Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Egidijaus Šileikio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Y. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

7. Teismas vadovavosi Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, (toliau – ir Taisyklės) 28, 32 punktais, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) nuostatomis, aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Migracijos departamento pareigos priimti individualizuotą sprendimą ir motyvuotai nuspręsti dėl to, ar yra / nėra pagrindas tokį pareiškėjo prašymą tenkinti (žr., pvz., 2025 m. spalio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2631-602/2025).

8. Teismas analizavo Sprendimo turinį, nustatė, kad Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime įvertino tai, jog pareiškėjas nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo vertinamos priimant 2024 m. liepos 2 d. ir 2024 m. spalio 7 d. sprendimus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tokių aplinkybių nenurodė ir teismo posėdžio metu, o atsakovas įvertino individualias pareiškėjo nurodytas aplinkybes, rašytinius dokumentus bei Migracijos departamento naudojamuose registruose esančią informaciją, bei padarė išvadą, kad nėra pagrindo atšaukti perspėjimą SIS.

9. Teismas nenustatė pagrindo vadovautis pareiškėjo skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, įvertinęs, jog ji neaktuali šiam ginčui.

10. Teismas Sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, nes Migracijos departamentas Sprendime detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir pagrįstai jas taikė pareiškėjo individualiu atveju. Teismas Sprendimą pripažino atitinkančiu VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Teismas pareiškėjo skundą atmetė, o taip pat neanalizavo likusių bylos šalių argumentų, kuriuos laikė pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti.

III.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skunde nurodytus argumentus, susijusius su teisiniu reguliavimu (Įstatymo, Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatomis), jo padėtimi (išvykęs iš Šengeno zonos, gyvena kilmės šalyje, nekelia grėsmės, nėra padaręs sunkių nusikaltimų), atsakovo piktnaudžiavimu diskrecijos teise, pareiškėjo bendradarbiavimu, siekiu dirbti Olandijoje ir nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

14.1. Migracijos departamento 2024 m. liepos 2 d. ir 2024 m. spalio 7 d. sprendimai yra galiojantys. Šiuose sprendimuose nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, neturėjo tikslo atvykti ir dirbti Lietuvoje, t. y. galima išvada dėl siekio piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, dėl galimos nelegalios migracijos grėsmės.

14.2. Administracinių teismų praktika (Nr. eI2-3696-931/2025, Nr. eI2-16583-816/2024, eI2-11938-743/2026 ir Nr. A-1372-629/2025) nėra aktuali nagrinėjamai bylai, joje buvo skundžiami sprendimai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti perspėjimą į SIS. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad argumentai dėl jau įsiteisėjusių sprendimų nėra pagrindas panaikinti sprendimą atsisakyti išbraukti duomenis iš nacionalinio sąrašo ir pašalinti perspėjimą iš SIS (žr., pvz., 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2382-662/2025).

14.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2631-602/2025 konstatuota, jog ginčuose dėl sprendimo atsisakyti išbraukti duomenis iš SIS, tikrinti anksčiau priimtų sprendimų panaikinti leidimą laikinai gyventi ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukti perspėjimą į SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagrįstumą nėra tikslinga. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl priimtų įsiteisėjusių sprendimų nėra teisiškai reikšmingi.

14.4. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais Migracijos departamento disponuojamais duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. spalio 10 d. sprendimo Nr. 25S220234, kuriuo pareiškėjui R. Y. atsisakyta atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, pagrįstumo ir teisėtumo.

16. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, Migracijos departamento Sprendimą pripažinęs teisėtu ir pagrįstu.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog teismas netinkamai vertino byloje esančią medžiagą, nukrypo nuo administracinių teismų formuojamos praktikos, skundžiamą sprendimą grindė tik atsakovo argumentais, nesigilino į pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas teismo sprendimas ir Sprendimas yra per griežti, neteisingi, priimti neįvertinus įstatymo normų.

18. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Migracijos departamento 2024 m. liepos 2 d. sprendimas Nr. 24S158076, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, o taip pat Migracijos departamento 2024 m. spalio 7 d. sprendimas Nr. 24S225867, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtrauktas į SIS perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, yra įsiteisėję ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje vertinamas Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo atsisakyta atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėtumas.

19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo reikalavimus ir atsakovo atsikirtimus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus teismas vertino kitaip nei norėtų pareiškėjas, sutiko su atsakovo argumentais ir rėmėsi jo pateiktais įrodymais, savaime nereiškia, kad šie įrodymai, pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, buvo įvertinti netinkamai. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalimi, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

20. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

21. Migracijos departamento Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalimis, Taisyklių 32 punktu, nenustačius, kad nebeliko 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir SIS reglamentas), nurodyto pagrindo taikyti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

22. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 7 dalį, užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalis nustato, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima, be kita ko, Migracijos departamentas. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

23. Pagal Taisyklių 32 punktą, sprendimas atšaukti perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį priimamas: jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba nacionalinę vizą arba jeigu šis jau turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą (32.1. p.); jeigu duomenys apie užsienietį, kurio duomenys iš sąrašo pateikti C.SIS, išbraukiami iš sąrašo (32.2. p.); jeigu užsienietis, dėl kurio paskelbtas įspėjimas C.SIS, arba taisyklių 9 punkte nurodyta valstybės institucija ar įstaiga pateikia motyvuotą prašymą sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai ir ji nustato, kad nebeliko SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnyje ar SIS reglamento 24 arba 25 straipsnyje nurodyto pagrindo taikyti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę, tačiau išlieka pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką (32.3. p.).

24. Kriterijų vertinimo tvarkos 50 punkte nurodyta, kad jeigu paaiškėja [Kriterijų vertinimo] Tvarkos II skyriuje nurodytos aplinkybės (buvusios sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti priėmimo metu arba naujai atsiradusios), kurios nebuvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, tai [Kriterijų vertinimo] Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka pakartotinai svarstomas draudimo atvykti laikotarpio nustatymo klausimas ir priimamas vienas iš šiame punkte nurodytų galimų priimti sprendimų (50.1–50.3 p.).

25. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, pakartotinai įvertino faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, bei pareiškėjo prašyme atšaukti perspėjimą SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pateiktus duomenis. Atsakovas, be kita ko, nustatė, kad pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (2024 m. kovo 26 d. vykdytos nuotolinės apklausos per vertėją metu pareiškėjo pateikti atsakymai nesutapo su prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pateikta informacija, o taip pat prašyme nurodyta, jog ketina teikti dokumentus dėl leidimo gyventi Olandijoje, nors padavė Bulgarijos Respublikos generalinio konsulato (duomenys neskelbtini) išduoto pranešimo apie atsisakymą išduoti vizą kopiją), yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė, pareiškėjui 2023 m. gegužės 3 d. jau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu, kuris Migracijos departamento 2023 m. birželio 19 d. sprendimu (pareiškėjas per MIGRIS su juo susipažino 2025 m. rugsėjo 12 d.) buvo panaikintas, nes užsienietis neatvyko dirbti, darbo sutarties nesudarė, dėl jo nebuvo priimtas sprendimas dėl išsiuntimo, 2023 m. liepos 25 d. gauta informacija, jog iš pareiškėjo Bulgarijoje buvo paimtas Lietuvos Respublikoje išduotas ir panaikintas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas padarė išvadą, jog pareiškėjas ir toliau teikia klaidinančią informaciją, neturi tikslo atvykti ir dirbti Lietuvoje, siekė gauti dokumentą, suteikiantį jam galimybę teisėtai atvykti ir gyventi Šengeno erdvėje. Migracijos departamentas vertino, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl draudimo atvykti panaikinimo, nenurodė naujų aplinkybių, atsakovas tokių nenustatė, todėl nėra pagrindo išbraukti duomenis iš nacionalinio sąrašo ar atšaukti įspėjimo dėl draudimo atvykti iš SIS, todėl, vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 punktu, konstatavo, kad draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis netrumpinamas ir užsieniečio duomenys iš nacionalinio sąrašo neišbraukiami, nes, išnagrinėjus prašymą, nustatyta, kad nustatomas toks pat draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, koks jau yra nustatytas. Taip pat Migracijos departamentas konstatavo, kad nenustatytas Taisyklių 32 punkte nurodytas teisinis pagrindas, kuriam esant, duomenys, iš nacionalinio sąrašo pateikti SIS sistemai, šioje sistemoje atšaukiami.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, taip pat nustatytas bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atšaukti perspėjimą SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prašymo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta naujų aplinkybių, kurios leistų atšaukti perspėjimą SIS.

27. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje buvo sprendžiami sprendimų dėl draudimo atvykti ir perspėjimo įvedimo į SIS teisėtumo ir proporcingumo klausimai, šioje byloje ginčijamas atsisakymas atšaukti SIS perspėjimą. Taigi nurodytų bylų aplinkybės ir nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra tapačios. Kita pareiškėjo nurodoma administracinių teismų praktika negali būti reikšminga nagrinėjamam atvejui, kadangi vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.).

28. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos vertinimo, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. Y. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.