Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-623-897/2020

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-12-31
Bylos Nr.: e2-623-897/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-11425-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lina Tamulevičienė
Ieškovas: L. R.
Atsakovas: M. R.
Advokatai: Rasa Aurelija Kučinskaitė, Renata Narbutienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-623-897/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11425-2019-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.1.;3.2.3.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Tamulevičienė,sekretoriaujant Lilijai Miftachovai,vertėjaujant Irinai Pikčilingienei,dalyvaujant ieškovei L. R.,ieškovės atstovei advokatei Renatai Narbutienei,atsakovui M. R.,atsakovo atstovei advokatei Rasai Aurelijai Kučinskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui M. R. dėl teismo leidimo išvykti su nepilnamečiais vaikais nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini) išdavimo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo vaikams išvykus su motina nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini) ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir pagal atsakovo M. R. priešieškinį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo teismo: 1) leisti ieškovei L. R. išvežti nepilnametį vaiką – sūnų M. R., gimusį (duomenys neskelbtini), nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę - (duomenys neskelbtini); 2) pakeisti (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl atsakovo M. R. bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. R. ir M. R. tvarkos nustatymo ir nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, ieškovei išvykus su sūnumi nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini): 1. Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi vieną mėnesį moksleivių vasaros atostogų metu, bendravimo laiką iš anksto, ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 1 dienos, suderinęs su vaikų motina, atsižvelgiant į vaiko lankomų ugdymo įstaigų atostogų grafiką. Tėvui nesuderinus su motina moksleivių vasaros atostogų grafiko iki kiekvienų metų balandžio 1 d., laikoma, kad tėvas atsisako nuo bendravimo su vaiku šių atostogų metu ir šis laikas nėra kompensuojamas; 2. Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi vaiko lankomų ugdymo įstaigų kiekvienų atostogų, išskyrus moksleivių vasaros atostogas, laikotarpiais, konkretų bendravimo laiką ir trukmę suderinęs su vaiko motina ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki numatomų atostogų pradžios, tačiau šalys susitaria, kad tokių atostogų trukmė yra ne ilgesnė nei 1 (viena) savaitė ir negali būti ilgesnė nei vaiko lankomų ugdymo įstaigų atostogų grafike numatyta konkrečių atostogų laikotarpio trukmė. Tėvui nesuderinus su motina vaiko atostogų grafiko šiame punkte nustatyta tvarka, laikoma, kad tėvas atsisako nuo bendravimo su sūnumi šių atostogų metu ir šis laikas nėra kompensuojamas; 3. Vaiko tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi, atvykdamas į (duomenys neskelbtini), iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki planuojamo bendravimo su sūnumi dienos raštu (sms žinutėmis) pranešęs ir suderinęs su vaikų motina konkrečią bendravimo su vaiku pradžios datą, trukmę ir vietą. Bendravimo su sūnumi metu tėvas privalo užtikrinti vaiko lankomų ugdymo įstaigų bei neformaliojo ugdymo veiklų lankymą. Tėvas, atvykęs bendrauti su sūnumi į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), darbo dienomis bendrauja su sūnumi po jo formaliojo ir neformaliojo ugdymo užsiėmimų darbo dienomis grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą nuo 19.15 val. iki 19.30 val. (duomenys neskelbtini) laiku, o savaitgaliais vaiką paimdamas iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžindamas sekmadienį nuo 18.45 val. iki 19.00 val. (duomenys neskelbtini) laiku į gyvenamąją vietą; 4. Motinai išvykus su vaiku nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini), tėvas, atsižvelgdamas į sūnaus užimtumą ugdymo bei lavinimo įstaigose, vaiko pageidavimus, sveikatos būklę bei amžių, gali dvi darbo dienas per savaitę ir vieną savaitgalio dieną su sūnumi bendrauti naudojant „Skype“ arba kitokią nuotolinio ryšio programą ne ilgiau kaip trisdešimt minučių per parą. Šis bendravimas turi vykti ne vėliau kaip iki kiekvienos darbo dienos 20 valandos (duomenys neskelbtini) laiku. Bendravimas naudojant „Skype“ programą nevyksta motinos su sūnumi praleidžiamais atostogų laikotarpiais. Apie ketinimą bendrauti su sūnumi šiame punkte nurodytomis dienomis tėvas raštu (SMS žinute) praneša vaiko motinai ne vėliau kaip iki kiekvienos dienos 15 valandos. Motina privalo į kiekvieną gautą tėvo prašymą ne vėliau kaip per 1 valandą atsakyti raštu (SMS žinute) nurodant laiką, kuriuo bus įjungtas „Skype“ arba kitas nuotolinis ryšys. Vaikų tėvas turi teisę susisiekti su sūnumi, skambinant tiesiogiai vaikui į jo naudojamus mobiliuosius telefonus; 5. Vaiko tėvui nepasinaudojus numatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi atostogų ir švenčių laikotarpiais, tiek vaikui būnant Lietuvoje, tiek (duomenys neskelbtini), bendravimo laikas nekompensuojamas, išskyrus atvejus, kai vaiko tėvai tarpusavyje susitaria dėl bendravimo laiko kompensavimo. Apie ketinimą nepasinaudoti numatyta bendravimo tvarka atostogų laikotarpiais vaiko tėvas įsipareigoja informuoti vaiko motiną prieš dvi savaites iki numatomų tėvo atostogų su vaiku pradžios; 6. Vaiko motina informuoja vaiko tėvą apie konkrečių sūnaus lankomų ugdymo įstaigų atostogų grafiką/grafikus ne vėliau kaip per dvi savaites nuo konkrečių ugdymo įstaigų lankymo pradžios; 7. Sūnaus kelionės išlaidas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą ir atgal į (duomenys neskelbtini) apmoka vaikų motina; 3) pakeisti (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui M. R. priteisimo, padidinant nepilnamečiam sūnui mokamo išlaikymo dydį ir nuo ieškinio padavimo teismui dienos iš atsakovo M. R. priteisti nepilnamečiui sūnui M. R. išlaikymą mokamą po 250 EUR kas mėnesį iki jo pilnametystės. Ieškovę L. R. paskirti nepilnamečio vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindais. Priteistą išlaikymą indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 4) iš atsakovo M. R. priteisti ieškovei L. R. bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Ieškovė nurodo, kad nori su nepilnamečiu sūnumi išvykti nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini), kadangi ilgą laiką artimai bendrauja su savo gyvenimo partneriu A. R., kuris iš Lietuvos yra emigravęs į (duomenys neskelbtini). Ieškovė su vaikais praleidžia atostogas (duomenys neskelbtini), kur šeima nuomojasi trijų kambarių gyvenamąjį būstą - apartamentus (duomenys neskelbtini) mieste ((duomenys neskelbtini)). Vaikui tai yra pažįstama aplinka, kadangi kiekvienais metais šeima vyksta į (duomenys neskelbtini). Sūnus galės mokytis netoli (duomenys neskelbtini) esančioje mokykloje K. G., ieškovė ketina dirbti pagal turimą profesiją virėja individualios veiklos pagrindu. Prognazuojamos ieškovės pajamos per mėnesį apie 1700 Eur. Ieškovės draugas A. R. dirba (duomenys neskelbtini) valstybei priklausančioje energetikos įmonėje “H. K.” inžinieriumi, jo gaunamos pajamos sudaro 3000 Eur per mėnesį. M. R. jau kurį laiką nuosekliai ruošiamas vykti į (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) kalbą (duomenys neskelbtini), įsisavinti (duomenys neskelbtini) kalbos žinias padeda ir mamos draugas A. R.. Tėvo ir vaiko bendravimo negalima pavadinti maksimaliu, atsakovas sūnui paskambina vis rečiau, vieną kartą per mėnesį, tėvas ne visada laiku pasveikina vaiką su gimtadieniu, vėluoja į susitikimus, po susitikimų vaikas jaučiasi nelaimingas, skundžiasi, kad su tėvu sudėtinga bendrauti, nes tėvas išreiškia aiškų savo priešiškumą, nevengdamas įžeidinėti vaiko mamą. Į tokį elgesį ypatingai jautriai reaguoja vyresnioji dukra G. R.. Tėvas nepaiso vaiko interesų. Ieškovė ketindama išvykti į užsienio valstybę, (duomenys neskelbtini), nuolatiniam gyvenimui su vaiku, siekia pagerinti vaiko gyvenimo sąlygas bei jį tinkamai materialiai aprūpinti, užtikrinti geresnę vaiko gyvenimo kokybę, nepažeisdama jo tėvo interesų. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) vaikui aplinka jau yra pažįstama, ten jis turi draugų. Sūnus yra išreiškęs norą gyventi su motina, kad ir kur bebūtų jos nuolatinė gyvenamoji vieta. Siekiant užtikrinti atsakovo bendravimą su nepilnamečiu vaiku, nustatytina ieškovės siūloma bendravimo tvarka, taip nebus padaryta žala nepilnamečio vaiko ir tėvo tarpusavio ryšiui.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime į atsakovo priešieškinį nurodė, kad su atsakovo priešieškiniu nesutinka, palaiko ieškinio reikalavimus. Ieškovė, prieštaraudama atsakovui, pažymėjo, kad niekada nėra vaikų nuteikinėjusi dėl jų bendravimo su tėvu, priešingai, visada vaikų ir tėvo bendravimą skatindavo bei palaikydavo. Atsakovo bendravimas su vaikais niekada nebuvo ribojamas. Pats atsakovas savo elgesiu nulėmė situaciją, kad vaikų ir jo ryšys yra atšalęs, kadangi tėvas negeba atliepti vaikų emocinių poreikių, kurie vaikams yra ypač svarbūs. Tėvas visada būdavo kviečiamas į su vaikais susijusias šventes, tačiau atvykęs visada atrodydavo nepatenkintas ir suirzęs. Atsakovas nėra ieškovės ir jos gyvenimo draugo A. R. santykių ekspertas, kad apie juos daryti vienokias ar kitokias išvadas. Ieškovės ir vaikų ryšys su A. R. yra labai stiprus. Atsakovas niekada nedėjo pastangų išlaikyti ryšį su dukra ir sūnumi, priešingai griovė ir toliau griauna savo ir vaikų santykius. Būtent ieškovė ir jos gyvenimo draugas sprendžia visas kasdienias problemas, tarp jų ir vaikų išlaikymo, kadangi tėvo teikiamas išlaikymas yra itin mažas, o pats jis jau daugelį metų iki šio ieškinio padavimo teismui nesusiprato jo padidinti vaikams. Ieškovė po santuokos nutraukimo kiekvieną kartą bendraudama su atsakovu patirdavo moralinį smurtą, dėl to ir neprašė iš jo jokios pagalbos ar pinigų. Akcentavo, kad tėvas visiškai nesidomi vaikų gyvenimu, jų pasiekimais, nežino su kuo vaikai bendrauja ir kokia aplinka juos apsupa. Ieškovės darbas sekretore įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ būtų laikinas, kol ieškovė išmoks (duomenys neskelbtini) kalbą. Ieškovė 11 metų yra dirbusi banke, turi patirtį bei įgūdžius dirbti su dokumentais, gerai kalba anglų ir rusų kalbomis. Išmokusi (duomenys neskelbtini) kalbą, ji galės įsidarbinti jos itin mėgiamoje ir žinomoje maisto gaminimo srityje, praktikuotis šioje sferoje ir įgyti naujų žinių apie šios šalies maitinimo kultūrą. (duomenys neskelbtini), kaip ir visame pasaulyje, yra labai populiaru gyventi nuomojamame bute ar name, vėliau ieškovė su gyvenimo draugu ketina įsigyti nuosavą būstą. Pažymėjo, jog tėvo ir vaikų jokio ilgesnio bendravimo iki ieškinio padavimo teismui nėra buvę, atsakovas matydavosi su vaikais retai, daugiau nei metus vaikai nėra nakvoję pas tėvą. Atsakovas niekada nesikreipė į teismą, kad būtų pakeista nustatyta bendravimo tvarka, kadangi niekada maksimaliai su vaikais nebendraudavo.

Teismo posėdžio metu ieškovė L. R. ieškinį palaikė ir prašė tenkinti pilna apimtimi. Papildomai paaiškino, kad su nauju draugu ir vaikais nori kurti gyvenimą (duomenys neskelbtini). Prašė buvusio vyro leisti išvykti jai su vaikais į (duomenys neskelbtini), bet jis nesutiko. Nori ir toliau vaikais rūpintis, todėl nepalieka jų nei močiutėms, nei kitiems asmenims, nori į (duomenys neskelbtini) išvažiuoti kartu su vaikais. Vaikų ryšys su nauju draugu yra geras, nes jau šešti metai pažįstami, kartu keliauja, kartu leidžia laiką. Dėl išlaikymo ginčo nebėra, ji sutinka pasirašyti šioje dalyje taikos sutartį. Dukra yra pilnametė, o sūnui ji ne tik nedraudžia, bet ir ragina bendrauti su tėvu, tą ketina ir toliau palaikyti. Šiuo metu ryšio priemonės leidžia palaikyti ryšį ir bendrauti iš bent kurios pasaulio valstybės. Vaikai pas biologinį tėvą savaitgaliais nesiveržia. Per metus iki karantino du tris kartus organizuodavo atostogas su nauju draugu ir vaikais. Keliaudavo ne tik į (duomenys neskelbtini), bet ir į Vokietiją, Šveicariją, Italiją važiavo. Naujas draugas (A. R.) dirba inžinieriumi didelėje kompanijoje, turi būstą, gauna stabilų atlyginimą, yra paaukštintas pareigose. A. R. yra buvęs klasiokas, bet mokyklos laikais didelių jausmų vienas kitam nepuoselėjo. Kai jau buvo porą metų išsiskyrusi, per klasės susitikimą susitiko ir pradėjo bendrauti. Ryšys abiejų yra tvirtas, nes jau galėjo išsiskirti, ypač kai vienas yra vienoje valstybėje, o kitas - kitoje. Jie planuoja tuoktis ir susilaukti bendrų vaikų. Savo vaikų A. R. neturi, todėl galvoja dar turėti bendrus vaikus. Vieta (duomenys neskelbtini) prie pat pakrantės, vieta rami, nameliai dviejų aukštų, netoli yra mokykla. Kaimynai labai malonūs, bendraujantys žmonės. Mokykla yra labai plataus profilio, vaikus aplinkui visi labai myli. Buvo nuvykę į mokyklą, apžiūrėjo visą teritoriją. Sūnus pusiau angliškai, rusiškai kalbėjosi su tos mokyklos mokiniais, kurie smalsavo, kas jie tokie ir ko atvažiavo. Vaikai ten vakarais būna aikštelėse, todėl labai lengvai ir greitai susibendravo, turi jau draugų ten. Jokių sunkumų (duomenys neskelbtini) nepatyrė ir jų ten nėra, nes visi labai pozityvūs, priima svetimšalius labai svetingai. Vaikai net ir vasaros metu būna užimti užklasinėmis veiklomis. Daug kūrybos ir protinės veiklos būrelių vaikams. Sveikatos problemų (duomenys neskelbtini) neturėjo, bet žino, kad ten sveikatos priežiūra yra labai aukštame lygyje. Arabų tame mieste ((duomenys neskelbtini)) nėra, pavojų taip pat, miestas pakankamai ramus ir saugus. Su atsakovu vaikai bendravo per Viber, kol jie būdavo (duomenys neskelbtini). Vaikai jos prašymu stengiasi bendrauti su tėvu, bet kartas nuo karto jie sugalvoja priežasčių, kad nereikėtų bendrauti su tėvu. Be bendravimo telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis, vasaros laikotarpiu vaikai gali grįžti į Lietuvą, kad pabendrautų ne tik su tėvu, bet ir su seneliais. Per Kalėdas taip pat galima tartis, kad vaikai leistų su tėvu. Neprisimena, kad sūnus būtų atostogavęs su atsakovu, savaitgaliais atsakovo bendravimas su sūnumi būdavo be nakvynių. Atlyginimas - 12000 šegelių, 2800 šegelių būsto nuoma, 400 šegelių komunaliniai mokesčiai. Mokykla yra kelių korpusų, vienas korpusas yra vadinamas demokratijos, kur vaikai būna laisvi ir elgtis gali, kaip nori, jos sūnus eitų į kitą tos mokyklos korpusą, kuris yra progimnazija. Dėstoma (duomenys neskelbtini) kalba, bet iš pradžių derinasi prie vaiko mokamos kalbos. Vaiką į mokyklą vežios automobiliu A., nes jam ta mokykla yra pakeliui. Grįžti iš mokyklos gali ir su A., ir su mokyklos autobusiuku, yra daug maršrutinių autobusų. Būreliai parenkami pagal vaiko norus, kur vaikas norės, ten ir lankys. Šiuo metu vaikas lanko baseiną ir karate. Miestas nuolat labai plečiasi, atsiranda naujų veiklų. Ji pati nori važiuoti gyventi į (duomenys neskelbtini), kurti ten savo gyvenimą. Dukra nori mokytis (duomenys neskelbtini), šiuo metu nėra niekur įstojusi. Ji pati yra virėja, bet per karantiną veikla nutrūko, dabar daugiau dirba su reklamomis. Šiuo metu jai (duomenys neskelbtini) yra surasta sekretorės darbo vieta, o vėliau, patobulinus kalbos įgūdžius, ieškos darbo maitinimo srityje. Be vizos ji (duomenys neskelbtini) gali būti 3 mėnesius, bet jie planuoja tuoktis ir gyventi ten, kaip (duomenys neskelbtini) piliečio žmona. Darbo vizą gauti užtrunka apie du mėnesius. Jie jau planavo Lietuvoje tuoktis, bet jei būtų susituokę – tai labiau būtų kliudę išvykti į I(duomenys neskelbtini), nes vaiko pavardė skirtųsi ir t.t. ir pan., todėl nusprendė Lietuvoje nesituokti. Bendravimo tvarkos nesilaiko nei atsakovas, nei ieškovė. Atsakovas iki jos minties išvykti į (duomenys neskelbtini) nereiškė didelio noro bendrauti su vaiku. Nemato problemos kompensuoti atsakovui bendravimo laiko, jei dėl kokių nors priežasčių bendravimas numatytu laiku neįvyksta. Kai sūnus sulauks pilnametystės, galės rinktis, kur jis norės gyventi. Mokantis aštuntoje klasėje, vaikas gali pasirinkti profesiją ir likti dirbti profesijoje, o ne eiti kariauti.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė advokatė Renata Narbutienė paaiškino, kad ginčo apimtys sumažėjo, nes šalių dukra G. R. sulaukė pilnametystės, o dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo šalys susitarė taikiai, liko išspręsti klausimą dėl leidimo ieškovei su nepilnamečiu šalių sūnumi išvykti nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini). Paskutinius šešerius metus ieškovė bendrauja su buvusiu bendraklasiu (duomenys neskelbtini) gyvenančiu A. R.. Ieškovė su vaikais daug kartų per atostogas buvo išvykusi pas A. R., pastarasis taip pat ne kartą lankėsi Lietuvoje. Gyvenimo sąlygos (duomenys neskelbtini) pas A. R. yra geros, atitinkančios ir ieškovės, ir nepilnamečio šalių sūnaus M. R. interesus. Leidus ieškovei su nepilnamečiu vaiku išvykti į (duomenys neskelbtini), vaiko gyvenimo sąlygos ir ateities perspektyvos pagerėtų. Vaiką su A. R. sieja stiprūs ir geri ryšiai, jis pagarbus, atsakingas, rūpestingas, stabilias ir pakankamai geras pajamas gaunantis asmuo. Vaiko ryšys su tėvu po šalių santuokos nutraukimo silpnėjo, bendravimas buvo minimalus, atsakovas minimaliai domėjosi sūnaus ugdymo procesu ir pan. Patys vaikai teisme patvirtino, kad tarp jų ir tėvo nėra pagarbaus ir artimo ryšio. Kokybiško ir produktyvaus sūnaus ir tėvo bendravimo nėra, pats berniukas patvirtino, kad nenorėtų nuolat gyventi su tėvu. Atsakovo nenoras išleisti vaiką su mama gyventi į (duomenys neskelbtini) neatitinka geriausių vaiko interesų, atsakovas nesutikdamas išleisti sūnaus su motina gyventi į (duomenys neskelbtini) iškelia savo interesus aukščiau už sūnaus, be to, tai panašu į kerštą ieškovei, o ne siekį apsaugoti nepilnamečio sūnaus interesus. Šalių nepilnametis sūnus gerai sutaria su A. R., kuris rūpinasi ne tik vaiko ugdymu, bet ir užklasinėmis veiklomis, berniukas jau turi draugų (duomenys neskelbtini), numatyta mokykla ir popamokiniai užsiėmimai. (duomenys neskelbtini), kaip ir bet kurioje valstybėje, žmonės gyvena ir saugumas ten yra labai gerai užtikrintas. Liudytoja apklausta atsakovo sugyventinė patvirtino, kad atsakovas labai daug dirba, gal net per daug, todėl sūnui dėmesio gali skirti mažiau, dėl ko emocinis ryšys berniuko su tėvu yra silpnas, likti vaikui nuolat gyventi su tėvu Lietuvoje neįmanoma, tai prieštarautų berniuko interesams. Atsakovo argumentas, kad tai yra jo vieninteliai vaikai, todėl jie turi likti prie jo Lietuvoje, neturėtų būti pagrindu atmesti ieškinį. Išvykus ieškovei su sūnumi gyventi į (duomenys neskelbtini), ieškovė siūlo tokią tėvo bendravimo su sūnumi tvarką, kokia apimtimi atsakovas niekada nėra bendravęs sūnui esant Lietuvoje, t.y. tiek daug ir tiek plačiai su sūnumi atsakovas nėra bendravęs. Ieškinys turėtų būti tenkinamas pilna apimtimi ir ieškovės naudai iš atsakovo turėtų būti priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovas priešieškiniu prašo: 1) tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą pakeisti (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam M. R. priteisimo, padidinant nepilnamečiam vaikui mokamo išlaikymo dydį ir iš atsakovo M. R., a/k (duomenys neskelbtini) nuo teismo sprendimo, kuriuo išlaikymo dydis bus pakeistas, įsiteisėjimo dienos priteisti nepilnamečiui sūnui M. R. išlaikymą, mokamą po 250 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; ieškovę L. R. paskirti nepilnamečio vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindais. Priteistą išlaikymą indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 2) ieškovės ieškinio reikalavimus leisti jai išvežti nepilnametį sūnų nuolatiniam gyvenimui į užsienį - (duomenys neskelbtini) valstybę bei pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir nustatyti tėvo bendravimo su sūnumi tvarką ieškovei išvykus su vaikais nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini), atmesti; 3) nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: 1. Tėvas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalius, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 18 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val.; 2. kiekvieną antradienį paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos 18 val. ir sekančios dienos ryte nuvežant jį į mokyklą (išskyrus antradienius vaiko mokyklinių ar vasaros atostogų metu, kuomet atostogaujama su motina); 3. pusę vaikų pavasario, rudens ir žiemos atostogų, konkrečias dienas suderinant su vaiko motina elektroniniu paštu arba sms žinute ne vėliau kaip prieš 3 d. iki vaiko atostogų pradžios; 4. vieną mėnesį vaikų vasaros atostogų metu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, atostogų laiką prieš vieną mėnesį elektroniniu paštu arba sms žinute suderinęs su vaikų motina; 5. sūnaus gimimo dieną nuo 17 iki 18.30 val.; 6. Tėvo dieną - nuo 14 val. iki 17 val., 14 val. paimdamas jį iš gyvenamosios vietos ir 17 val. grąžindamas į gyvenamąją vietą; 7. tėvo gimimo dieną tėvas bendrauja su sūnumi nuo 17 iki 19 val.; 17 val. paimdamas jį iš gyvenamosios vietos ir 19 val. grąžindamas į gyvenamąją vietą; 8. Šventes sūnus leis su motina ir tėvu rotacijos principu: Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas (nuo gruodžio 24 d. 10 val. iki gruodžio 26 d. 21 val.) poriniais metais - su motina, neporiniais - su tėvu; Naujuosius Metus (nuo gruodžio 31 d. 17 val. iki sausio 1 d. 21 val.): neporiniais metais su motina, poriniais - su tėvu; Šv. Velykas - (nuo Šv. Velykų pirmos dienos 17 val. iki Šv. Velykų antros dienos 21 val.): poriniais metais - su motina, neporiniais - su tėvu; kitos valstybinės šventės švenčiamos aukščiau numatyta rotacijos tvarka; 9. Vaikų gimtadienius (kalendorinę jų gimimo dieną) tėvas praleidžia su jais nuo 17 val. iki 20 val., paimant sūnų iš gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą 20 val. 10. Tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvieną dieną, kiek tai leidžia galimybės, bet kokiomis elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu ir kt.), atsižvelgiant į vaiko norus, poreikius ir interesus; 11. sūnui susirgus, tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu vaikas yra, įsipareigoja nedelsiant informuoti kitą; 4) priteisti atsakovui iš ieškovės visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad priešingai nei nurodoma ieškovės ieškinyje, jog atsakovas neduodamas sutikimo ieškovei su vaiku išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę, negalvoja apie vaiko ateitį ir jo galimybes, savo buvusios šeimos narius laiko įkaitais, ribodamas jų judėjimo laisvę, tenkindamas savo asmenines ambicijas ir įgyvendindamas keršto planus prieš buvusią sutuoktinę, būtent nepilnamečio vaiko interesais ir rūpinasi, nes mano, jog vaikų išvežimas nuolatiniam gyvenimui į (duomenys neskelbtini) ieškovės nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis visiškai neatitinka vaiko interesų ir pažeidžia atsakovo kaip tėvo teises. Pažymėjo, kad su asmeniu A. R., pas kurį ketinama vykti ir, kuris įvardijamas ieškovės gyvenimo partneriu, ieškovė kartu negyvena ir neveda bendro ūkio, ir nors jie yra pažįstami seniai, kaip nurodo pati ieškovė, jie bendrauja tik 4 metus ir tai tik atostogų metu bei pakankamai trumpai. Akivaizdu, kad bendravimas atostogų metu, kuomet atvykstama pailsėti, pabendrauti, kuomet nereikia spręsti kasdienių problemų, jų tarpe ir įvairių klausimų, susijusių ir su vaikais, skiriasi nuo nuolatinio gyvenimo kartu, todėl abejotina, kad A. R. ir ieškovę sieja rimti santykiai, o su nepilnamečiu vaiku ieškovės draugą A. R. sieja artimas ir stiprus ryšys. Neaišku, kokį būstą nuomojasi ieškovės draugas, teismui nepateikta būsto nuomos sutartis, neaiškus apartamentų dydis, vieta, nuomos mokesčio dydis, nuomininkas, nuomos sutarties sąlygos ir trukmė. Akivaizdu, kad A. R. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto. Lietuvoje ieškovės su vaiku gyvenimo sąlygos yra ženkliai geresnės nei būtų (duomenys neskelbtini): ieškinyje ieškovė pažymėjo, kad gyvena jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame name, šiame name gyvena ir ieškovės tėvai bei brolio šeima, visos trys šeimos turi atskirus butus, o ieškovė naudojasi dviejų kambarių butu, už kurį mokėti nereikia, išskyrus mokesčius už komunalines paslaugas – iš viso apie 60 Eur per mėnesį trims asmenims. Tokiu būdu vaiko gyvenimo sąlygos ir geresnė gyvenimo kokybė jau yra užtikrinta būtent Lietuvoje, o ne (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad ieškovė atvykusi gyventi į (duomenys neskelbtini) neturėtų ten darbo, o teisės dirbti įgijimas, individualios veiklos steigimas ir veiklos pradėjimas bei nuolatinių pajamų, iš kurių ji ketina užtikrinti saugų ir ramų gyvenimą vaikui, tinkamai jį materialiai aprūpinti, gavimas neabejotinai užtruktų neapibrėžtą laiką, jau nekalbant apie tai, kad (duomenys neskelbtini) gyventojų ir Lietuvos gyventojų mityba yra visiškai skirtinga, todėl ieškovei tektų papildomai mokytis gaminti ir tai užtruktų, tad ieškovė su vaiku būtų visiškai priklausoma nuo A. R.. Vaikas, nors pasak ieškovės, ir išreiškė pageidavimą vykti į (duomenys neskelbtini), apie būsimą gyvenimą ten gali spręsti tik pagal šioje valstybėje praleistas atostogas. Ieškovės nurodoma mokykla (duomenys neskelbtini) yra kitame mieste, todėl vaikui kiekvieną dieną tektų vykti į pakankamai nuo ieškovės nurodomos gyvenamosios vietos nutolusią mokyklą. Nauja aplinka kardinaliai skirsis nuo vaikui įprasto gyvenimo Lietuvoje – tradicijos, papročiai, gyvenimo būdas, kalba, religija, kultūra, maistas, visiškai kitoks klimatas. Be to, (duomenys neskelbtini) saugumo padėtis įvairiuose miestuose yra nestabili. Taigi, ieškovę su (duomenys neskelbtini) sieja tik joje gyvenantis asmuo, su kuriuo ji keletą metų atostogavo, ir su kuriuo pradėjus kartu gyventi, santykiai gali ir nesusiklostyti. Ieškovė šioje valstybėje nėra įsikūrusi, neturi nei giminaičiu, nei draugų, nekilnojamojo turto, darbo, neįsteigusi jokio verslo, negauna jokių pajamų, nepateikė jokių duomenų apie galimybę užsiimti virėjos veikla, nemoka ir nesimoko (duomenys neskelbtini) kalbos, taigi ieškovė ir vaikas nėra integravęsi į socialinę ir šeiminę aplinką (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės siūloma nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kadangi ieškovė jau dabar varžo atsakovo teisę bendrauti su vaiku, siūloma tvarka yra ydinga, nenumatytas kompensavimo mechanizmas, siūloma tvarka yra minimali, ir neatitinka tėvo ir vaiko intereso bendrauti maksimaliai. Atsakovas prašo nustatyti jo priešieškinyje siūlomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

Teismo posėdžio metu atsakovas M. R. paaiškino, kad nemano, jog vaikams bus geriau gyventi svetur, nes čia yra jų giminaičiai, seneliai, jiems čia yra įprastinė vieta. Mokykla yra netoli, susisiekimas yra daug geresnis nei (duomenys neskelbtini), čia yra vaikų draugai. Draugus sieja bendri pomėgiai. Gyvenamosios vietos pakeitimas neatitiks vaiko interesų. Sūnus lanko plaukimo treniruotes ir kovos menus, kurių (duomenys neskelbtini) gali nebūti. Tradicijos, papročiai, maistas, klimatas, kalba ir kultūra ženkliai skirsis nuo Lietuvos, įsitraukti į visą tai bus sunku. Neramu ir dėl pačios valstybės saugumo toje valstybėje, nes Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija net nerekomenduoja vykti į (duomenys neskelbtini), kuris yra pakankamai netoli nuo gyvenvietės, į kurią ketina vykti gyventi. Ieškovė (duomenys neskelbtini) nėra įsikūrusi, neturi ten nei darbo, nei turto, nesusituokusi, vaikai nėra integravęsi į gyvenimą naujoje aplinkoje, o gyvenimas ir atostogavimas svečioje šalyje nėra tas pats dalykas. (duomenys neskelbtini) kalba sūnui yra svetima ir sunki, neaišku, kiek jam reikėtų laiko ją perprasti, o tai gali turėti įtakos sūnaus mokslui. Nesutikimas išvežti vaikus nėra kerštas, nes jie yra išsituokę jau prieš aštuonis metus, taikiai, bendru sutikimu, jokių problemų ar pykčių po skyrybų nėra. Su vaikais ką sugalvodavo, ką vaikai norėdavo, tas jiems būdavo organizuojama. Išlaikymo įsiskolinimo nėra, gal pavedimai pavėluodavo dėl jo išvykimo į darbą. Jokių pretenzijų dėl išlaikymo dydžio iš ieškovės nebuvo. Bendravimas su vaikais vyko nuolat, bet kai prasidėjo išvykos į (duomenys neskelbtini) prasidėjo kliūtys bendrauti su vaikais. Teismas nustatė konkrečią bendravimo tvarką, bet bendravimas vis tiek buvo keblus, teko kreiptis į antstolį dėl bendravimo tvarkos vykdymo. Kai įsikišo antstolis, bendravimas pradėjo dažnėti. Vaikų išvežimas pažeistų jo, kaip tėvo, teises, nes jis gali būti net neįleistas į tą šalį pasimatyti su vaikais. Bendravimas su vaikais, jiems išvykus į (duomenys neskelbtini), būtų dar labiau komplikuotas. Dėl šios priežasties jis siūlo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo iki tol, kol ieškovė įsikurs (duomenys neskelbtini). Jo draugė, būsima žmona, su kuria ketina tuoktis vasario mėnesį, neprieštarauja, kad vaikai gyventų pas juos. Dukrai tapus pilnamete, nusprendė atidaryti jai sąskaitą ir į ją daryti pavedimus, kol ji įgis profesiją ir galės save išlaikyti. Vaikų norus jis tenkino visada, nepriklausomai nuo ieškovės draugo atsiradimo, kad juos kažkaip palenkti į savo pusę. Dukters telefonui buvo nustatytas limitas, jį viršijus - telefonas buvo paprasčiausiai užblokuojamas. Keršto planų ieškovei jis neturi. Turi naują asmeninį gyvenimą, verslą ir pan. Vaikus sveikinti laiku, kai jie vasarą išvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), buvo sunku, bet vaikams grįžus jie dovanas gaudavo, o sveikinimai žodžiu per ryšio priemones buvo tiksliai jų gimimo dieną. Vaikai naują jo draugę priima natūraliai, sūnus kartu su jais važiavo į Palangą. Jo draugė dirba (duomenys neskelbtini), po skyrybų su vyru ji turi savo nepilnametę dukrą, neprieštarautų, jei ir jo vaikai gyventų kartu. Vaikai su seneliais bendrauja, bendravimas su seneliais dėl tų pačių priežasčių buvo apsunkintas, kai ir jam tas bendravimas buvo apsunkintas. Sūnus gynėsi juodą diržą džiudžicu treniruotėse. Jis finansavo dukros plaukimo išmokimo ir tolimesnio lankymo treniruotes, bet vėliau ten treniravosi tik berniukai, todėl dukra nebelankė plaukimo treniruočių, bet plaukti išmoko. Šiuo metu jis baigia statyti pakankamai erdvų namą, kad būtų vietos ir jo vaikams tame name. Periodiškai lankosi mokykloje, domisi mokslais, pratęsė vaikų mokymosi sutartis, nes jie tuo metu buvo išvykę į (duomenys neskelbtini), todėl jis ėjo į mokyklą ir pasirašinėjo mokslų pratęsimo sutartis. Pirmus du metus po skyrybų lankėsi vaikų mokykloje, vėliau – ne. Du savaitgalius per mėnesį paprastai bendraudavo su vaikais, bet prie grafiko nebuvo prisirišę. Dėl laikinų vaikų išvykimų paatostogauti į (duomenys neskelbtini) neprieštaravo, nes visi šie išvykimai buvo pristatomi, kaip vaikų atostogų, todėl netrukdė, lygiai taip pat, kaip nenorėtų, kad jam trukdytų suplanuotas atostogas praleisti su vaikais. Atostogų su vaikais jis neturėjo, išskyrus šią vasarą, nes jis turi verslą ir atostogų oficialių neturėdavo. Verslo pradžioje daug dirbo, o dabar verslas įsivažiavo, turi daugiau laisvo laiko, kurį gali leisti su vaikais. Kadangi ieškovė pretenzijų dėl išlaikymo dydžio nereiškė, todėl mokėjo tiek, kiek jie buvo sutarę skiriantis. Ryšys su sūnumi gerėja kasdien, santykių pablogėjimo priežastis – vaikų nustatinėjimas prieš jį, nes tėtis buvo pristatomas, kaip asmuo, kuris trukdo jiems išvykti į (duomenys neskelbtini). M. yra uždaras, jį sunku prašnekinti, jis nelabai suvokia skirtumą tarp išvykimo į (duomenys neskelbtini) atostogauti ir išvykti į tą patį (duomenys neskelbtini) gyventi nuolat yra ne tas pats. Su sūnumi yra kalbėjęs apie tai, kad jis liktų su juo, kol mama išvyks ir įsikurs (duomenys neskelbtini). Lietuvoje prievolės neturi tokio pavojingo pobūdžio, kaip (duomenys neskelbtini). Sūnaus bendravimas su močiute pagerėjo po to, kai įsikišo antstolis. Nuo pat skyrybų momento bendravimo su vaikais grafiko nebuvo, vaikus buvo galima paimti bet kada, bendravimas vyko natūraliai. Kai atsirado kelionės į (duomenys neskelbtini) – bendrauti su vaikais pasidarė sunku. Jis dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo į teismą kreipėsi 2019 metais. Ieškovė važiuoja kaip išlaikomas asmuo, visiškai priklauso nuo draugo, todėl nesaugu, kad važiuotų ir sūnus. Jei ieškovė įsikurtų, turėtų darbą, savo pajamas, būtų finansiškai nepriklausoma nuo draugo, tai vaiko interesai nenukentėtų. Didžiausią neramumą kelia valstybė, į kurią norima išvažiuoti ir prievolės sūnui, pvz. eiti į kariuomenę.

Šalies argumentai

Atsakovo atstovė advokatė Rasa Aurelija Kučinskaitė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, nes ieškovė neįrodė, kad jos išvykimas gyventi į (duomenys neskelbtini) su sūnumi geriausiai atitiks vaiko interesus ir nepažeis atsakovo interesų. Ieškovė su A. R. bendrauja tik per atostogas, jie bendro ūkio neveda, todėl neatmetama galimybė, kad gyvenimas kartu gali ir nepavykti. A. R. neturi asmeninės nuosavybės teise jam priklausančio nekilnojamojo turto, jis nuomojasi butą, tačiau nuomos sutartis į bylą nepateikta, todėl neatmetama galimybė, kad ieškovei su vaiku atsikrausčius gyventi į (duomenys neskelbtini) nuoma bus nutraukta ir išnuomotas mažesnis būstas. Tikėtina, kad didesnį butą A. R. nuomoja tik atostogoms, kada ir atvažiuoja ieškovė su vaikais pas jį. Nėra jokių įrodymų, kad ieškovė, nuvykusi į (duomenys neskelbtini) turės nuolatinį darbą ir gaus savo pajamas, todėl tiek ieškovė, tiek ir šalių nepilnametis vaikas materialiai priklausys nuo A. R.. Ieškovė (duomenys neskelbtini) neturi jokio teisinio pagrindo likti gyventi ilgiau nei 60 dienų. Neaptarti ir vaiko pilietybės klausimai. Nors šalių vaikas išreiškė norą nuolat gyventi (duomenys neskelbtini), tačiau tokia vaiko pozicija susiformavo tik iš atostogų, praleistų (duomenys neskelbtini), nes nuolat jis ten negyveno, mokyklą matė tik iš lauko, mokyklos viduje nebuvo, su mokytojais nesusitiko, mokykla yra pakankamai toli nuo numatomos gyvenamosios vietos. (duomenys neskelbtini) ugdymo įstaiga į atsakovo užklausas neatsakė, todėl pagrįstai baiminamasi, kad informacija apie sūnaus mokymosi pasiekimus bus teikiama tik ieškovei. Nors teigiama, kad vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) kalbos, tačiau į bylą nepateikta jokia pažyma, kokį lygį vaikas yra pasiekęs. Vaiko gyvenimas (duomenys neskelbtini) skirtųsi nuo gyvenimo Lietuvoje kardinaliai ir tai nėra geriausi vaiko interesai. Saugumo padėtis (duomenys neskelbtini) nėra stabili, nuo (duomenys neskelbtini) A. R. gyvenamasis namas nutolęs tik 108 km. Vaiko gyvenimo sąlygos ir gyvenimo kokybė geriausiai užtikrinta Lietuvoje, nes čia yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, draugai, mokykla, užsiėmimai, vaikas yra ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos pilietis, abu vaiko tėvai Lietuvoje turi stabilias nuolatines pajamas, nekilnojamojo turto ir pan. Atsakovas nesutinka leisti išvykti ieškovei su sūnumi nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini) dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl asmeninių ambicijų. Atsakovas niekada neprieštaravo, kad vaikai su motina važiuotų atostogauti į (duomenys neskelbtini), tačiau atsiradus norui išvykti nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini), ieškovė pradėjo riboti vaikų bendravimą su atsakovu. Jei ieškovė su sūnumi išvyktų nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini), tai nėra jokių garantijų, kad atsakovui būtų leista atvykti į (duomenys neskelbtini), kad jis ten galėtų pabendrauti su sūnumi. Atsakovas galėtų Lietuvoje užtikrinti geras sūnaus gyvenimo sąlygas, baigia statyti namą, kuriame bus ir sūnui skirtas kambarys. Atmetus ieškinį, atsakovo priešieškinys turėtų būti tenkinamas pilna apimtimi ir iš ieškovės atsakovo naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Nepilnametis vaikas M. R. 2020 m. (duomenys neskelbtini) d. teismo posėdžio metu išklausant jo nuomonę paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) buvo apie penkis kartus, labai patiko, nes visur eidavo, susirado draugų, su kuriais ir dabar palaiko ryšį. Su naujais draugais susikalba rusiškai, mokosi (duomenys neskelbtini) kalbos, sekasi puikiai, ne tokia ir sudėtinga (duomenys neskelbtini) kalba, kaip gali pasirodyti iš pirmo karto, įmanoma išmokti. Mano, kad išsikrausčius gyventi į (duomenys neskelbtini) dar daugiau ten draugų susirastų, nes žmonės ten draugiški, malonūs. Iš išorės pamatė mokyklą, kurią lankytų, jei išsikraustytų gyventi į (duomenys neskelbtini). Pasirodė, kad mokykla yra gera. Nebūtų gaila palikti Lietuvoje esančių draugų, nes su jais susitiktų per atostogas, nuolat bendrautų elektroninėmis ryšio priemonėmis. Po tėvų skyrybų nesinorėjo su tėčiu bendrauti, nes buvo nuobodu, tėtis sėdėdavo prie savo kompiuterio, o jiedu su sese bute sėdėdavo. Bendrauti su tėčiu nesinori ir dabar, nes paprastai tėtis net neatsiklausęs pats sugalvoja kažkokią pramogą ir paskambinęs liepia eiti ten, kur jis sugalvoja ir tada, kada jis sugalvojo, o tuo metu būna, kad nesinori arba būna jau iš anksto suplanuotų kitų veiklų. Norėtųsi, kad tėtis pasidomėtų ir paklaustų prieš pats nuspręsdamas, kas būtų jam, o ne tėčiui, įdomu veikti ir ką bei kada jis, o ne tėtis, norėtų nuveikti. Panašiai yra ir su seneliais iš tėčio pusės, nesinori su jais bendrauti, nes jie labai nuobodūs žmonės. Su nauju mamos draugu sutaria gerai, nes jis domisi juo, skiria daug dėmesio, bendrauja, susikalba ir lietuviškai, ir rusiškai. Kartais mamos draugas atvažiuoja į Lietuvą, bet geriau būtų jei jie kraustytųsi pas jį į (duomenys neskelbtini), nes ten linksmiau, yra šuo, kuris ateina į kiemą ir su kuriuo galima pažaisti, labai draugiški kaimynai, su kuriais bendrauja, geria arbatą. Supranta, kad išvažiavus gyventi į (duomenys neskelbtini), tai nebūtų vien tik atostogos, reikėtų mokytis, lankyti mokyklą, o ne vien ilsėtis, bet tas buvo net ir laikinai nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) mokslo metų laiku, buvo pasiėmęs vadovėlius, atlikinėjo užduotis, kad neatsiliktų nuo bendraklasių. Kai mamos draugas atvažiuoja į Lietuvą, jie daug kur važiuoja po Lietuvą, supažindina mamos draugą su jų aplinka. Prieš ateinant į teismą nei mama, nei tėtis nieko nesakė, ką jam reikės čia kalbėti, todėl viską sako nuoširdžiai, taip, kaip pats jaučiasi ir tą, ką pats galvoja. Jei išvažiuotų gyventi į (duomenys neskelbtini) su tėčiu bendrautų Internetu, susitiktų per atostogas. Šiuo metu su tėčiu bendrauja dažniau, bet nesinori kažką veikti su tėčiu. Tiesiog taip yra be kažkokios rimtos priežasties. Būna, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini) parką, (duomenys neskelbtini). Mama nenuteikinėja nei prieš tėtį, nei prieš senelius iš tėčio pusės. Nenori, kad mama išvyktų į (duomenys neskelbtini), be jo, o jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėčiu. Nori likti su mama.

Teismo posėdyje liudytoju vaizdo konferencijos būdu išklausytas (duomenys neskelbtini) gyvenantis A. R. (dabartinis ieškovės draugas, sužadėtinis) parodė, kad kai išsiskyrė, vaikų tėvo vaikų gyvenime praktiškai nebuvo. Judviejų su L. ryšys yra labai stiprus. Jis nori, kad ji su vaikais atvažiuotų gyventi pas jį. Kai ryšys bendravimo su L. vaikais sustiprėjo, jie visi atvažiavo pagyventi pas jį. Keliavo visi su vaikais. Su berniuku dar sportavo, bendravo apie gyvenimą, kaip vyras su vyru. Apie penkis metus jie jau laiko save šeima. Jo tėvai irgi L. vaikus matė ir priėmė juos labai gerai, važiavo į užsienio valstybes, santykiai visų jų buvo labai geri. Mergaitei G. labai patiko I., ji net pradėjo klausyti muzikos, domėtis (duomenys neskelbtini) istorija ir pan. Mergaitė norėjo studijuoti ir gyventi (duomenys neskelbtini), bet šitam dalykui neįvykus, ji perdegė tuo noru ir dabar planuoja studijuoti (duomenys neskelbtini). Berniukas, jei atsikels į (duomenys neskelbtini), turės dvi pilietybes. Jis pats ryšio su Lietuva neprarado, todėl tiki, kad ir vaikas ryšį su Lietuva išlaikys. Paskutinius du mėnesius dedamos visos pastangos taikai palaikyti. Dabar jokių karinių konfliktų nėra. Padėtis (duomenys neskelbtini) taikos prasme tik gerės. Išsilavinimas (duomenys neskelbtini) labai aukšto lygio, turintys išsilavinimą žmonės gauna labai gerai apmokamus ir perspektyvius darbus. Mokyklos yra valstybinės, kiekvienas vaikas, jei tik gyvena (duomenys neskelbtini), jis privalo eiti į mokyklą. Šiuo metu jis nuomoja trijų kambarių butą su visais patogumais, vietos užteks ir L., ir M.. Jo pajamos yra pakankamos išlaikyti ir save, ir L., ir vaikus. Jei L. su vaikais atsikraustys, darbo L. bus. Iš pradžių jie su L. susituoks, tada L. ir M., jei atvažiuos į (duomenys neskelbtini), gaus vizas, kurios prilygsta visoms teisėms, kurias turi (duomenys neskelbtini) piliečiai (kažkas panašaus į leidimą nuolat gyventi). Gavus tokias vizas, L. nebus jokių problemų dirbti oficialų darbą (duomenys neskelbtini). Jo atlyginimas su stažu tik auga, lygiai kaip ir galimybės užimti aukštesnes pareigas. Jo šiuo metu gaunamos pajamos lyginant su kitais – vidutinės. Per šešių metų laikotarpį – pajamos didėjo. Iš pradžių buvo vienos dienos kelionė į Rygą, vėliau savaitei į Vokietiją nuvažiavo, tada į Italiją ir Kroatiją dviem savaitėms, Šveicarijoje ir Prancūzijoje. Jis pažįsta ir vaikų tėvą. Jam buvo keista, kad iš pradžių M. net nenorėjo su juo susipažinti, kad pažiūrėtų, koks žmogus dabar yra prie jo vaikų. Susitikus M. buvo labai piktas ir nenorėjo su juo bendrauti, po pusvalandžio M. nusiramino ir tada jis prašė paleisti L. su vaikais į (duomenys neskelbtini). M. neklausinėjo apie sąlygas vaikams (duomenys neskelbtini), o tik sakė, kad L. jam tiek sugadino gyvenimą, kad jis pasistengs dabar jai atsilyginti tuo pačiu. Ir jis, ir L. visada skatino vaikų bendravimą su tėvu, jei vaikai pasakydavo, kad rado praleistą tėvo skambutį, tai visada jis ir L. liepdavo perskambinti ir bendrauti su tėvu. G. visada turėjo savo nuomonę apie tėtį, iš pradžių ji prašė tėvo išleisti juos į (duomenys neskelbtini), nes pati labai to norėjo, bet jam neleidus, ji labai pasipiktino tėvu. M. per savo gimtadienį labai laukė tėvo skambučio, bet sulaukė tik kitą dieną, buvo labai nuliūdęs ir piktas, bet jis vis tiek liepė vaikui bendrauti su tėvu ir nelaikyti nuoskaudos. Iš pradžių gerus santykius su G. buvo sunku rasti, nes ji buvo labai subrendusi ir turėjo savo kaprizus ir nuomonę dėl visko. Ilgainiui santykiai pasikeitė, nes ji pažino jį iš arčiau, todėl dabar yra daug situacijų, kai ji jam paskambina ir jie pasišneka ir apie gyvenimo filosofijas, padėjo su fizikos, matematikos, chemijos mokslais. Su M. iš pradžių buvo lengviau, nes jis buvo mažas, o vėliau, kai suprato, kad jam reikės jį auklėti su L., santykiai rimtėjo. Pradėjo su vaiku sportuoti, motyvuoti mokytis ir t.t. ir pan. Jis pats savo pavyzdžiu rodė vaikams, koks turi būti vyras, žmogus. Jis yra elektrikos inžinierius. (duomenys neskelbtini) mieste pradeda dirbti, o tada gali būti bet kuriame (duomenys neskelbtini) kampelyje, kuriame įvyko įvykis ar reikia patikrinimo elektros, bet net jei išvažiuoja dienai, tai vakare grįžta namo. Ilgiausia darbo komandiruotė truko dvi paras. Komandiruočių planas žinomas prieš savaitę. Butą tą patį nuomoja jau trečius metus. Lietuvoje turto nuosavybės teise neturi. Jis pats dvigubos pilietybės neturi. Nuo tada, kai pradėjo bendrauti su L., į Lietuva pradėjo atvažiuoti penkis kartus per metus, vėliau ir L. su vaikais pas jį atvažiuodavo, todėl matosi pakankamai dažnai. Rudenį ir pavasarį stengiasi keliones derinti prie atostogų, bet jei nepavyksta, tai ima į kelionę mokslams reikiamus reikmenis ir pasimokina nuotoliniu būdu. Iš užsienio atvažiavusių ir studijuojančių (duomenys neskelbtini) studentų yra nedaug, nebent per mainų programas. Nuo (duomenys neskelbtini) jo butas yra 80 km į šiaurę, o (duomenys neskelbtini) – 180 km nuo jo buto. Dabar jis jau dirba neterminuotai savo darbe. Sportas su M., tai buvo plaukimas, krepšinis, bėgimas, pasivaikščiojimas. M. labai mėgsta sėdėti prie kompiuterio, tai reikia dėti pastangų, kad išlaikyti aukso vidurį, kad ne tik kompiuteryje sėdėtų, bet ir sportuotų bei kitomis veiklomis užsiimtų. Po pusmečio, kai apsisprendė kurti šeimą su L., suprato, kad jam reikės rūpintis ir vaikais. Po pusantrų metu nuo pažinties su L., pradėjo galvoti apie tai, kad L. su vaikais apsigyventų pas jį. Su vaikais bendrauja ir lietuvių, ir rusų kalbomis, nes jis nori tobulinti savo lietuvių kalbą. Jis atostogų neturi, kai vaikai su L. atvažiuoja, jie atostogauja, o jis eina į darbą. Su M. nei apie karą, nei apie kariuomenę nekalbėjo. Į kariuomenę eina sulaikę 18 metų ir vėliau, bet ne visi eina į karo zonas. Atskirties/atstūmimo kitataučiams (duomenys neskelbtini) nėra. Kuo anksčiau svetimtaučiai pradeda integruotis, tuo būna paprasčiau. Jeigu M. nepatiks (duomenys neskelbtini), jam nebus jokių problemų grįžti į Lietuvą.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta G. R. (pilnametė ginčo šalių dukra) parodė, kad jie visi trys nori išvykti į (duomenys neskelbtini), bet tėtis neleidžia. Jai yra pikta, kad tėtis riboja brolio teisę gyventi kitoje valstybėje. Ji pati (duomenys neskelbtini) yra buvusi penkis kartus, daug ką pažįsta ten, daug vietų yra aplankiusi. Ryšys su tėčiu yra paviršutinis, nes labai daug veidmainiaujama ir nesakoma tiesa. Mano, kad brolio ryšys su tėčiu yra stipresnis, nes brolis yra mažesnis. Su tėčiu bendravimas vyko telefonu, kai ji buvo (duomenys neskelbtini), o kai buvo Lietuvoje dažniausiai susitikdavo savaitgaliais, vienai dienai, anksčiau buvo su nakvyne, dabar jau nebe. Kai tėtis gyveno (duomenys neskelbtini) – likdavo nakvoti. Ilgiau nei tris dienas nėra su tėčiu praleidę, atostogauti ilgesnį laiką taip pat neatostogavo. Mano, kad gyvenimo lygis (duomenys neskelbtini) yra geresnis. Mokslas (duomenys neskelbtini) žymiai aukštesnio lygio, nei Lietuvoje, brolis turėtų geresnes perspektyvas. Vaikams (duomenys neskelbtini) yra skiriamas labai didelis dėmesys. Atlyginimai (duomenys neskelbtini) yra aukštesni. A. labai pagarbus, stengiasi dėl svetimų vaikų, pasirūpinti geru ne jo biologinių vaikų ir jų mamos gyvenimu. A. yra ramus, nesikeikia, neturi agresijos, nesmurtauja nei psichologine, nei fizine prasme. Tuo tarpu, kai gyveno su mama ir tėčiu, jos abi su mama yra patyrusios iš tėčio pusės daug įžeidinėjimų ir psichologinio smurto. Iš tėčio norėtųsi daugiau nuoširdumo ir tikrumo, tiesos. Tėtis perkreipia mamos žodžius savo naudai ir tai akivaizdžiai matosi. Ji pati nori studijuoti (duomenys neskelbtini), o dvylika klasių baigs Lietuvoje. Tapus pilnamete, tėtis į jos sąskaitą perveda pinigų. Atostogauti tėtis niekur nedraudė važiuoti, atostogų metu su tėčiu bendraudavo silpnai. Išvykus studijuoti į (duomenys neskelbtini), ryšius su mama ir broliu palaikys telekomunikacijų ryšių priemonėmis. Su tėčiu atostogauti nevyko niekur. Su seneliais iš mamos pusės bendrauja, o su seneliais iš tėčio pusės – rečiau. Tėtis ant A. sako, kad jis yra arabas ir kad su juo gyventi nesaugu, tėtis nelabai gražiai atsiliepia apie mamą.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. R. (atsakovo draugė, sužadėtinė) parodė, kad palaiko M. nuomonę, kad vaikai neišvyktų su mama nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini), nes ten nesaugu, be to, jie vaikų neplanuoja, todėl tai vieninteliai M. vaikai ir nesinori, kad ryšys su vaikais nutrūktų. Ji pati turi dukrą iš pirmos santuokos. Namą stato tokio dydžio, kad visiems vietos būtų, M. vaikams taip pat. Su M. vaikais bendrauja tiek, kiek vaikai to nori. Šis laikas yra M., todėl ji nesikiša, stengiasi, kad tą laiką kuo turiningiau su vaikais praleistų būtent M. Mano, kad jos santykiai su M. vaikais yra šilti. Berniukas yra uždaras, bet kai jį išjudinti ir įtrauki į veiklą, tai jis atsiveria ir dalyvauja veiklose. Mergaitė ir dirba (duomenys neskelbtini), ir baigia dvyliktą klasę, tai ji laisvo laiko daug neturi. M. stengiasi planuoti laiką su sūnumi kažkur ne namuose, tai į parką, tai su kartingais važinėja ir pan. Ji neprieštarautų, jei M. sūnus liktų gyventi Lietuvoje. M. žalingų įpročių neturi, tik labai daug dirba. M. su vaikais matosi mažiausiai kelis kartus per mėnesį. M. ryšys su sūnumi yra didesnis, o dukra jau pilnametė, tai ryšys silpnesnis. Žino, kad vaikai nori išvažiuoti į (duomenys neskelbtini).

Išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnyboje (duomenys neskelbtini) d. įvyko susitikimas su ieškove bei šalių vaikais, kurio metu buvo išklausyta vaikų nuomonė dėl išvykimo gyventi į (duomenys neskelbtini). G. R. teigė, kad su mama jos santykiai labai geri, mama jai padeda, paaiškina, tuo tarpu su tėčiu santykiai nėra labai artimi, jie neranda bendros kalbos, pastaruoju metu bendrauja mažai, 1 kartą į mėnesį. Pasak merginos, ji labai nori važiuoti gyventi į (duomenys neskelbtini), nori naujų patirčių, nori studijuoti kitoje šalyje, patinka klimatas, malonūs žmonės. G. nuomone, tėvas nesutinka, kad jie išvažiuotų, nes kerštauja mamai. Pasak merginos ji gerai sutaria su mamos draugu, nes jis draugiškas, protingas, nepiktybiškas, gražiai bendrauja su mama. M. R. pasakojo, kad su mama sutaria geriau, nei su tėvu, su kuriuo pastaruoju metu matosi retai. Pasak berniuko, jis nenori susitikti su tėvu, nes per Naujuosius metus tėvas buvo išgėręs, kabinėjosi prie jo, norėjo vežti mašina namo ir tai jį labai išgąsdino. Jis teigė, kad tėvas nesidomi jo gyvenimu, mokymosi pasiekimais, tuo rūpinasi mama. M. nori išvažiuoti gyventi į (duomenys neskelbtini), nes ten yra susiradęs daug draugų, ten daugiau žaidimų aikštelių, jis pridūrė, kad gerai sutaria su mamos draugu, kuris jam padeda atlikti namų darbus, nueina kartu sportuoti, nuvažiuoja kartu kur nors. L. R. paaiškino, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kurioje jau yra vaikų daiktų, vaikai jau yra pramokę (duomenys neskelbtini) kalbos. Moteris neprieštarauja, kad vaikai bendrautų su tėvu, santykius galėtų palaikyti per socialinius tinklus, atvažiuotų pas jį per atostogas ir šventes. Tarnybos atstovas apsilankė M. R. gyvenamojoje vietoje ir nustatė, kad gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos šalių vaikams lankytis. M. R. paaiškino, kad jis prieštarauja vaikų persikėlimui į (duomenys neskelbtini), nes ieškovė ten neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, pajamų, vaikai nežino kalbos, neaišku dėl jų ateities. Tarnybos vertinimu šioje (parengiamojoje) proceso stadijoje turimų duomenų nepakanka pateikti išvadai iš esmės ir atsakyti ar vaikų išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka jų interesus, todėl Tarnybos atstovas išvadą duos teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo. O remiantis šiuo metu turimais duomenimis, motina tinkamai supranta ir įgyvendina tėvų valdžią vaikų atžvilgiu, suvokia ir atliepia visus vaikų poreikius bei geba užtikrinti jų tenkinimą, todėl Tarnyba neturi pagrindo abejoti, kad motina vaikais taip pat tinkamai rūpintųsi ir gyvendama užsienio valstybėje. Ieškovės prašoma nustatyti tėvo bendravimo tvarka su vaiku, neprieštarauja vaikų interesams, o tėvams jos pagarbiai laikantis, galėtų būti užtikrinta nepilnamečio vaiko teisė į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą. Pažymėjo, kad Tarnybos atstovei abu vaikai nurodė, kad jiedu su tėčiu bendrauja retai, be to, abu kalba apie nemalonias, juos įskaudinusias situacijas, išgąsdinusias patirtis, o tai byloja, kad šiuo metu tėvas turėtų gerokai daugiau dėmesio ir protingų pastangų skirti silpnėjančio ryšio su vaikais puoselėjimui, artimesnių ir saugesnių santykių su vaikais kūrimui, nes priešingu atveju, net ir vaikams gyvenant Lietuvoje, atsakingai neįvertinus susiklosčiusios situacijos ir tarpusavio santykiams iškilusios rizikos, jų šeimyniniai ryšiai gali nutrūkti ir tapti itin sunkiai atkuriamais. Tėvas yra asmeniškai atsakingas už ryšio su vaikais kūrimą.

Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovas nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką įstatymo nustatyta tvarka pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėjama išvadą byloje teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai, priešieškinis atmestinas

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad G. R., gimusios (duomenys neskelbtini) d., a.k. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus M. R., gimusio (duomenys neskelbtini)d., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvai yra L. R., gimusi (duomenys neskelbtini)d., ir M. R., gimęs (duomenys neskelbtini)d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta santuoka tarp L. R. ir M. R., sudaryta (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Bendru sutikimu, G. R. ir M. R. gyvenamoji vieta nustatyta su motina L. R.. L. R. įsipareigojo nekliudyti M. R. bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. M. R. vaikų -G. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui įsipareigojo mokėti po 300 litų periodines išmokas kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jie sulauks pilnametystės. (duomenys neskelbtini) d. G. R. tapo pilnamete, todėl ieškovė L. R. atsisakė dalies ieškinio reikalavimų susijusių su pilnamete tapusia dukra G. R.. (duomenys neskelbtini) d. nutartimi teismas patvirtino ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) d. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė pakeisti (duomenys neskelbtini)apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 5.3 punktą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui M. R., padidinant nepilnamečiui vaikui mokamo išlaikymo dydį, ir išdėstant šį punktą taip: nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties patvirtinti šią taikos sutartį priėmimo M. R., a/k (duomenys neskelbtini) moka nepilnamečiui sūnui M. R., a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 eurų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Dėl leidimo išvežti vaiką nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini), nesant vaiko tėvo sutikimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 3 dalis nustato, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Šioje nuostatoje įtvirtintas vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, tačiau iš jos turinio taip pat matyti, kad nepaisant to, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., išvykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu. Geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti nuolat gyventi į užsienį. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.

Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko M. R. išvykimo kartu su mama L. R. nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, sūnui išvykus gyventi į kitą valstybę, iš esmės sumažės jo bendravimo su sūnumi galimybės arba iš viso jo neteks, negalės dalyvauti vaiko auklėjime, vaiko gyvenamosios vietos keitimas pažeis jo interesus, sūnui geresnės gyvenimo sąlygos yra sudarytos Lietuvoje, ieškovė (duomenys neskelbtini) neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, pajamų, ji bus priklausoma nuo savo gyvenimo draugo A. R.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad teisės išvykti su vaiku nuolat gyventi į užsienio valstybę įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu, o pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Visgi, teismas vadovaudamasis CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, teismas privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus bei kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. Balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Nagrinėjamoje byloje, dalyvaujant išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui, teismas išklausė nepilnamečio vaiko M. R., gimusio (duomenys neskelbtini) d., (trylikos metų) nuomonę. Pažymėtina ir tai, kad berniuko nuomonė buvo išklausyta ir (duomenys neskelbtini) miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje, specialistei tiesiogiai bendraujant su berniuku. Išklausius nepilnamečio M. R. nuomonę teisme, berniukas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) buvo apie penkis kartus, labai patiko, nes visur eidavo, susirado draugų, su kuriais ir dabar palaiko ryšį. Su naujais draugais susikalba rusiškai, mokosi (duomenys neskelbtini) kalbos, sekasi puikiai, ne tokia ir sudėtinga (duomenys neskelbtini) kalba, kaip gali pasirodyti iš pirmo karto, įmanoma išmokti. Mano, kad išsikrausčius gyventi į (duomenys neskelbtini) dar daugiau ten draugų susirastų, nes žmonės ten draugiški, malonūs. Po tėvų skyrybų nesinorėjo su tėčiu bendrauti, nes buvo nuobodu, tėtis sėdėdavo prie savo kompiuterio, o jiedu su sese bute sėdėdavo. Bendrauti su tėčiu nesinori ir dabar, nes paprastai tėtis net neatsiklausęs pats sugalvoja kažkokią pramogą ir paskambinęs liepia eiti ten, kur jis sugalvoja ir tada, kada jis sugalvojo, o tuo metu būna, kad nesinori arba būna jau iš anksto suplanuotų kitų veiklų. Norėtųsi, kad tėtis pasidomėtų ir paklaustų prieš pats nuspręsdamas, kas būtų jam, o ne tėčiui, įdomu veikti ir ką bei kada jis, o ne tėtis, norėtų nuveikti. Su nauju mamos draugu sutaria gerai, nes jis domisi juo, skiria daug dėmesio, bendrauja, susikalba ir lietuviškai, ir rusiškai. Kartais mamos draugas atvažiuoja į Lietuvą, bet geriau būtų jei jie kraustytųsi pas jį į (duomenys neskelbtini), nes ten linksmiau, yra šuo, kuris ateina į kiemą ir su kuriuo galima pažaisti, labai draugiški kaimynai, su kuriais bendrauja, geria arbatą. Supranta, kad išvažiavus gyventi į (duomenys neskelbtini), tai nebūtų vien tik atostogos, reikėtų mokytis, lankyti mokyklą, o ne vien ilsėtis, bet tas buvo net ir laikinai nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) mokslo metų laiku, buvo pasiėmęs vadovėlius, atlikinėjo užduotis, kad neatsiliktų nuo bendraklasių. Jei išvažiuotų gyventi į (duomenys neskelbtini) su tėčiu bendrautų internetu, susitiktų per atostogas. Šiuo metu su tėčiu bendrauja dažniau, bet nesinori kažką veikti su tėčiu. Mama nenuteikinėja nei prieš tėtį, nei prieš senelius iš tėčio pusės. Nenori, kad mama išvyktų į (duomenys neskelbtini) be jo, o jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėčiu. Nori likti su mama. Pažymėtina tai, kad apklaustas vaikas savo nuomonę ir apsisprendimą dėl išvykimo gyventi į (duomenys neskelbtini) reiškė nuosekliai, argumentuotai, nurodė, kad jis nori gyventi su mama, o ne su tėčiu, (duomenys neskelbtini) ne tik ilsėjosi, bet taip pat mokinosi, kad neatsiliktų nuo klasės draugų Lietuvoje, todėl supranta, kad išvykus nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini), tai nebus atostogos.

Ieškovė nurodė, kad ketindama su vaiku išvykti į užsienio valstybę, (duomenys neskelbtini), nuolatiniam gyvenimui, siekia pagerinti vaiko gyvenimo sąlygas bei jį tinkamai materialiai aprūpinti, užtikrinti geresnę vaiko gyvenimo kokybę. Lietuvoje ieškovė su pilnamete dukra bei nepilnamečiu sūnumi gyvena ieškovės tėvams priklausančiame gyvenamajame name, kuriame gyvena jos tėvai, bei brolis su šeima. Ieškovė naudojasi dviejų kambarių butu. Pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro 600 Eur. (duomenys neskelbtini) gyvena jos draugas su kuriuo ketina susituokti, kurti bendrą ateitį. (duomenys neskelbtini) ieškovė ketina dirbti pagal turimą profesiją – virėja, prognozuojamos pajamos apie 1700 Eur per mėnesį. Taip pat į bylą pateikė pažymą, patvirtinančią, kad pradžioje ji turės galimybę įsidarbinti „(duomenys neskelbtini)“ sekretore, numatomas vidutinis atlyginimas 1300 Eur mėnesiui. Ieškovė yra jauna, darbinga, kas teismui neleidžia abejoti apie jos galimybę adaptuotis ir įsitvirtinti kitoje valstybėje. Liudytoju apklaustas ieškovės draugas A. R. patvirtino, kad jis nuomojasi trijų kambarių butą, vaikui bus užtikrintos gyvenimo sąlygos. Be to, sprendžiant dėl bylos šalių vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo nustatyta, kad ieškovė L. R. tinkamai vykdo motinos pareigas, duomenų apie netinkamą motinos valdžios panaudojimą vaiko atžvilgiu byloje nėra. Ji su vaiku gyvendama Lietuvoje yra sudariusi tinkamas vaiko gyvenimo sąlygas, todėl teismas vertina, kad ir užsienio valstybėje ieškovė sugebės sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui. Pažymėtina, kad šalių nepilnametis vaikas gerai sutaria su ieškovės gyvenimo draugu bei, vienas kitą pažįsta, aktyviai leidžia laisvalaikį, tą apklausos metu patvirtino ir berniukas, nurodydamos, kad su A. R. kartu sportuoja, leidžia laisvalaikį, susikalba lietuviškai, rusiškai, angliškai. Išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini) kartu su mama nori ir nepilnametis vaikas M. R., kuris nuosekliai tiek kalbėdamas su Tarnybos darbuotojais, tiek posėdžio metu, patvirtino, kad nori gyventi su mama, o ne su tėčiu. Pažymėjo, kad supranta, jog (duomenys neskelbtini) jam teks eiti į mokyklą, ruošti namų darbus, kad jo laukia kita kultūra ir kiti žmonės. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė deda maksimalias pastangas užtikrinti vaiko identiteto bei ryšio su tėvu išsaugojimą, tačiau kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovė, atsakovas iki ieškovei kreipiantis į teismą dėl leidimo su nepilnamečiu vaiku išvykti į užsienio valstybę, su sūnumi bendraudavo retai, sūnaus laiku nepasveikindavo su gimtadieniu, retai susiskambindavo, sūnus pas atsakovą nenakvodavo, kartu neatostogaudavo. Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad ieškovė ribodavo jo bendravimą su sūnumi, tačiau ieškovės ribojimo bendrauti vaikui su tėvu, pagrindžiančių duomenų nepateikė. Nepilnametis vaikas pats nurodė, kad ne visada nori bendrauti su tėvu, kadangi tėvas neįsiklauso į vaiko norus, negražiai kalba apie mamą. Šias aplinkybes taip pat išsakė pilnametė šalių dukra G. R.. Byloje nėra duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas prieštarautų ar kenktų vaiko interesams, kad nebūtų užtikrintas jo saugumas, poreikių patenkinimas naujoje aplinkoje. Atvirkščiai, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad jis toliau augs ir gyvens lietuviškoje aplinkoje, kadangi kartu su juo gyvensiantys mama, jos draugas A. R. prieš tai yra gyvenęs Lietuvoje, kalba lietuviškai, todėl šeimoje bus kalbama lietuviškai, o tokie šeiminiai ryšiai ir šeimos aplinka užtikrins vaikui tinkamą kalbinę, psichologinę, emocinę aplinką, kurioje jis jausis saugiai. Nėra jokių pagrįstų prielaidų teigti, kad berniukui bus apribotos bendravimo galimybės (duomenys neskelbtini), t. y. kad ji nesusiras naujų draugų, neturės galimybių realizuoti savo pomėgių, o bendravimo galimybės su Lietuvoje liekančiais tėvu, seneliais, draugais, kitais giminaičiais bus prarastos, nes jos išlieka ir jų realizavimas priklauso tik nuo siekiančių išlaikyti bendravimą asmenų noro.

Nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė, jog nepilnamečio vaiko įprastos aplinkos keitimas, padarys berniukui socialinę, psichologinę žalą, sukels emocinių išgyvenimų. Pažymėtina, kad ieškovė tiek teismui teiktuose dokumentuose, tiek posėdžio metu nurodė, kad nesudarys kliūčių atsakovui bendrauti su sūnumi jiems išvykus gyventi į kitą valstybę. Siūlė atsakovui su vaiku bendrauti tiek telefonu, tiek internetu, bei įsipareigojo užtikrinti atsakovui teisę Lietuvoje bendrauti su sūnumi mokyklinių atostogų metu. Teismas, įvertinęs byloje surinktą rašytinę medžiagą, išklausęs šalių paaiškinimus, nepilnamečio vaiko nuomonę, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą, liudytojų parodymus, daro išvadą, kad ieškovė įrodė, jog trylikos metų amžiaus sūnaus išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) teisių. Taigi, teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, ir įvertinęs aplinkybes, gebėjimą suteikti vaikui galimybę turėti savo saugią aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), pastangas išsaugoti vaiko identitetą bei užtikrinti bendravimą su Lietuvoje liekančiu atsakovu, sprendžia, jog ieškovei suteiktinas leidimas kartu su nepilnamečiu vaiku M. R. išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę ((duomenys neskelbtini) ).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo

Teismui patenkinus ieškovės reikalavimą dėl leidimo su vaiku išvykti nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini) yra pagrindas pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 5.2 punkto sąlygas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi nustatymo.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ieškovė L. R. ieškiniu prašė nustatyti tokią atsakovo M. R. bendravimo su sūnumi tvarką: 1. Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi vieną mėnesį moksleivių vasaros atostogų metu, bendravimo laiką iš anksto, ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 1 dienos, suderinęs su vaikų motina, atsižvelgiant į vaiko lankomų ugdymo įstaigų atostogų grafiką. Tėvui nesuderinus su motina moksleivių vasaros atostogų grafiko iki kiekvienų metų balandžio 1 d., laikoma, kad tėvas atsisako nuo bendravimo su vaiku šių atostogų metu ir šis laikas nėra kompensuojamas; 2. Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi vaiko lankomų ugdymo įstaigų kiekvienų atostogų, išskyrus moksleivių vasaros atostogas, laikotarpiais, konkretų bendravimo laiką ir trukmę suderinęs su vaiko motina ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki numatomų atostogų pradžios, tačiau šalys susitaria, kad tokių atostogų trukmė yra ne ilgesnė nei 1 (viena) savaitė ir negali būti ilgesnė nei vaiko lankomų ugdymo įstaigų atostogų grafike numatyta konkrečių atostogų laikotarpio trukmė. Tėvui nesuderinus su motina vaiko atostogų grafiko šiame punkte nustatyta tvarka, laikoma, kad tėvas atsisako nuo bendravimo su sūnumi šių atostogų metu ir šis laikas nėra kompensuojamas; 3. Vaiko tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi, atvykdamas į (duomenys neskelbtini), iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki planuojamo bendravimo su sūnumi dienos raštu (sms žinutėmis) pranešęs ir suderinęs su vaikų motina konkrečią bendravimo su vaiku pradžios datą, trukmę ir vietą. Bendravimo su sūnumi metu tėvas privalo užtikrinti vaiko lankomų ugdymo įstaigų bei neformaliojo ugdymo veiklų lankymą. Tėvas, atvykęs bendrauti su sūnumi į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), darbo dienomis bendrauja su sūnumi po jo formaliojo ir neformaliojo ugdymo užsiėmimų darbo dienomis grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą nuo 19.15 val. iki 19.30 val. (duomenys neskelbtini) laiku, o savaitgaliais vaiką paimdamas iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžindamas sekmadienį nuo 18.45 val. iki 19.00 val. (duomenys neskelbtini) laiku į gyvenamąją vietą; 4. Motinai išvykus su vaiku nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini), tėvas, atsižvelgdamas į sūnaus užimtumą ugdymo bei lavinimo įstaigose, vaiko pageidavimus, sveikatos būklę bei amžių, gali dvi darbo dienas per savaitę ir vieną savaitgalio dieną su sūnumi bendrauti naudojant „Skype“ arba kitokią nuotolinio ryšio programą ne ilgiau kaip trisdešimt minučių per parą. Šis bendravimas turi vykti ne vėliau kaip iki kiekvienos darbo dienos 20 valandos (duomenys neskelbtini) laiku. Bendravimas naudojant „Skype“ programą nevyksta motinos su sūnumi praleidžiamais atostogų laikotarpiais. Apie ketinimą bendrauti su sūnumi šiame punkte nurodytomis dienomis tėvas raštu (SMS žinute) praneša vaikų motinai ne vėliau kaip iki kiekvienos dienos 15 valandos. Motina privalo į kiekvieną gautą tėvo prašymą ne vėliau kaip per 1 valandą atsakyti raštu (SMS žinute) nurodant laiką, kuriuo bus įjungtas „Skype“ arba kitas nuotolinis ryšys. Vaikų tėvas turi teisę susisiekti su sūnumi, skambinant tiesiogiai vaikui į jo naudojamus mobiliuosius telefonus; 5. Vaiko tėvui nepasinaudojus numatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi atostogų ir švenčių laikotarpiais, tiek vaikui būnant Lietuvoje, tiek (duomenys neskelbtini), bendravimo laikas nekompensuojamas, išskyrus atvejus, kai vaiko tėvai tarpusavyje susitaria dėl bendravimo laiko kompensavimo. Apie ketinimą nepasinaudoti numatyta bendravimo tvarka atostogų laikotarpiais vaiko tėvas įsipareigoja informuoti vaiko motiną prieš dvi savaites iki numatomų tėvo atostogų su vaiku pradžios; 6. Vaiko motina informuoja vaiko tėvą apie konkrečių sūnaus lankomų ugdymo įstaigų atostogų grafiką/grafikus ne vėliau kaip per dvi savaites nuo konkrečių ugdymo įstaigų lankymo pradžios; 7. Sūnaus kelionės išlaidas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą ir atgal į (duomenys neskelbtini) apmoka vaikų motina.

Atsakovas M. R. su tokia ieškovės siūloma jo bendravimo su sūnumi tvarka nesutiko. Nurodė, kad atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) valstybės saugumo politiką, atsakovui atvykus bendrauti su sūnumi, jei tokia tvarka būtų patvirtinta, nėra jokių garantijų, kad apskritai atsakovas bus įleistas į šią šalį. Ieškovė jau dabar varžo atsakovo bendravimą su sūnumi ir nesilaiko savo įsipareigojimo nekliudyti atsakovui bendrauti su sūnumi, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) valstybėje riboti tėvo bendravimą su vaikais turėtų žymiai didesnes galimybes tiek atsakovui atvykus į šią valstybę, tiek ir bendraujant su vaiku nuotolinio ryšio programomis, jau nekalbant apie tai, kad bendravimo tvarkos įgyvendinimas (duomenys neskelbtini) priverstine tvarka, ieškovei darant kliūtis atsakovo bendravimui su vaiku, būtų itin komplikuotas ir ilgalaikis, o gal net ir iš viso neįmanomas. Tad bendravimo tvarkos (duomenys neskelbtini) sėkmingo įgyvendinimo perspektyvos būtų menkos. Ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktuose nenurodoma valstybė, kurioje su vaiku bendrautų atsakovas, neaišku ar atsakovas galėtų išsivežti vaiką atostogoms į užsienį, nenurodyta kokiu būdu derinamas atostogų grafikas, siūlomas bendravimas nuotolinio ryšio programomis yra itin minimalus, nenustatyta ieškovės pareiga informuoti atsakovą apie vaiko sveikatos būklę. Be to, nenumatytas kompensavimo mechanizmas, ypač įvertinus atstumą tarp valstybių ir įvairias aplinkybes.

CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą taip pat bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški. Dėl šios priežasties, atsižvelgiant į vaiko interesus, nustatytina konkreti tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka, o šios tvarkos tinkamas vykdymas ir užtikrinimas yra abiejų tėvų pareiga. Nustačius bendravimo tvarką, atsakovui ir toliau išliks galimybės puoselėti ryšį ir daryti įtaką vaiko asmenybės formavimuisi, nors tuo atveju, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, atsiranda tam tikrų kliūčių, tačiau tai reikalauja tik papildomų pastangų, bet neatima galimybių užtikrinti nuolatinį ir kiek įmanomą kokybiškesnį bendravimą. Bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Teismo vertinimu, nustatant tėvo bendravimo tvarką su sūnumi, svarbiau yra kokybinis tėvo ir vaiko bendravimas, o ne kiekybinis, t. y. geriau praleidžiamas kartu laikas būna trumpesnis, bet išnaudojamas tikslingai, negu ilgesnis. Ieškovės siūloma atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei interesų pusiausvyros principą. Atsakovas nesutikdamas su ieškovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka, nurodė, kad siūlomas bendravimas nuotolinio ryšio programomis yra minimalus. Pažymėtina, jog ieškovė turi užtikrinti galimybę sūnui bendrauti su tėvu elektroninėmis ryšio priemonėmis (internetu, telefonu ir pan.), tačiau laikytina, kad tėvo ir sūnaus ryšiui palaikyti yra pakankamas kelių kartų per savaitę bendravimas, nes kasdienis, privalomas vaiko buvimas prie elektroninių ryšio priemonių, reikštų vaiko privalomą, nuolatinį atitraukimą nuo jo kitos veiklos, o tai kenktų jo interesams. Pritartina ir ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos 2.3 punktui, kuris numato, kad atsakovas turi teisę atvykti į vaiko gyvenamosios vietos valstybę, susitikti su vaiku ir bendrauti su juo atsižvelgiant į vaiko ugdymo ir poilsio režimą. Atsakovo nurodomos aplinkybės dėl jo atvykimo/neatvykimo į (duomenys neskelbtini), vertintinos kritiškai, kadangi atsakovas neargumentuoja savo teiginių kodėl jis negalėtų būti įleidžiamas į (duomenys neskelbtini) valstybę. Be to, atsakovas savo nesutikimą motyvuoja tuo, kad ieškovė daro kliūtis atsakovui bendrauti su sūnumi ir toks teismo sprendimas (duomenys neskelbtini) valstybėje bus sunkiau priverstinai įvykdomas. Atsakovas šių teiginių nepagrindžia, byloje nėra duomenų, kad ieškovė draudžia atsakovui bendrauti su sūnumi, priešingai nepilnametis vaikas tiek Tarnybos darbuotojams tiek teismo posėdžio metu išklausant jo nuomonę, nurodė, kad tėvas neklauso jo nuomonės, neatsiklausia ką nori veikti, kuo užsiimti, laiku nepasveikina su gimtadieniu, po susitikimo su tėvu jaučiasi prislėgtas. Nustačius ieškovės siūlomą 2.1 ir 2.2 punktuose atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką atostogų metu, bus užtikrinta netrukdoma šalių nepilnamečio vaiko teisė tiesiogiai ir betarpiškai atitinkamą laiko tarpą bendrauti su atsakovu ir atitinkamai atsakovo teisė dalyvauti jį auklėjant, bus stiprinamas vaiko ir tėvo emocinis tarpusavio ryšys, kuris šiuo metu yra susilpnėjęs. Pažymėtina, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl nagrinėjamu atveju turi būti siekiama užtikrinti, kad šalių nepilnametis vaikas galėtų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu tėvu, remiantis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principais.

Teismo vertinimu, nustačius aukščiau paminėtą ieškovės siūlomą atsakovo M. R. bendravimo su sūnumi M. R. tvarką, nebus nepažeisti nei vaiko, nei tėvo (atsakovo) interesai, o bendravimo tvarka atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei interesų pusiausvyros principą. Nustatant bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, prioritetas teiktinas būtinybei užtikrinti darnią ir psichologiškai saugią vaiko raidą, todėl negalima abiejų vaiko tėvų tarpusavio santykių sudėtingumo perkelti į bendravimo su vaiku santykius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės pateikti į bylą duomenys patvirtina, kad ji patyrė 1650 Eur bylinėjimosi išlaidų (150 Eur žyminio mokesčio, 1500 Eur teisinės pagalbos išlaidų). Atsakovas pateikė į bylą duomenis apie tai, jog patyrė 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų (100 Eur žyminis mokestis, 1000 teisinės pagalbos išlaidų). Ieškovės ieškinys patenkintas pilnai (100 procentų), atsakovo priešieškinis atmestas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas pilna apimtimi, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1650 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 8,85 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro didesnę nei 5,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo), tuo tarpu išlaidos susidarė dėl atsakovui procesinių ir teismo dokumentų siuntimo, teismas šią pašto išlaidų sumą valstybės naudai priteisia iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai, priešieškinį atmesti.

Leisti ieškovei L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išvežti nepilnametį vaiką M. R., gimusį (duomenys neskelbtini) d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini).

Pakeisti (duomenys neskelbtini)apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.2 punktą ir nustatyti atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio vaiko M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, pagal kurią:

1. Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi vieną mėnesį moksleivių vasaros atostogų metu, bendravimo laiką iš anksto, ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 1 dienos, suderinęs su vaikų motina, atsižvelgiant į vaiko lankomų ugdymo įstaigų atostogų grafiką. Tėvui nesuderinus su motina moksleivių vasaros atostogų grafiko iki kiekvienų metų balandžio 1 d., laikoma, kad tėvas atsisako nuo bendravimo su vaiku šių atostogų metu ir šis laikas nėra kompensuojamas;

2. Vaiko tėvas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi vaiko lankomų ugdymo įstaigų kiekvienų atostogų, išskyrus moksleivių vasaros atostogas, laikotarpiais, konkretų bendravimo laiką ir trukmę suderinęs su vaiko motina ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki numatomų atostogų pradžios, tačiau šalys susitaria, kad tokių atostogų trukmė yra ne ilgesnė nei 1 (viena) savaitė ir negali būti ilgesnė nei vaiko lankomų ugdymo įstaigų atostogų grafike numatyta konkrečių atostogų laikotarpio trukmė. Tėvui nesuderinus su motina vaiko atostogų grafiko šiame punkte nustatyta tvarka, laikoma, kad tėvas atsisako nuo bendravimo su sūnumi šių atostogų metu ir šis laikas nėra kompensuojamas;

3. Vaiko tėvas turi teisę bendrauti su sūnumi, atvykdamas į (duomenys neskelbtini), iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki planuojamo bendravimo su sūnumi dienos raštu (sms žinutėmis) pranešęs ir suderinęs su vaikų motina konkrečią bendravimo su vaiku pradžios datą, trukmę ir vietą. Bendravimo su sūnumi metu tėvas privalo užtikrinti vaiko lankomų ugdymo įstaigų bei neformaliojo ugdymo veiklų lankymą. Tėvas, atvykęs bendrauti su sūnumi į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), darbo dienomis bendrauja su sūnumi po jo formaliojo ir neformaliojo ugdymo užsiėmimų darbo dienomis grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą nuo 19.15 iki 19.30 val. (duomenys neskelbtini) laiku, o savaitgaliais vaiką paimdamas iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18.00 val. ir grąžindamas sekmadienį nuo 18.45 iki 19.00 val. (duomenys neskelbtini) laiku į gyvenamąją vietą;

4. Motinai išvykus su vaiku nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini), tėvas, atsižvelgdamas į sūnaus užimtumą ugdymo bei lavinimo įstaigose, vaiko pageidavimus, sveikatos būklę bei amžių, gali dvi darbo dienas per savaitę ir vieną savaitgalio dieną su sūnumi bendrauti naudojant „Skype“ arba kitokią nuotolinio ryšio programą ne ilgiau kaip trisdešimt minučių per parą. Šis bendravimas turi vykti ne vėliau kaip iki kiekvienos darbo dienos 20 valandos (duomenys neskelbtini) laiku. Bendravimas naudojant „Skype“ programą nevyksta motinos su sūnumi praleidžiamais atostogų laikotarpiais. Apie ketinimą bendrauti su sūnumi šiame punkte nurodytomis dienomis tėvas raštu (SMS žinute) praneša vaikų motinai ne vėliau kaip iki kiekvienos dienos 15 valandos. Motina privalo į kiekvieną gautą tėvo prašymą ne vėliau kaip per 1 valandą atsakyti raštu (SMS žinute) nurodant laiką, kuriuo bus įjungtas „Skype“ arba kitas nuotolinis ryšys. Vaikų tėvas turi teisę susisiekti su sūnumi, skambinant tiesiogiai vaikui į jo naudojamus mobiliuosius telefonus;

5. Vaiko tėvui nepasinaudojus numatyta bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi atostogų ir švenčių laikotarpiais, tiek vaikui būnant Lietuvoje, tiek (duomenys neskelbtini), bendravimo laikas nekompensuojamas, išskyrus atvejus, kai vaiko tėvai tarpusavyje susitaria dėl bendravimo laiko kompensavimo. Apie ketinimą nepasinaudoti numatyta bendravimo tvarka atostogų laikotarpiais vaiko tėvas įsipareigoja informuoti vaiko motiną prieš dvi savaites iki numatomų tėvo atostogų su vaiku pradžios;

6. Vaiko motina informuoja vaiko tėvą apie konkrečių sūnaus lankomų ugdymo įstaigų atostogų grafiką/grafikus ne vėliau kaip per dvi savaites nuo konkrečių ugdymo įstaigų lankymo pradžios;

7. Sūnaus kelionės išlaidas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą ir atgal į (duomenys neskelbtini) apmoka vaikų motina.

Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1650,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt eurų) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,85 Eur (aštuonis eurus, 85 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti šioje civilinėje byloje 2019 m. liepos 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lina Tamulevičienė