- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-29
- Bylos Nr.
- e2S-85-755/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05605-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Eigirdas Činka (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė Mokesčių inspekcija prie finansų ministerijos, akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, UAB "Petrochema", Akcinė bendrovė Šiaulių bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-11-18nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-2976-223/2020 pagal pareiškėjo T. B. pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė Mokesčių inspekcija prie finansų ministerijos, akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir kiti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. P. T. B. (toliau ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankrotą, bankroto administratoriumi paskirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau ir – UAB) „(duomenys neskelbtini)“; patvirtinti 242,00 Eur lėšų sumą per mėnesį, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti T. B. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtinti 280,00 Eur sumą per mėnesį, reikalingą T. B. būtiniesiems poreikiams tenkinti
2. Nurodė, kad jis yra nemokus, bendras įsiskolinimas kreditoriams siekia 2 640 713,36 Eur. Paaiškino, jog nemokumą sąlygojo nepavykę verslo sandoriai ir negalimas vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020-11-18 nutartimi pareiškėjo pareiškimą atmetė.
4. Nustatė, kad pareiškėjo pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, jog jo skoliniai įsipareigojimai viršija 25 MMA ir skolinių įsipareigojimų mokėjimo terminai yra suėję, dėl to ginčo nėra, pareiškėjo padėtis atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalį. Tačiau teismui sukėlė abejonių pareiškėjo sąžiningumas bei tikrieji fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo tikslai.
5. Pirmosios instancijos pažymėjo, jog disponuojantis didelės vertės nekilnojamuoju turtu, turintis ilgametę verslininko patirtį, vadovavęs įmonei ir gaudavęs didelį atlyginimą, nebegalėdamas atsiskaityti su kreditoriais, pareiškėjas įsidarbino įmonėse, kuriose iki pareiškimo teismui pateikimo dienos gaudavo minimalų atlyginimą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas sudarydamas sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios generalinis direktorius jis buvo, pats prisidėjo prie pareiškėjo nemokumo.
6. Vilniaus apygardos teismo 2018-06-21sprendimu iš pareiškėjo priteista 613 645,79 skolos, 26 143,65 Eur palūkanų, 15 670,90 Eur žalos atlyginimas, 5 proc. metinių palūkanų. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-02-02 iki 2015-12-30, kas mėnesį sudarė paskolos sutartis, kurių pareiškėjas negrąžino. Visos sudarytos paskolos sutartys buvo įvertintos kaip nesąžiningos, pažeidusios kreditorių interesus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-10-13 priėmė baudžiamąjį įsakymą, pagal kurį pareiškėjas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, nes pateikdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras, laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2016 m. balandžio 12 d., apgaule UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai gavo pinigines lėšas – 6 137 305,38 Eur sumą.
7. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2 ‑ me skyriuje pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą 2016-10-07 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl 1 605 589,00 Eur pasisavinimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pareiškusi 1 143 677,89 Eur ieškinį baudžiamojoje byloje turtinei žalai atlyginti.
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-30 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, už tai, kad 2018-08-02 vairavo automobilį neblaivus, kas leido teismui daryti išvadą, jog pareiškėjas piktnaudžiauja alkoholiu.
9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas nededa pastangų turimiems įsiskolinimas sumažinti, nepakankami stengiasi rasti geriau apmokamo darbo. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-02-28 nutartimi buvo atsisakyta iškelti jam bankroto bylą, tuo metu pareiškėjo įsipareigojimai kreditoriams sudarė 1 074 600,13 Eur, tuo tarpu šiuo metu jie siekia daugiau nei 2 000 000,00 Eur. Pareiškėjas teismui nurodė gaunantis minimalias pajamas, tik paskutinio teismo posėdžio metu jis nurodė įsidarbinęs įmonėje, kurioje jis dirba generaliniu direktoriumi ir jo pajamos sudaro apie 1 500,00 Eur per mėnesį. Pareiškėjo skola kilo dėl paties pareiškėjo neteisėtų veiksmų - paskolų ėmimo dėl neteisėtų tikslų, kas iš esmės yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pareiškėjas nepateikė informacijos apie paskolintų lėšų panaudojimą. Nurodė, kad toks elgesys kasacinio teismo laikomas neatitinkančiu į teismą besikreipiančio asmens elgesio standarto, įtvirtinto įstatyme ir būtino įgyvendinant civilines teises ir vykdant pareigas tam, kad teismas gintų tokio asmens pažeistas teises.
10. Nustatęs aplinkybes, patvirtinančias nesąžiningą pareiškėjo elgesį (neveikimą), iš esmės lėmusį pareiškėjo nemokumą, t. y. priežastinį ryšį tarp pareiškėjo veiksmų (neveikimo) ir negalėjimo atsiskaityti su savo kreditoriais, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomas FABĮ 1 straipsnio 1 dalies reguliavimas, kuris yra skirtas tik sąžiningų asmenų mokumo atkūrimo klausimams spręsti iškeliant bankroto bylą.
11. Teismas konstatavo, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl sprendė, kad pareiškėjo pareiškimas iškelti bankroto bylą yra nepagrįstas ir jo netenkino (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu pareiškėjas T. B. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-11-18 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo patenkinti. Atskirojo skundo pagrindiniai argumentai:
12.1. Pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas, nes (ne)sąžiningumo aspektu vertino sandorius, kurie yra sudaryti ne šioje teisės normoje nurodytu terminu, t. y. daugiau nei prieš 3 metus iki pareiškėjo kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo. Paskolos sutartys buvo sudarytos 2015-2016 metais, t. y. daugiau nei prieš 3 metus iki pareiškėjo kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl šių sandorių (ne)teisėtumo ir (ne)sąžiningumo aspektai nėra priežastis atsisakyti iškelti bankroto bylą.
12.2. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-788-803/2018 sprendimai buvo priimta esant visiškai kitoms faktinėms aplinkybėms. 2019-02-28 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartyje nustatyta, kad pareiškėjo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme tuo metu buvo priimtas 2018-12-11. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo, turėjo būti vertinamas pareiškėjo elgesys laikotarpiu nuo 2015-12-11 iki 2018-12-11. Į šį vertinimo laikotarpį pateko ir laikotarpis, kai pareiškėjas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė paskolos sutartis, kurių pagrindu pareiškėjas tapo nemokus.
12.3. Ikiteisminiame tyrime UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys nėra patenkintas ir priteistas, priešingai, į bylą yra pateiktį įrodymai, kad yra panaikintas 2017-11-24 Vilniaus AVPK nutarimas pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniu ieškovu (2020-09-16 Vilniaus apygardos prokuratūros 2- ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimo motyvus). Taigi, neegzistuoja nei ikiteisminis tyrimas, nei aplinkybė dėl tyrime UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto civilinio ieškinio.
12.4. Be to, teismas apskritai nepagrįstai vertino su faktoringo santykiais ir anksčiau buvusiu ikiteisminiu tyrimu susijusias pareiškėjo atliktus veiksmus (ne)teisėtumo ir (ne)sąžiningumo aspektais, nes tokie veiksmai, kurie buvo tiriami, buvo atlikti ne per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo.
12.5. Pareiškėjui taip pat yra taikoma sąžiningumo prezumpcija, kreditorius BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ar kiti asmenys leistinomis įrodinėjimo priemonėmis šios prezumpcijos nėra paneigę, o per 2017 m. kovo – 2020 m. kovo mėn. laikotarpį pareiškėjas neatliko jokių nemokumą sukėlusių ar nemokumą iš esmės padidinusių veiksmų, kurie FABĮ prasme galėtų būti vertinami kaip nesąžiningi ir/ar sudarantys pagrindą teismui atsisakyti iškelti bankroto bylą.
12.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nepagrįstai įvertino aplinkybes, susijusias su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-13 baudžiamuoju įsakymu, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Teismas nurodė, kad iš esmės vertina aplinkybę, jog pareiškėjas buvo pripažintas kaltu apgaule gavęs pinigines lėšas, ir tai kelia abejonių vertinant pareiškėjo kaip asmens sąžiningumą, atsižvelgiant į tai, jog sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teismas turi įvertinti, ar fizinis asmuo tapo nemokus elgdamasis sąžiningai.
12.7. Pareiškėjas nesutinka su teismo nurodyta aplinkybe, kad pareiškėjas neva nevengia piktnaudžiauti alkoholiu, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagal 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2018-08-02vairavo automobilį neblaivus, jam nustatytas 2,87 promilės neblaivumas. Pareiškėjas vieną kartą vairavo neblaivus, tačiau jis nėra turėjęs jokių kitų nuobaudų, susijusių su alkoholio vartojimu, nėra gydytas nuo alkoholizmo, todėl negalima daryti išvados, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu. Tačiau tai nėra pagrindas neiškelti bankroto bylą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 punktas).
12.8. Priešingai, nei nurodė teismas, pareiškėjas visais įmanomais būdais stengiasi dirbi, uždirbti kaip įmanoma daugiau pajamų, kad galėtų ne tik pragyventi, tačiau ir kuo didesne dalimi atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškimo pateikimo teismui momentu, pareiškėjas dirbo vienose darbovietėse, dėl susiklosčiusių aplinkybių pareiškėjui teko pakeisti darbovietes, tačiau pareiškėjas ir šiuo metu dirba per 2 darbovietes.
12.9. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo buvo nurodyta ir pridėta visa teisės aktų reikalaujama ir bankroto bylos iškėlimui aktuali informacija, susijusi su pareiškėjo nemokumo atsiradimo aplinkybėmis, nurodyti visi suinteresuoti asmenys. Be to, į bylą teismo įtrauktos O. B. ir G. B. pateikė atsiliepimus, kad neturiu reikalavimų pareiškėjui ir neprieštarauja pareiškėjo reikalavimams dėl bankroto bylos iškėlimo.
Atsiliepimas
13. Suinteresuotas asmuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atnaujinti terminą atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti, pareiškėjo skundą atmesti ir priteisti BUAB „(duomenys neskelbtini)” bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo T. B..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
15. Suinteresuotas asmuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašo atnaujinti terminą jį pateikti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 335 straipsnio 2 dalį atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos. Atsiliepimų į atskiruosius skundus priėmimo klausimą sprendžia skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas. Vėlesnis atsiliepimų į atskiruosius skundus pateikimas galimas tik esant CPK 78 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, t. y. terminą praleidusiai šaliai įrodžius, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir teismui šį terminą atnaujinus. Pirmosios instancijos teismas 2020-11-26 suinteresuotam asmeniui išsiuntė atskirojo skundo kopijas, todėl terminas atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti suėjo 2020-12-09. Suinteresuotas asmuo atsiliepimą pateikė 2020-12-31 nenurodęs praleidimo priežasčių, todėl jį atsisakoma priimti.
16. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
17. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas - tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skolinių įsipareigojimų mokėjimo terminai yra suėję, pareiškėjo padėtis atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalį, dėl to ginčo nėra.
18. Nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl fizinių asmenų sąžiningumo vertinimo jų bankroto bylose, yra nurodęs, kad būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų, tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020 ir kt.).
19. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nurodė, jog pareiškėjas tapo nemokus dėl savo nesąžiningų veiksmų. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada pareiškėjas nesutinka, atskirajame skunde nurodo kad apeliantas atitinka fizinių asmenų bankrote keliamas sąžiningumo ir nemokumo sąlygas. Taigi ginčas byloje iš esmės kilo dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga, dėl kurios yra pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimą priėmė 2020-03-27, todėl pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu vertinamas pareiškėjo elgesys laikotarpiu nuo 2017-03-27 – 2020-03-27.
21. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo sąžiningumą, įvertino priežastis dėl kurių atsirado pareiškėjo nemokumas. Nustatė, kad pareiškėjo nemokumas atsirado dėl jo paties nesąžiningų veiksmų, skolinantis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus, ši aplinkybė buvo konstatuota 2019-02-28 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi, kuria buvo atsisakyta iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Vilniaus regiono apylinkės teismas vertino sąžiningumo aspektu laikotarpį 2015-12-11 iki 2018-12-11, kuris apima ir šioje nagrinėjamoje byloje nustatytą laikotarpį.
22. Priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas ,nors ir atsižvelgė į šią aplinkybę vertindamas atsakovo sąžiningumą, tačiau pareiškėjo sudarytų paskolų sutarčių 2015-02 - 2015-12-30 laikotarpiu nevertino, todėl negalima teigti, kad pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjo sandorius sudarytus daugiau nei prieš 3 metus ir taip pažeidė įstatymo normas.
23. Teismas, įvertinęs pareiškėjo elgesį, jo pastangas susirasti geriau apmokamą darbą ar gauti kitokių pajamų atsiskaityti su kreditoriais, į tai, kad jis vairuodamas neblaivus neteko specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės dvejiems metams, į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas baudžiamasis įsakymas, pradeti ikiteisminį tyrimą, padarė išvadą kad pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningu, todėl bankroto bylos iškėlimas prieštarautų Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslui ir jam negali būti taikomas.
24. FABĮ normos nepateikia išsamaus nesąžiningo elgesio atvejų sąrašo, tokio elgesio nustatymo kriterijų, todėl sprendžiant dėl fizinio asmens, prašančio iškelti bankroto bylą, sąžiningumo taikoma teisminė praktika, suformuota civilinėse bylose, atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą ir šiame įstatyme nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-134-219/2020).
25. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta civiliniu ieškovu, nes yra panaikintas 2017-11-24 Vilniaus AVPK nutarimas pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniu ieškovu, be to byla jau yra išnagrinėta ir pareiškėjo atžvilgiu 2020-10-13 priimtas baudžiamasis įsakymas.
26. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas fizinio asmens sąžiningumą, nenustatė, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl jo tyčinių per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bylą veiksmų (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas), tačiau vertino visus byloje esančius įrodymus dėl pareiškėjo nesąžiningumo plačiąja prasme. Įvertino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė 2020-10-13 baudžiamąjį įsakymą, iš kurio turinio matyti, jog pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, t.y. T. B., pateikdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras, laikotarpiu nuo 2014-05-08 iki 2016-04-12, apgaule UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai gavo pinigines lėšas – 6 137 305,38 Eur sumą. Nustatė, kad pareiškėjas elgėsi neatsakingai – vairuodamas išgėręs ir dėl to neteko specialiosios teisės vairuoti bei gavo įpareigojimą sumokėti 30 MGL (1 500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šios aplinkybės, nors ir nėra savarankiškas pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą, tačiau turi įtakos sprendžiant dėl atsakovo nesąžiningumo, taip pat vertintina, kad specialiosios teisės vairuoti atėmimas, sumažino pareiškėjo galimybę ieškoti geriau apmokamo darbo ir atsiskaityti su kreditoriais, nes pareiškėjo įsiskolinimas dar labiau padidėjo.
27. Pirmosios instancijos teismas savo atsisakymą iškelti fizinio asmens bankroto bylą apeliantui iš esmės motyvavo aplinkybėmis, kad apeliantas elgiasi nesąžiningai, nes nedėjo pastangų gauti daugiau pajamų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo neinicijavimo gauti didesnes pajamas yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais. Pareiškėjas , būdamas išsilavinęs ir turintis didelę patirtį verslininkas, gaudavęs gana didelį atlyginimą, nedėjo pakankamai pastangų gauti daugiau pajamų, nes iki pareiškimo iškelti bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo minimalų atlyginimą, kurio užtekdavo tik būtiniesiems poreikiams patenkinti, tačiau kreditoriams nebuvo grąžinta nei dalis skolos. Nors pareiškėjas teigia, kad jis deda maksimalias pastangas gauti kuo didesnes pajamas, ir dirba net keliose darbovietėse, tačiau bylos duomenimis, jis įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik prieš pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo dieną teismui (2019-11-28), o MB „H. O.“ įsidarbino (2020-03-10), jau po pareiškimo iškelti bankroto bylą teismui dienos. Paties pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo darbo laikas yra 8 val. per dieną ir 40 val. per savaitę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje apie darbo užmokestį, nurodyta, kad darbuotojas dirba 160 val. ir daugiau per mėnesį, tai reiškia ne mažiau, kaip 8 val. per dieną ir 40 val. per savaitę, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutartyje numatyta, kad pareiškėjas dirba 4 val. per dieną ir 5 dienas per savaitę, kas yra neįtikėtina, be to toks darbo laikas pažeidžia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 114 straipsnio 2 punkto nuostatas. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas turi pagrindo abejoti pareiškėjo duomenų tikrumu ir sprendžia, kad pareiškėjo įsidarbinimas galimai yra tik deklaratyvaus pobūdžio, siekiant atitikti FABĮ sąlygas.
28. Vilniaus apygardos teismas 2018-06-21 priteisė iš T. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 613 645,79 Eur negrąžintos paskolos, 26 143,65 Eur palūkanų, 15 670,90 Eur dydžio žalos atlyginimą 5 procentų dydžio metines palūkanas. Pareiškėjas skolinosi iš bendrovės lėšas, tačiau jų negrąžino. Įsiskolinimas kreditoriams tik didėjo. 2019-02-28 Vilniaus regiono apylinkės teismas konstatavo, kad pareiškėjo įsiskolinimas 1 074 600,13 Eur, tuo tarpu šiuo metu jie siekia daugiau nei 2 000 000,00 Eur.
29. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas suvokė, jog jo finansinė padėtis yra sudėtinga, tačiau sąmoningai nesiekė gauti didesnių pajamų. Kaip patvirtina aptarti bylos duomenys, pareiškėjui, tapus faktiškai nemokiam, per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo jis elgėsi itin pasyviai, nedėjo pastangų gauti pajamas, kurias jis pagal savo įgūdžius ir kvalifikaciją yra pajėgus gauti. Ir tai įrodo jo elgesys prieš pareiškimo dėl bankroto iškėlimo padavimą, kuomet jis įsidarbino keliose įmonėse ir gauna didesnį nei minimalų atlyginimą. Tokie pareiškėjo veiksmai leidžia apeliacinės instancijos teismui spręsti, kad pareiškėjas nesiekė gerinti savo finansinės būklės, t. y. nepagrįstai ilgą laiką sąmoningai leido išlikti tokiai situacijai, matomai tikintis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti bankroto proceso metu, o toks pareiškėjos elgesys yra nesąžiningas, neatitinkantis reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo. Tokiu būdu pripažįstama, kad yra priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nesąžiningumo ir jo nemokumo.
30. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė pareiškėjo pateiktus duomenis ir pagrįstai konstatavo, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui T. B. prieštarautų FABĮ tikslui - atkurti sąžiningo asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 pagrindas atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo T. B. atskirąjį skundą atmesti ir palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį nepakeistą.