- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-24
- Bylos Nr.
- eAN2-44-795/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00652-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Kakurinė
- Pažeidėjas
- T. V.
- Kategorijos
- 16.9.4.2Chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str. 2 d.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. nutarties panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. (duomenys neskelbtini) komisariato (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) T. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur bauda ir jam skirta administracinio poveikio priemonė: specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių, už tai, kad jis 2025 m. liepos 20 d. 21.37 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rikiuodamasis iš trečios eismo juostos į antrą ir iš antros eismo juostos į trečią, nerodė atitinkamų krypčių posūkio signalų, taip pat, stipriai keldamas apsukas, iš chuliganiškų paskatų pakėlė priekinį ratą, dėl ko (duomenys neskelbtini) tapo sunkiai valdomas, taip demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, taip pat dėl akivaizdžiai padidėjusios eismo įvykio, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės, rizikos sukėlė realų pavojų eismo saugumui, sau ir kitiems eismo dalyviams. Minėtus veiksmus kartodamas kelis kartus iš eilės, T. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 4, 9, 81 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2025 m. rugsėjo 19 d. teisme gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo T. V. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos nutarimą ir, perkvalifikavus veiką, paskirti administracinę nuobaudą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) komisariato 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas, o T. V. skundas netenkintas. Nutartyje konstatuota, jog Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti dėl skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. V. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. nutartį ir (duomenys neskelbtini) komisariato 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), o T. V. veiką perkvalifikavus, paskirti administracinę nuobaudą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
3.1. T. V. yra įsitikinęs, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai veikos neperkvalifikavo iš chuliganiško vairavimo į pavojingą, t. y. iš ANK 420 straipsnio 2 dalį į 420 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas subjektyviai nusprendė, kad (duomenys neskelbtini) rato kilstelėjimas rodo T. V. tiesioginę tyčią pažeisti KET reikalavimus dėl chuliganiškų paskatų. Tai objektyviai neatitinka byloje ištirtų įrodymų visumos, prieštarauja paties T. V. paaiškinimams ir liudytojo E. R. parodymams, kurie nepaneigti objektyviais duomenimis. T. V. dėl strigusio akseleratoriaus nurodė jau (duomenys neskelbtini) įstaigoje. Byloje apklaustas liudytojas E. R. aiškiai nurodė, kad tai nebuvo chuliganiškas veikimas ir jam buvo žinoma, kad T. V. strigo „gazas“, jis buvo taisomas ir veikė netinkamai. (duomenys neskelbtini) įstaiga turi neginčytinai įrodyti padarytą nusižengimą, o būtent, chuliganiškas paskatas. Šiuo atveju nebuvo jokios dingsties tokioje vietoje elgtis chuliganiškai, kur nėra, nei prieš ką pasirodyti, nei ką parodyti. Be to, kartu važiavęs E. R. bendravo su T. V. telefono ryšiu per (duomenys neskelbtini) įrengtą įrangą ir klausė, ar jis nulaiko (duomenys neskelbtini).
3.2. Nei (duomenys neskelbtini) pareigūnai, nei teismas nesigilino į (duomenys neskelbtini) rato kilstelėjimo priežastis, o savaime tai laikė chuliganišku vairavimu. (duomenys neskelbtini) pareigūnai apklausiami teismo posėdžio metu patvirtino, kad jiems nesvarbu, dėl kokių priežasčių pakiltų (duomenys neskelbtini) ratas, iš karto būtų pildomas protokolas dėl chuliganiško vairavimo. Pirmosios instancijos teismas iš samiau neanalizavo šių dviejų pažeidimų sudėčių skirtumų, netinkamai įvertino T. V. veikos intensyvumą (rato kilstelėjimą tik sekundei), jos padarymo priežastis ir vietą. Pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnai teismo posėdyje nurodė, jog posūkio neparodymo nelaiko chuliganiško vairavimo apraiška, todėl nagrinėjama T. V. veika apima tik rato trumpalaikį kilstelėjimą. T. V. pripažino, jog pakilo (duomenys neskelbtini) priekinis ratas, tačiau jokiais būdais to nedarė dėl chuliganiškų paskatų, t. y. tai atsitiko dėl iki galo nepašalinto akseleratoriaus gedimo, o (duomenys neskelbtini) pareigūnams bijojo įnirtingai aiškinti situaciją, nes manė, jog tai gali sąlygoti technikinės apžiūros dokumento panaikinimą ir (duomenys neskelbtini) išgabenimą ant keltuvo.
3.3. (duomenys neskelbtini) pareigūnai turėjo išankstinę nuostatą, t. y. iš karto nurodė, kad metams T. V. nebeturi teisės vairuoti, net be tyrimo. Be to, nors teismo posėdžio metu apklausti pareigūnai nieko negalėjo pasakyti apie T. V. (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio ženklo užlankstymą, tačiau vis dėlto (duomenys neskelbtini) melagingai fiksavo, kad T. V. (duomenys neskelbtini) numeriai užlankstyti. Pagal ANK nuostatas protokolas yra rašomas atlikus tyrimą, o šiuo atveju administracinio nusižengimo protokolas surašytas iš karto, neatsižvelgiant į gautus T. V. paaiškinimus, liudytojo paaiškinimus, kitas svarbias aplinkybes, pavyzdžiui, kad nebuvo pasipiktinusių T. V. vairavimu. Pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) važiavo iki (duomenys neskelbtini), tad, jei ir būtų norėję save pademonstruoti, tai galėjo padaryti jau nuvažiavę į (duomenys neskelbtini). T. V. veikos vieta, tikrai ne ta, kur būtų galima pasipuikuoti. Rato kilstelėjimas įraše vos įžiūrimas ir negalima spręsti, kad rato kilstelėjimui T. V. panaudojo papildomą jėgą, o tuo labiau, kad specialiai stipriai ekseleravo.
3.4. Net sustabdžiusiems (duomenys neskelbtini) pareigūnams paklausus ,,kas nutiko su tuo priekiniu ratu“, T. V. pasakė, kad „per daug gazo padaviau“. Natūralu, kad po sustabdymo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo sutrikęs ir visko detaliai bei aiškiai iškomunikuoti jam nepavyko, tačiau tai nereiškia, kad jo veiksmuose yra chuliganiškų paskatų. ,,Gazo“ per didelis padavimas ir buvo sąlygotas tinkamo (duomenys neskelbtini) nesutvarkymo. Nors teismas įvertino, kad išoriškai T. V. neatrodė sutrikęs, tačiau tai nepaneigia jo vidinės būsenos, slepiant akseleratoriaus gedimą dėl baimės, jog bus panaikinta techninė apžiūra ir paimtas (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju T. V. tikrai neturėjo dingsties sutrikdyti viešąją tvarka, neturėjo jokių chuliganiškų paskatų toje kelio atkarpoje. Be to, po (duomenys neskelbtini) pareigūnų apklausos teisme paaiškėjo, kad vienintelis priekaištas T. V., dėl ko jam sutaršytas administracinio nusižengimo protokolas dėl chuliganiško vairavimo, yra rato kilstelėjimas. Iš bylos duomenų matyti. kad kilstelėjimas buvo neaukštas, neintensyvus, trumpalaikis, o tai papildomai patvirtina ne ,,pasidemonstravimą“, o techninį gedimą. Nesant T. V. veiksmuose chuliganiškų paskatų, šioje byloje surinkti faktiniai duomenys sudaro pagrindą jį bausti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už pavojingą vairavimą, o ne už chuliganišką vairavimą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.
Atsiliepimas
4. (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) V. K. atsiliepimu prašo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. V. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. V. apeliacinis skundas netenkintinas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. nutartis paliktina galioti nepakeista. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
6. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiamos nutarties turiniu ir T. V. apeliacinio skundo motyvais, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir tinkamai aiškino bei taikė ANK normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Aukštesniojo teismo vertinimu, abejoti žemesnės instancijos teismo sprendimu ir keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde iš esmės tik dar kartą nurodomos nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kurios jau buvo itin išsamiai ištirtos ir įvertintos žemesnės instancijos teismo ir dėl kurių vertinimo teisingumo apygardos teismui nekyla jokių pagrįstų abejonių. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog apeliaciniame skunde nenurodyta jokių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Nagrinėjamu atveju T. V. buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniame skunde T. V. sutinka, kad jo veiksmai buvo pavojingi, bet nesutinka, kad jie buvo chuliganiški, nes, anot jo, nėra dėl to pasipiktinimą pareiškusių vairuotojų, nėra duomenų, kad tyčia ir būtent iš chuliganiškų paskatų jis sutrikdė viešąją tvarką eisme ir pan. Paskatų elgtis chuliganiškai T. V. neturėjo –, anot apelianto, nebuvo nei prieš ką rodytis, nei ką parodyti. Vien (duomenys neskelbtini) rato kilstelėjimas, kuris, kad ir galėtų būti traktuojamas pavojingu eismo saugumui ar eismo dalyviams, negali būti pagrindas veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
7. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Pagal minėto straipsnio šeštą dalį už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Komentuojamam nusižengimui konstatuoti būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių atitinkamų punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Apygardos teismas pažymi, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius šiuos būtinuosius šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą – ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018).
8. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog T. V. 2025 m. liepos 20 d. 21.37 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rikiuodamasis iš trečios eismo juostos į antrą ir iš antros eismo juostos į trečią, nerodė atitinkamų krypčių posūkio signalų, taip pat, stipriai keldamas apsukas, iš chuliganiškų paskatų pakėlė priekinį ratą, dėl ko (duomenys neskelbtini) tapo sunkiai valdomas, taip demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, taip pat dėl akivaizdžiai padidėjusios eismo įvykio, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės, rizikos sukėlė realų pavojų eismo saugumui, sau ir kitiems eismo dalyviams. Minėtus veiksmus kartodamas kelis kartus iš eilės, T. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 9, 81 punktų reikalavimus.
8.1. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad KET 4, 9 ir 81 punktai yra abstraktūs pažeidimai, bendro ir formalaus pobūdžio pareigos. ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog protokole turi būti nurodoma <...> šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; <...>. Iš nurodytos teisės normos matyti, jog administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodomas kodekso straipsnis ir jo dalis arba kitas atsakomybę nustatantis teisės aktas. Kadangi ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas yra siejamas su padarytais KET pažeidimas, todėl konkretūs KET punktai turi būti nurodomi protokole, kas ir buvo padaryta. Pažymėtina, kad vairuotojai, vairuodami transporto priemones, tarp jų ir (duomenys neskelbtini), privalo laikytis visų KET reikalavimų, nepriklausomai nuo to reikalavimas yra bendrasis ar specialusis.
8.2. T. V. teisme teigė, kad jo veiksmai nebuvo sąlygoti chuliganiško elgesio, savo elgesį teisino (duomenys neskelbtini) techniniu gedimu – ekseleratoriaus strigimu, apie kurį jokių įrodymų į bylą nepateikė. Ši jo versija teisme paneigta (duomenys neskelbtini) pareigūnų parodymais, kurie, dirbantys su (duomenys neskelbtini), teisme parodė, jog, jokioms aplinkybėms esant, (duomenys neskelbtini) ratas pats savaime nekyla, net ir esant ekseleratoriaus gedimui (trikdžiui), tam reikalinga vairuotojo fizinė jėga, kuri šiuo atveju akivaizdžiai matyti iš vaizdo įrašo, t. y. antrojo rato pakėlimo atveju (T. V., iš (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini), kelia apsukas (ekseleruoja) ir trukteli (duomenys neskelbtini)). Akivaizdu, kad iškelta versija apie tariamą (duomenys neskelbtini) gedimą T. V. siekia palengvinti sau gresiančią atsakomybę už padarytą nusižengimą, nori ir tikisi išvengti ilgo teisių atėmimo termino, po kurio reikėtų dar įvykdyti ir teisių susigrąžinimo procesą.
8.3. (duomenys neskelbtini) pareigūnų sustabdytas T. V. apie tai, kad techniniai trikdžiai turėjo įtakos jo veiksmams, net neužsiminė, pareigūno paklaustas, kas nutiko, jog pakilo ratas, atsakė, kad „gazo“ per daug padavė, o paaiškinime nurodė, kad neturi paaiškinimo, kodėl kėlė priekinį ratą. Teisme T. V. nutylėjimą dėl tariamos tikrosios rato pakėlimo priežasties nurodė kaip sutrikimą dėl sustabdymo, patirtą stresą, baimę dėl techninės apžiūros anuliavimo ir pan. Iš (duomenys neskelbtini) pareigūno kūno (duomenys neskelbtini) kameros vaizdo įrašo matyti, kad T. V. bendravimas su jį sustabdžiusiais pareigūnais vyko sklandžiai, į pareigūnų klausimus jis atsakinėjo adekvačiai ir aiškiai, šypsojosi, kol (duomenys neskelbtini) pareigūnas rašė protokolą, rūkė, intensyviai naudojosi telefonu ir pan., o tai rodo, jog nors ir nebuvo patenkintas dėl nutrauktos kelionės, jo elgesys įvykio vietoje buvo sąmoningas ir adekvatus buvusiai situacijai.
9. Aukštesnysis teismas pažymi, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas tiesiogiai siejasi su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; taip pat su Kelių eismo taisyklių 4 punkto, kuriame numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, pažeidimu. Kelių eismo taisyklių 81 punkte nurodyta, kad įspėjamieji signalai yra šie: rodomi posūkių <...>; žibintų įspėjamieji signalai yra šie: posūkių <..>. Svarbu tai, jog chuliganišku vairavimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas Kelių eismo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).
10. Be T. V. paaiškinimo, kad jis nesiekė chuliganiškai elgtis, jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Apygardos teismas pritaria vertinimui, kad važiavimas ant vieno (duomenys neskelbtini) rato, pats savaime kaip veiksmas, yra chuliganiško pobūdžio, nes (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) transporto priemonė ir neskirta triukų, pavyzdžiui, važiavimui ant vieno rato, viešajame eisme demonstravimui. Toks veiksmas rodo vairuotojo norą pasipuikuoti savo gebėjimais, priešpastatyti save prieš kitus vairuotojus, galbūt ir siekį pajausti didesnį adrenalino kiekį, tačiau toks elgesys akivaizdžiai paniekina nustatytas viešojo eismo taisykles. Važiuojant kelti priekinį ratą, T. V. nebuvo jokios būtinybės, o kad toks veiksmas yra draudžiamas, jam, kaip (duomenys neskelbtini) vairuojančiam asmeniui, buvo žinoma. Tai, kad nėra pasipiktinimą pareiškusių vairuotojų, nagrinėjamu atveju yra savaime suprantama, nes T. V. veiksmas atliktas netikėtai, spontaniškai, pakankamai intensyvaus viešojo eismo judėjimo metu, kas matyti iš vaizdo įrašų. Pažeidimas užfiksuotas (duomenys neskelbtini) pareigūnų akivaizdoje, pastariesiems važiuojant paskui, todėl tik jų dėka ir buvo nutrauktas bei užkardytas tolimesnis neteisėtų veiksmų atlikimas. Nors sutiktina, jog byloje nėra nustatytas nukentėjęs asmuo ir nėra surinkti pareiškimai / paaiškinimai, kuriuose asmenys tvirtintų, jog T. V. vairavimas jiems sukėlė pavojų, tačiau chuliganiškam vairavimui konstatuoti pasekmės nėra būtinos, tai nėra būtinasis šio administracinio nusižengimo sudėties požymis. Norint kvalifikuoti asmens veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, pakanka paties chuliganiško vairavimo, kuris kėlė pavojų eismui ir jame dalyvaujantiems asmenims, tuo pačiu nebūtina, jog būtų sukeltas eismo įvykis, kurio metu nukentėtų kiti asmenys ar jų turtas. Taigi skundo argumentai, kad nėra duomenų, jog T. V. sutrikdė viešąją tvarką eisme, irgi atmestini kaip nepagrįsti.
11. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. V. nuomone jis nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, t. y. (duomenys neskelbtini) nevairavo chuliganiškai, nesukėlė pavojaus kitiems eismo dalyviams, apygardos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog toks aiškinimas yra laikytinas siekiu išvengti administracinės atsakomybės. Papildomai pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojo E. R. parodymus, jog T. V. laikėsi Kelių eismo taisyklių ir nekėlė pavojaus kitiems eismo dalyviams, vertino kritiškai, kadangi, visų pirma, E. R. su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu yra (duomenys neskelbtini), o antra, jo parodymų nepatvirtina kiti bylos medžiagoje esantys objektyvūs duomenys. Sutiktina, jog (duomenys neskelbtini) pareigūnai, kurie stabdė T. V. įvykio metu ir vėliau surašė administracinio nusižengimo protokolą, iki tol administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažinojo, todėl neturėjo jokio asmeninio suinteresuotumo susiklosčiusia situacija ar tuo labiau bylos baigtimi, be to, nėra pagrindo manyti, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnai galėjo siekti pakenkti T. V., apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ar kitaip pasunkinti jo padėtį.
12. Apygardos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje išdėstytai pozicijai, jog byloje nustatytos objektyvios T. V. veikimo aplinkybės aiškiai atskleidžia jo veikimo priežastį – chuliganiškas paskatas, nes toks (duomenys neskelbtini) vairavimas, kai tyčia ekseleruojant pakeliamas priekinis (duomenys neskelbtini) ratas ir važiuojama ant vieno rato, yra neleistinas, pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui. Abiem atvejais matyti, kad šalia važiuoja kitos transporto priemonės, todėl tokie T. V. veiksmai minėtoje situacijoje buvo realiai pavojingi. Teisme T. V. teigė, kad jį sustabdęs (duomenys neskelbtini) pareigūnas buvo šališkas, nemandagus, iškart pasakė, jog jis vairavo chuliganiškai ir teisės atimamos metams. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnai su (duomenys neskelbtini) patruliavo (duomenys neskelbtini) ir jų užduotis buvo sutelkti dėmesį, kaip (duomenys neskelbtini) laikosi KET reikalavimų viešajame eisme. Pareigūnai pripažino, jog, pastebėję T. V. su (duomenys neskelbtini) (liudytoju E. R.), tikslingai važiavo paskui, kad įsitikintų jų drausmingumu. T. V. padarytas nusižengimas užfiksuotas pareigūnų akivaizdoje, dėl ko ir buvo nuspręsta T. V. pasivyti bei sustabdyti. Kadangi (duomenys neskelbtini) pareigūnas M. K. T. V. padarytus KET pažeidimus iškart kvalifikavo kaip administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, todėl iškart ir buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, ko ANK nedraudžia. Iš pareigūno kūno kameros įrašo matyti, kad pareigūnas paaiškino, jog nuolaidžiavo T. V. dėl posūkių nerodymo, „nardymo“ tarp mašinų, bet jo važiavimas ant vieno rato privertė imtis neatidėliotinų veiksmų. Tai rodo, kad T. V. veiksmai nebuvo pavieniai ir netyčiniai, be pareigūnų įsikišimo pats T. V. savo valingais veiksmais neteisėto elgesio nenutraukė.
13. Pažymėtina, kad teismų praktikoje, konstatuojant chuliganiškas paskatas, remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad įvykio vietoje T. V. buvo paaiškintos visos aplinkybės, kas užfiksuota protokole, ir dėl bylos nagrinėjimo galimybių, surašyto administracinio nurodymo įvykdymo ir t. t. T. V. patvirtino, jog viską suprato, jo paaiškinimas protokole užrašytas iš jo žodžių, ką jis patvirtino parašu, surašytą administracinio nusižengimo protokolą gavo. Apygardos teismas daro išvadą, kad T. V. veiksmai buvo teisėtai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl paskirtos administracinės nuobaudos proporcingumo ir tinkamo individualizavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją naikinti ar keisti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 8 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.