Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 102 MGL, t. y. 5 100 Eur, dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. M. paskirta galutinė bausmė – 68 MGL, t. y. 3 400 Eur, dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 66 straipsnio 2 dalimi, į A. M. paskirtą bausmę įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas - viena para, ir nustatytas galutinis paskirtos baudos dydis – 3 300 Eur. Baudą A. M. įpareigotas sumokėti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu bei 72 straipsnio 2 ir 6 dalimis, A. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - nusikalstamos veikos padarymo priemonės, automobilio „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 770 Eur, konfiskavimas.

2020 m. rugsėjo 21 d. prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. M. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno daugiau kaip 50 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno automobiliu „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stipraus alkoholinio gėrimo - 51,88 litrų naminės degtinės, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 51,0% - 58,6 %, kol 2020 m. birželio 11 d. apie 12.20 val. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas ir sulaikytas policijos pareigūnų.

2. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina A. M. kaltę padarius BK 201 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Teismas taip pat sprendė, kad A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra pagrindo, kadangi nėra pagrindo daryti išvadą, jos jis visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką bei laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apylinkės teismas suabejojo ir nuteistojo tėvo V. M. tinkamumu būti laiduotoju.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos

8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018 ir kt.).

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. jau pirmosios jo, kaip įtariamojo, apklausos metu pripažino, kad automobilyje „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei adresu (duomenys neskelbtini), surastas BK 201 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas – naminis stiprus alkoholinis gėrimas – priklauso būtent jam. Nuteistasis taip pat nebandė ginčyti surasto alkoholinio gėrimo kiekio, turinės etilo alkoholio koncentracijos jame. Jis taip pat nurodė kokiomis aplinkybėmis ir kokiu tikslu įgijo 51,88 litrų naminės degtinės. Apeliantas teigė, jog 2020 m. birželio 11 d. apie 9 val. jam paskambino nepažįstamas vyriškas vardu J. (kurio nėra matęs, tačiau yra kalbėjęs telefonu, anksčiau iš jo taip pat yra pirkęs naminės degtinės) ir pasiteiravo, ar jis nenori įsigyti „dzūkiškos“. A. M. atsakius, kad reikia, J. nurodė laukti prie „Senukų“ prekybos centro, kur apie 12 val. privažiavo vaikinas, perdavęs jam viso 50 litrų naminės degtinės. Nuteistasis paaiškino, kad šiuo alkoholiniu gėrimu jis neprekiauja, įsigijo jį tikslu pavaišinti klientus, kurie vasaros sezono metu iš jo nuomojasi baidares, be to, namine degtine jo mama tepa skaudančius sąnarius. Iš esmės tokias pačias aplinkybes jis nurodė ir apklausiamas teisme, papildomai pažymėdamas, jog naminę degtinę naudoja ir dezinfekuodamas baidares. Tokie A. M. parodymai akivaizdžiai paneigia skundžiamame nuosprendyje padarytą išvadą, kad nuteistasis stengėsi nuslėpti savo tikslą dėl įsigytos naminės degtinės realizavimo, kadangi kaip matyti, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apeliantas nurodė, kad naminę degtinę įsigijo ne tik asmeniniam naudojimui, bet ir tikslu juo vaišinti trečiuosius asmenis. Pastebėtina, jog apylinkės teismas nenurodė kokį kitą tikslą (pavyzdžiui, tikslą parduoti, išmainyti ir t. t.) A. M. turėjo ar bent jau galėjo turėti įsigydamas tokį kiekį naminės degtinės, o pažymėjo tik tai, kad naminė degtinė buvo planuota vaišinti turistus ar kitus asmenis, kas yra laikoma neatlygintinu realizavimu. Todėl žemesnės instancijos teismo padaryta išvada, kad nuteistasis stengėsi nuslėpti, jog namine degtine jis disponavo ir realizavimo tikslu, yra absoliučiai nepagrįsta.

10. Šiame kontekste visiškai pritartina apeliantui, jog tai, kad jis BK 201 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos būtinąjį elementą – tikslą realizuoti nurodytus alkoholinius gėrimus, klaidingai suprato tik kaip įgytos, laikytos ir gabentos naminės degtinės pardavimą, teigdamas, jog jos realizuoti neketino, ir manydamas, jog realizavimas šiuo atveju siejamas tik su jos perdavimu tretiesiems asmenims atlygintinai, nereiškia, jog jis bandė nuslėpti šios degtinės įgijimo ir disponavimo ja tikslą. Atkreiptinas dėmesys, kad aptariama sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam kaltinamajam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Todėl tai, kad A. M. nurodė, jog naminę degtinę įsigijo, laikė ir gabeno norėdamas ja pavaišinti klientus, panaudoti kaip gydymo priemonę mamos sveikatos problemoms spręsti (tokie veiksmai teismų praktikoje laikomi realizavimu), bet neigė ketinęs prekiauti ja, nereiškia, kad jis nepripažino esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, o konkrečiai – tikslo realizuoti naminę degtinę. Taigi, nuteistasis viso baudžiamojo proceso metu davė nuoseklius parodymus, kuriais besąlygiškai patvirtino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo faktą, neginčydamas nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų jos požymių buvimo, tačiau nurodydamas esmines jos padarymo aplinkybes. O tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad A. M. visiškai pripažino savo kaltę. Savo kaltės apeliantas neneigia ir apeliaciniame skunde.

11. Nagrinėjamu atveju apelianto gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką patvirtina jo ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, jog A. M. kiekvieną kartą apklausiamas nurodė nuoširdžiai besigailintis dėl padaryto nusikaltimo, teisme tvirtino savo elgesį vertinantis blogai. Nors nuteistasis iš tiesų nenurodė ikiteisminio tyrimo pareigūnams kontaktų asmens, iš kurio įgijo jam inkriminuoto nusikaltimo dalyką, tačiau ši aplinkybė nėra svarbi, darant išvadas dėl jo kaltės neteisėtai disponavus namine degtine, turint tikslą ją realizuoti. Taigi ji negali būti vertinama ir svarstant jo kaltės pripažinimą padarius nusikalstamą veiką. Vien ši aplinkybė, teisėjų kolegijos nuomone, neleidžia konstatuoti, jog apeliantas vis tik nebuvo pakankamai sąžiningas, ir to pagrindu tvirtinti, jog jis dėl nusikalstamos veikos padarymo gailisi tik formaliai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, apylinkės teismas sprendė, kad A. M. žinojo kaip susisiekti su asmeniu, pardavusiu jam naminę degtinę, tačiau kokie byloje surinkti duomenys patvirtina tokią išvadą, nenurodė. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijai, įvertinusiai byloje surinktos medžiagos turinį, duomenų analogiškai išvadai daryti nepakanka, kadangi nei rašytiniais byloje surinktais įrodymais, nei asmenų parodymais, A. M. nuoseklūs parodymai ( kad jis vyro, jam pardavusio naminę degtinę, asmeniškai nepažįsta, su juo bendravo tik telefonu, jo numerio neišsisaugojo) nebuvo paneigti.

12. Apibendrindama tai, kas išdėstyta šios nutarties 9-11 punktuose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju yra nenustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga (asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką), būtina asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutui taikyti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad padaręs tokią išvadą, apylinkės teismas paprieštaravo pats sau motyvuodamas bausmės skyrimą - jis pripažino apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, kaip pagrįstai pažymėta ir apeliaciniame skunde, bylą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Priimtas procesinis sprendimas byloje atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą rodo, kad apylinkės teismas pripažino, jog A. M. kaltu prisipažino ne tik iš dalies, sutikdamas su visais objektyviais BK 201 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiais, tačiau neigdamas būtinąjį subjektyvųjį šios nusikalstamos veikos požymį, bet visiškai, kadangi įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus (įrodymų paskelbimas sutrumpinto jų tyrimo atveju) yra galimas tik tuo atveju, kai kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia jokių abejonių (BPK 273 straipsnio 1 dalis).

13. Tačiau vien tai, kad aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, jog nuteistasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą sąlygą, dar nesudaro pagrindo taikyti jam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą. Kaip jau minėta aukščiau, baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu galima tik tada, kai egzistuoja šiame straipsnyje numatytų sąlygų visuma ir konstatuojama, kad prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą pateikęs asmuo yra tinkamas laiduotojas. O šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nesutikti su apylinkės teismu, jog A. M. charakterizuojantys duomenys vis tik neleidžia konstatuoti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taip pat pritartina žemesnės instancijos teismui, kad V. M. neatitinka BK 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų laiduotojui keliamų reikalavimų.

Dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos

14. Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019).

15. Praeityje A. M. nebuvo teistas nei už analogiško, nei už kokio nors kitokio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, tačiau nuteistąjį neigiamai charakterizuoja duomenys apie jo baustumus administracine tvarka. Kaip matyti iš byloje esančio administracinių nusižengimo registro išrašo, vien laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2020 m. liepos 27 d., t. y. per mažiau nei 2 metus, apeliantas administracine tvarka buvo baustas net 10 kartų. Jo padaryti administraciniai nusižengimai yra susiję su ne tik su ginklų saugojimo, jų registravimo, Kelių eismo taisyklių pažeidimu, tačiau ir su akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių be banderolių) neteisėtu įgijimu, laikymu, jų kontrabanda. Dėl pastarųjų nusižengimų padarymo A. M. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas piniginėmis baudomis tris kartus – 2020 m. sausio 14 d., 2020 m. kovo 10 d. ir 2020 m. liepos 27 d. Taigi, nusikaltimą, dėl kurio jis pripažintas kaltu Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu, nuteistasis įvykdė praėjus vos 3 mėnesiams po to, kai 2020 m. kovo 10 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnio 1 dalį dėl to, kad vykdamas per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos, kontrabandos būdu įsivežė 20 pakelių cigarečių „Minsk supers slims“ ir 46 pakelius kaitinamojo tabako „HEETS“ be Lietuvos Respublikoje nustatyto pavyzdžio banderolių. Nepaisant jam taikytų sankcijų administracinio nusižengimo bylose, nuteistasis savo teisei priešingo elgesio nekeitė ir dar šiurkščiau pažeidė įstatymus, šiuo atveju neteisėtai disponuodamas jau daugiau nei penkiasdešimčia litrų naminio stipraus alkoholinio gėrimo, kas užtraukė jam nebe administracinę, o baudžiamąją atsakomybę. Šie duomenys akivaizdžiai rodo, kad neteisėtas disponavimas draudžiamais objektais nėra pavienis reiškinys A. M. veikoje, kad jis yra linkęs pažeisti įstatymus.

16. Byloje iš tiesų nėra jokių duomenų apie tai, kad nuo 2020 m. birželio 11 d., kuomet pas nuteistąjį buvo surasta naminė degtinė, už kurios įgijimą, laikymą ir gabenimą jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, A. M. būtų padaręs kokius nors naujus administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas. Tačiau vien tai, kaip ir aptarti duomenys apie sąlyginai didelį praeityje nuteistojo padarytų administracinių nusižengimų skaičių bei jų pobūdį, taip pat deklaratyvus A. M. pasižadėjimas ateityje laikytis įstatymų ir nebenusikalsti, savaime nepašalina pagrįstų abejonių tuo, kad nuteistasis toliau elgsis teisėtai ir nebedarys naujų nusikaltimų ar administracinių nusižengimų.

17. Sutiktina su apeliantu, jog šioje baudžiamojoje byloje jis nebuvo kaltinamas ir nėra nuteistas už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis (cigaretėmis). Tačiau administracinėse bylose nustatytos aplinkybės taip pat privalo būti įvertintos, sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo pagrįstumo, kadangi jos leidžia susidaryti realiais faktais grįstą nuomonę apie baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens polinkį pažeisti įstatymus. Todėl apylinkės teismas, analizuodamas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. A8-717-308-2020 nustatytas faktines administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, taip pat apelianto joje duotus parodymus, jokių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadarė. Pažymėtina, jog šiais duomenimis jis nesirėmė spręsdamas A. M. kaltės padarius BK 201 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo klausimą, o tik vertino juos kaip nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Iš paminėtoje administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistasis joje buvo nubaustas už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką, neteisėtai įsigijo ir laikė net 1 150 pakelių cigarečių be Lietuvos Respublikoje nustatyto pavyzdžio banderolių. Tai tik pagrindžia apylinkės teismo išvadą, kad nuteistasis šias cigaretes įgijo ir laikė siekdamas vėliau turėti turtinės naudos sau. Toks administracinio nusižengimo padarymo motyvas leidžia daryti prielaidas, kad dėl finansinių paskatų nuteistasis analogiškai gali elgtis ir ateityje. Todėl administracinio nusižengimo byloje Nr. A8-717-308-2020 analizuotos aplinkybės ne tik, kad galėjo, bet ir turėjo būti įvertintos apylinkės teismo, svarstant nuteistojo ir jo tėvo prašymą taikyti A. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą.

18. Nuteistasis skunde taip pat teigia, kad išvadą, jog jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai grindė ir atliekamu ikiteisminiu tyrimu Nr. 03-2-00433, kuriame jam net nėra pareikšti įtarimai. Šiam skundo argumentui teisėjų kolegija pritaria, tačiau tuo pačiu pažymi, jog ši aplinkybė nelėmė apylinkės teismo sprendimo atsisakyti atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Ji tik buvo paminėta jau įvertinus duomenis apie A. M. padarytus administracinius nusižengimus, ir būtent šių duomenų pagrindu jau padarius išvadą, kad nuteistasis ateityje gali nesilaikyti įstatymų ir daryti naujas nusikalstamas veikas.

19. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat teigia, kad darydamas išvadas dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos buvimo, apylinkės teismas nepakankamai įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos pavojingumą. Grįsdamas tokį skundo argumentą A. M. akcentuoja tai, kad surastos naminės kiekis vos 1,88 litru viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, taip pat nurodo, kad apie 1 litras degtinės buvo įsigytas malšinti motinos sąnarių skausmus, o ne tikslu ją realizuoti. Atsakydama į šį skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog nors priimant sprendimą dėl minėtos BK 40 straipsnio taikymo sąlygos, gali bei turi būti įvertintas ir konkrečiai toje byloje asmeniui inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumas, jos pobūdis, tačiau vien šis kriterijus negali būti sureikšmintas ignoruojant duomenis, liudijančius apie asmens elgesį praeityje, jo polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Teisėjų kolegijos nuomone, praeityje A. M. padarytų administracinių nusižengimų kiekis bei jų pobūdis, šioje byloje inkriminuoto nusikaltimo kontekste, negali būti laikomi nereikšmingais ar atsitiktiniais įvykiais, neturėjusiais įtakos analizuojamo nusikaltimo padarymui ir neturėsiančiais įtakos jo elgesiui ateityje. Todėl vien tai, kad pas nuteistąjį surastos naminės degtinės kiekis labai nežymiai viršijo ribą, nuo kurios jam kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, išvados, kad apeliantas neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos, nepaneigia.

Dėl laiduotojo tinkamumo

20. Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką bei kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-312/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019, 2K-96-628/2019, 2K-102-303/2019). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dar ikiteisminio tyrimo metu prašymą atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės bei perduoti jį laiduotojo atsakomybėn, pateikė jo tėvas V. M., kuris yra yra senatvės pensininkas, Laisvės kovų dalyvis. Šis asmuo yra Varėnos seniūnijos charakterizuojamas teigiamai ir jokių duomenų, kad jis būtų teistas ar baustas administracine tvarka byloje nėra pateikta. Tokios aplinkybės nenustatytos ir atlikus paiešką teismų informacinėje sistemoje Liteko. Teisėjų kolegijos nuomone, šių aplinkybių visuma yra pakankama vertinti V. M. kaip asmenį, vertą teismo pasitikėjimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 40 straipsnio 3 dalyje įsakmiai nurodyta, jog laiduotojas turi turėti realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, o to, kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju konstatuoti negalima. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad laiduotojo galimybėmis daryti teigiamą poveikį A. M. (kad jis daugiau nenusikalstų), suabejojo ir apylinkės teismas. Apygardos teismas sutinka su nuteistuoju, jog vien garbus laiduotojo amžius (87 metai), kaip ir jo sveikatos būklė (apie kurią, beje, byloje nėra jokių duomenų, todėl spręsti, kad V. M. turi kokių nors sveikatos problemų, galinčių turėti jo, kaip laiduotojo, gebėjimui tinkamai kontroliuoti nuteistąjį, apskritai nėra objektyvaus pagrindo), nėra tos aplinkybės, kurios savaime gali nulemti išvadą, jog V. M. negali būti apelianto laiduotoju. Tačiau šiuo atveju apylinkės teismas įvertino ne tik šias aplinkybes, bet ir tai, kad A. M. pats jau seniai yra subrendusi asmenybė, todėl didesnę įtaką jo elgesio koregavimui turi ne tėvo kontrolė, o jo paties nuostatos. Tokio apylinkės teismo argumento kontekste, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog A. M. yra 59 metai, jis yra buvęs policijos pareigūnas, taigi, neabejotina, kad apeliantas jau yra visiškai susiformavusi ir brandi asmenybė, turinti didelę gyvenimišką patirtį bei asmenines vertybes. Todėl tėvo įtaka jo tolimesniam elgesiui galėtų būti nebent labai minimali. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. M. prašyme atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, net nenurodė, kokią objektyviai teigiamą įtaką jis gali daryti savo sūnui, kaip jį paveikti, kad šis ateityje nepažeidinėtų įstatymų. Kokį auklėjamąjį poveikį gali padaryti atskirai gyvenantis ir labai garbingo amžiaus tėvas, nei teisme (tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos), nei apeliaciniame skunde nenurodė ir pats A. M.. Nors skunde apeliantas ir nurodė, kad po santuokos iširimo persikels gyventi pas tėvą, tačiau tai patvirtinantys duomenys į bylą nėra pateikti, o pirmosios instancijos teisme A. M. nurodė, kad po ištuokos gyvena ten pat, kur gyveno ir būdamas santuokoje, taigi, ne kartu su laiduotoju.

22. Taip pat pažymėtina, jog V. M. prašyme atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neatskleidė savo požiūrio į sūnaus padarytą nusikalstamą veiką, nevertino jos pavojingumo. Pasinaudodamas teise neduoti parodymų prieš savo šeimos narį, V. M. taip pat atsisakė duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu, vėliau nebuvo apklaustas ir teisme. Todėl lieka visiškai neaišku, kaip V. M. vertina savo sūnaus elgesį, jo padarytą apysunkį nusikaltimą - ar į tokius sūnaus veiksmus žiūri kritiškai, ar juos vis tik pateisina. Vien tai, kad V. M. ir A. M. sieja šeimyniniai ryšiai, o tėvas, kaip Laisvės kovų dalyvis, apeliantui yra didelis autoritetas, nesudaro pagrindo teigti, kad laiduotojas apeliantui gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką. Kaip matyti iš charakterizuojančios nuteistąjį medžiagos, iki šiol tokia įtaka A. M. nebuvo padaryta, tėvo autoritetas nenulėmė jo elgesio taip, kad nebūtų pažeidinėjami galiojantys įstatymai. Kolegija sprendžia, jog abejonės dėl to, kad V. M. turės galimybę daryti pakankamą teigiamą poveikį A. M. - sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų ar kitokių įstatymų pažeidimų, nėra pašalintos, todėl daryti priešingas išvadas, nei apylinkės teismo padarytos išvados, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

23. Remdamasis išdėstytu, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nuteistajam A. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas apylinkės teismo yra netaikytas pagrįstai, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.