P., A. d. C., G. G., D. A., N. L. R., R. P., A. R., R. N., S. C., G. F., M. D. B., L. S., M. G., R. M. G., L. G., F. B., F. M., V. G., S. R., F. P., S. M. ir S. P. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „epayblock“, M. K., L. J. R., J. M. S., T. A. J. ir M. K. W. netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.