Panevėžio apylinkės teismo papildomas sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsniu, rašytinio proceso tvarka, išsprendė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl termino atnaujinimo priimti papildomam sprendimui ir papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės bei su tuo susijusių reikalavimų, atsakovė I. J., institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškovo V. J. ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės bei su tuo susijusių reikalavimų tenkintas visiškai. Taip pat priteista iš atsakovės I. J. 192,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio), 220,80 Eur išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 23,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas įsiteisėjo 2024 m. gegužės 23 d.

2024 m. spalio 17 d. teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau ir - VGTPT arba Tarnyba) prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašoma: atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti; išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų klausimą, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą V. J.

Motyvuojamoji dalis

Terminas prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti atnaujintinas, priimtinas papildomas sprendimas.

Dėl termino atnaujinimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas 2024 m. balandžio 22 d., o prašymas dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo pateiktas 2024 m. spalio 17 d. t. y. praėjus beveik 6 mėnesiams nuo teismo sprendimo priėmimo.

Tarnyba, prašydama priimti papildomą sprendimą prašo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti, nurodydama, kad advokatas Mindaugas Beinaravičius, kuris civilinėje byloje Nr. e2-346-620/2024 teikė antrinę teisinę pagalbą V. J. prašymą apskaičiuoti užmokestį už teiktą antrinę teisinę pagalbą (toliau ir – Prašymas) Tarnybai pateikė 2024 m. rugsėjo 27 d. Remiantis pateiktu prašymu Tarnyba nustatė, kad 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-346-620/2024 valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimas išspręstas ne pilna apimtimi. Atsižvelgiant į tai, teikia Teismui 2024 m. rugsėjo 30 d. patikslintą pažymą Nr. APD-2024-09565, kurioje nurodyta, kad valstybės patirtos išlaidos už sprendimu Nr. ATS-2023-19505 V. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 11, 24.3.6.1, 24.3.6.2, 30.2 punktais sudaro – 466,55 Eur, bei prašo teismo priimti papildomą sprendimą, išspręsti klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Taip pat prašo atnaujinti CPK 277 straipsnio 2 dalyje numatytą 20 dienų terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti, atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba apie teismo 2024 m. balandžio 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-346-620/2024 sužinojo tik gavusi advokato Mindaugo Beinaravičiaus prašymą.

Papildomai atkreipia dėmesį, kad advokatus, teikiančius antrinę teisinę pagalbą ir Tarnybą sieja ne pavaldumo, bet sutartiniai santykiai, t. y. advokatai nėra Tarnybos darbuotojai ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų. Dėl šios priežasties Tarnyba apie priimtą Teismo sprendimą sužinojo tik advokatui pateikus ataskaitą.

CPK 78 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2008; 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo, atsižvelgtina į tai, jog Tarnyba byloje nedalyvauja ir jai nėra siunčiami teismo priimti procesiniai sprendimai bei informacija apie tokių sprendimų priėmimo laiką. Tarnyba organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, t. y. priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos, paskiria advokatus teikti asmenims teisines paslaugas, administruoja valstybės lėšų panaudojimą, tačiau, teismų procesuose Tarnyba nedalyvauja, išskyrus tiek, kas yra susiję su antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo organizavimu (gavus advokato prašymą dėl išlaidų paskaičiavimo, jas apskaičiuoja ir pateikia teismui pažymas apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas).

Nagrinėjamu atveju, Tarnyba gavo informaciją apie šioje byloje priimtą sprendimą tik 2024 m. rugsėjo 27 d., t. y. gavusi advokato Mindaugo Beinaravičiaus prašymą apskaičiuoti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-346-620/2024. Taigi, tik nuo šios datos Tarnyba galėjo kreiptis dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad gavusi informaciją apie priimtą teismo sprendimą ir advokato prašymą, Tarnyba nedelsiant ėmėsi veiksmų: 2024 m. rugsėjo 30 d. buvo parengta VGTPT išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-09565, kurioje nurodyta, kad valstybės patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą V. J. pagal 2023 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. ATS-2023-19505, bei valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 466,55 Eur.

Objektyviais terminais (atsižvelgiant į tai, kad reikalingas laikotarpis, per kurį darbuotojai turi parengti prašymą bei dokumentus teismui) tai yra 2024 m. spalio 17 d. Tarnyba kreipėsi į teismą su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog įstatyme įtvirtintas 20 dienų terminas prašyti priimti papildomą teismo sprendimą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl prašymas atnaujinti praleistą terminą tenkintinas.

Dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Teismas nustatė ir šioje byloje priimtame sprendime nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. liepos 17 d. sprendimu Nr.(8.4Mr)ATP-C-2023-06606 ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, 50 procentų apmokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Pagal minėtos tarnybos 2024 m. kovo 1 d. pažymą Nr.APD-2024-02439 antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė 441,60 Eur.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad tenkinant pateiktą ieškovo ieškinį, be kitų priteistinų bylinėjimosi išlaidų, priteistina iš atsakovės I. J. 220,80 Eur bylinėjimosi išlaidų už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą (50 procentų).

Tarnyba 2024 m. spalio 17 d. kartu su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikė patikslintą 2024 m. rugsėjo 30 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-09565.

Joje nurodyta, kad valstybės patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą V. J. pagal 2023 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. ATS-2023-19505 sudaro 466,55 Eur.

CPK 99 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybei atlyginamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Valstybės patirtas išlaidas valstybės naudai teismas turi pagrindą priteisti savo iniciatyva iš kitos proceso šalies, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą, kurį parengia Tarnyba.

Tarnyba prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 19 straipsnyje reglamentuoti antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumai apmokant 50 procentų bylinėjimosi išlaidų. Nurodytame straipsnyje nustatyta, kad jeigu apmokama 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjas apmoka likusius 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, kai jam yra baigta teikti antrinė teisinė pagalba. Atsižvelgiant į tai, asmuo, gaunantis dalinai apmokamą antrinę teisinę pagalbą, antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas apmoka tik po bylos baigimo, kuomet yra duomenys apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Baigęs teikti antrinę teisinę pagalbą, advokatas apie tai praneša Tarnybai, kuri praneša pareiškėjui mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą sumokėti, ir mokėjimo terminą. Asmens išlaidos apmokant 50 procentų antrines teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu byloje, pagal teisinę prigimtį yra jo patirtos išlaidos advokato pagalbai byloje apmokėti.

Pagal CPK 96 straipsnio, kuriame nustatytos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei iš proceso šalių taisyklės, 1 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nustatytą teisinį reglamentavimą, Tarnybai pateikus patikslintą 2024 m. rugsėjo 30 d. pažymą dėl valstybės patirtų išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą V. J. šioje byloje, kurias iš viso sudaro 466,55 Eur, Tarnybos prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkintinas. Kadangi šioje byloje ieškovas V. J. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. liepos 17 d. sprendimu Nr.(8.4Mr)ATP-C-2023-06606 buvo atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, 50 procentų apmokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, o atsakovė I. J. nebuvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, be kita ko ir kitos proceso šalies (šiuo atveju ieškovo) patirtų išlaidų, o 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu šioje civilinėje byloje Nr. e2-346-620/2024 ieškovo ieškinys buvo tenkintas visiškai, iš atsakovės valstybės naudai papildomai priteistina 245,75 Eur (466,55 Eur – 220,80 Eur (šioje byloje 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu iš atsakovės priteista išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą suma valstybei) išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnio 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 99 straipsnio 2 dalimi, 277 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Atnaujinti pareiškėjai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai terminą pateikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Priimti papildomą sprendimą ir papildomai priteisti iš atsakovės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 245,75 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus 75 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Atsakovei išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai privalo būti sumokėtos pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pasirinktinai esančių įvairiuose bankuose, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį - „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

Papildomas sprendimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.