Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Nukentėjusiosios E. J. parodymai (apklausos vaizdo įrašas 2 T., 117, 196 b. l.).

5. Teisiamajame posėdyje 2018 m. lapkričio 8 d. pasinaudojo teise neduoti parodymų prieš savo šeimos narį – kaltinamąjį, su kuriuo yra sudariusi bažnytinę santuoką. Prašymo stadijoje, po to, kai jai buvo išaiškintos teisės, pareiškė, kad ji su kaltinamuoju yra sudariusi bažnytinę santuoką. Susitaikė. Savaitę gyvena kartu, veda bendrą ūkį kaip sutuoktiniai. Į kaltinamojo prašymą dėl nukentėjusiosios atstovo dalyvavimo teisiamajame posėdyje pareiškė, kad šiame teisiamajame posėdyje jai atstovas nėra reikalingas. Į kaltinamojo prašymą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimą paaiškino, kad V. (teismo pastaba - kaltinamasis) šneka savotiškai. Jie skirtingai mąsto, pati siūlė jam eiti psichologinės pagalbos. Pas juos nėra bendro sutarimo, jų požiūriai skiriasi. Jei reikia skirti psichiatrinę ekspertizę, tai abiem.

5.1. Visgi, sudariusi atstovavimo sutartį su advokatu, pastarasis 2019 m. sausio 15 d. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nukentėjusioji dėl teisės aktų nežinojimo bijojo ir jai yra emociškai sunku atsakinėti į klausimus dalyvaujant kaltinamajam ir matant jį.

6.1. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje 2019 m. sausio 15 d. parodė, kad jų su vyru V. R. rimtesnė santykių krizė prasidėjo, kai jie gyveno (duomenys neskelbtini), 2016 m. vasarą. Prasidėjo tam tikri nesutarimai tarpusavyje dėl darbo, kuriame ji dirbo - pardavinėjo kavą gatvėje, dirbo ne su vyru. Iki tol dirbo kartu, turėjo kaip ir bendrus verslus ar vykdė susijusias veiklas. Išvažiavus į (duomenys neskelbtini), pradėjo dirbti atskirai, tai buvo viena iš konflikto priežasčių. Vyras tai įvardijo, kaip malonumo sau siekimą. 2016 m. vasarop tas nesutarimas pasiekė piką – vyras stovėdavo jos darbo vietoje, filmuodavo, fiksuodavo kaip aptarnauja klientus, komentuodavo lietuvių kalba. Su klientais bendraudavo anglų kalba, buvo daug įtampos. Vasarai norėjo vaikus išvežti į Lietuvą pas tėvus, vyras tam paprieštaravo. Susidėjo eilė tokių įtemptų situacijų: dėl jos darbo, dėl vaikų vasaros. Konfliktams įsisiūbavus, jie peraugo į smurtinius veiksmus. Gyveno užmiestyje, būdavo, kad vyras išvažiuoja ir neduoda mašinos, kad galėtu išvažiuoti iš namų. Būdavo ir apsistumdymų. Vieno konflikto pasėkoje su vaikais išėjo iš tų jų bendrų namų, apsistojo pas pažįstamą, nusipirko lėktuvo bilietus į Lietuvą ir nusprendė grįžti, kadangi eiti į darbą, kuriame dirbo, nebegalėjo, nes vyras persekiojo, atvirai konfliktavo su darbdaviu, grasino sužlugdyti jo verslą. Įtampa buvo didelė, nebuvo tarpusavio sutarimo ir tie santykiai pasidarė tokie ne visai suvaldomi ir prognozuojami. Jos sprendimas grįžti į Lietuvą vėlgi jo buvo sutiktas labai agresyviai. Jis grasino, jei bandys išvykti, jis praneš policijai, kad pagrobė vaikus. Taigi, dieną prieš išskrendant, pati nuėjo į policiją ir pranešė apie konfliktinę situaciją šeimoje. Vyras kreipėsi į policiją su pareiškimu, kad pagrobė vaikus, bet policija žinojo kur jie apsistoję. Jie atvyko patikrinti ir jie galėjo ramiai išvykti.

6.2. Lietuvoje kurį laiką buvo apsistojusi pas savo tėvus, šiek tiek ir pas jo mamą. Svarstė, ar grįžti į (duomenys neskelbtini). Bet vyras tuos du mėnesius nieku nedirbo, gyveno palapinėje, meditavo, keliavo, darė visokius „žygius“ prieš ją ir jos tėvus – siuntė „vaikų teises“ tikrinti kokiomis sąlygomis gyvena jo vaikai pas jos tėvus, nors ne kartą pas juos lankėsi per jų bendro gyvenimo metus. Apkaltino jos tėtį, kad jis darė vaikų nuotraukas, kaip jis įvardijo – be jo sutikimo. Pareiškime jis susiejo tėčio Facebook paskyroje buvusią apsinuoginusios moters nuotrauką su fone esančia jų vaikų nuotrauka, neprisimena kaip tiksliai buvo formuluojamas pareiškimas, bet dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas – buvo tikrinamas tėčio kompiuteris, paskyros, lankėsi „vaikų teisės“. Buvo nuolatinis persekiojimas ir grasinimas, kad turi sugrįžti, nes elgiasi netinkamai, vaikams gyventi sudarytos netinkamos sąlygos ir t. t. Realiai tuos du mėnesius skyrė tokiai kaip ir atakai, savo Facebook paskyroje daug rašė apie jų santykius.

6.3. Galvojo, ar su vaikais likti pas tėvus (duomenys neskelbtini), ar grįžti į (duomenys neskelbtini). Nusprendė grįžti į (duomenys neskelbtini). Čia buvo darželiai ir mokyklos, jai patogi infrastruktūra. Apsigyveno jo bute. Visi kiti butai buvo išnuomoti dar iki jiems išvykstant. Name, (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena, abu turi po keletą butų. Jos vardu registruoti trys butai, jo – penki ar šeši. Tuo metu nuomą kaip ir ji administravo, ir kaip tik baigėsi jo vardu registruoto buto nuoma. Nusprendė, kad kol kas įsikels ten, vaikai pradėjo lankyti mokyklą. Rugsėjo pradžioje nieko nepranešęs vyras grįžo į Lietuvą. Prašė, kad pasiimtų jį iš stoties. Parvažiavo namo ir neužilgo įvyko toks kaip ir žodinis konfliktas. Pasakė jam (teismo pastaba – kaltinamajam), kad nenoriu grįžti gyventi kartu, reikia šį klausimą kažkaip spręsti. Jis pradėjo karščiuotis, agresyviai kalbėti ir išėjo. Kaip suprato, susitikti su draugu, nes nugirdo, kai jam paskambinęs pasakė, kad „E. vėl nesąmones daro“. Jis grįžo tą vakarą namo apie 10 valandą, pradėjo belsti į duris. Paprašė, kad susitiktų rytoj pakalbėti, nes vaikai jau miegojo. Jis pradėjo grasinti, kad išlauš duris. Pasakė, kad kvies policiją. Jis atsakė, kad ir pats kvies, nes tai jo namai. Jis realiai išstūmė duris, išlaužė staktą. Apsilankius policijai, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl visos šitos istorijos, bet vėliau jį nutraukė. Parašė pareiškimus vienas prieš kitą, todėl policijos pareigūnai norėjo abu išvežti į policijos poskyrį, bet buvo vakaras ir būtų reikėję kviesti ką nors pasirūpinti vaikais. Abu priėmė sprendimą, kad geriau ramiai praleisti vakarą, nei konfliktuoti, kitą dieną patys nueis į policiją. Ieškojo sprendimų tarpusavyje. Abu kaip ir turi tikslą išsaugoti šeimą, bet tarpusavio bendravimo formos nelabai normalios. Jos supratimu, netinkamos. Nelabai jiems sekasi susiderinti. Tuo metu neturėjo pastovaus darbo, jo ieškojo. Vienas pasiūlymų buvo dirbti taksi vairuotoja. Jis (teismo pastaba – kaltinamasis) jai ilgai prikaišiojo kaip ji čia žadu vaikus numetus važinėtis ir baladotis naktimis. Tame darbe neįsidarbino, tad vėl pradėjo dėliotis darbus kartu, kitų pajamų nebuvo. Jų darbo specifika tokia, kad dirba kaip konsultantai, turi keletą įmonių, rašo paraiškas dėl europinio finansavimo ir teikia su tuo susijusias konsultacijas. Tuo metu veikla kažkaip vėl įsivažiavo, vyras surado kelis užsakymus, vėl pradėjo rašyti paraiškas ar rengti projektus klientams. Taip jau yra, kad vyras suranda klientą, suformuoja pačią strategiją, turinį, o ji šį išpildo, daro su tuo susijusį administravimą, rengia pačią paraišką ir panašiai.

6.4. Po grįžimo ir apsigyvenimo kartu buvo keletas konfliktų, buvo išėjusi gyventi į kitą butą, kai baigėsi nuoma, vyras kelis kartus rašė pareiškimus ir kvietė policiją. Kai ji pasiskųsdavo, jis atitinkamai paskųsdavo ją. Taip ir įsivėlė į tuos tokius santykius, kur pradedami ikiteisminiai tyrimai, daug jų yra nutrauktų. Eigoje bandė visą tai spręsti – kaip vyras yra anksčiau minėjęs – ėjo į šokius, bandė mediaciją, psichologus. Ieškojo pagalbos. Jai atrodė, kad jos tikrai reikia, nes patys nesusitvarko. Bet tie santykiai kažkaip susidėliojo, įsivažiavo su darbais, susistabilizavo pajamos. Didžioji dalis įtampos jų santykiuose kyla, kad jie turi paskolą namo, kuriame yra supirkę butus, ir tuos 12 metų, kuriuos turi paskolą, jie yra vienas kito laiduotojai. Praktiškai, ištisai yra skolose. Jos supratimu, tai buvo nesėkmingas investicinis projektas. Vyras turi kitokią nuomonę tuo klausimu. Jiems ta paskola yra didelė našta, visą laikotarpį vėluoja po mėnesį, kitą, mokėti įmokas, balansuoja ant kredito sutarties nutraukimo ribos. Pageidavo parduoti tą turtą ir išeiti iš tos paskolos, bet vyras nesutinka, nes yra įdėjęs savo lėšų. Daug dalykų susideda, kur skiriasi požiūris – darbas, pajamos, neaišku kur kieno ir kaip – gana neapibrėžtos, tos paskolos – trintis ir įtampa vis didėja ir kartas nuo karto kylą tie konfliktai, kurie praktiškai nuo 2017 m. rudens perauga į fizinį kontaktą ir smurtą.

6.5. 2017 m. rugsėjo mėnesį buvo baigtas ikiteisminis tyrimas. Rašė prokurorei, kad gal kažkaip išsispręs tarpusavyje ir ras sprendimą, tas tyrimas buvo nutrauktas. Bet vėliau, sekė tie įvykiai, kurie yra dabar svarstomi šioje byloje ir turbūt vėl sugrįžo į tą ratą. Įtampos buvo gana daug. Vyras pastoviai kartojo, kad ji čia viską pradėjo pabėgusi iš (duomenys neskelbtini), kad griauna šeimą, kad su policija prieš jį dorojasi, neįsileido į namus, kad jis jai parodys kaip tomis pačiomis priemonėmis viskas toliau ir vystysis. Po 2017 m. gruodžio 12 ir 22 dienų ir 2018 m. kovo 8 dienos įvykių (teismo pastaba – išsamiau žemiau, prie kiekvieno įvykio atskirai), vasarą, 2018 m., vyras norėjo pakeliauti. Paruošė kelioninį autobusiuką. Ji kaip ir prieštaravo, nes tie jų santykiai buvo sudėtingi. Bet pavyko viską suderinti su darbais ir vaikų vasaros atostogomis. Keliavo po Skandinavijos šalis. Jis ten kartu važiavo darbo reikalais. Mėnesį pakeliavo, kelionės metu „apsitrynė“, buvo keletas konfliktų, bet praėjo juos ir santykiai lyg ir pagerėjo. Grįžus, rugsėjį sužinojo, kad ši byla suformuota ir atiduota į teismą. Skambino prokurorei, klausė, ar negalima nutraukti tyrimo. Jų situacija matėsi teismo salėje. Sakė, kad kaip ir susitaikė, bet vyras savo elgesiu tai neigė, kaltino ją. Kiekvieną kartą, jei pasiskųsdavo, skųsdavosi ir jis. Sako, kad siekia sukelti tyčinius bankrotus, bando žlugdyti jo verslą.

6.6. Prieš metus su draugų pagalba buvo nuvykę pas vienuolį brolį Pijų į Liepoją šeimos sutaikymui. Jis rekomendavo nustoti dirbti kartu. Vyras kaip ir buvo pasižadėjęs, kad iki metų galo vykdys veiką, paskui ją užbaigs ir naujais metais jos nepradės, galės eiti dirbti atskirai. Bet kai tas laikas atėjo, jis tų žodžių išsižadėjo, surado dar naujų argumentų, projektų veiklą tęsti. Šeimos pajamos yra bendros, kitų nėra, bet kokie bandymai išeiti į kitą darbą yra blokuojami. Pavyzdžiui, Savivaldybėje viename projekte dirbo konsultante, tai jis traktuoja, kad dirba savo malonumui, skambina klientams, su kurias dirba, arba į tą pačią Savivaldybę, kokiu pagrindu čia ją priėmė, neišleidžia į susitikimus arba dėl kitų darbų. Pastovus uždaras ratas gaunasi.

6.7. Be to, grįžę iš kelionės 2018 m. rugsėjį sužinojo apie į teismą perduotą bylą, tuo pačiu – kad laukiasi. Jai tai buvo sudėtingas momentas, nes nėra jokio stabilumo, santykiai nekokie – nėštumo pradžia buvo sunki ir fiziškai, ir emociškai. Vieną mėnesį praleido konsultacijas, nes neturėjo jėgų dirbti. Dabar yra dar vienas ikiteisminis tyrimas pradėtas. Šitos bylos nagrinėjimo metu, kai su vaiku gulėjo ligoninėje, vėl įvyko konfliktas dėl tų pačių pinigų už nuomą ir paskolą – liepė grąžinti pinigus ir sumokėti juos paskolai, bet pinigus ji gavo už jai priklausančio buto nuomą. Jis dėl to kreipėsi į policiją. Grįžus iš ligoninės gruodžio 19 d. ruošiausi konsultacijai, vėl apsipyko, ji įrašinėjo jo grasinančius pokalbius, kai jis tai pamatė, bandė ištrinti įrašą, o ji - atsiimti telefoną. Jis suėmęs už veido ją pastūmė. Parašė dėl to pareiškimą.

6.8. Šiandien (teismo pastaba – apklausos metu) gyvena kartu. Po pareiškimo, jis praleido dieną areštinėje. Iki galo nežinojo situacijos. Atvykę pareigūnai jį išsivežė pareiškimui rašyti, nes jis tokį norą pareiškė. Tą vakarą jis negrįžo ir kaip vėliau sužinojo – buvo areštinėje. Jam grįžus, buvo jo buto dalyje, vaikų kambaryje, nes pas ją yra tik miegamasis. Tame kambaryje ruošėsi darbui – konsultacijai. Jis pradėjo filmuoti. Išėjo į savo butą. Girdėjo, kad skambino savo mamai, skundėsi, kad ji vėl savo pradeda, reikia surašyti sutartis, nes jo mama buvo davusi savo lėšų butams įsigyti, pradžioje ir jo tėvai ir broliai investavo. Vyras turėjo viziją, kad name visi įsikurs, bet eigoje tas projektas nesigavo. Broliai pasitraukė, paskoloje liko tik su vyru. Vyras vis priekaištauja, kad buvo toks susitarimas, kad su jo motina pasirašys sutartį dėl žemių pardavimo ir už jas gautų lėšų panaudojimo nekilnojamajam turtui tuo atveju, jei nepasisektų, kad vieni neliktu. Tokios sutarties niekada nepasirašė ir jis dėl to ją nuolat kaltino – kad taip santykius ir įsipareigojimus apleido. Jai girdint su mama kalbėjo apie tai, kad ji parašytų sutartis kiek yra investavusi ir, kad, matyt, pareikalautų grąžinti savo dalį iš jų paskolos. Visais atvejais, kai jos vyras vartojo smurtą prieš ją – jausdavo fizinį skausmą. Fizinis smurtas jų atveju gal ir nėra labai žymus ir atvykę pareigūnai nelabai ką galėdavo užfiksuoti, paraudimus kartais pati fiksuodavo, kartais fiksuodavo pareigūnai. Medicininės pagalbos nesikreipdavo, nes jos tuo metu ir neprireikdavo – bereikalingas resursų švaistymas. Situacija atrodo beviltiškai. Jei ji vyrą atstumia, jis pareiškia, kad ji jį užpuolė. Pas juos santykiuose būna visokių situacijų, pasitaiko apsistumdymų, bet kai ji bando kreiptis kur nors, jis rašo pareiškimą prie ją, daug neigiamų emocijų, o dirba kartu. Būna keletas įtemptų dienų, o paskui susikoncentruoja į tai, kad turi paskolų, niekur nedings, reikia dirbti toliau ir viskas aprimsta. Paskui vėl viskas prasideda iš naujo. Jei kokį skaudesnį klausimą paliečia, dažniausiai tai susiję su pinigais ar jos tėvais. Tais konkrečiais atvejais, kai buvo naudojamas smurtas – buvo labai skaudu emociškai, beviltiškumas apimdavo, kad artimas žmogus praranda savitvardą ir įsivelia į tokį sudėtingą bendravimą. Tai ir pažeminimas ir bendras emocinis skausmas. Į įvykius įveliama policija, o tuomet aišku, kad viskas ilgai užtruks, kartu atsiranda baimė, nežinomybė kaip čia viskas išsispręs. Su vyru gyvena 5 ir 6 butuose, kurie yra realiai apjungti į vieną. Įėjimas vienas. (duomenys neskelbtini) bute, kuris registruotas jos vardu, yra vienas kambarys – šiuo metu miegamasis, o koridorius, virtuvė, tualetas su dušu ir didysis vaikų kambarys – tai yra (duomenys neskelbtini) bute, priklausančiame vyrui. Šiai dienai viename kambaryje gyvena su mergaitėmis, jis su sūnumi - kitame kambaryje miega. Dirba kartu, atsikelia kartu, vaikais rūpinasi kartu. Skirti kardomąsias priemones – tai jos prašymas, nes šiai dienai nepavyksta rasti sprendimo sugyventi kartu taikiai, esminių pokyčių santykiuose neatsiranda, o tik kartojasi tie nesusivaldymai. Jai išsikraustyti su vaikais nėra galimybių. Ikiteisminiame tyrime dėl kardomosios priemonės kreipėsi į tyrėją, ji rekomendavo dėl kardomosios priemonės kreiptis šio teismo metu. Šiai dienai yra pritaikyta kardomoji priemonė nebendrauti, bet jų atveju tai sunku įgyvendinti.

7. Ikiteisminiai tyrimai šioje byloje pradėti, pagal nukentėjusiosios 2017 m. gruodžio 12 d., 2017 m. gruodžio 22 d. ir 2018 m. kovo 9 d. pareiškimus (1 T., 1-5, 8- 15, 18-21 b. l.). Ikiteisminiai tyrimai buvo sujungti į vieną 2018 m. balandžio 19 d. prokurorės nutarimu (1 T., 23 b. l.).

8. Ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji parodė, kad ji su sutuoktiniu V. R. ir trimis mažamečiais vaikais, A. R., gim. (duomenys neskelbtini) M. R., gim. (duomenys neskelbtini)ir S. R., gim. (duomenys neskelbtini)gyvena adresu, (duomenys neskelbtini). Nuo 2006 m. su sutuoktiniu sudarę bažnytinę santuoką, jos neįregistravo. Su V. R. veda bendrą ūkį, kartu rūpinasi namo buitimi, bendrais vaikais. Vykdo bendrą konsultacinę veiklą. Šeimos gautas pajamas išleidžia dengti bendriems įsipareigojimams bei kitoms šeimos išlaidoms. Prieš pusantrų metų prasidėjo šeimos krizė. Dažnai šeimoje konfliktuoja, tačiau nuo 2017 m. rudens konfliktai šeimoje vis dažniau peraugdavo į fizinį smurtą. V. R. prieš ją naudoja fizinį smurtą. Dėl jo neteisėtų veiksmų kreipėsi pagalbos (I T. 52-54 b. l.). Išsamesni nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime, nurodyti žemiau prie kiekvieno įvykio.

12. Nukentėjusioji E. J. 2017 m. gruodžio 12 d. pareiškimu pranešė, kad tą dieną apie 14:50 įvyko konfliktas su vyru V. R. dėl darbo santykių, turėjo išvykti pas gydytoją. Vyras ją įžeidinėjo žodžiais ir gestais, įkarštyje rodydamas kumštį prispaudė jį jai prie veido po nosimi ir smarkiai pastūmė galvą atgal, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, spjovė į veidą. Paėmė automobilio raktelius, sakė, - „tu mane užpuolei, važiuoju nusiimti apdukcijos“. Pareikalavo grąžinti automobilį. Jis pareiškė, kad iš automobilio išsiims visas savo dalis, atidarė kapotą, nuėjo paimti kažkokių instrumentų. Vėliau pradėjo filmuoti, mašiną paliko joje numetęs raktus. Kai norėjo pasiimti juos, jis užlaužė jai ranką ir išėjo. Atvyko patruliai (1 T., 5 b. l.).

13. Apklausta 2018 m. sausio 3 d. nukentėjusioji E. J. parodė, kad 2017 m. gruodžio 12 d., apie 14:50 val., tarp jos ir V. R. kilo žodinis konfliktas dėl atliekamo darbo. Jis ją įžeidinėjo. Konflikto metu du vaikai, S. ir M., buvo vaikų kambaryje. Jie užėję į kambarį, kuriame ji su V. R. konfliktavo, nebuvo. Mano, kad jie konflikto nematė ir negirdėjo. Ginčui paaštrėjus, V. R. savo dešinės rankos kumštį įrėmė jai į veidą ir pastūmė. Ji juto fizinį skausmą. Jai skaudėjo. Ji V. atstūmė nuo savęs. Dėl šio V. poelgio ji iškvietė policijos pagalbą. Kiek girdėjo, jis irgi skambino į policiją. Kaltino ją, kad ji jį užpuolė. Po to, jis iš karto išvažiavo. Atvykę policijos pareigūnai V. R. bute nerado. Dėl V. R. pastūmimo, ji juto fizinį skausmą, tačiau akivaizdžių sužalojimų nesimatė, todėl į medikus nesikreipė. Atvykę policijos pareigūnai akivaizdžių sužalojimų taip pat neužfiksavo, kadangi jų jau nebuvo, nebebuvo ir paraudimo nuo V. pastūmimo. V. R. sukelto jai sužalojimo niekas nematė. V. R. dažnai sukelia jai fizinį skausmą savo veiksmais, t. y. jis ją stumdo, skaudžiai suima, suspaudžia, tačiau nuo tokių jo veiksmų akivaizdžių sužalojimų nesimato, tačiau toks vyro elgesys jai kelia fizinį skausmą. Turi konflikto dalies garso įrašą, kurį įsipareigoja pateikti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos artimiausiu metu. Netrukus ji planuoja išsikraustyti gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Ji yra supažindinta su pagalbos mygtuko (įrenginio) instrukcija, žino kad turi galimybę jį paimti, tačiau pasirašytinai atsisako jį imti, kadangi mano, kad V. R. rimtų fizinių sužalojimų padaryti jai negali (1 T. 52-54 b. l.).

14. Iš 2017 m. gruodžio 12 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, matyti, kad patruliai, šaukiniu V1734, (teismo pastaba – surašė vyr. patrulis V. V.), buvo atvykę adresu (duomenys neskelbtini) (nurodyta, kad atvyko V. V. ir J. G.), kur pranešėja E. J. nurodė, kad jos vyras V. R., konflikto metu dėl darbo santykių, apie 14:50 val., suspaudęs kumštį pridėjo prie veido ir pastūmė. Pranešėja pajuto fizinį skausmą. Vyras ją išvadino visokiais žodžiais Ant pranešėjos kūno išorinių smurto žymių nesimatė. Pranešėja buvo blaivi. Iki jų atvykimo vyras pasišalino. Nurodė, kad tai ne pirmas atvejis ir yra pradėtas dėl to tyrimas. Grafoje „Smurtą galintys rodyti požymiai“ niekas pažymėta nebuvo (1 T., 42-43 b. l.).

15. Iš pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje 2017 m. gruodžio 12 d., kurį surašė vyr. postinis M. R. 18:13 val., matyti, kad pranešta apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, kur patyręs smurtą asmuo yra E. J., gyv. (duomenys neskelbtini). Galimai patyrė smurtą nuo sugyventinio. Pranešime apie vaiką, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje nurodyta, kad pareiškėjos E. J. sugyventinis V. R., konflikto metu pridėjo kumštį prie veido ir pastūmė, dėl ko E. J. pajuto fizinį skausmą (1 T., b. l. 58, 59).

16. Iš pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašų, pateiktų 2018 m. liepos 26 d. (1 T., b. l. 76) apžiūros protokolų nustatyta, kad:

16.1. 14:54:48 val. E. J. pranešė apie tai, kad jos vyras ką tik jai daužė per veidą, ir paskambino 112, kad ji jam sudavė (pranešėja yra susijaudinusi, verkia). Nurodė adresą – (duomenys neskelbtini). Į klausimą dėl greitosios pagalbos atsakė – „Nereikia nieko, jis tiesiog man trenkė“. Nurodė, kad namuose yra du mažamečiai vaikai, dabar išeina pas gydytoją, dabar vaikas serga. (pranešėja susijaudina ir verkia, kai klausiama ar lauks policijos). Pranešėja kažkam prieštaraudama sako – „taip, pas gydytoją, tai ką, nelauksi policijos dabar?“ Pranešėja rėkia – „tu išsiimsi apdukciją, asile tu, tai aš išsiimsiu apdukciją“. Į klausimą, ar reikalinga policija, atsako teigiamai (1 T. 77-79 b. l., 2 T., 49 b. l.);

16.2. 14:56:32 val. E. J. pranešė apie tai, kad jos vyras paėmė(fone girdisi, kaip pranešėja šaukia „neimk mašinos, neimk mašinos, neduodu tau savo mašinos. Neimk mano mašinos, aš pranešiu policijai, kad tu išvažiuoji, aš nesutikau, kad išvažiuotum su mašina. Atiduok mano mašiną...“. Į pokalbį įsiterpia tračias asmuo ir sako: „(duomenys neskelbtini)“, pranešėja tęsdama savo ginčą sako, „tu negalėsi išiminėt šitos mašinos“. Pranešėja grįžta prie pokalbio su operatoriumi, sako: „Paupio 23 1 vyras bando paimti mano mašiną. Neleidžiu, kad išvažiuotu su mano mašina“.<...>“Ne, dabar jis bando iš mašinos išvažiuoti, bando laužti mašiną, jis sako išiminėja savo dalis, nes metus važinėjo ir darėsi remontą, tai dabar aš nufilmuosiu kaip jis banko iš mašinos išimti dalis“ (1 T., 80-81 b. l.; 2 T., 49 b. l.).

17. Liudytojas V. V. 2018 m. lapkričio 8 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad atsimena, jog vyko į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje į (duomenys neskelbtini) rajoną, gatvės neatsimena. Salėje esančią moterį atsimena (teismo pastaba – nukentėjusioji). Pranešimą gavo iš operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo. Kai atvyko, juos pasitiko moteris (teismo pastaba – liudytojas parodė į nukentėjusiąją), kuri paaiškino, kad smurtavo vyras, kuris tuo metu buvo pasišalinęs. Namuose buvo du ar trys maži vaikai, kurie buvo kitame kambaryje. Jis bendravo su nukentėjusiąją, kuri teigė, kad konfliktas truko ilgai, nes ji sėdi namuose, nieko nedaro, netvarko namų, o vyras dirba, turi finansinių problemų. Nukentėjusioji sakė, kad pridėjo kumštį ir nustūmė. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi dėl įvykio ir dėl gyvenimo, išsigandusi, stipriai susijaudinusi, drebėjo. Kalba buvo nenuosekli. Reagavo į viską adekvačiai. Ji buvo blaivi. Fizinio smurto žymių nesimatė. Priežastis buvo dėl pinigų, kad nukentėjusioji nedirba, vyras ją verčia dirbti dėl blogos finansinės padėties. Apie teatro pasirodymus nukentėjusioji neminėjo. Surašė visas aplinkybes iš nukentėjusiosios pasakojimų - nukentėjusiosios būseną, paaiškinimus, namų aplinką, sužalojimus, smurto tipą, ar namuose yra vaikų, ar jie matė, girdėjo įvykį. Išmėtytų daiktų namuose nebuvo, butas nebuvo labai tvarkingas.

17.1. Byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo 2018 m. sausio 30 d. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose liudytoja parodė, kad 2017 m. gruodžio 12 d. nuo 7:30 val. iki 19:30 val. dirbo su J. G. Vilniaus miesto 3 policijos komisariato teritorijoje. Apie 14:58 val. iš budėtojo gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje. Pranešime buvo nurodyta, kad vyras namuose trenkė žmonai per veidą, nuo greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) atsisakė. Atvykus, juos pasitiko pranešėja E. J., kuri paaiškino, kad vyras V. R. žodinio konflikto dėl darbo santykių metu suspaudęs kumštį pridėjo jai prie veido ir pastūmė. Dėl tokio vyro veiksmo jai skaudėjo, juto fizinį skausmą. Apžiūrėjęs pastarosios veidą, akivaizdžių sužalojimų nebuvo. Veidas paraudęs nebuvo. Bute buvo du mažamečiai vaikai, tačiau, pranešėjos teigimu, jie konflikto metu buvo kitame kambaryje, nieko negirdėjo ir nematė. Vyras, išgirdęs, kad ji kviečia policija, iš buto pasišalino. Nurodė, kad tai jau nebe pirmas kartas, kai vyras prieš ją smurtauja ir ji kviečia policiją. Dėl pareiškimo savarankiškai kreipsis į policijos komisariatą (I T., 63-64 b. l.).

18. Vilniaus apskrities VPK KP NVRS vyresnioji tyrėja Ž. C. 2017 m. gruodžio 12 d. tarnybiniu pranešimu pranešė, kad 2017 m. gruodžio 12 d. bendravo telefonu su pranešėja E. J., kuri paaiškino, kad tą dieną, apie 14:50 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini) sugyventinis V. R., pridėjęs kumštį prie pranešėjos veido, pastūmė ją, dėl ko E. J. patyrė fizinį skausmą. Nurodyta, kad pirminiai procesiniai veiksmai nebuvo atlikti, nes pareiškėja su mažamečiais vaikais vyksta į koncertą (1 T., b. l. 44).

19. Liudytoja Ž. C. 2018 m. lapkričio 8 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio neatsimena. Būna, kad rašo tarnybinį pranešimą. Gavę iškvietimą dėl smurto, pirmiausia patikrina pirminę informaciją, skubiai atvyksta patruliai, surenka pirminę informaciją. Budėtojas siunčia tikslinti aplinkybių, atlieka apklausą. Asmuo, kuris yra padaręs nusikalstamą veiką yra sulaikomas. Sprendimą, ar pradėti ikiteisminį tyrimą priima operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnas. Apklausti nukentėjusiąją jai nepavyko, nes ji pati nurodė priežastis, dėl kurių negalėjo būti apklausta. Surašė tarnybinį pranešimą iš nukentėjusiosios žodžių telefonu. Prieš duodama parodymus galimai pasiskaitė savo tarnybinį pranešimą.

19.1. Byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos 2018 m. rugpjūčio 7 d. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose liudytoja parodė, kad 2017 m. gruodžio 12 d. gavo Vilniaus apskrities VPK PR vyriausiojo patrulio V. V. tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Prie tarnybinio pranešimo buvo pridėtas E. J. pareiškimas, kad jos vyras V. R. smurtavo jos atžvilgiu. Siekiant patikslinti įvykio aplinkybes, ji susiskambino su E. J.. Pastaroji paaiškino, kad šiuo metu parodymų duoti negali, kadangi su mažamečiais vaikais vykstą į koncertą. Paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 12 d., apie 14:50 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis V. R. žodinio konflikto metu, kuris kilo dėl darbo, pridėjęs kumštį prie jos veido, pastūmė kumščiu ją į veidą. Ji patyrė fizinį skausmą. Dėl oficialių parodymų davimo kreipsis vėliau, asmeniškai. Kadangi buvo nustatyti nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (I T., 68-69 b. l.).

20. Iš teisiamajame posėdyje peržiūrėto vaizdo įrašų, darytų į iškvietimą atvykusių policijos patrulių, matyti:

20.1. Pirmas įrašas – patruliai atvyksta į butą, nukentėjusioji E. J. pasakoja, kad vyras nuolat praneša vaikų teisėms. Vaikai konflikto pačio nematė;

20.2. Antras įrašas - nukentėjusioji E. J. pasakoja apie nuolatinius konfliktus su vyru, kad kviečiama policija, pradėtas ir ikiteisminis tyrimas. Vakar buvo incidentas, jis nebesivaldo. Jos teigimu, vyras stipriai nesidaužo, paima su delnu (rodo dešinės rankos delnu judesį, pridedama jį prie smakro ir pakeldama savo galvą į viršų, arba delnu į dešinį skruostikaulį ir stūmimą į kairę/viršų) (2 T., 49 b. l.).

21. Byloje yra į įvykį atvykusių patrulių darytos fotonuotraukos, kuriuose užfiksuoti nukentėjusiosios abu skruostai. Kaip matyti, jie yra paraudę (1 T., 90-93 b. l., 2 T., 49 b. l.).

22. Iš teisiamajame posėdyje nukentėjusiosios atstovo pateiktų nukentėjusiosios darytų 2017 m. gruodžio 12 d. įvykio įrašų išklotinės matyti, kad fiksuoti kaltinamojo ir nukentėjusiosios pokalbiai, kurių metu kaltinamasis įžeidinėja nukentėjusiąją, girdimas jos prašymas patraukti rankas (3 T., 35-36, 37-38).

23. Iš nukentėjusiosios darytų įrašų girdima:

23.1. Pirmas įrašas - kaip kaltinamasis ir nukentėjusioji ginčijasi dėl šeimos gyvenimo. Vienu momentu moteris dar labiau pakeltu tonu sako – „patrauk rankas“. Pastarieji toliau ginčijasi dėl to, kad sutuoktinė išvyko su vaikais, netinkamai galimai elgėsi vyro atžvilgiu, dėl galimai nelegalaus darbo. Kalbama apie konsultacijas, kad yra dar 12 min. tam. Nukentėjusioji garsiai prieštarauja, kad neturinti kompetencijos, o kaltinamasis kaltina ją atbukus nuo tėvų ir išsilavinimo. Ginčijamasi dėl išsilavinimo, prievartos dirbti. Pastarieji bandė vienas kitą peršaukti. Kaltinamasis duoda nukentėjusiajai 10 minučių konsultacijai pasiruošti. Toliau ir vėl vienas kitą peršaukti. Ginčijamasi dėl konsultacijos ir jos apmokėjimo. Kaltinamasis priekaištauja nukentėjusiajai žiūrėjimą serialų, vadindamas „parnucha“. Nukentėjusioji tam prieštarauja. Nuolat vienas kitą siekia peršaukti. Keiksmažodžių, grasinimų, išskyrus, kad pamatys jei nekonsultuos, negirdima;

23.2. Antras įrašas – kaltinamasis primena, kad konsultacija už 10 min. Kalbama apie gestus;

23.3. Trečias įrašas – kalba kaltinamasis apie kompetenciją, suterštą nukentėjusiosios atmosferą, kaltinamojo kompetenciją ir CV, sako, siųs kiekvieną dieną, kaip ji manipuliuoja, praneš policijai apie tai. Praneša, kad meluoja, manipuliuoja ir dabar viską tai gaus atgal. Nukentėjusioji klausia kaltinamojo sąlygas. Pastarasis neaiškiai atsako, dėl ko nukentėjusioji kalba apie 300 EUR. Toliau ginčijasi dėl buto perrašymo. Ginčijamasi galimai dėl buto paskolos, dėl sutarties persirašymo. Nukentėjusioji isteriškai pradeda šaukti po to, kai kaltinamasis pasako, kad priduos už šilumos tinklus, – „patrauk nuo manęs savo supistas rankas, psichopate tu“. Girdima, kad galimai ji imasi aktyvių veiksmų, kažkas pliaukštelėja. Nukentėjusioji pasako kažką panašaus į „FU“. Nukentėjusioji verk Įrašas baigiamas (3 T., 63 b. l.).

24. K. V. R. teisiamajame posėdyje 2019 m. balandžio 4 d. parodė, kad dėl 2017 m. gruodžio 22 d. įvykių teigiu visiškai tą patį. Nepripažįsta jam inkriminuotų veikų. Tai buvo jos inicijuotas konfliktas. Ji jam sakė, kad atims vaikus ir butus. Visi konfliktai buvo jos iniciatyva. Visur pinigų klausimas, kad ją išlaikytų. Ji sakė, kad nori gyventi savo malonumui. Gyvenimas buvo geras, bet atėjo sunkmetis ir reikia gyventi kitaip. Prieš jį buvo naudojamas smurtas, yra nustatyti jam padaryti sužalojimai. Pranešė policijai. Tyrimas atliktas 2017 m. gruodžio 12 d., medicininius dokumentus pateiks po apklausos. Jis važiavo pas gydytoją, kai buvo nurodyta, kad pasitraukė iš įvykio vietos. Visi įvykiai yra inscenizacija. E. J. skandalų motyvas yra turto prievartavimas. Visi skandalai yra tikslingai suplanuoti, yra jos reikalavimas apmokėti 100 000 už praėjusį laikotarpį, kuris yra melagingas. Visi parodymai yra, kad jis melagingas. Yra pateiktas civilinis ieškinys. Yra ankščiau pateiktas ieškinys atbuline data, kad būtų išieškotas jo turtas. E. J. jis sakė, kad jei ji veža vaikus pas savo tėvus, o neveža pas jo, nenaudotų jo automobilio ir pinigų. Jis atsisakė finansuoti dalykus, kurie prieštarauja jo pasaulėžiūrai. Jos tėvas girtauja, nuteikinėja prieš jį. Ji nepaklausus paėmė pinigus ir išvažiavo.

25. Teisiamajame posėdyje 2018 m. lapkričio 8 d. nukentėjusioji, be jau aukščiau nurodytų parodymų, apie šios dienos įvykius parodė, kad neužilgo prieš Kalėdas, gruodžio 22 d., ji dirbo prie kompiuterio virtuvėje. Pokalbis (teismo pastaba – su kaltinamuoju) vyko darbo klausimais – ką reikia padaryti, kokias konsultacijas pasiruošti. Planavo su vaikais Kalėdoms išvažiuoti pas tėvus, vaikams turėjo atostogos prasidėti. Tai sukėlė vyro priešpriešą ir nesutikimą. Jis priėjęs suėmė ją už veido ir stipriai pastūmė atgal. Buvo skausmingesnis nikstelėjimas. Jis iškvietė pagalbą telefonu, buvo atvykę patruliai. Paprašė, kad nufotografuotų suėmimo žymes, nes tokios ilgai neišlieka. Greitosios kviesti neprašė, rimtų sužalojimų nebuvo. Vyro nebuvo ir policijos pareigūnai išvažiavo. Vyras grįžo maždaug po valandos, po kurio laiko vėl atsinaujino tie pokalbiai ir konfliktas. Antrąjį kartą irgi buvo tai pat – jis suėmė delnu už veido ir pastūmė. Kreipėsi į pareigūnus, jiems atvažiavus vyras buvo namuose. Turbūt buvo labiau susijaudinusi. Jis išsakė savo poziciją, kad kelia bereikalingas scenas. Atsimena, tą kartą dar ir pati darė fotografijas – buvo jas pateikusi. Pareigūnai, matyt, savo fiksacijas darė. Abu nuvažiavo į 2 PK rašyti pareiškimo. Kai delnu suėmė už veido – darant mimikas, suėmimo vietose jautėsi skausmas.

26. Apklausta 2017 m. gruodžio 22 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole parodė, kad šiuo metu pas juos su vyru vyksta santykių krizė ir ji yra išreiškusi pageidavimą skirtis ir gyventi atskirai. 2017 m. gruodžio 22 d., tarp jos ir jo vyro įvyko žodinis konfliktas dėl darbo (jie su vyru turi bendrą verslą) ir dėl vaikų, kuriuos ji atostogų metu nori išsivežti į kaimą pas savo tėvus. Vyras su tuo nesutiko. Apie 14 val. vyras jai sugriebė ranka už veido, suspaudė ir pastūmė, sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji paskambino į policiją. Atvykus policijos pareigūnams, vyras jau buvo išėjęs iš namų, todėl pareigūnai išvyko. Maždaug po valandos, jos vyras sugrįžo namo ir tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas, kurio metu vyras sakė, kad paduos ją į teismą už šmeižtą dėl galimai melagingų jos parodymų jau nutrauktoje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-48133-17, dėl jos atžvilgiu įvykdyto smurto. Apie 15:30 val., konflikto metu, vyras vėl savo ranka stipriai sugriebė ranka jai už veido, stipriai suspaudė ir ją pastūmė. Dėl to ji patyrė didelį skausmą. Iš karto po to, ji iškvietė policiją ir padarė savo veido nuotraukas. Atvykę policijos pareigūnai jai ir jos vyrui pasiūlė važiuoti į komisariatą parašyti pareiškimą. Dėl šio įvykio jai sužalojimai rimtesni padaryti nebuvo, todėl į teismo medicinos ekspertizę nesikreipė. Prašo, dėl jai sukelto fizinio skausmo pradėti ikiteisminį tyrimą jos vyro atžvilgiu, bei įpareigoti smurtaujantį jos vyrą nesiartinti prie jos ir nebendrauti, kadangi ji jo bijo, jog ateityje vėl gali pasikartoti smurtas jos atžvilgiu. Po Naujų metų ji žada išsikraustyti gyventi atskirai nuo savo vyro (I T., 12-15 b. l.).

27. Papildomai apklausta nukentėjusioji patvirtino anksčiau duotus parodymus ir juos papildė, kad 2017 m. gruodžio 22 d., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) buvo ji ir V. R.. Vaikų namuose nebuvo. Apie 14.00 val., kilus tarp jos ir V. R. žodiniam konfliktui, jis priėjęs prie jos, sugriebė, kuria ranka neatsimena, ją už veido, stipriai suspaudė ir pastūmė, sukeldamas fizinį skausmą. Po Vytauto pastūmimo jai skaudėjo kaklą, buvo paraudę žandai, tačiau paraudimai greit dingo ir akivaizdžių sužalojimų jau nesimatė. Pas medikus nesikreipė ir nesikreips, tačiau V. tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Po to, V. R. išėjo iš buto. Apie 15:30 val., sugrįžus V. namo konfliktas atsinaujino. Jis rankos delnu, kokios pasakyti negali, suėmė bei suspaudė jai veidą ir pastūmė, ko pasėkoje, ji galva atsitrenkė į sieną. Juto fizinį skausmą. Ant veido liko Vytauto pirštų žymės, kurias iš karto užfiksavo. Paraudimai iki atvykus policijos pareigūnams pranyko, tačiau veidas skaudėjo. Jos sužalojimų niekas daugiau nematė. Artimiausiu metu planuoja išsikraustyti gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Ji yra supažindinta su pagalbos mygtuko (įrenginio) instrukcija, žino kad turi galimybę jį paimti, tačiau pasirašytinai atsisako ją imti, kadangi mano, kad V. R. rimtų jai fizinių sužalojimų padaryti tiesiog negali (I T., 103-105 b. l.).

28. Iš 2017 m. gruodžio 22 d. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad šią dieną:

28.1. 14:08 val. E. M. (teismo pastaba – klaidingai nurodyta nukentėjusiosios pavardė, tačiau pagal kitus patikslintus duomenis nustatyta, kad tai yra nukentėjusioji E. J.. Tai patvirtina ir pateikiamas mobilaus ryšio telefono numeris, kuris yra identiškas kitiems panašaus pobūdžio pranešimams (pvz. 1 T., 173 b. l.), pranešė, kad jos vyras smogė jai į veidą. Prieš 5 min. pasišalino iš namų. GMP atsisakė. Nepilnamečių nėra. Pranešėja turi pretenzijų ir laukia namuose.

28.1.1. Į šį pranešimą vyko patruliai šaukiniu V1734 du kartus, 14:11:31, atvyko 14:23:24, užbaigė 15:21:18, ir 15:21:25, atvyko 15:21:28, baigė darbą 15:22:12. Papildomoje medžiagoje nurodyta – „Smurtas pasitvirtino. V. R. <...>sugriebė ranka už veido pranešėjai E. J. <...> taip ji patyrė fizinį skausmą. Iki mums atvykstant V. R. iš namų pasišalino. Vaikų nebuvo. Ne pirmą kartą važiuoja policija dėl smurto artimoje aplinkoje. Filmuota medžiaga ir nuotraukos“ (1 T., 83-84 b., b. l.);

28.2. 15:32 val. E. M. (teismo pastaba - jau aptarta dėl pavardės klaidos, turi būti E. J.), pranešė, kad jos vyras puola muštis, konfliktuoja. Vyras vietoje. GMP atsisakė. Nepilnamečių nėra. Į pranešimą vyko patrulių ekipažas V1732, išvyko 15:36:15, o atvyko 15:48:29. Darbą baigė 16:47:23. Ties grafos dėl papildomų duomenų nurodyta – „su abiem pusėms į 2 PK tolimesniam aiškinimuisi, smurto požymių akivaizdžių nebuvo, nuo GMP atsisakė<...>“ (1 T., 85-86 b. l.).

29. Prie ikiteisminio tyrimo prokurorės nurodymu buvo pateikta vaizdo medžiaga, įrašas kurios darytas 2017 m. gruodžio 22 d., 14:10 val. (1 T., 87 b. l.).

30. Byloje pateiktos skaitmeninės pranešimų garso įrašų kopijos (1 T., b. l. 134-136).

31. Pranešimo Bendrajam pagalbos centrui 2017 m. gruodžio 22 d., 14:08 val., garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kaip pranešėja E. J. operatoriui praneša apie smurtą šeimoje, Paupio 23 butas 5, buvo žodinis konfliktas, jis pradėjo stumdyti su veidu su delnu tiesiog stūmė veidą. Veide yra žymė. Tiesiog pastoviai tai kartojasi, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kalbėjo su tyrėja, ji tiesiog sakė, kad reikia prašyti pareigūnų, kad atvažiuotų, užfiksuotų <...>vyras išėjo. Į klausimą, ar reikalinga greitoji atsakė – „Ne ne, čia ne stiprus ir suėmimas, tiesiog, kad raudona, apstumdyta“. Pranešė, kad vyras prieš 5 min. išvyko į susitikimą MB autobusiuku, jis čia kažkur derinosi gal Užupyje susitikimą kavinėje. Į klausimą dėl vaikų atsakė, kad jų namuose nėra (I T., 137-138 b. l.).

32. Pranešimo Bendrajam pagalbos centrui 2017 m. gruodžio 22 d., 15:35 val., garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad nurodytą dieną 14:57 val. E. J. skambino 112. Atsiliepus operatoriui, fone girdimas vyriškas balsas. Vyras ginčijasi su pranešėja, kuri skambučio metu susijaudinusi, verkia. Pokalbio metu balsas nurimsta. Pokalbis tęsiasi 0,32 min. Pranešėją – atvažiuokite prašau Paupio 23, vyras grįžo, buvo jau šiandien iškvietusi vieną kartą. Girdimi žodžiai „Pasitrauk nuo manęs!“, praneša – „Jis vėl ką tik mane su ranka daužė“. Pranešėja patvirtina adresą – Paupio 23-5. Greitosios nereikia (1 T., 139-140 b. l.).

33. Apžiūrėtas ir iš BPC gautas garso įrašas, kai BPC operatorė skambino nukentėjusiajai E. J. nurodytą dieną 21:34:58 val. Garso įrašas trunka 0,58 min. Operatorė klausia - „grįžtat namo nes vyras nori į policiją kreiptis (E. J. pertraukia operatorę)“, E. J. – „Taip taip žinoma. Nesąmones jis daro, šiandien kartu su juo buvome policijoje dėl smurto, jis dabar man tiesiog čia keršija“. Į operatorės klausimą, ar reikia iškviesti policija, E. J. atsako neigiamai, nurodo „<...> esu su vaiku renginy, Kalėdinei šventėje. Jis su kita dukra, va dabar baigiasi renginys ir grįžtam namo.... “. Į operatorės klausimą, ar viskas gerai, atsako – „Tikrai viskas gerai“ (1 T., b. l. 145, 147-148).

34. Iš 2017 m. gruodžio 22 d. vyr. tyrėjo S. N. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad į įvykio vietą atvykę patruliai nufilmavo įvykio vietą, o abu konflikto dalyviai savo noru atvyko į policijos komisariatą. Dėl nurodyto, įvykio vietos apžiūros nebuvo tikslinga atlikti (1 T., b. l. 99). Šio vyr. tyrėjo, 2017 m. gruodžio 22 d. V. R. buvo pasirašytinai įspėtas dėl galimai naudoto fizinio smurto sutuoktinės E. J. atžvilgiu. Pastarajam išaiškinta, kad jeigu jis panaudos psichologinį ar fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę, ar pažeis kardomosios priemonės sąlygas, bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (pateiktos BK 138, 140 ir 145 straipsnių dispozicijos) (2 T., 15 b. l.).

35. Vilniaus apskrities VPK PR 3-osios kuopos 3-ojo būrio vyr. patrulės I. B. 2017 m. gruodžio 22 d. tarnybiniame pranešime (teismo pastaba – perskaitytas 2018 m. lapkričio 8 d. teisiamajame posėdyje) nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 22 d. apie 14:11 val., patruliuodama kartu su vyr. patruliu K. B. ir vyr. postine E. A., iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos vyras smogė pranešėjai į veidą ir pasišalino iš namo. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko E. J., kuri paaiškino, kad žodinio konflikto metu jos sugyventinis V. R. sugriebė ją už veido, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Smurtas vyksta ne pirmą kartą, į policiją yra kreiptasi. Iki atvyko, V. R. pasišalino. Prie tarnybinio pranešimo pateiktos dvi fotonuotraukos (1 T., 89, 90-91 ir 92-93).

36. Liudytoja I. B. 2018 m. lapkričio 8 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad atsimena moterį. Iškvietimo neatsimena. Važiavo dėl smurto artimoje aplinkoje su kolegomis B. ir A. Užėjo į butą. Moteris sakė, kad vyras jai buvo suėmęs už veido, prašė nufotografuoti paraudusį veidą. Ji nufotografavo. Matė, kad paraudusi apatinė veido dalis, skruostai. Ji dirba virš metų. Į konfliktus važiuoja dažnai. Nukentėjusi moteris nebuvo pasidažiusi. Ar buvo pirštų žymės neatsimena. Ką pasakojo nukentėjusioji, neatsimena.

37. Tarnybiniame pranešime parašė pirminę informaciją. Kai nukentėjusioji vizualiai parodė, kaip ją suėmė, kairėje pusėje matėsi ryškesnis spaudas, panašus į vieno piršto spaudą. Tyrėja jiems pasakė, kad jau ankščiau buvo kreiptasi. Susisiekusi su tyrėja telefonu ji paklausė, ar reikia pildyti smurto blanką, ar užtenka tarnybinio pranešimo. Paraudimas buvo stipresnis. Dabar nukentėjusioji atrodo natūraliai paraudusi. Tuo metu paraudimas buvo ryškiai raudonas. Pranešėja teigė, kad jai buvo suimta už veido, mano, kad taip būti galėjo. Negali paaiškinti, kaip galima suimti už veido.

38. Byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos I. B. 2018 m. sausio 4 d. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Liudytoja parodė, kad 2017 m. gruodžio 22 d., ji dirbo nuo 7:30 val. iki 19:30 val., kartu su vyriausiuoju patruliu K. B. ir vyriausiąja postine E. A., auto patruliu AP-34, trečio policijos komisariato teritorijoje. Apie 14:11 val., iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo iškvietimą vykti adresu (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus minėtu adresu, buto duris atidarė pranešėja E. J.. Bute ji buvo viena. Ji buvo susijaudinusi, veidas paraudęs, matėsi piršto spaudas. Nuo greitosios medicinos pagalbos ji atsisakė. Paaiškino, kad tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas, dėl darbo santykių, kurio metu, jos vyras, V. R., sugriebė jai už veido, stipriai suspaudęs, pastūmė, tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Akivaizdžių sužalojimų nesimatė, be to iki jiems atvykstant, V. R. pasišalino, todėl buvo užfiksuotas paraudimas. Pranešėja sakė dėl pareiškimo rašymo kreipsis į policijos komisariatą, savarankiškai. (I t. b. l. 112-113).

39. Papildomai apklausta 2018 m. balandžio 26 d. liudytoja I. B. papildė, kad atvykus į iškvietimą nurodytų adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), ant E. J. veido skruostų, iš abiejų pusių, buvo matyti spaudimo žymės. Ant vienos iš veido pusių, ant kurios, nepamena buvo matyti piršto spaudas. Šie sužalojimai buvo užfiksuoti nuotraukose, kurios yra pridėtos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Pranešėja E. J. nurodė, kad spaudymo žymės ant jos veido atsirado nuo jos sutuoktini spaudimo, t. y. jis, žodinio konflikto metu, ranka sugriebė jai už veido, stipriai suspaudė, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Daugiau sužalojimų pas pranešėją E. J. nebuvo. Apie kitus sužalojimus, pastūmimą, ji nieko neminėjo (I T., 122-123 b. l.).

40. Liudytojas K. B. 2019 m. sausio 15 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios asmeniškai nepažįsta, bet su jais teko susidurti darbo reikalais. Miglotai atsimena šį iškvietimą. Kvietė nukentėjusioji dėl patirto smurto artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą, vyro nebuvo. Jiems nukentėjusioji nurodė, kad gavo į žandą. Ji buvo sutrikusi, lyg žandas buvo paraudęs. Su nukentėjusiąja bendravo porininkė I. B., ją fotografavo. Įvykis galėjo būti praėjusiais metais, o gal ir 2017 m., sniego dar nebuvo. Neatsimena ką nukentėjusioji pasakojo dėl sudavimo į žandą, su ja daugiau bendravo jo kolegė, o jis stebėjo aplinką, kad negrįžtų įtariamasis, nes buvo nurodyta, kad įtariamasis stambus, agresyvus, gali pulti. Neatsimena ar jis matė paraudusį nukentėjusiosios žandą.

41. Po to įvykio, atrodo, dar kartą į tą pačią vietą važiavo, bet neprisimena dėl ko. Gal, kad negrąžinamas telefonas. Nepriklausomai, ar tokiuose įvykiuose dalyvauja nukentėjusiosios draugas ar sugyventinis – į tokį kvietimą vyksta. Kviečiami buvo į tą patį butą, adresu (duomenys neskelbtini). Moteris buvo psichologinėje sumaištyje, lakstė iš kambario į kambarį. Ji paaiškino, kad vyras atėmė iš jos telefoną. Pasiteiravus vyro – jis paaiškino, kad telefono neatiminėjo, bet kompiuteryje rado kažkokias apnuoginto vaiko nuotraukas. Neprisimena kaip pasibaigė situacija. Vaikas, apie kurio nuotraukas buvo kalbama, buvo jų, tų nuotraukų jiems nerodė. Neišsiaiškino situacijos dėl nuotraukų, nes jos galimai buvo ištrintos, ar tai iš kompiuterio, ar iš telefono, jas tariamai ištrynė vyras. Apie nuotraukas buvo kalbama antrojo iškvietimo metu. Telefonas buvo surastas moters striukėje. Suradus telefoną, pretenzijos daugiau nebuvo reiškiamos, tačiau buvo rodomos tam tikros emocijos – galima sakyti, nukentėjusioji buvo nestabilios psichikos – kėlė balsą, daug kalbėjo, „varė“ ant vyro. Vyras su jais kalbėjo normaliai, su juo ramiai aiškinosi situaciją, neprisimena kaip viskas baigėsi.

42. Laikotarpis tarp iškvietimų buvo gal 2-3 mėnesiai. Abiem atvejais nebuvo kviečiama greitoji pagalba. Dėl iškvietimo galėjo būti įformintas tarnybinis pranešimas. Nežino, ar buvo priimtas galutinis procesinis sprendimas. Dėl įvykio tarnybinį pranešimą 2017 m. gruodžio 22 d surašė tik kolegė – užtenka vieno pranešimo, kadangi įtariamasis buvo pasišalinęs. Dabar tvarka pasikeitusi.

Į butą dar trečią kartą vyko kitas ekipažas, lyg sulaikė tą vyriškį. Asmeniškai jis į butą vyko du kartus. Negali pasakyti, ar visi trys įvykiai buvo tais pačiais metais, koks laiko tarpas buvo tarp iškvietimų. Pažymėjo, kad galėjo būti taip, kaip jis nurodė apklausoje ikiteisminiame tyrime.

42.1. Byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo K. B. 2018 m. balandžio 23 d. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Liudytojas parodė, kad 2017 m. gruodžio 22 d., jis dirbo nuo 7:30 val. iki 19:30 val. kartu su vyriausiąja patrule I. B. ir vyriausiąja postine E. A., auto patruliu AP-34, trečio policijos komisariato teritorijoje. Apie 14:11 val., iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo iškvietimą vykti adresu, (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus minėtu adresu, buto duris atidarė moteris, pranešėja E. J.. Bute ji buvo viena. Bendraujant su kolege I. B., ji buvo susijaudinusi, paaiškino, kad jai jos vyras V. R. sukėlė fizinį skausmą, po ko pasišalino iš buto. Visą laiką jo kolegė I. B. bendravo su pranešėja, o jis tuo tarpu stebėjo aplinką, kadangi smurtautojas galėjo sugrįžti. Ką būtent pranešėja pasakojo kolegei I. B., jis girdėjo tik iš dalies, o būtent pranešėja pasakojo kolegei I. B. kad tarp jos ir vyro V. R. kilo žodinis konfliktas, ko pasėkoje jis jai ranka suėmė už veido, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Jis nepamena, ar ant pranešėjos veido buvo paraudimas, galimai buvo, kadangi kolegė I. B. fotografavo pranešėjos E. J. veidą. Nuotraukos su pranešėjos veide užfiksuotu paraudimo dėme, kuris buvo ant dešinio žando, buvo pridėtos prie tarnybinio pranešimo ir pateiktos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Pranešėja nuo greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Kadangi akivaizdžių sužalojimų nesimatė, be to iki jiems atvykstant, V. R. pasišalino, paraudimas buvo užfiksuotas, todėl pranešėja sakė dėl pareiškimo rašymo kreipsis į policijos komisariatą, savarankiškai. (I t. b. l. 118-119).

43. Liudytojas R. O. 2018 m. lapkričio 8 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad abu asmenis atsimena, buvo konfliktas. Kai atvyko su kolege V. M., juos pasitiko moteris. Vyras buvo kambaryje. Smurto požymių nebuvo. Moteris buvo raudona, apsiašarojusi. Buvo šviesu, apie 15 valanda. Matėsi, kad smūgio nebuvo. Ant veido matėsi žymė lyg prispaudimo. Konfliktas kilo, nes jie turėjo kažkur važiuoti, pas tėvus. Konfliktas kilo virtuvėje. Kai važiavo, žinojo, kad tai buvo pakartotinas iškvietimas. Vyras buvo ramus. Moteris buvo šoko būsenoje. Ar moteris buvo blaivi, negali pasakyti. Ji sakė, kad draugė gali paliudyti, konflikto niekas nematė. Žinojo, kad pareigūnai buvo jau atvykę. Tikriausiai buvo surašytas paprastas tarnybinis pranešimas. Pamenu, kad jie pykosi, ir buvo kažkas susiję su vaikais. Esant pranešimams dėl smurto artimoje aplinkoje, turi reaguoti, filmuoti, fiksuoti. Vyras sakė kažką apie vaikų važiavimą. Buvo kvietimas dėl smurto. Atvykus, buvo konfliktas, smurto žymių nebuvo nustatyta. Kaltinamasis buvo kambaryje, ant lovos, rodė pažymą dėl sužalojimų. Pažymėjo, kad moteris buvo emociškai susijaudinusi. Ji šaukė, raudojo, neleido jiems įsiterpti. Tai galėjo būti dėl barnio. Savo sutuoktinį kaltino dėl vaikų, dėl paėmimo už veido, neleido jam pasisakyti, pertraukinėjo jo kalbą. Kaltinamasis jų nurodymus vykdė. Su kaltinamuoju jis nuėjo į kitą kambarį. Skambučio neatsimena, draugę minėjo. Dėl emocinės kaitos neprisimina. Abiem siūlė važiuoti į komisariatą. Niekas nebuvo sulaikomas. Abu važiavo į komisariatą savo transportu. Moteris nuvežė vaikus į darželį.

43.1. Byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo 2018 m. sausio 29 d. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose liudytojas parodė, kad 2017 m. gruodžio 22 d., nuo 7:30 val. iki 19:30 val., jis dirbo kartu su vyriausiąja patrule V. M., 3 policijos komisariato teritorijoje. Apie 15.36 val., atliekant patruliavimą, iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje. Pranešime buvo nurodyta, kad namuose, vyras konfliktuoja su pranešėja, puola muštis. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja, E. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad jos vyras, V. R., su ja konfliktuoja, dėl vaikų, t. y. E. J. su trims mažamečiais vaikais per artėjančias šventes nori išvažiuoti švęsti pas savo tėvus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), o ne likti su tėvu. Pagal E. J. žodžius, jos vyras, V. R., žodinio konflikto metu, jai sugriebė už veido, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, tačiau jiems bendraujant su pranešėja akivaizdžių sužalojimų, paraudimų nesimatė. Vyras V. R. tuo metu buvo namuose, elgėsi ramiai. Su jais bendravo geranoriškai. V. R. jiems paaiškino, kad jų namuose tarp jo žmonos ir jo įvyko žodinis konfliktas, tačiau savo žmonos jis nemušė, ir fizinio skausmo nesukėlė. V. R. teigė, kad žmona jį tik šmeižia. Vietoje konflikto išspręsti nepavyko, akivaizdžių sužalojimų nebuvo, todėl abiem pusėms buvo pasiūlyta kreiptis į komisariatą. (I t. b. l. 128-129).

44. Iš 2017 m. gruodžio 22 d. vyr. patrulės V. M. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad šią dieną apie 15:36 val. patruliuodama kartu su R. O. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini)-5, namuose konfliktuoja vyras, puola muštis. Atvykę nurodytu adresu juos pasitiko E. J., kuri paaiškino, kad V. R. su vaikais nori važiuoti šventes švęsti pas savo tėvus, o ne pas juos tėvus. Pastarasis sukėlė jai fizinį skausmą ranka jai sugriebęs už veido, tačiau, jiems atvykus, akivaizdžių smurto požymių nebuvo. V. R. paaiškino, kad jo žmona jį tik šmeižia, pasak jo, anksčiau buvo kviesta policija, nes ji prieš jį smurtavo. Yra filmuotos kelios apdukcijos. Abi pusės savarankiškai atvyko į 2 PK tolimesniam aiškinimuisi (1 T., 124 b. l.).

45. Liudytoja V. M. 2018 m. lapkričio 8 d. teisiamajame posėdyje patvirtino liudytojo R. O. parodymus. Parodė, kad nukentėjusioji lyg pasitiko juos kieme. Namuose ji paaiškino, kad vyras sudavė į veidą, smurtauja. Vyras viską neigė. Matė apsiverkusią moterį, smurto požymių nebuvo. Dirba policijoje metus. Tokie iškvietimai būna dažni. Mano, kad smurto žymių nebuvo. Vienas skruostas buvo paraudęs. Sakė, kad vyras jai sudavė. Neatsimena, ar sakė kaip. Vyras buvo namuose, kitame kambaryje. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, verkė. Neatsimenu, ar įvardijo konflikto priežastį. Kažką apie įvykį tą pačią dieną aiškino, kažką jie tikslinosi. Buvo konfliktas. Jai atrodo, kad nukentėjusioji sakė, kad galimai vyras ją įžeidė žodžiais. Išskirtinio paraudimo gyvai nebuvo, nuotraukas rodė nukentėjusioji iš savo telefono. Nežino ar čia tos pačios nuotraukos. Kalbėjo su nukentėjusiąją, ji paaiškino, kad jau buvo kviesta policija. Jie smurto nenustatė.

45.1. Byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos 2018 m. balandžio 25 d. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuose liudytojas parodė, kad 2017 m. gruodžio 22 d., apie 15:36 val., atliekant patruliavimą kartu su vyriausiuoju patruliu R. O., iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo nurodymą, vykti adresu (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje. Pranešime buvo nurodyta, kad namuose vyras konfliktuoja su pranešėja, puola muštis. Atvykus nurodytu adresu, lauke juos pasitiko pranešėja, E. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad jos vyras, V. R., su ja konfliktuoja, dėl švenčių šventimo. Užėjus į butą jame radome vyrą, kaip paaiškėjo, tai buvo V. R.. Pranešėja jiems pasakė, kad šiandien jau kvietė policijos pareigūnus, dėl vyro smurtavimo prieš ją. Parodė nuotraukas, kuriose buvo užfiksuotas dešiniajame skruoste paraudimas, tačiau vyras neigė, kad jai sukėlė jiems pranešėjos rodytą sužalojimą. Tačiau jiems bendraujant su pranešėja, akivaizdžių sužalojimų, paraudimų nebuvo. Ji bendravo su jais emocionaliai, verkė. Daugiau nesiskundė jokiais kitais sužalojimais bei skausmais. Ji nepamena, ar pranešėja jiems minėjo, kad konflikto metu vyras ją pastūmė, ko pasėkoje ji atsitrenkė į sieną. Sužalojimų galvoje nebuvo. V. R. tuo metu elgėsi ramiai, su jais bendravo geranoriškai. V. R. paaiškino, kad jų namuose, tarp jo žmonos ir jo įvyko žodinis konfliktas, tačiau savo žmonos jis nemušė ir fizinio skausmo nesukėlė. Kadangi akivaizdžių sužalojimų nebuvo, abiem pusėms buvo pasiūlyta kreiptis savarankiškai į policijos komisariatą (1 T., b. l. 132-133).

Dėl 2018 m. kovo 8 d nusikalstamos veikos.

46. K. V. R. teisiamajame posėdyje 2019 m. balandžio 4 d. kaltu neprisipažino.

47. Teisiamajame posėdyje 2018 m. lapkričio 8 d. nukentėjusioji E. J., be jau aukščiau nurodytų parodymų, apie šios dienos įvykius parodė, kad kai (teismo pastaba – V. R.) patempė jai už nosies – tai tikrai skaudėjo ir su mėlyne ant nosies galo gerą savaitę vaikščiojo Kiekvienu minėtu atveju jautėsi blogai, juolab, kad kaltė buvo suverčiama jai, kad pati provokuoja tokį jo elgesį.

48. Nukentėjusioji 2018 m. kovo 9 d. pareiškimu pranešė, kad 2018 m. kovo 8 d. apie 21:30 val. (duomenys neskelbtini), namuose įvyko žodinis konfliktas su vyru dėl vaikų žiūrimų filmų. Konfliktai šeimoje vyko paskutines 4 dienas, vyras nuolat agresyviai nusiteikęs ir reaguoja neadekvačiai. Tą vakarą, po barnių, jau atsigulus jis vėl atėjo į kambarį. Vėl apsižodžiavo. Vyras suėmė pirštais jos nosį ir pasukęs tempė. Jai skaudėjo. Nuėjusi nusiprausti, veidrodyje pamatė mėlynę. Tai nebe pirmas kartas. Prieš pusmetį, taip pat buvo nutempęs nosį ir buvo mėlynė. Ji padarė fotonuotrauką. Turi mėlynę nuo antradienio, 6 d., kai užlaužė ranką (1 T., 21 b. l.).

49. Apklausta 2018 m. kovo 9 d. nukentėjusioji parodė, kad 2018 m. kovo 8 d. 21:30 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), įvyko žodinis konfliktas su vyru V. R. dėl vaikų žiūrimų filmų. Konfliktai šeimoje vyko paskutines keturias dienas, kasdien. Vyras nuolat agresyviai nusiteikęs, reaguoja neadekvačiai į jos visus pasakytus žodžius ir konfliktuoja. Tą vakarą, po barnių, ruošėsi gultis, nuėjo į savo kambarį. Vyras taip pat atėjo į kambarį, įvyko apsižodžiavimas ir jis pirštais suėmė jos nosį, pasukęs tempė, ji jautė fizinį skausmą. Po šio veiksmo, ji išėjo iš kambario. Nuėjusi į vonios kambarį, pamatė, kad ant nosies yra mėlynė. Padarė nuotraukas, kad užfiksuoti šį faktą. Nuo kovo 6 dienos turi mėlynę ant dešinės rankos aukščiau riešo, mėlynė atsirado taip pat po konflikto. Nori kreiptis į valstybinę teismo medicinos tarnybą dėl jai padarytų sužalojimų (I T., 180 b. l.).

50. Nukentėjusioji atsisakė paimti pagalbos mygtuką (1 T., 182-184 b. l.).

51. Iš 2018 m. kovo 9 d. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad šią dieną 09:30 val. buvo užregistruotas ikiteisminio tyrimo pradėjimas dėl to, kad E. J. atžvilgiu 2018 m. kovo 8 d., 21:30 val. (duomenys neskelbtini), vyras V. R. panaudojo fizinį smurtą (1 T., 173 b. l.).

52. Paskyrus užduotį specialistui, valstybės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G802/2018(01) nurodyta, kad E. J. nustatyti: nosies galiuko poodine kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. kovo 8 d.), dešinio dilbio poodine kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamosios nurodytu laiku (2018 m. kovo 9 d.). Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausia 2 trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 T., 185-188 b. l.).

53. Teisiamajame posėdyje 2019 m. balandžio 29 d. ekspertas D. F. paaiškino, kad jis buvo pakviestas į teismą dėl kolegos duotos išvados. Pagarsinus specialisto išvadą ekspertas (specialistas) paaiškino, kad 2018 m. kovo 9 d., 13 valandą buvo atlikta apžiūra (teismo pastaba – nukentėjusiosios). Nustatyti sužalojimai padaryti paveikus kietais, bukais daiktais, tokiu laiku kaip nurodyta specialisto išvadoje. Konkretizuoti ir įvardinti žalojančio daikto požymių nėra galimybės. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku: vienas 2018 m. kovo 8 d., kitas – 2018 m. birželio 3 d. Skiriasi sužalojimų padarymo laikas, todėl skiriasi ir vaizdas apžiūros metu. Vienas padarytas ankščiau, kitas vėliau.

54. Ekspertui parodžius kaltinamojo pateikta nukentėjusiosios nuotrauka (3 T., 55 b. l.), pastarasis paaiškino, kad tai gali būti labai daug kas, vertinti iš nuotraukų nėra galimybės, kadangi iškreipiamas bendras vaizdas. Tai gali būti uždegimas, paraudimas, įgimti, streso sukelti požymiai. Atlikęs apžiūrą galėtų objektyviai pasakyti, kas tai yra, ar tai yra kraujosruva, ar uždegimas, ar infekcija. Skiriasi. Tikrai pasakytų, ar tai yra kraujosruva. Paraudimas, kuris atsiranda po kontakto, jis nevertinamas sužalojimu. Tai nėra funkcijos ar vientisumo pažeidimas. Paraudimas – tai uždegimo požymis. Uždegimas gali būti sukeltas ne traumos, o kontakto, alerginės reakcijos, kitų faktorių, kurie gali natūraliai sukelti paraudimą. Paraudimas ar patinimas yra uždegimo požymiai ir jie sužalojimais nevertinami. Kraujosruva – dažniausiai dėl bukos traumos išsiliejęs kraujas. Tai jau yra sveikatos sutrikdymas. Paraudimas gali būti nuo saulės. Kad buvo sužalojimas – tikimybė. Jei tai tik paraudimas, jis skiriasi, nėra numatytų laikotarpių pagal kuriuos galima spręsti. Kraujosruvas galima vertinti pagal jų pasikeitimą, o čia nėra tokios galimybės. Jis įvertintu, ar tai yra sužalojimas. Jei nėra sužalojimų požymių, užfiksuotu paraudimą, bet parašytu, kad objektyvių požymių, kad padaryti sužalojimai, nėra. Priežasčių nenurodytu. Rankai kontaktuojant su smakru, bet nekontaktuojant su žandais, negalima padaryti pažeidimų žanduose, persiduoti negali. Išvados aprašomojoje dalyje parašyta, kad nosies galiuke yra tokio dydžio ryški melsva, vietomis violetiniais pakraščiais poodinė kraujosruva. Visos charakteristikos surašytos. Arba yra kraujosruva, arba jos nėra. Jei taip parašyta, garantuotai yra sužalojimas su aprašytomis charakteristikomis, pagal kurias galima spręsti sužalojimo laiką. Būdas gali būti pasakytas, kad kontaktuojant su kietu, buku daiktu, kurio charakteristikos sužalojime neužsifiksavo. Neįmanoma padaryti, kad kraujosruvoje užsifiksuotų pirštų atspaudai. Nukentėjusioji galėjo tokius sužalojimus padaryti pati. Galėjo nutikti buityje, atsitrenkus, fizinio kontakto metu.