Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto V. N. (V. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. B. 2024 m. kovo 19 d. sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK 24230990236,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2024 m. vasario 1 d. per ePolicija sistemą buvo gautas J. J. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolas, kuriame jis nurodė, jog 2024 m. vasario 1 d. 13.30 val. (duomenys neskelbtini), transporto priemonė „BMW 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė pavojingą situaciją, t.y, privertė jį staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitokių veiksmų savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti. Pateikė pridėtą vaizdo įrašą „BMW5-(duomenys neskelbtini).mp4“ (b.l. 26-27).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2 -ojo poskyrio tyrėja K. S. 2024 m. vasario 6 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-5828-2024 V. N. (ROIK Nr. 24230990236) dėl to, kad šis 2024 m. vasario 1 d. 13.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), staiga persirikiuodamas iš trečios eismo juostos į ketvirtą eismo juostą, neįspėjo atitinkamos krypties posūkiu šviesos signalu bei neįsitikinęs, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai ta pačia kryptimi tiesiai, sukėlė pavojingą situaciją, tai yra privertė transporto priemonės vairuotoją staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį, pažeisdamas KET 4, 9, 82, 101 punktus, ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Minėtame protokole buvo surašytas administracinis nurodymas iki 2024 m. kovo 7 d. sumokėti 85 Eur baudą ir nurodyta, kad skiriamas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams (b.l. 19-21). Pagal Administracinių nusižengimų registro išrašą bauda buvo sumokėta 2024 m. vasario 21 d. ir laikoma, kad administracinio nusižengimo teisena baigta. Specialiosios teisės atėmimo terminas vykdomas nuo 2024 m. vasario 22 d. iki 2024 m. gegužės 21 d.

Pareiškėjas V. N. 2024 m. kovo 6 d. kreipėsi į Vilniaus apsk. VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrių prašydamas atnaujinti administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. ROIK 24230990236 ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Nurodė, kad jis 2024 m. vasario 6 d. gavo pranešimą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, kuriame buvo nurodyta, jog jis privalo sumokėti 85 eurų baudą už nusižengimą. Kadangi bauda buvo nedidelė (85 Eur), jis nesigilino, už ką ji paskirta, ir ją sumokėjo 2024 m. vasario 21 d. 2024 m. vasario 23 d. jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai ir nustatę jo asmens tapatybę informavo, kad jis vairavo automobilį, kai teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta nuo 2024 m. vasario 22 d., surašė jam administracinio nusižengimo protokolą. Bandydamas viską išsiaiškinti, jis išsitraukė išrašą apie jo atžvilgiu registruotus administracinius nusižengimus ir pamatė, kad jam buvo paskirta bauda kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2024 m. vasario 1 d. 13.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), staiga persirikiuodamas iš trečios eismo juostos į ketvirtą eismo juostą, neįspėjo atitinkamos krypties posūkiu šviesos signalu bei neįsitikinęs, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai ta pačia kryptimi tiesiai, sukėlė pavojingą situaciją, tai yra privertė transporto priemonės vairuotoją staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį. Pareiškėjas nurodo, kad šio administracinio nusižengimo jis nepadarė, nes nurodytą įvykio dieną automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo. Nurodytu protokole metu automobilį vairavo jo motina T. N. ir galėjo padaryti nusižengimą. Dėl šio pažeidimo jis nėra gavęs nei jokio protokolo, nei nutarimo. Šie dokumentai buvo surašyti jam nedalyvaujant. Apie jokį specialiosios teisės atėmimą jam siųstame VMI el. pranešime nebuvo minima (b.l. 24-25).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 2024 m. kovo 19 d. sprendimu atsisakė pradėti tyrimą pagal V. N. prašymą dėl administracinio nusižengimo bylos ROIK 24230990236 atnaujinimo dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Sprendimas iš esmės motyvuojamas tuo, kad administracinio nusižengimo byloje administracinio nusižengimo protokolas dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo su administraciniu nurodymu buvo surašytas ANK 608 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir ANK 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka 2024 m. vasario 6 d. 9.12 val. išsiųstas pareiškėjui el. paštu (duomenys neskelbtini), kuris gautas iš valstybės administracinių registrų. El. pašto adresas buvo nurodytas be klaidų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad šis laiškas nebuvo išsiųstas ar pristatytas, byloje nėra. Aptariamu laikotarpiu nenustatyta šio el. pašto pakeitimų. Pareiškėjas nepasinaudojo ANK 611 straipsnyje numatyta galimybe informuoti Instituciją apie tai, kad ne jis vairavo transporto priemonę, kuria buvo padarytas administracinis nusižengimas. Administracinis nurodymas buvo įvykdytas 2024 m. vasario 21 d., todėl vadovaujantis ANK 610 straipsnio 5 dalies nuostatomis administracinio nusižengimo teisena pasibaigė. Pagal teismų praktiką, procesas administracinio nusižengimo byloje gali būti atnaujinamas tik tuomet, kai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Išnagrinėjus minėtą prašymą, ir įvertinus jame pateiktų aplinkybių visumą, darytinos išvados, kad prašyme nėra pateiktos naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui, įvykdant administracinį nurodymą. Transporto priemonės savininkas savo noru nepasinaudojo galimybe informuoti Instituciją apie kitą asmenį, galimai pažeidimo dieną vairavusį jo automobilį, o pateiktame prašyme negali tiksliai ir aiškiai nurodyti asmens, kuris pažeidimo dieną vairavo jam priklausantį automobilį. Prašyme jis nurodė, jog jo automobilį dažnai vairuoja ir kiti asmenys, o pažeidimo dieną galimai vairavo jo motina T. N.. Administracinio nusižengimo padarymo vieta tėra tik kiek daugiau nei kilometru nutolusi nuo V. N. gyvenamosios vietos, o nuo T. N. – per 6 kilometrus. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių apelianto atsakomybę ir patirtinančių, kad automobilį vairavo jo nurodytas asmuo. Pareiškėjas savo pateikiamų duomenų negalėjo nei patvirtinti nei paneigti, o T. N. neprisipažino padariusi nurodytą administracinį nusižengimą. Institucijos vertinimu, prašymo argumentas, kad automobilį vairavo ir administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, laikytinas nepagrįstu, norint išvengti administracinės atsakomybės. Pateikta informacija nesudaro pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo bylos tyrimą, kadangi visos reikšmingos aplinkybės buvo nustatytos, patikrintos ir ištirtos tyrimo metu (b.l. 13-16).

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo V. N. skundas dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 19 d. sprendimo atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių byloje. Skunde pakartotos tos pačios faktinės aplinkybės ir argumentai kaip ir 2024 m. kovo 6 d. prašyme. Papildomai pareiškėjas nurodė, jog jis Institucijai nurodė, kad 2024 m. vasario 1 d. jis nevairavo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jam priklausantį automobilį dažnai naudoja ne jis, tačiau ir kiti asmenys. Skunde nurodyta, kad jo automobiliu dažnai naudojasi jo motina T. N., kadangi jos automobilį prieš keletą metų padegė ir sudegino nenustatyti asmenys. Protokole nurodytu metu automobilį vairavo jo motina, kuri ir galėjo padaryti nurodytą nusižengimą. Ginčydamas sprendimo argumentus pareiškėjas nurodė, jog būtent tas faktas, jog jis sumokėjo baudą ir patvirtina, kad jis negavo administracinio nusižengimo protokolo su nurodymu, kadangi kitu atveju tikrai nebūtų mokėjęs 85 eurų baudos, o būtų pasinaudojęs proga pranešti institucijai apie galimai nusižengimą padariusį asmenį. Administracinių nusižengimų registre nurodytas statusas „išsiųsta“ dar neįrodo, kad sprendimas tikrai jam buvo išsiųstas, siuntimas galėjo neįvykti dėl sistemos ar žmogiškos klaidos, o Institucija nepateikė išrašo iš siunčiamų elektroninių laiškų aplanko, iš kurio matytųsi, kad laiškas tikrai buvo siųstas. Jis gavęs pranešimą iš VMI apie jam paskirtą 85 eurų baudą, nepagalvojo, kad tokia nedidelė bauda gali būti skiriama už šiurkštų KET pažeidimą, už kurį privalomai atimama ir teisė vairuoti transporto priemones. VMI pranešime nebuvo jokios informacijos apie specialiosios teisės atėmimą. Todėl jis nesigilino į situaciją, kaip lojalus pilietis sumokėjo baudą. Aplinkybė, kad administracinio nusižengimo teisena pasibaigė įvykdžius administracinį nurodymą, nėra teisiškai reikšminga, nes ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir nustato galimybę atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, jei paaiškėjo naujų aplinkybių, kurios pareigūnui negalėjo būti žinomos surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytoms aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas, taip pat įrodo, kad kaltas yra administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo. Skunde pabrėžiama, kad šios aplinkybės administracinio nurodymo priėmimo metu turėjo būti nežinomos Institucijos pareigūnui, o ne pareiškėjui, kaip nurodyta skundžiamame sprendime. Skundžiamame sprendime neteisingai nurodoma aplinkybė, kad T. N. nepripažino padariusi nusižengimą, tačiau joks pareigūnas nebuvo su ja susisiekęs ir apklausęs dėl nusižengimo aplinkybių. Sprendimo argumentai, kad nusižengimas buvo padarytas arčiau pareiškėjo, o ne jo motinos namų, yra tik spėlionės. Su skundu pareiškėjas pateikė jo motinos T. N. pranešimą, patvirtinantį, kad jis nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, taip pat pažymą iš darbovietės, kad nusižengimo metu jis buvo išvykęs į komandiruotę Latvijoje (b.l. 1-5).

Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė skundo netenkinti tais pačiais motyvais kaip ir skundžiamame sprendime (b.l. 49-50).

Teismo posėdyje V. N. palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Nurodė automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 1 d. nevairavęs, jį vairavo jo mama. Jis pats tuo metu buvo Latvijoje, Rygoje, kur yra jo įmonė. Prabuvo ten iki vakaro. Jo motina moka vairuoti. Jis išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) palieka jai savo automobilį, nes jos automobilis buvo sudegęs. Tą dieną mašina stovėjo (duomenys neskelbtini), kur gyvena mama. Mama su tėvu turi savo kitą mašiną. Kažkiek ją vairuoja tėvas. Būna, kad tėvas kur nors išvažiuoja ir automobilio reikia mamai. Jis sumokėjo paskirtą baudą, nežinodamas, už ką ji paskirta. Tai buvo nedidelė 85 eurų suma, todėl jis nesidomėjo, už ką ji paskirta. Jis gavo tik VMI pranešimą, kuriame nieko nebuvo parašyta dėl teisės vairuoti atėmimo. Protokolą gavo 2024 m. vasario 6 d. Iš karto gavo ir pranešimą iš VMI (b.l. 56-57).

Skundas netenkintinas.

Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo institutą, pagal paskirtį ir tikslus, priskyrė išimtinei procedūrai, kuri taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ANK 37 skyriuje nustatytų administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo sąlygų bei tvarkos. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią, kas reiškia šalių ginčo galutinį išsprendimą bei negalimumą revizuoti įprastinėmis procesinėmis priemonėmis.

Administracinio nusižengimo bylos atnaujinimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių reglamentuoja ANK 657–663 straipsniai. Administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, kai paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas (ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi, tik esant pagrindui manyti, jog tokios aplinkybės egzistuoja, organas, kurio sprendimu byla pradėta, priima sprendimą pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių kitų aplinkybių. ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. P858-43/2010, P525-15/2011), jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks sprendimas (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-313-806/2022). Taigi, nors ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra apibrėžtas subjektas – Institucija, pareigūnas ar teismas, kuris nežinojo ir negalėjo žinoti apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, tačiau pagal teismų praktiką reikšmingas momentas yra ir tai, ar šias aplinkybes žinojo ir pats pareiškėjas ir kokiu momentu tas žinojimas atsirado.

Pareiškėjas savo poziciją dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių grindžia tuo, kad jis negavo jokių procesinių dokumentų administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo eigoje ir todėl nieko nežinojo apie jam inkriminuoto nusižengimo esmę, jo padarymo faktines aplinkybes ir kad jam pritaikyta administracinio nusižengimo poveikio priemonė, apie paskirtą nuobaudą sužinojo tik gavęs VMI pranešimą apie mokėtiną paskirtą baudą, kuriame buvo tik pats faktas apie baudos paskyrimą ir dydį. Jei būtų gavęs šiuos dokumentus, būtų atitinkamai reagavęs pranešimu, kad automobilį nusižengimo padarymo metu vairavo ne jis.

Teismas skeptiškai vertina pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie administracinio nusižengimo bylos teiseną ir specialiosios teisės atėmimą. ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato tris procesinių dokumentų išsiuntimo būdus: šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami: 1) per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), 2) elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba 3) registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.

Kai matyti iš Institucijos pateiktų papildomų duomenų, 2024 m. vasario 6 d. administracinio nusižengimo protokolas, kuriuo V. N. buvo surašytas administracinis nurodymas, paskiriant 85 eurų baudą ir atimant teisę 3 mėnesius vairuoti transporto priemones, jo priėmimo dieną buvo išsiųstas pareiškėjui jo naudojamu pašto adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 17). Institucija, savo atsiliepime į skundą pažymėjo, kad el. adresas (duomenys neskelbtini) buvo nurodytas valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms vykdyti (b.l. 18). Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, viešajame registre nurodydamas savo el. pašto adresą, iš esmės patvirtina, kad šiuo el. paštu jis bus pasiekiamas. Tai reiškia, kad asmuo deklaravo turintis pastovią galimybę pasitikrinti elektroninį paštą ir įsipareigoja būti rūpestingas, priešingu atveju prisiima galimas neigiamas jam kilsiančias pasekmes. Ši aplinkybė suponuoja ir asmens pareigą tinkamai nustatyti el. paštą, kad pageidautini gauti el. laiškai nebūtų filtruojami ir patektų į „brukalų“ (SPAM) katalogą, taip pat rūpintis, kad el. pašto dėžutė nebūtų užpildyta, dėl ko el. laiškai nepasiektų adresato, arba adresatą pasiektų pavėluotai, juolab, kad pats asmuo prieš nurodydamas savo el. pašto adresą, yra laisvas pasirinkti el. pašto paslaugos tiekėją. Pareiškėjas, būdamas atsakingas už savo duomenų teikimą atitinkamiems registrams, valstybės institucijoms, prisiima riziką, jog minėtuose registruose esančiais pašto ir elektroninio pašto adresais siųsti dokumentai laikomi tinkamai įteiktais (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-91-919/2023, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-188-1053/2023). Institucija, išsiųsdama 2024 m. vasario 6 d. administracinio nusižengimo protokolą V. N. jo deklaruotu valstybės registruose el. paštu, tinkamai jį informavo apie jam inkriminuotą KET pažeidimą, jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, o jei pareiškėjas su juo nesusipažino dėl aplaidumo ar nerūpestingumo, turi patirti jos nevykdymo pasekmes. Pažymėtina ir tai, kad kaip nurodė institucija, susirašinėjimas su pareiškėju dėl jo prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, taip pat teismo pranešimai buvo siunčiami V. N. tuo pačiu el. paštu (duomenys neskelbtini), šį el. pašto adresą jis nurodė kaip kontaktinį ir savo 2024 m. kovo 6 d. prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą (b.l. 34-35). Juo jis sėkmingai gavo Institucijos skundžiamą sprendimą, teismo pranešimus, todėl teismas neturi pagrindo laikyti, kad 2024 m. vasario 6 d. siųsti procesiniai dokumentai, išsiųsti į tą pačią el. pašto dėžutę, galėjo adresato nepasiekti. Teismo posėdyje skirtingai nei skunde, V. N. patikrino savo el. paštą ir nurodė gavęs administracinio nusižengimo protokolą 2024 m. vasario 6 d. (b.l. 57). Galiausiai pareiškėjas skunde neneigia, kad jis 2024 m. vasario 6 d. sėkmingai gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimą apie paskirtą baudą už administracinį nusižengimą. Pažymėtina tai, kad pačiame VMI pranešime yra suformuota nuoroda į administracinių nusižengimų registrą, ir pranešimo gavėjas informuojamas, kad per šią nuorodą https://epaslaugos.ird.lt jis gali prisijungti ir susipažinti su informacija apie administracinį nusižengimą (b.l. 32-33). Taigi, net ir tuo atveju, jei pareiškėjas nebūtų gavęs administracinio nusižengimo protokolo ir pranešimo apie teisę pateikti duomenis apie kitą asmenį, nusižengimo padarymo metu vairavusį jam priklausančią transporto priemonę, jam buvo sudaryta galimybė susipažinti su administracinio nusižengimo informacija, tačiau jis ja nesinaudojo.

Pažymėtina ir tai, kad tam, kad būtų atnaujinta administracinio nusižengimo byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nepakanka vien nurodyti šias naujai paaiškėjusias aplinkybes. Kaip minėta aukščiau, kitas būtinas kriterijus, nustatytas ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra, kad nutarimą priėmęs pareigūnas ar Institucija nežinojo ir negalėjo žinoti šių aplinkybių administracinio nurodymo surašymo metu. Neginčytina tai, kad Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius nežinojo aplinkybės, kad V. N. galimai 2024 m. vasario 1 d. nevairavo automobilio „BMW 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau vien šios aplinkybės konstatavimas nėra pakankamas. Pagal teisės normos formuluotę nežinojimas turi būti konstatuotas kartu su negalėjimu žinoti šios aplinkybės. Šiuo atveju Institucijos galėjimas žinoti pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl subjekto vairavusio minėtą automobilį nusižengimo padarymo metu tiesiogiai priklauso nuo pareiškėjo veiksmų (veikimo ar neveikimo).

Kadangi nusižengimas buvo užfiksuotas ne jį padariusio asmens akivaizdoje, vadovaujantis ANK 608 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 610 straipsnio, 611 straipsnio 1 dalies, pagrindu administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo surašytas V. N. nedalyvaujant. ANK 611 straipsnio 1 dalis nustato, kad jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo (nutarimo) išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą. Transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas, o pagal šio kodekso 608 straipsnio 5 dalį – tik nutarimas), o transporto priemonės savininkui (valdytojui) surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (ar tik administracinio nusižengimo protokolas) ar nutarimas pripažįstamas negaliojančiu. Įgyvendinant šias nuostatas V. N. kartu su administracinio nusižengimo protokolu buvo siunčiamas ir 2024 m. vasario 6 d. pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo (b.l. 22), kuriame išaiškinta, kokių veiksmų jis turi imtis, jei ne jis padarė administracinio nusižengimo protokole nurodytą administracinį nusižengimą (b.l. 22). Pareiškėjas šia galimybe nesinaudojo, sumokėjo baudą 2024 m. vasario 21 d., tuo leisdamas institucijai suprasti, kad jis sutinka, kad nuobauda jam buvo paskirta pagrįstai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas vertina, kad Institucija galėjo žinoti apie pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jo teigimu įrodančią, kad jis nekaltas dėl administracinio nusižengimo, jei pareiškėjas būtų atsakingai naudojęsis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, vykdęs transporto priemonės valdytojo pareigą laiku informuoti nusižengimą tiriančią instituciją apie jam priklausančią transporto priemonę galimai vairavusį kitą asmenį.

Šiame kontekste vertintini ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai. Teismas pripažinta, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė apie nusižengimo padarymo metu transporto priemonę valdžiusį subjektą egzistavo bylos nagrinėjimo metu, ji turėtų esminę reikšmę bylai, t. y. jai pasitvirtinus galėjo būti priimtas kitoks sprendimas. Tačiau negalima pripažinti kitų dviejų kriterijų buvimo, o būtent, kad ši aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės bei apie šią pareiškėjas sužinojo tik jau įsiteisėjus sprendimui. KET pažeidimas buvo padarytas 2024 m. vasario 1 d., administracinis nurodymas surašytas ir išsiųstas pareiškėjui 2024 m. vasario 6 d. (po 5 dienų), tą pačią dieną VMI suformavo el. pranešimą pareiškėjui apie baudos mokėjimą. VMI pranešime, kurį pareiškėjas neneigia gavęs, yra nurodyta nusižengimo, už kurį jis baudžiamas, padarymo data – 2024 m. vasario 1 d. (b.l. 32-33). Manytina, kad pareiškėjas nepraėjus nė savaitei po savo komandiruotės į Latviją, kaip nurodyta jo darbdavio pateiktame pranešime (b.l. 6), tikrai turėjo atsiminti faktą, kad 2024 m. vasario 1 d. jo Lietuvoje nebuvo ir savo automobilio jis vairuoti negalėjo, taigi pareiškėjas pagal jo teiginius tikrai turėjo žinoti aplinkybę, kad jis nusižengimo padarymo metu nevairavo automobilio. Vadinasi ši aplinkybė nebuvo nauja, apie jos egzistavimą pareiškėjas žinojo jau 2024 m. vasario 6 d. Šiuo gi atveju teismas sutinka su Institucijos sprendimo išvada, kad V. N. nurodyta aplinkybė, esą jis 2024 m. vasario 1 d. nevairavo automobilio „BMW 5“, valst. (duomenys neskelbtini), negali būti laikoma naujai paaiškėjusia. Ji buvo žinoma pareiškėjui ir galėjo būti žinoma nutarimą priėmusiam pareigūnui, jei V. N. būtų atsakingai naudojęsis procesinėmis teisėmis susipažinti su bylos medžiaga bei vykdęs ANK 611 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas. Nepaisant to, jis pasirinko elgesio modelį sutikti su administraciniu nurodymu, sumokėti baudą administraciniame nurodymu nustatytu terminu, tuo sąmoningai neinformuoti Institucijos apie jo teigimu tikrąjį administracinį nusižengimą padariusį subjektą. Tokį elgesį teismas vertina kaip pareiškėjo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir nulėmusį byloje priimtą sprendimą ir atitinkamas neigiamas pasekmes pareiškėjui.

Teismas sutinka ir su Institucijos nuomone, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, esą nusižengimo padarymo dieną transporto priemonę vairavo ne pareiškėjas, o jo mama T. N. gali būti gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės ir kilusių pasekmių dėl pareiškėjo naujai padaryto nusižengimo 2024 m. vasario 23 d. , t.y., vairavimo transporto priemonės, kai teisė vairuoti yra atimta. Pažymėtina, kad teikdamas prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą institucijai dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, V. N. nenurodė aplinkybių, kad jis buvo išvykęs iš Vilniaus, tokią pažymą jis pateikė tik prie skundo, kadangi skundžiamame sprendime argumentuota, kad jo teiginys, esą transporto priemonę vairavo kitas asmuo, yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, deklaratyvus. Minėtame UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. kovo 21 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ yra nurodyta, kad darbuotojas V. N. 2024 m. vasario 1 d. nuo 6.00 val. iki vakaro buvo išvykęs darbo reikalais į Latviją, Rygą. Pačiame rašte grįžimo laikas nėra tiksliai įvardintas, iš ko darytina išvada, kad darbdaviui jis nebuvo žinomas. Neatmestina, kad pareiškėjas jau galėjo būti grįžęs iki nusižengimo padarymo laiko. Teismo posėdyje jis nurodė, kad išvyko į Latviją, nes ten yra jo įmonė. Pagal viešai prieinamus duomenis, pareiškėjas yra kitų įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) fondų vadovas, tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto duomenimis šioje bendrovėje tik darbuotojas. Taigi teismo posėdyje jis nurodė prieštaringas aplinkybes, kad buvo savo įmonės darbo reikalais išvykęs į Rygą. Taip pat teismo posėdyje jis nurodė aplinkybę, kad jo tėvai šeimoje turi kitą savo eksploatuojamą transporto priemonę, todėl neįtikinama jo nurodyta aplinkybė, kad vienai dienai išvykdamas jis perduotų automobilį valdyti šeimos nariui, kuris ir taip turi savo automobilį.

Atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, laikytina, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, įvertinus tai, jog jos iš esmės buvo žinomos administracinio nurodymo surašymo metu ir galėjo tapti žinomos Institucijai, negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis. Dėl to nėra teisinio pagrindo pasinaudoti išimtine procedūra ir atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Tokiu būdu teismas daro išvadą, jog 2024 m. kovo 19 d. sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių byloje ROIK Nr. 24230990236, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 661 straipsnio 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. N. (V. N.) skundą atmesti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. B. 2024 m. kovo 19 d. sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 24230990236 palikti nepakeistą.

Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.