- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-20
- Bylos Nr.
- 1S-68-1020/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-64801-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Kaltinamasis
- V. R.
- Nukentėjusysis
- E. J.
- Advokatai
- Pavelas Ravluševičius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamojo V. R. gynėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarties, kuria V. R. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pakeista kardomąja priemone – įpareigojimu gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios E. J. bei nesiartinti prie jos arčiau nei nurodytu atstumu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-174-859/2019, kurioje V. R. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (3 nusikalstamos veikos).
2. V. R. kaltinamas tuo, kad jis tyčia savo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2017 m. gruodžio 12 d. apie 14.50 val., būdamas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę E. J., kas pasireiškė tuo, kad įrėmęs dešinės rankos kumštį į nukentėjusiosios E. J. veidą pastūmė ją, tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą, Šiais veiksmais V. R. yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
3. Taip pat V. R. yra kaltinamas tuo, kad jis tyčia savo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2017 m. gruodžio 22 d. apie 14.00 val., būdamas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę E. J., kas pasireiškė tuo, kad ranka suėmęs už nukentėjusiosios E. J. veido ir stipriai jį suspaudęs, pastūmė ją, tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą. Be to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną apie 15.30 val., būdamas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę E. J., kas pasireiškė tuo, kad jis ranka suėmęs už nukentėjusiosios E. J. veido ir jį suspaudė, ją pastūmė, ko pasėkoje E. J. atsitrenkė galva į sieną, tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais V. R. yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
4. Be to, V. R. kaltinamas ir tuo, kad jis tyčia savo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: 2018 m. kovo 8 d. apie 21.30 val., būdamas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę E. J., kas pasireiškė tuo, kad jis pirštais suėmęs už nukentėjusiosios E. J. nosies, jį pasukęs tempė, padarydamas nukentėjusiajai E. J. nosies galiuko poodinę kraujosruvą, tuo savo veiksmais padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą (specialisto išvada Nr. G 802/2018 (01)). Šiais veiksmais V. R. yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
5. Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo nutarimu V. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, su įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti ryšių su sutuoktine ir nukentėjusiąja šioje byloje E. J..
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 21 d. nutartimi tenkino nukentėjusiosios prašymą ir kaltinamajam V. R. paskirtą kardomąją priemonę pakeitė kita kardomąja priemone – t. y. į įpareigojimą gyventi skyriumi nuo E. J., įpareigojant įtariamąjį V. R. nebendrauti, neieškoti ryšių ir nesiartinti arčiau nei 10 metrų atstumu prie E. J. bei nesilankyti E. J. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šią poziciją teismas grindė tuo, kad vis dar yra pagrindo manyti, jog V. R. gyvenant kartu su nukentėjusiąja, jai gali būti daromas neteisėtas poveikis arba kaltinamasis gali vėl nusikalsti. Teismo įsitikinimu, anksčiau taikyta kardomoji priemonė V. R. atžvilgiu nėra efektyvi, nes neužtikrina, kad nukentėjusiajai kaltinamasis nedarytų jokio neigiamo poveikio. Tai, kad nukentėjusiajai galimai yra daromas neteisėtas poveikis ir galimai daromos naujos nusikalstamos veikos, patvirtina tiek duomenys apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus, tiek Krizių centro 2019 m. sausio 14 d. pažyma dėl centrui žinomų smurto prieš E. J. faktų.
Šalies argumentai
7. Skundu V. R. gynėjas advokatas P. Ravluševičius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį ir visas V. R. atžvilgiu taikomas kardomąsias priemones. Pareiškėjo skunde nurodyta, kad kardomoji priemonė buvo pakeista nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 132¹ straipsnio reikalavimų. Pasak apelianto, nutartį dėl kardomosios priemonės priėmęs teisėjas nėra ikiteisminio tyrimo teisėjas, o V. R. nėra įtariamasis – todėl nurodytu atveju teisėjas vykdė ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas. Gynybos manymu, teismui nepavyko nustatyti būtinųjų kardomosios priemonės pakeitimo aplinkybių. Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo taikomas būstui, kuriame nuolat gyveno įtariamasis ir nukentėjusysis – šiuo atveju V. R. ir nukentėjusioji gyvena skirtinguose būstuose, atitinkamai butuose Nr. 5 ir 6. Nukentėjusiojo atstovo pateiktas pagrindimas dėl būtinybės taikyti griežtesnę kardomąją prievartą V. R. atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1 straipsnio nuostatas dėl turtinių ir asmeninių neturtinių šeimos teisinių santykių; be to, atstovo pasisakymai buvo daugiau turtinio pobūdžio klausimais nei turėjo kokį nors ryšį su nagrinėjama byla. Skunde nurodoma, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis gyvena atskiruose būstuose ir teismas netinkamai suprato patalpų išdėstymą skirtinguose būstuose – teismas manė, jog butai yra bendra erdvė, tačiau pateikti dokumentai įrodo, kad butai yra du atskiri vienetai, todėl turėtų būti laikoma, kad E. J. ir V. R. gyvena atskiruose butuose. Vien E. J. buitiniai nepatogumai ir noras turėti papildomą plotą gyvenimui nėra pagrindu sugriežti kardomąją priemonę. Kaltinamojo gynėjas nurodo ir tai, kad prokurorė nurodė, jog V. R. nepažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės, todėl jam nėra pagrindo skirti griežtesnės. Skunde teigiama, kad teismas gerina E. J. buities sąlygas, dėl ko papildomai apriboja V. R. teises. Pasak gynybos, apylinkės teismas taip pat įpareigojo V. R. nesilankyti bute Nr. 6, nors jam buvo žinoma, kad pastarasis, kaip ir E. J., yra įpareigoti nekeisti gyvenamosios vietos pagal kito ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones. Gynybai nesuprantamas įpareigojimas kaltinamojo ir nukentėjusiosios atstovams kartu su Vaikų teisių apsaugos tarnyba spręsti klausimus dėl trijų vaikų bendravimo su tėvais. Be to, skunde nurodoma, kad įpareigojimas nesiartinti 10 metrų atstumu yra kliūtis V. R. lankytis kituose butuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurie jam priklauso nuosavybės teise.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į skundą E. J. atstovas advokatas Marius Navikas prašo skundą atmesti. BPK 121 straipsnio 1 dalis numato, kad gyvenimą skyriumi gali paskirti ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nutartimi, o straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog kardomoji priemonė gali būti skiriama kaltinamajam ir nuteistajam. Taigi sisteminis BPK normų aiškinimas lemią išvadą, kad kardomoji priemonė V. R. galėjo būti paskirta ir tą galėjo padaryti bylą nagrinėjęs teismas. Atsiliepime nurodoma, kad turi būti analizuojamas gyvenimas butuose Nr. 4 ir Nr. 6, kurie yra sujungti. Šių butų sujungimo faktas yra įrodomas byloje esančia fotolentele, kurioje matyti, jog bute Nr. 6 yra įrengtas vaikų kambarys bei tualeto su dušu kambarys, o bute Nr. 4 yra sutuoktinių miegamasis ir virtuvė. Šios patalpos yra sujungtos vienu koridoriumi, kuris veda į lauką; šie butai negali funkcionuoti atskirai dėl vieno išėjimo, bendros vonios, virtuvės. Dėl to teiginys, kad šalys gyvena atskiruose butuose yra atmestinas kaip neobjektyvus. Atsiliepime nurodoma, jog kaltinamojo teisės į nuosavybę nėra apribojamas nepagrįstai, nes kaltinamajam priklausančiame bute Nr. 6 gyvena sutuoktinių vaikai, o teisė juo naudotis yra apribojama laikinai, siekiant užtikrinti nukentėjusiosios saugumą – paskirta kardomoji priemonė apriboja tik fizinį kaltinamojo patekimą į šį turtą, o ne jo nuosavybes teises į jį; šį turtą galima nuomoti ir jo gauti pajamas to, kol jam yra taikomas ribojimas bute lankytis. Dėl kardomosios priemonės nepažeidimo atsiliepime nurodoma, kad ši aplinkybė neatitinka tikrovės, nes kaltinamajam yra pareikšti įtarimai kitame ikiteisminiame tyrime, dėl analogiškos veikos padarymo, todėl tikėtina, jog kaltinamasis nepažeidė tik rašytinio pasižadėjimo neišvykti. Kaltinimas V. R. susideda iš trijų epizodų, taigi yra pagrįsta tikimybė, kad jis gali ir toliau daryti nusikalstamas veikas prieš nukentėjusiąją (dėl jo veiksmų pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas). Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusioji šiuo metu yra nėščia, siekiant užkirsti kelią galimam nusikalstamų veikų padarymui ir užtikrinti jos ir būsimo vaiko saugumą, yra būtinybė taikyti griežtesnę kardomąją priemonę V. R.. Logiška laikytina ir teismo nutartyje numatyta sąlyga dėl advokatų bei Vaikų teisių apsaugos institucijos bendradarbiavimo, nustatant vaikų bendravimą su tėvais, nes esant draudimui artintis bylos šalys gali veikti tik per tarpininkus. Atsiliepime nurodyta, jog šalys bandė susitaikyti ir joms beveik pavyko, tačiau kaltinamasis vėl ėmėsi neteisėtų veiksmų prieš nukentėjusiąją.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. R. gynėjo advokato P. Ravluševičiaus skundas atmestinas.
9. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, skundo ir atsiliepimo į jį turiniu, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta – byloje yra duomenų apie būtinybę kaltinamajam griežtinti iki tol taikytą kardomąją prievartą.
10. Pažymėtina, kad BPK XI skyriuje „Kardomosios priemonės“ kaip viena iš kardomųjų priemonių, skiriamų įtariamajam ar nuteistajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, numatyta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (BPK 132¹ straipsnis). Paskyrus tokią kardomąją priemonę įtariamasis gali būti įpareigojamas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, jeigu pagrįstai manoma, kad jis, gyvendamas kartu su nukentėjusiuoju, bandys neteisėtai paveikti nukentėjusįjį arba nukentėjusiajam ar kartu su juo gyvenantiems asmenims darys naujas nusikalstamas veikas. Skiriant įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, įtariamasis taip pat gali būti įpareigojamas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju ir kartu su juo gyvenančiais asmenimis, taip pat nesilankyti nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjusysis ar kartu su juo gyvenantys asmenys. Ikiteisminio tyrimo metu įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo kaip kardomąją priemonę prokuroro prašymu skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi. Skiriant kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, įtariamasis įspėjamas, kad už šio įpareigojimo nesilaikymą jam gali būti paskirta kita kardomoji priemonė.
11. Pažymėtina, jog BPK 121 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti paskiriamos ir kaltinamajam bei nuteistajam, o šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gyvenimą skyriumi ar įsipareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiojo gali paskirti ikiteisminio tyrimo teisėjas arba teismas nutartimi. Taigi apygardos teismas sutinka su nukentėjusiosios atstovo pozicija, jog bylą iš esmės nagrinėjantis teismas turėjo teisę spręsti dėl kardomosios priemonės keitimo, kai to reikalauja bylos aplinkybės (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
12. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, nesprendžiant V. R. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo klausimo, bet vertinant, kiek pareikšti įtarimai, o vėliau ir kaltinimai, bei kardomosios priemonės pakeitimas griežtesne yra pagrįsti, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad pateiktoje medžiagoje yra duomenų apie tai, kad V. R. galimai padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus. Tokiais duomenimis yra nukentėjusiosios ir liudytojų apklausos protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolai, specialisto išvada ir kiti kaltinamajame akte plačiau išdėstyti duomenys. Išanalizavus pateiktus ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso duomenis, apygardos teismas konstatuoja, jog šiame bylos nagrinėjimo etape vis dar egzistuoja pagrindas manyti, jog V. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamus nusikaltimus, o jokių kitų duomenų (ar aplinkybių), kurie iš esmės leistų pagrįstai abejoti tokia galimybe, be paties V. R. teiginių, kurie bent jau šioje proceso stadijoje ikiteisminio tyrimo duomenimis ir teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino, byloje nėra.
13. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Šioje byloje vienu esminiu gynybos skundo argumentu dėl galimybės paskirti griežtesnę kardomąją priemonę negalimumo yra tai, kad ankstesnės kardomosios priemonės sąlygų V. R. nepažeidė.
14. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, jog BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad kardomoji priemonė pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Iš to galima daryti išvadą, kad siekiant griežtinti kaltinamajam taikomą kardomąją priemonę nėra būtina visais atvejais konstatuoti, jog kaltinamasis pažeidė jam iki tol taikomos kardomosios priemonės taikymo sąlygas. Visgi šiuo atveju apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad bent jau šiame proceso etape nėra pagrindo tvirtai teigti, kad to V. R. nepadarė. V. R. dar 2017 m. gruodžio 22 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti ryšių su sutuoktine ir nukentėjusiąja ir taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūno šią dieną jis buvo įspėtas apie kardomosios priemonės sąlygų pažeidimo pasekmes (t. 2, b. l. 15). Visgi, jei remtis kaltinimu, net ir po pirmų dviejų – 2017 m. gruodžio 12 ir 22 dienos – galimo smurto E. J. atžvilgiu atvejų, 2018 m. kovo 8 d. V. R. vėl smurtavo prieš šią moterį. Taigi, vien remiantis kaltinimo logika ir tuo pačiu kaltinimą grindžiančiais duomenimis ir inkriminuojamų veikų skaičiumi, išties negalima atmesti ne tik galimybės, jog nesant pakankamų priemonių smurtas E. J., kuri yra vėlyvoje neštumo stadijoje, gali kartotis dėl įtemptų asmenų santykių, tačiau ir to, kad kaltinamasis jau praeityje pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas (tai paaiškės tik teismui priėmus įsiteisėjusį procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-174-859/2019). Apygardos teismo vertinimu, vien šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad susiklosčiusi situacija byloje reikalauja griežtesnių kardomųjų priemonių taikymo.
15. Šiuo atveju apygardos teismui nesuprantama prokurorės, kuri palaiko kaltinimą dėl 3 atskirų smurto prieš nukentėjusiąją atžvilgiu, pozicija šiuo klausimu. Vien remiantis faktu, jog pastaroji grindžia tokį kaltinimą, suponuotinas prokurorės įsitikinimas, kad po paskirto rašytinio pasižadėjimo neišvykti kaltinamasis padarė dar vieną nusikaltimą, todėl jos teiginys nesant būtinybės taikyti griežtesnę kardomąją prievartą (bet tuo pačiu neprieštaravimas tam ir palikimas šį klausimą spręsti teismo nuožiūra) rodo prokurorės pozicijos prieštaringumą. Tokioje situacijoje apylinkės teismas turėjo pagrindą kritiškai vertinti prokurorės poziciją ir spręsti kardomosios priemonės klausimą kitaip, nei mano prokurorė.
16. Aukštesnysis teismas taip pat negali sutikti su gynybos pozicija, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios butai yra du atskiri vienetai, vienas nuo kito nepriklausantys jokiais aspektais. Kaip matyti iš bylos duomenų šie butai turi bendrą įėjimą, V. R. priklausančiame bute yra bendro naudojimo virtuvė ir pan. Apygardos teismo vertinimu, iš to akivaizdu, kad nepaisant iki tol galiojusios kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti su įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti kontaktų su E. J., esant tokiam būsto išplanavimui minėtų asmenų nekontaktavimas tiesiog yra neįmanomas, o minėti butai nelaikytini faktiškai atskirais ir visiškai atskirtais vienetais.
17. Apygardos teismo vertinimu, kardomosios priemonės sugriežtinimas šiuo atveju nėra pagrįstas vien nukentėjusiosios buitiniais nepatogumais, o taip pat jis neproporcingai neapriboja kaltinamojo teisėtų interesų ir teisių. Pirmiausia neįžvelgiama pagrindo versijoms dėl to, kad E. J. tokiu būdu – t. y. prašymu sugriežtinti kardomąją prievartą – siektų tam tikrų savanaudiškų tikslų. Pirmiausia dar teisiamajame posėdyje būtent E. J. atstovas paprašė, kad jei minėtą kardomąją priemonę teismas pakeis, būtų nustatytas 10 metrų nesiartinimo prie nukentėjusiosios atstumas, kuris suteiktų galimybę V. R. gyventi viename iš adresu (duomenys neskelbtini) esančių kitų butų – bylos duomenimis, kurių V. R. posėdžio metu neginčijo, pastarajam nuosavybės teise šiuo adresu priklauso net 5 butai (t. 2, b. l. 109–112). Analogiškai ir nukentėjusioji prašė to paties, kad nebūtų apribota V. R. galimybė minėtu adresu teikti butų nuomos paslaugas ir pan. Taigi apylinkės teismo sprendimu pakeisti kardomąją priemonę griežtesne atsižvelgta į V. R. interesus ir jie ribojami proporcingai.
18. Šiuo atveju ir apylinkės teismo įpareigojimas kaltinamojo ir nukentėjusiosios atstovams kartu su Vaikų teisių apsaugos tarnyba spręsti klausimus dėl trijų vaikų bendravimo su tėvais, priėmus sprendimą taikyti kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu – yra visiškai suprantamas ir logiškas. Nustačius minėtus įpareigojimus bei įvertinus, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su pastarąja, bendravimas tarp V. R. ir E. J. tampa iš esmės draustinu, todėl bendravimas per minėtų asmenų atstovus yra vos ne vienintele priemone siekiant užtikrinti vaikų bei jų tėvo būtiną bendravimą.
19. Įvertinus visa tai, kas minėta, apygardos teismo vertinimu, kardomosios priemonės sugriežtinimas šiuo atveju yra būtinas siekiant eliminuoti galimų naujų nusikalstamų veikų riziką, užtikrinti BPK 119 straipsnio paskirtį bei tuo pačiu nėščios nukentėjusiosios interesus ir nepagrįstai nevaržo kaltinamojo teisių į turimą turtą.
20. Apygardos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei teismui pateiktoje bylos medžiagoje esančius duomenis, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti įtariamojo V. R. gynėjo advokato Pavelo Ravluševičiaus skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.