Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. R. prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo civilinėje byloje pagal atsakovo (apelianto) M. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-623-897/2020 pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui M. R. dėl teismo leidimo išvykti su nepilnamečiais vaikais nuolat gyventi į Izraelį išdavimo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir pagal ieškovo pagal priešieškinį M. R. priešieškinį atsakovei pagal priešieškinį L. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. 2021 m. balandžio 16 d. gautas ieškovės L. R. prašymas dėl papildomos nutarties priėmimo, kuriuo ieškovė prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 400 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodė, kad 2021 m. kovo 30 d. pateikė teismui mokėjimo nurodymą, prašydama priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pažymėjo, kad pats prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo suformuluotas jau atsiliepime į apeliacinį skundą, tačiau mokėjimas už paslaugą buvo atliktas vėliau. Nurodė, kad atsitiktinai sužinojo, kad posėdis apeliacinėje instancijoje jau yra įvykęs, o mokėjimo dokumentas teismui buvo pateiktas iki nutarties apeliacinės instancijos teisme priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

4. Pagal CPK 3 straipsnio 6 dalį teismas gali taikyti įstatymo analogiją, jei nėra įstatymo reglamentuojančio atitinkamą procesinį teisinį santykį. CPK 277 straipsnis reglamentuoja papildomo sprendimo galimybę, jei neišspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, išsprendus bylą iš esmės priimant sprendimą. Atsižvelgiant į tai, mutatis mutandis taikytina įstatymo analogija sprendžiant papildomos nutarties priėmimo klausimą neišsprendus bylinėjimosi išlaidų byloje, baigtoje nepriimant galutinio sprendimo išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 277 straipsnis).

5. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

6. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CPK 98 straipsnio 1 dalies taikymą nurodoma, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal bendrąją taisyklę šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016, 20 punktas).

7. Taigi papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė.

8. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2021 m. kovo 9 d., 8.00 val. rašytinio proceso tvarka buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-849-340/2021 pagal atsakovo M. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimo. 2021 m. kovo 9 d. teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nusprendė teismo sprendimą (nutartį) priimti ir paskelbti 2021 m. kovo 23 d. 11.00 val. Atsižvelgiant į teisėtą teisėjos Tatjanos Žukauskienės nebuvimą darbe, 2021 m. kovo 23 d. nutartimi buvo nutarta nustatyti kitą procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo datą – teismo sprendimą (nutartį) priimti ir paskelbti 2021 m. balandžio 13 d. 11 val. Iš LITEKO informacinės sistemos duomenų taip pat nustatyta, kad 2021 m. kovo 31 d. buvo gautas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

9. Konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi nebuvo išspręstas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, nes ieškovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (posėdyje, kuris vyko 2021 m. kovo 9 d. 08.00 val.) nebuvo pateikusi bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų.

10. Kita vertus, CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/313/2015). Taigi, tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą.

11. Pažymėtina, kad savo 2021 m. kovo 31 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovė nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių, jog ieškovė neturėjo galimybės patirtą bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių dokumentų pateikti anksčiau. Savo 2021 m. balandžio 16 d. prašyme dėl papildomos nutarties priėmimo ieškovė paaiškino, kad atsitiktinai sužinojo, kad posėdis apeliacinės instancijos teisme jau yra įvykęs.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovė neturėjo galimybės pateikti bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Siekdama operatyvaus ir koncentruoto bylos nagrinėjimo, ieškovė turėjo pareigą domėtis bylos eiga ir siekti, kad procesiniai dokumentai būtų pateikti laiku; be to, ieškovė teismo proceso metu buvo atstovaujama profesionalaus atstovo (advokatės), todėl ieškovės teiginiai, jog ieškovė apie teismo posėdį sužinojo tik atsitiktinai, atmestini kaip deklaratyvūs. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus ieškovė pateikė tik 2021 m. kovo 31 d., t. y. gerokai vėliau, nei byla buvo išnagrinėta teismo posėdyje (2021 m. kovo 9 d.).

13. Apibendrinant konstatuotina, kad ieškovė laiku nepateikė bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių duomenų. Be to, kaip jau minėta, teisėjų kolegija nenustatė reikšmingų aplinkybių, kurios patvirtintų, kad ieškovė neturėjo galimybių iki posėdžio pabaigos pateikti įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl to prašymas dėl papildomos nutarties priėmimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277, 302 straipsniais,

nutaria:

Ieškovės L. R. prašymo priimti papildomą nutartį netenkinti.

Nutartis neskundžiama.