Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo OÜ Aktiva Finants ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „Bitė Lietuva“ ir atsakovo 2018 m. gegužės 30 d. buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui (moktojo kodas (duomenys neskelbtini)) buvo suteiktos paslaugos mobiliajam telefonui Nr. (duomenys neskelbtini) pagal planą Melsvas su 12 mėnesių trukmės sutartimi, plano mėnesinis mokestis - 8,50 Eur plius papildomai pasirenkamos paslaugos bei sutartyje numatyti konkretūs tarifai, įsipareigojimų trukmė iki 2019 m. gegužės 29 d. Pagal s?ią sutartį pradinė kreditorė UAB „Bitė Lietuva“ įsipareigojo suteikti telefono rys?io paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis mokėti uz? suteiktas paslaugas bei įrangą ir vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Bylos duomenimis pardinė kreditorė UAB „Bitė Lietuva“ už suteiktas paslaugas atsakovui laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras: 2019 m. sausio 1 d. PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. - 2018 m. gruodžio 31 d., 6,24 Eur skola uz? einamo laikotarpio neapmoktas paslaugas; 2019 m. vasario 1 d. PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. sausio 31 d., 14,73 Eur skola, kurią sudaro 6,24 Eur uz? neapmoktas paslaugas pagal 2019 m. sausio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 8,49 Eur uz? einamo laikotarpio neapmoktas paslaugas; 2019 m. kovo 1 d. PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. – 2019 m. vasario 28 d., 23,37 Eur skola, kurią sudaro 14,73 Eur uz? neapmoktas paslaugas pagal 2019 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą, 8,49 Eur uz? einamo laikotarpio neapmoktas paslaugas ir 0,15 Eur delspinigiai; 2019 m. balandžio 1 d. PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. – 2019 m. kovo 31 d., 32,28 Eur skola, kurią sudaro 23,37 Eur uz? neapmoktas paslaugas pagal 2019 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą, 8,49 Eur uz? einamo laikotarpio neapmoktas paslaugas bei 0,42 Eur delspinigiai; 2019 m. gegužės 1 d. PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. – 2019 m. balandžio 30 d., 39,88 Eur skola, kurią sudaro 32,28 Eur uz? neapmoktas paslaugas pagal 2019 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą, 7,08 Eur uz? einamo laikotarpio neapmoktas paslaugas bei 0,52 Eur delspinigiai; 2019 m. birželio1 d. PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. – 2019 m. gegužės 31 d., 39,88 Eur skola, kurią sudaro suma uz? neapmoktas paslaugas pagal 2019 m. gegužės 1 d. PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovo teigimu, viso atsakovo skola pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras sudaro 38,80 Eur, iš šios sumos ieškovui geranoriškai minusavus paskaičiuotus delspinigius (39,88 Eur - 1,08 Eur).

7. 2020 m. birz?elio 12 d. tris?ale Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi pasirašyta tarp UAB „Bitė Lietuva“, ieškovo ir UAB „Julianus Inkaso“, pradinė kreditorė UAB „Bitė Lietuva“ perleido ies?kovui reikalavimo teisę į 39,88 Eur atsakovo skolą (38,80 Eur skola ir 1,08 Eur delspinigiai). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas 2020 m. birželio 18. pranešimu, atsakovui taip pat įteikti teismo siųsti procesiniai dokumentai su jo priedais. Atsakovas neginčija aplinkybių susijusių su reikalavimo perleidimu, taigi ieškovas laikytinas turinčiu teisę reikalauti iš atsakovo įvykdyti pradinės kreditorės UAB „Bitė Lietuva“ pagal Sutartį neįvykdytas prievoles (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis).

8. Bylos duomenimis tarp šalių susiklostė teisiniai prievoliniai sutartiniai santykiai (CK 6.1, 6.2 straipsniai). Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma (CK 6.158 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

9. Atsakovas ginčija savo prievolę sumokėti 38,80 Eur skolą ieškovui už pradinės kreditorės UAB „Bitė Lietuva“ suteiktas telefono rys?io paslaugas/įrangą laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. Atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, atsakovas teigia, kad su pradine kreditore UAB „Bitė Lietuva“ buvo sudaryta terminuota sutartis, kuri yra pilnai įvykdyta, o nauja sutartis nebuvo sudaryta, todėl paslaugomis nesinaudojo.

10. CPK 12 straipsnis numato, kad civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga.

11. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

12. Teismas nesutinka su atsakovo atsiliepime dėstomais argumentais. Kaip minėta aukščiau, tarp šalių 2018 m. gegužės 30 d. sudarytos sutarties galiojimo terminas buvo 12 mėnesių, t. y. atsakovo įsipareigojimų vykdymo trukmė buvo iki 2019 m. gegužės 29 d. Iš į bylą pateiktų PVM sąskaitų faktūrų akivazdžiai matyti, kad pirma neapmokta atsakovo sąskaita yra 2019 m. sausio 1 d., o paskutinė neapmokėta atsakovo sąskaita yra 2019 m. birželio 1 d., t. y. PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu ieškovas reiškia reikalavimą dėl 38,80 Eur skolos, yra išrašytos sutarties galiojimu laikotarpiu. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų su ieškovu pagal jam išrašytas PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d.atsiskaitęs, nėra (CPK 178 straipsnis). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi pasiūlė atsakovui pateikti papildomus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jo atsiliepime dėstomas aplinkybes, kad pagal 2018 m. gegužės 30 d. terminuotą sutartį, sudarytą su pradine kreditore UAB „Bitė Lietuva“, atsakovas yra pilnai atsiskaitęs, tačiau atsakovas iki teismo posėdio pradžios jokių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų ieškovo argumentus apie susidariusią skolą, teismui nepateikė, kaip ir nepatikslino aplinkybių, kad jam pateiktos PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos be pagrindo, pasibaigus paslaugų sutarties galiojimui. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovo atsiliepime dėstomi argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais byloje esančiais rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis), kas sudaro pagrindą pagrįstai teigti, jog ieškovo reikalavimas dėl 38,80 Eur skolos priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistina 38,80 Eur skola.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

13. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (38,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

14. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo ieškinys yra patenkintas, bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 40,00 Eur išlaidos už teisinę pagalbą, iš viso – 45,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios iš atsakovo priteistinos ieškovui (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

15. Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Bendra su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų suma sudaro 7,44 Eur, kuri priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 95 straipsniu, 96 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui OÜ Aktiva Finants, įmonės kodas 10746479, iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38,80 Eur (trisdešimt aštuonis eurus ir 80 ct) skolos, 5 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (38,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 45,00 Eur (keturiasdešimt penkis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 7,44 Eur (septynis eurus ir 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor AB Bank, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus minėtas išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.