- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- e2S-209-544/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05605-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Šiaulių bankas, UAB "Petrochema"
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-209-544/2020
teisėja Ingrida Kirsnytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05605-2019-1
2020 m. kovo 4 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-11571-902/2019 pagal pareiškėjo T. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Petrochema“, AB „Šiaulių bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliui V. M., antstoliui A. N., D. E. (D. E.), D. R., K. R., M. S. dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2019 m. gruodžio 4 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo gautas pareiškėjo T. B. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kuriuo prašoma iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Lexuna“, patvirtinti 242 Eur dydžio sumą bankroto procedūroms atlikti, nustatyti 30 dienų terminą pareiškėjo kreditoriams pareikšti reikalavimus, patvirtinti 280 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį T. B. būtiniesiems poreikiams tenkinti, bei nustatyti 4 mėnesių terminą fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo T. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir grąžino jį pareiškėjui.
3. Teismas iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2019 m. vasario 28 d. atsisakė iškelti T. B. fizinio asmens bankroto bylą, nes buvo nustatytas pareiškėjo nesąžiningumas. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tačiau teismas 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą ir grąžino jį pareiškėjui, motyvuodamas tuo, kad teismui yra pateiktas to paties pareiškėjo pareiškimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Šalies argumentai
4. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, teigdamas, jog nuo 2019 m. lapkričio 28 d. pradėjo dirbti UAB „SDS“ projektų pardavimo vadovo pareigose, planuojamas gauti darbo užmokestis ne mažiau nei 310 Eur per mėnesį, tačiau, įvertinus duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės, matyti, kad pareiškėjo gaunamas atlygis nėra padidėjęs, todėl jo neužteks bankroto administratoriaus atlyginimui ir pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti. Be to, iš sudarytos 2019 m. lapkričio 28 d. Darbo sutarties Nr. 383 matyti, kad pareiškėjui nustatomas bandomasis 3 mėnesių laikotarpis, todėl nėra aišku, ar jis tęs darbą po 3 mėnesių, taip pat neaiškus faktinis darbo užmokesčio dydis, kadangi jis dar neišmokėtas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas papildomai atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad vienu iš kreditorių pareiškėjas nurodo esant D. E., gyvenantį Rusijoje. Pareiškėjas kartu su pareiškimu turi pateikti pareiškimo ir jo priedų vertimus į rusų kalbą arba duomenis, kad suinteresuotas asmuo moka lietuvių kalbą, taip pat pateikti pagrindžiančius dokumentus apie tinkamą kreditoriaus informavimą dėl pareiškėjo keliamų reikalavimų bei nurodyti tikslią pareiškėjo skolos sumą kreditoriui D. E.. Be to, pareiškėjas nurodo, jog turi vieną nepilnametį vaiką A. B., kuriam reikalingas išlaikymas, tačiau iš pateikto (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjas turi dar vieną nepilnametį vaiką – E. B., gim. (duomenys neskelbtini). Be to, nepateikti įrodymai apie išsilavinimą bei dedamas pastangas gauti geriau apmokamą darbą.
6. Pažymėjo, jog pareiškėjas nurodo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), tačiau neaišku, ar tai jo faktinė gyvenamoji vieta, nes iš pateiktų duomenų matyti, kad jo darbo vietos, sveikatos priežiūros įstaiga, nepilnamečių vaikų gimimo vietos, santuokos sudarymo vieta yra Vilniuje, taigi, teismas negali spręsti dėl tinkamo bylos teismingumo. Be to, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 28 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d. buvo (duomenys neskelbtini) vadovas ir akcininkas. Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-me skyriuje pagal UAB „Petrochema“ pareiškimą 2016 m. spalio 7 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-47424-16 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį. UAB „Petrochema“ pripažinta civiliniu ieškovu su 1 143 677,89 Eur reikalavimu. Ikiteisminiame tyrime laikinai apribotos įtariamojo nuosavybės teisės. Taigi, pareiškėjas privalėjo pateikti duomenis apie jo atžvilgiu vykdomojo ikiteisminį tyrimo eigą.
Šalies argumentai
7. Atsižvelgdamas į tai, kad po Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutarties priėmimo pareiškėjo faktinė padėtis iš esmės nepasikeitė, teismas sprendė, kad yra pateiktas to paties pareiškėjo pareiškimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl atsisakė jį priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas T. B. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
9. Nurodo, kad pareiškimo dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo pateikimo dienai aplinkybės, dėl kurių anksčiau buvo atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jau buvo išnykusios. Teismas nepagrįstai pareiškimo priėmimo stadijoje vertino pareiškėjo siekį atsiskaityti su kreditoriais. Pasisakydamas dėl pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio ir sudarytos darbo sutarties, teismas vėlgi pažeidė civilinio proceso taisykles, nes įrodymų tyrimas ir vertinimas turėjo būti vykdomas nagrinėjant pareiškimą iš esmės. Apeliantui nesuprantama teismo nurodoma aplinkybė, susijusiu su darbo santykių tęstinumu, ir jos įtaka pareiškimo priėmimui, nes teismas rėmėsi prielaidomis apie galimą darbo santykių netesimą po bandomojo laikotarpio pasibaigimo. Nors pareiškėjas teismui pateikė pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą Panevėžio mieste, tačiau teismas, abejodamas dėl bylos teismingumo, paneigė rašytinius įrodymus prielaidomis (vaikų gimimo ar santuokos sudarymo vieta), o ne kitais rašytiniais įrodymais.
10. Teigia, jog teismas atsisakymo priimti pareiškimą pagrindu nurodė ir tai, kad vienas iš kreditorių D. E. gyvena Rusijoje, o pareiškimas ir jo priedai neišversti į rusų kalbą ir nėra duomenų, kad kreditorius moka lietuvių kalbą, be to, nepateikti duomenys apie pareiškėjo atžvilgiu pradėto ikiteisminį tyrimo eigą. Taigi, akivaizdu, kad teismas šiuo konkrečiu atveju privalėjo taikyti pareiškimo trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti terminą juos pašalinti, o ne atsisakyti priimti pareiškimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo T. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu (kai yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu).
13. Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Šį procesą Lietuvoje reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – FABĮ), kuriame nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
14. Byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2019 m. vasario 28 d. atsisakė iškelti pareiškėjui T. B. fizinio asmens bankroto bylą, konstatavę pareiškėjo nesąžiningumą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi sprendė, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo pareiškimo priėmimo atsisakymo priežastis (teismui yra pateiktas to paties pareiškėjo pareiškimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas (teismas nutartyje klaidingai nurodė CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punktą)), pažymi, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostata taikytina sprendžiant klausimą dėl atsisakymo iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, o ne dėl pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Taigi, darytina išvada, kad dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatų taikymo ar netaikymo gali būti sprendžiama tik tuomet, kai išspręstas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimas. Pažymėtina, kad fizinio asmens pareiškimas iškelti bankroto bylą turi atitikti FABĮ 4 straipsnyje numatytus reikalavimus; jeigu pareiškimas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus, teismas jį turi priimti ir, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos, priimti nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą ar ją atsisakyti iškelti (FABĮ 5 straipsnio 7 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą, pareiškimą atsisakė priimti, be kita ko, remdamasis aplinkybėmis, kurios gali būti nustatytos tik išnagrinėjus bankroto bylos iškėlimo klausimą, o ne sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą, t. y. teismas pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo metu neturi nustatinėti, ar fiziniam asmeniui gali būti iškelta bankroto byla, nes tai turi būti nustatinėjama nagrinėjant bylą iš esmės.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad FABĮ nenumatyta pagrindų ir sąlygų, kuriuos nustačius, turi būti atsisakoma priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. FABĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. CPK 137 straipsnio 2 dalyje išvardintas atsisakymo priimti ieškinį (pareiškimą) pagrindų sąrašas, kuris taikytinas ir sprendžiant klausimą dėl pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Atsisakymas priimti ieškinį kitais, nei CPK 137 straipsnio 2 dalyje nenumatytais pagrindais, yra neteisėtas ir laikytinas konstitucinės teisės kreiptis į teismą pažeidimu (Konstitucijos 30 straipsnis).
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad FABĮ nėra numatyta draudimo pakartotinai kreiptis į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, jeigu kartą teismas jau yra atsisakęs iškelti bankroto bylą; kita vertus, yra nustatyti tam tikri laiko ribojimai bankroto bylos iškėlimui (o ne tokio pareiškimo priėmimui), jeigu bankroto byla buvo nutraukta tam tikrais nustatytais pagrindais. Pažymėtina, kad, norint pakartotinai kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjas tokiu atveju privalo pateikti duomenis apie naują pareiškimo faktinį pagrindą – naujas aplinkybes, kuriomis būtų grindžiamas jo reikalavimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės gali būti nustatytos tik išnagrinėjus bankroto bylos iškėlimo klausimą iš esmės, o ne pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo priėmimo stadijoje.
19. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos turi būti taikomos atsižvelgiant į FABĮ paskirtį ir šiuo įstatymu reglamentuojamų civilinių teisinių santykių specifiką. Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra išaiškinęs, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, praėjus tam tikram laikotarpiui nuo pareiškėjo nesąžiningais pripažintų veiksmų atlikimo (kuris kiekvienu atveju gali būti skirtingas), pareiškėjas vėl turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo ir tokiam pareiškimui negali būti taikomos CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos. Pažymėtina, kad, pareiškėjui teikiant naują pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, aktualus terminas, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjo sąžiningumas, yra kitas, nei jis buvo nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą pirmą kartą, bei kurį teismas gali vertinti tik nagrinėjant pareiškimą iš esmės, o ne jo priėmimo stadijoje.
20. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui priėmimo klausimas neturi būti sprendžiamas pernelyg formaliai, taip pat neturi būti reikalaujama perteklinių arba akivaizdžių įrodymų, tačiau Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad pareiškėjui privaloma pateikti įstatyme nurodytą informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, visi bankrutuojantys asmenys privalo būti aktyvūs, sąžiningai naudotis jiems bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis, nes fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016).
21. Todėl pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, turi kartu su pareiškimu teikti būtinus ir įstatyme nurodytus pareiškimo priedus, įskaitant ir pareiškimo bei jo priedų vertimus į kreditoriams suprantamą kalbą; nesant galimybės pateikti priedus, turi nurodyti to priežastis; be to, pareiškėjas turi teikti tokio turinio ir formos pareiškimą, kad būtų galima kuo objektyviau ir ekonomiškiau išnagrinėti fizinio asmens bankroto bylą nepažeidžiant kreditorių interesų. Tuo tarpu teismas, nustatęs, jog pareiškimo trūkumai trukdo užtikrinti tinkamą CPK bei FABĮ normų, reglamentuojančių pareiškimo priėmimą, taikymą, galimybę teismui tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui ir atlikti pareiškėjo prašomus procesinius veiksmus CPK bei FABĮ nustatyta tvarka, turi taikyti trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliantas, teikdamas teismui pakartotinius pareiškimus dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, privalo elgtis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti CPK numatyta teise kreiptis į teismą.
22. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė šią bankroto stadiją reglamentuojančias teisės normas, neteisingai vertino šiam klausimui spręsti byloje esančius duomenis, todėl atskirasis skundas tenkinamas – skundžiama nutartis naikinama ir klausimas dėl pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo grąžinamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes tai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, atsižvelgiant į tai, jog priėmęs pareiškimą teismas turi atlikti eilę procesinių veiksmų.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus ir procesinę bylos baigtį, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo T. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, panaikinti ir pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.