Kauno apygardos teismo nutartis

2021-06-08 · Civilinė byla Nr. e2A-929-657/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-08
Bylos Nr.
e2A-929-657/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19832-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė, Gintautas Koriaginas, Žibutė Budžienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
L. V.
Civilinė byla Nr. e2A-929-657/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19832-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.29.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Gudynienės, Gintauto Koriagino,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2254-775/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui L. V. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo L. V. 4 219,15 Eur negrąžintą kreditą; 616,29 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo; 45,55 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo; 744,88 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 36 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 219,15 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 14 d.); 36 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 219,15 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovas ir pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ 2019 m. gegužės 14 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. REF-89r2vykc, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 4 553,31 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui. Atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė, todėl 2020 m. birželio 14 d. sutartis buvo nutraukta.

II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 18 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo L. V. 4 219,15 Eur skolą, 616,29 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo, 45,55 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo, 744,88 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 282,97 Eur negautas pajamas (nuostolius) už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 11 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 18 d.), 36 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 14 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. birželio 14 d. – 3.994,76 Eur, 2020 m. liepos 14 d. – 3 934,39 Eur, 2020 m. rugpjūčio 14 d. – 3 872,21 Eur, 2020 m. rugsėjo 14 d. – 3 808,17 Eur, 2020 m. spalio 14 d. – 3 742,21 Eur, 2020 m. lapkričio 14 d. – 3.674,27 Eur, 2020 m. gruodžio 14 d.– 3 604,29 Eur, 2021 m. sausio 14 d. – 3 532,21 Eur, 2021 m. vasario 14 d. – 3 457,97 Eur, 2021 m. kovo 14 d. – 3 381,50 Eur, 2021 m. balandžio 14 d. – 3.302,73 Eur, 2021 m. gegužės 14 d. – 3 221,60 Eur, 2021 m. birželio 14 d. – 3 138,04 Eur, 2021 m. liepos 14 d. – 3 051,97 Eur, 2021 m. rugpjūčio 14 d. – 2 963,32 Eur, 2021 m. rugsėjo 14 d. – 2 872,01 Eur, 2021 m. spalio 14 d.– 2 777,96 Eur, 2021 m. lapkričio 14 d. – 2 681,09 Eur, 2021 m. gruodžio 14 d. – 2 581,31 Eur, 2022 m. sausio 14 d. – 2 478,54 Eur, 2022 m. vasario 14 d. – 2.372,69 Eur, 2022 m. kovo 14 d. – 2 263,66 Eur, 2022 m. balandžio 14 d. – 2 151,36 Eur, 2022 m. gegužės 14 d. – 2 035,69 Eur, 2022 m. birželio 14 d. – 1 916,55 Eur, 2022 m. liepos 14 d. – 1 793,84 Eur, 2022 m. rugpjūčio 14 d. – 1 667,44 Eur, 2022 m. rugsėjo 14 d. – 1 537,25 Eur, 2022 m. spalio 14 d. – 1 403,16 Eur, 2022 m. lapkričio 14 d. – 1 265,04 Eur, 2022 m. gruodžio 14 d. – 1 122,78 Eur, 2023 m. sausio 14 d. – 976,25 Eur, 2023 m. vasario 14 d. – 825,33 Eur, 2023 m. kovo 14 d. – 669,88 Eur, 2023 m. balandžio 14 d. – 509,77 Eur, 2023 m. gegužės 14 d. – 344,85 Eur, 2023 m. birželio 14 d. – 174,98 Eur), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 205,84 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė. Pripažino nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. gegužės 14 d. vartojimo kredito sutarties Nr. REF-89r2vykc bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (36 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos

4. Teismas darė išvadą, kad, atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo 4 219,15 Eur piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priteisti skolą. Atsižvelgus, kad sutartis yra nutraukta, iš atsakovo ieškovei priteistina 4 219,15 Eur dydžio negrąžinto kredito dalis.

5. Iš sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 36 procentų dydžio metines palūkanas. Ieškovės reikalavimas priteisti 616,29 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, tai yra 2020 m. birželio 14 d., yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Sutarties specialiosiose sąlygose yra numatytas 437,28 Eur sutarties administravimo mokestis, kuris mokėjimo grafike išdėstytas 48 mėn. laikotarpiui, mokant po 9,11 Eur per mėnesį. Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties sąlygų, jokie kiti papildomi mokesčiai, be administravimo mokesčio, atsakovui netaikyti. Atsižvelgus į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 45,55 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 14 d.) tenkintinas.

6. Ieškovės 744,88 Eur negautų pajamų (nuostolių) suma paskaičiuota už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 14 d. (sutarties nutraukimo dienos) iki 2020 m. gruodžio 10 d. (ieškinio parengimo dienos), viso už 179 dienas, nuo negrąžintos kredito dalies (4 219,15 Eur negrąžinta kredito dalis x (36 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 179 dienos nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos). Ieškovės pateikti įrodymai formalaus jų vertinimo aspektu yra pakankami konstatuoti, kad sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu prievolė pagal sutartį būtų buvusi vykdoma sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas. Būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (sutarties nevykdymo) buvo nutraukta sutartis (priežastinis ryšys). Atsakovo kaltė yra preziumuojama, nes jam, kaip skolininkui, tenka pareiga šią sąlygą nuginčyti. Atsakovas byloje jokių prieštaravimų nereiškė, atsiliepimo į ieškinį neteikė, savo kaltės neginčijo. Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta palūkanų norma yra 36 proc. Ieškovės reikalavimas dėl 744,88 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, priteisimo, tenkintinas.

Šalies argumentai

7. Ieškovė prašė priteisti negautas pajamas procentine išraiška, t. y. paskaičiuotas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą, už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos. Siekiant nepažeisti atsakovo interesų, jeigu jis prašomus priteisti nuostolius grąžintų iš karto po sprendimo už akių priėmimo, tikslinga ieškovės reikalavimą tenkinti, apskaičiuojant konkrečią sumą nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 11 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 18 d.), t. y. 282,97 Eur (4 219,15 Eur negrąžinta kredito dalis × 36 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus × 68 dienos nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo už akių priėmimo dienos), ir procentinę išraišką, t. y. 36 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (skaičiavimas pateiktas žemiau) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 14 d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį.

Žemesnės instancijos teismas

8. Taigi, paskolos davėjas (ieškovė) pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 14 d.), galėjo tikėtis gauti 36 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. birželio 14 d. – 3 994,76 Eur, 2020 m. liepos 14 d. – 3.934,39 Eur, 2020 m. rugpjūčio 14 d. – 3 872,21 Eur, 2020 m. rugsėjo 14 d. – 3 808,17 Eur, 2020 m. spalio 14 d. – 3 742,21 Eur, 2020 m. lapkričio 14 d. – 3 674,27 Eur, 2020 m. gruodžio 14 d. – 3 604,29 Eur, 2021 m. sausio 14 d. – 3 532,21 Eur, 2021 m. vasario 14 d. – 3 457,97 Eur, 2021 m. kovo 14 d. – 3 381,50 Eur, 2021 m. balandžio 14 d. – 3 302,73 Eur, 2021 m. gegužės 14 d. – 3 221,60 Eur, 2021 m. birželio 14 d. – 3 138,04 Eur, 2021 m. liepos 14 d. – 3 051,97 Eur, 2021 m. rugpjūčio 14 d. – 2 963,32 Eur, 2021 m. rugsėjo 14 d. – 2 872,01 Eur, 2021 m. spalio 14 d. – 2 777,96 Eur, 2021 m. lapkričio 14 d. – 2 681,09 Eur, 2021 m. gruodžio 14 d. – 2 581,31 Eur, 2022 m. sausio 14 d. – 2 478,54 Eur, 2022 m. vasario 14 d. – 2 372,69 Eur, 2022 m. kovo 14 d. – 2 263,66 Eur, 2022 m. balandžio 14 d. – 2 151,36 Eur, 2022 m. gegužės 14 d. – 2 035,69 Eur, 2022 m. birželio 14 d. – 1 916,55 Eur, 2022 m. liepos 14 d. – 1 793,84 Eur, 2022 m. rugpjūčio 14 d. – 1 667,44 Eur, 2022 m. rugsėjo 14 d. – 1 537,25 Eur, 2022 m. spalio 14 d. – 1 403,16 Eur, 2022 m. lapkričio 14 d. – 1 265,04 Eur, 2022 m. gruodžio 14 d. – 1 122,78 Eur, 2023 m. sausio 14 d. – 976,25 Eur, 2023 m. vasario 14 d. – 825,33 Eur, 2023 m. kovo 14 d. – 669,88 Eur, 2023 m. balandžio 14 d. – 509,77 Eur, 2023 m. gegužės 14 d. – 344,85 Eur, 2023 m. birželio 14 d. – 174,98 Eur).

9. Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsniu, vartotojas kredito sumą bet kada gali grąžinti anksčiau termino ir už likusį laikotarpį palūkanos jam negali būti skaičiuojamos. Sutarties nutraukimo metu negalima spręsti, kad ieškovės negautos pajamos yra lygios visai pagal sutartį už laikotarpį iki jos termino pabaigos mokėtinų palūkanų sumai. Jeigu atsakovas kreditą grąžins anksčiau (arba kredito suma bus priverstinai išieškota anksčiau), ieškovė praras pagrindą pretenduoti į palūkanas, kaip negautas pajamas, už vėlesnį laikotarpį. Atsižvelgus į tai, reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 282,97 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas taikant sutartinę 36 proc. metinę palūkanų normą, už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 11 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 18 d.), ir 36 proc. negautas pajamas (nuostolius), taikant sutartinę 36 proc. metinę palūkanų normą, paskaičiuotas nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (skaičiavimas pateiktas ausčiau), nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. vasario 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 14 d.).

10. Netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Reikalavimo priteisti negautas pajamas, skaičiuojamas po kredito sutarties termino pabaigos, dalis neatitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų negautų pajamų požymių. Ieškovės sutartinis lūkestis gali būti ginamas tik tiek, kiek jis atitinka kredito sutartimi nustatytas atsakovo prievolių ribas.

11. Be to, kredito sutartis yra vartojimo kredito sutartis, todėl ginčo teisiniams santykiams taikytinos specialiosios VKĮ įtvirtintos normos. Po kredito sutarties termino pabaigos atsakovo sutartinė atsakomybė, jeigu jis iki tol nebūtų grąžinęs pasiskolintų lėšų, būtų ribojama VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtoje apimtyje. Ieškovės prašomos priteisti 36 procentų dydžio negautos pajamos (nuostoliai) viršija maksimalų galimą taikyti (0,05 procentai × 365 dienos = 18,25 procentai) negautų pajamų (nuostolių) dydį. Be to, negautas pajamas ieškovė prašo priteisti potencialiai už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Dėl to reikalavimas priteisti 36 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą kredito sumą nuo kredito sutarties termino pasibaigimo dienos akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normai.

12. Laikytina, kad šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos negautos pajamos (kompensuojamosios palūkanos) negali būti priteistos.

13. Teismas pripažino nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (36 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

14. Atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku su ieškove neatsiskaitė, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tenkinus ieškinį iš dalies (83 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistina 205,84 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

15. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą už akių pakeisti ir iš atsakovo L. V. priteisti 744,88 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 36 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 219,15 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 14 d.); 36 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 219,15 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 248 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą bei priteisti 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką, sutarties sąlygas, į joje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus. Teismas, nesuderinamai su motyvuojamąja dalimi, sprendimo rezoliucinėje dalyje pakeitė skaičiavimo laikotarpį (jį prailgino nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. gruodžio 10 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. vasario 18 d.)), tačiau paliko tokią pačią negautų pajamų (nuostolių) sumą 744,88 Eur. Atitinkamai nepagrįstai buvo sutrumpintas penktojo ieškinio reikalavimo skaičiavimo terminas. Teismas apskritai nepaaiškino, kokius skaičiavimus atliko, kad daugiau nei du mėnesius pratęsęs negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo terminą dėl ketvirtojo ieškinio reikalavimo vis tiek gavo tą pačią ieškinyje nurodytą 744,88 Eur negautų pajamų (nuostolių) sumą. Teismas neatsižvelgė, kad nutraukus sutartį nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Apeliantei turėjo būti priteistos didesnės negautos pajamos (nuostoliai) nei pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (4 096,77 Eur) buvo pagrįsta teisėtu pradinio kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais, kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanas. Atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, negrąžinta kredito dalis nei truputį nepamažėjo. Todėl apeliantė turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 36 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4.219,15 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma. Nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantas turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo. Teismo nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių. Būtent 4 219,15 Eur apeliantė vis dar negali atgauti iš atsakovo ir perskolinti kitiems asmenims bei gauti iš to realias ir pagrįstas pajamas. Apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai yra subalansuoti su VKĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Teismas neatsižvelgė, kad, jeigu atsakovas sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, jis būtų sumokėjęs ne tik 4.096,77 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 437,28 Eur sutarties administravimo mokestį.

1.2. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vartojimo kredito teisinių santykių specifikai skirtoje apžvalgoje pateiktą išaiškinimą, kad negautos pajamos (nuostoliai) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles. Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. sprendime dėl Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 241-69 „Dėl vartojimo kredito teikimo gairių patvirtinimo“ pakeitimo (Nr. V 2020/(34.3.E-3400)-419-32) yra išaiškinta, jog ieškovė turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) ir po sutarties termino pasibaigimo, ir jiems netaikytini VKĮ 11 straipsnio 8 dalies ribojimai. Apeliantė ieškinyje pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, netesybų dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo pagrindo atmesti ieškovės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po sutarties termino pasibaigimo dienos. Teismas nepagrįstai sutarties termino pabaigos datą kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data.

1.3. Teismas nepagrįstai sprendė dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodo ir termino. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi gauti 36 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovas negrąžins visos jo valdomos vartojimo kredito sumos, patirs nuostolius, kurie pasireiškia negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys prievolę grąžinti visą vartojimo kredito sumą ieškovei, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, kokias tikslias negautas pajamas (nuostolius) ieškovė patirs ateityje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad apeliantė patiria negautas pajamas (nuostolius) tol, kol atsakovas negrąžina pasiskolintos vartojimo kredito sumos, tačiau dėl to, kad negautos pajamos (nuostoliai) kasdien kinta, apeliantė neturi galimybės paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos kreipimosi į teismą metu, todėl du negautų pajamų (nuostolių) reikalavimus formuluoja procentine išraiška.

1.4. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, tačiau nustačius, jog ieškinio reikalavimai tenkintini visa apimtimi, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, apeliantei priteisiant visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nustatyta tvarka teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies dėl dalies negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Byloje nustatyta, kad UAB ,,BnP Finance“ ir atsakovas L. V. 2019 m. gegužės 14 d. sudarė vartojimo kredito sutartis Nr. REF-89r2vykc, pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui suteikė 4 556,31 Eur vartojimo kreditą 48 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 4096,77 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 36 proc.) ir 437,28 Eur administravimo mokesčio sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl pradinė kreditorė vienašališkai nuo 2020 m. birželio 14 d. sutartį nutraukė. Pradinė kreditorė 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi ir priedu Nr. 6 prie sutarties perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą.

Dėl sutarties grafiko

20. Apeliantė nesutikdama su teismo sprendimo dalimi dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, ir prašydama priteisti jai iš atsakovo 36 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 219,15 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 14 d.), 36 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 219,15 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. birželio 14 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teigė, jog teismas nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apelianto patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį.

21. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

22. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

23. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 str. 2 d., 6.251 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

24. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

25. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.

26. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2020 m. birželio 14 d. buvo nutraukta. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (2 d.). Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (3 d.). Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221 str., 6.222 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

27. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 str. 2 d., 6.251 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 str. 1 d.). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

29. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant, ir priešingai apeliantė sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi, būtent tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteistina.

30. Apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius), jų dydį skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos (4 219,15 Eur), t. y. neatsižvelgiant į pagal sutartį tą mėnesį turėjusį būti vartojimo kredito likutį, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas, t. y. šios pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto. Skundo argumentai, jog apeliantė vis dar negali atgauti iš atsakovo ir perskolinti kitiems asmenims už 36 proc. ir didesnę palūkanų normą bei gauti iš to realias bei pagrįstas pajamas, nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais. Taigi, pirmosios instancijos teismas, apeliantės ginčijamoje dalyje, priėmė teisingą sprendimą.

Dėl negautų pajamų priteisimo iki visiško kredito grąžinimo

31. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, taip pat teigė, jog dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe, skaičiuojant 36 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo, ir tai atitiktų apeliantės teisėtus lūkesčius dėl ateityje galimai patirsiančių nuostolių.

32. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, reikalavimo pagrįstumo.

33. Pirmiausiai pažymėtina, jog negautų pajamų dydį apeliantė sieja su pelno palūkanomis (36 proc.) sutarties galiojimo metu. Kaip jau minėta, aiškindamas, kodėl negalimas reikalavimas priteisti pelno palūkanas po sutarties nutraukimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi (konkrečiu atveju skolininkui išlieka tiek pareiga grąžinti visą paskolos sumą, tiek pareiga mokėti sutartimi sutartą atlyginimą už naudojimąsi šia suma iki pat to momento, kai paskolos suma bus grąžinta) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.

34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, kuriomis vartotojas įpareigojamas mokėti palūkanas ir tarpininkavimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ar iki visiškai grąžins vartojimo kreditą, neatitinka minėtos kasacinio teismo suformuotos praktikos. Papildomai pažymėtina, kad remiantis kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisykle, vertinant visas sąlygas, kurios nustato kompensacinius mokėjimus, t. y. savo esme netesybas, netesybos yra įskaitomos į nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimu, tai reiškia, kad tuo atveju, kai, pavyzdžiui, kreditoriui priteisiamas nuostolių atlyginimas negautų pajamų forma, tai pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį priteistinos netesybos yra įskaitytinos į tą negautų pajamų sumą, arba atvirkščiai – negautos pajamos įskaitomos į netesybas, jeigu netesybų suma yra didesnė už negautas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 1 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą Nr. AC-52-1. Teismų praktika. 2020, 52).

35. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodė galimybę šalims susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, tačiau nagrinėjamu atveju, Bendrosios sąlygos yra parengtos bendrovės iš anksto, vienašališkai, nederinant jos sąlygų su vartotoju, t. y. vartotojo sutikimas, automatiškai gaunamas vartotojui pasirašius Bendrąsias sąlygas. Pabrėžtina, kad toks vartotojo patvirtinimo ar sutikimo gavimas nėra prilyginamas vartotojo aktyviais veiksmais išreikštam patvirtinimo ar sutikimo gavimui, todėl aukščiau minima Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga negali būti laikoma šalių susitarimu, dėl kurio vartotojas turėjo galimybę išreikšti savo valią, t. y. sutikti arba nesutikti. Šią sąlygą pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento.

36. Teismas, 2021 m. kovo 5 d. nutartimi ištaisė klaidą procesiniame dokumente, nurodydamas, kad negautų pajamų (nuostolių) suma 744,88 Eur priteisiama iki ieškinio parengimo dienos. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Netenkinus apeliantės skundo, netenkinamas reikalavimas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme bei priteisti žyminį mokestį už apeliacinį skundą (CPK 93 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėVirginija GudynienėGintautas Koriaginas