Alytaus apylinkės teismo nutartis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, iškeltą pagal išieškotojos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679 prašymą dėl skolininko S. S. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su L. S. nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

išieškotoja prašo nustatyti, kad skolininko sutuoktinės L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) vardu atidarytose banko sąskaitose, ar sąskaitose, kurias ji atidarys savo vardu ateityje, esančios ir į sąskaitas pateksiančios piniginės lėšos, o taip pat sutuoktinės darbo užmokestis ar kitos jam prilygintos pajamos, kurias ji gauna arba ateityje gaus iš darbdavio ar kitų subjektų, skolininkui S. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)) priklauso pusė (1/2) visų sutuoktinės piniginių lėšų (pajamų).

Išieškotoja nurodo, Antstolė Tereza Gerasimovič vykdo Varėnos rajono apylinkės teismo 2010-05-24 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-142-308/2009 dėl 395.00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VLK) naudai.

VLK gautas antstolės Terezos Gerasimovič patvarkymas Nr. 3.5.-S006269, kuriuo siūloma kreiptis į teismą dėl sutuoktinių S. S. ir L. S. turto, esančio bendrojoje nuosavybėje, dalių nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso) 666 str. 1 d. numato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 str. 4 d. išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Taigi įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso) 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe, taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 5 p.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Bendraturčio dalies nustatymas reiškia ne tik jo idealiosios dalies nuosavybės teisėje, bet ir aiškiai apibrėžtos, ją atitinkančios realios dalies turte nustatymą, o tai reiškia būtinumą individualiai apibrėžti turto dalį, galinčią būti savarankišku civilinės apyvartos objektu. Kaip pažymima kasacinėje jurisprudencijoje, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015-02-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015 yra pasisakiusi, kad viena iš šios teisės normos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 str. 1 d.) taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-712-658/2016 yra pasisakęs, jog turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti išieškojimą. Disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ar kitose įstaigose atidarytose sąskaitose apribojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 689 straipsnis. 2011-06-21 įstatymu Nr. XI-1480 buvo pakeistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 689 straipsnis, įtvirtinant visiškai naują disponavimo sąskaitose esančiomis lėšomis apribojimo ir išieškojimo iš sąskaitose esančių piniginių lėšų tvarką. Tuo tikslu buvo sukurta Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (toliau - PLAIS), skirta vykdyti išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių banko ir kredito įstaigų sąskaitose arba taikyti disponavimo apribojimą sąskaitose esančioms lėšoms, kuri pradėjo veikti nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio 30 d. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 1 dalį disponavimo sąskaitose laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 2 dalis). Taigi, pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir sukūrus PLAIS, nebėra rašomi patvarkymai areštuoti pinigines lėšas ir jie nėra siunčiami bankams ir/ar kredito įstaigoms vykdymui. Apribojimo nurodymas laikinai areštuoti pinigines lėšas savo turiniu ir esme atitinka turto arešto aktą.

Nagrinėjamoje byloje esančiais duomenimis vykdomojoje byloje Nr. 0045/10/01301 2016-04-15 patvarkymu iš L. S. darbdavio (duomenys neskelbtini) yra reikalaujama išskaičiuoti darbo užmokesčio dalį. Esant šiai aplinkybei laikytina, kad yra tenkinama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 str. 1 d. taikymo sąlyga dėl bendro turto aprašymo ir arešto.

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamoje byloje skolininko piniginė prievolė išieškotojai yra asmeninio pobūdžio. Nepaisant to kokio pobūdžio yra prievolė, įstatymas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 666 str. 1 d.) numato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje, todėl prievolės pobūdis šiuo atveju nėra kriterijus sprendžiant prašymo dėl turto dalies nustatymo vykdymo procese tenkinimo ar netenkinimo klausimą (Šiaulių apygardos teismo 2015-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-697-883/2015).

Vykdomojoje byloje Nr. 0045/10/01301 yra duomenys, patvirtinantys, kad S. S. ir L. S. yra susituokę 2013-09-25. Teismas neturi jokių duomenų, jog sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį (povedybinę sutartį) ir padarę susitarimus, nustatančius jų turtines teises ir pareigas santuokos metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.101 straipsnis). 2016-05-06 LITEKO duomenimis Lietuvos teismuose nėra pradėtos bylos dėl S. S. ir L. S. santuokos nutraukimo.

Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad yra visos sąlygos tenkinti išieškotojos pareiškimą. L. S. darbo užmokestis, kitos pajamos laikytinos bendrąja jungtine S. S. ir L. S. nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 3, 5 p.). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.123 str. 1 d., nukrypti nuo lygių dalių principo, numatyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 str. 1 d., teismas daro išvadą, kad pusė L. S. darbo užmokesčio priklauso skolininkui.

Pažymėtina, jog teismo nutartis neužkerta kelio pačiam skolininkui geranoriškai sumokėti skolą į antstolio depozitinę sąskaitą, tokiu būdu išvengiant išieškojimo iš dalies sutuoktinio gaunamų pajamų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 str., 593 str. 5 d., 666 str. 1 d., 667 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 str., teismas

nutaria:

prašymą tenkinti.

nustatyti, kad vykdant vykdomąjį dokumentą Nr. 1-142-308/2009 skolininkui S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės L. S. a. k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio, kitų jam prilygintų pajamų, kurias ji gauna arba ateityje gaus iš darbdavio ar kitų subjektų, o taip pat ½ dalis kitų piniginių lėšų, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai, kitas lėšas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 3, 5 p., kurios nepripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.