Kauno apygardos teismo nutartis

veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų R. Ž. ir uždarosios akcinės bendrovės „Li Arnani“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė verslui“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuoti asmenys – R. Ž. ir uždaroji akcinė bendrovė „Li Arnani“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

16. Pareiškėja kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė procesinius dokumentus (t. y. teismo pranešimus, lydraštį ir nutartis), priimtus laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 26 d. iki 2025 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamose civilinėse bylose Nr. e2VP-22283-1176/2025; Nr. e2VP-25661-808/2025; Nr. e2VP-25888-592/2025; Nr. e2VP-25892-918-2025; Nr. e2VP-25887-1014-2025; Nr. e2VP-25658-1094/2025; Nr. e2VP-22282-994/2025 ir 2025 m. birželio 16 d. pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-8190-909/2024.

17. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

18. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjos pateiktais dokumentais, sprendžia, kad minėti procesiniai dokumentai nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjama civiline byla, be to, su minėtais procesiniais dokumentais apeliacinės instancijos teismas turi galimybę susipažinti naudodamasis Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl pareiškėjos pateiktus įrodymus atsisako priimti.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

19. Apeliantės teigia, kad, nors ir pradelsė taikos sutartimi nustatytą įmokos sumokėjimo terminą, tačiau tai įvyko dėl objektyvių priežasčių – laikinų finansinių sunkumų. Šiuo metu įmoka yra sumokėta, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantės netinkamai vykdo taikos sutartį ir išduoti vykdomąjį raštą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo pritarti šiems argumentams.

20. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2020 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).

21. Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismo gali būti keičiama tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą, vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).

22. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi patvirtino tarp šalių 2024 m. rugsėjo 18 d. sudarytą taikos sutartį dėl skolos. Taikos sutarties šalys susitarė, kad R. Ž. ir UAB „Li Arnani“ solidariai įsipareigoja per 14 mėnesių, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 26 d. iki 2025 m. gruodžio 26 d., sumokėti pareiškėjai 9 921,66 Eur sumą. Taikos sutarties 2.1 punkte šalys minėtą skolos sumą išskaidė nurodytu laikotarpiu dalinėmis įmokomis, per kurį skolininkės pareiškėjai 647,82 Eur dydžio įmokas, išskyrus pirmąją įmoką, kurios suma 1 500 Eur, privalėjo atlikti kiekvieno mėnesio 26 dieną.

23. Taikos sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad skolininkėms praleidus bet kurį iš taikos sutarties 2.1 punkte nurodytų tarpinių skolos dalių sumokėjimo terminų ilgiau kaip 35 kalendorines dienas, pareiškėja įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto visai likusiai nesumokėtai skolos sumai išdavimo, neatsižvelgiant į jos išdėstymą dalimis. Tokiu atveju UAB „Li Arnani“ įsipareigojo mokėti pareiškėjai 6 procentų dydžio metines palūkanas už nesumokėtą sumą, o R. Ž. įsipareigojo pareiškėjai mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už nesumokėtą sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dienos iki visos skolos grąžinimo. Nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo įsiteisėjo 2024 m. spalio 4 d.

24. Pareiškėja 2025 m. gegužės 2 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodė, kad skolininkės yra sumokėjusios tik 3 443,46 Eur sumą, todėl pareiškėja prašo pagal taikos sutarties 4 punktą išduoti vykdomąjį raštą visam skolos likučiui bei procesinėms palūkanoms,

25. Įvertinus šalių sudarytą skolos dalinio mokėjimo grafiką, darytina išvada, kad iki pareiškėjos kreipimosi išduoti jai vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties nevykdymo, skolininkės turėjo atlikti šešias įmokas ir bendrai sumokėti 4 739,10 Eur sumą.

26. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantės tinkamai nevykdė taikos sutartyje numatytų įsipareigojimų. Apeliantės neginčijo aplinkybės, jog yra praleidusios 35 kalendorines dienas atlikti 2025 m. kovo 26 d. mokėjimą, tačiau teigė, kad tai vienkartinis, netyčinis atvejis. Tačiau pačių apeliančių byloje pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ir kitus grafike nurodytus mokėjimus jos atliko nesilaikydamos šalių sutartų terminų, t. y. 1 500 Eur įmoką, kurią turėjo sumokėti 2024 m. lapkričio 26 d., atliko 2024 m. gruodžio 2 d., praleidusios 6 dienas, vėlesnes 647,82 Eur įmokas taip pat atliko pažeisdamos grafike nustatytą terminą – 2024 m. gruodžio 26 d. įmoką sumokėjo praleidusios 27 dienas (t. y. 2025 m. sausio 22 d.), 2025 m. sausio 26 d. įmoką sumokėjo praleidusios 29 dienas (t. y. 2025 m. vasario 24 d.), 2025 m. vasario 26 d. įmoką sumokėjo praleidusios 35 dienas (t. y. 2025 m. balandžio 2 d.), o 2025 m. kovo 26 d. įmoką sumokėjo praleidusios net 65 dienas (t. y. 2025 m. gegužės 30 d., jau po prašymo dėl vykdomojo rašto pateikimo). Be to, prašymo nagrinėjimo metu teismui nepateikė duomenų ir apie 2025 m. balandžio 26 d. įmokos sumokėjimą, kurią apmokėti skolininkės vėlavo jau 6 dienas.

27. Nors apeliantės teigia, kad teismui sprendžiant pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nebuvo pagrindo jį išduoti, kadangi apeliantės 2025 m. gegužės 30 d. jau buvo atlikusios 2025 m. kovo 26 d. įmoką, todėl nutarties priėmimo metu nebuvo praleidusios nei vieno mokėjimo pagal taikos sutartį ilgiau kaip 35 kalendorines dienas, tačiau su šiuo argumentu nėra pagrindo sutikti. Aptarti apeliančių mokėjimo nurodymai patvirtina, kad pareiškėjai 2025 m. gegužės 2 d. kreipiantis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo apeliantės jau 37 kalendorines dienas, t. y. ilgiau kaip 35 kalendorines dienas buvo praleidusios sumokėti 2025 m. kovo 26 d. įmoką. Nepaisant to, kad įmoka sumokėta 2025 m. gegužės 30 d., ši aplinkybė nepanaikina apeliančių sutartinių įsipareigojimų pažeidimo fakto.

28. Aptarti apeliančių atliktų mokėjimų duomenys patvirtina, kad apeliantės įmokas mokėjo nesistemingai, nesilaikydamos šalių sudaryto grafiko, kas paneigia apeliančių nurodytas aplinkybes, jog jų 2025 m. kovo 26 d. įmokos nesumokėjimas buvo vienkartinis. Priešingai, šie duomenys patvirtina, kad nei viena įmoka nuo 2024 m. lapkričio 26 d. iki prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nebuvo atlikta laiku, kas rodo netinkamą apeliančių sutartinių įsipareigojimų vykdymą.

29. Tai, kad toks apeliančių elgesys nėra vienkartinis, patvirtina ir pareiškėjos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta aplinkybė, kad atsiliepimo pateikimo dienai apeliantės pakartotinai vėluoja vykdyti taikos sutarties sąlygas 66 dienas. Nors apeliantės teigia, kad jos moka įmokas pareiškėjai ir pagal kitas taikos sutartis, sudarytas tarp šalių, tačiau pareiškėjos pateikti duomenys paneigia nurodytą aplinkybę, kadangi vykdomieji raštai dėl taikos sutarčių nevykdymo pareiškėjai yra išduoti ir kitose keturiose civilinėse bylose, t. y. Nr. e2VP-22283-1176/2025; Nr. e2VP-25888-592/2025 ir Nr. e2VP-25887-1014/2025; Nr. e2VP-22282-994/2025.

30. Teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi ir įgijusi privalomumo ir vykdytinumo savybes (CPK 18 straipsnis). Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, tuo atveju, kai netinkamai vykdoma taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Nurodyti duomenys patvirtina, kad pareiškėjai kreipiantis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo apeliantės buvo pažeidusios taikos sutarties 4 punktą, t. y. ilgiau kaip 35 dienas nebuvo sumokėjusios 2025 m. kovo 26 d. įmokos, todėl pareiškėja turėjo pagrindą kreiptis į teismą dėl apeliančių netinkamai vykdomų taikos sutarties įsipareigojimų. Pažymėtina, kad šalių sutartas skolos grąžinimo terminas ir skolos mokėjimo tvarka yra esminės taikos sutarties sąlygos, kurias modifikuoti apeliantės savo iniciatyva neturi jokio teisinio pagrindo. Be to, sprendžiant dėl vykdomojo rašto išdavimo, nagrinėjama tik tai, ar skolininkas įvykdė, kokia dalimi įvykdė ar neįvykdė taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kurių, kaip pripažino apeliantės, jos tinkamai nebuvo įvykdžiusios.

31. Nors apeliantės teigė, kad objektyviai neturėjo finansinių galimybių atlikti 2025 m. kovo 26 d. mokėjimo, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų jų nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į Lietuvos civiliniame procese taikomą rungtyniškumo principą ir pagrįsto įsitikinimo standartą, bylos baigtimi suinteresuotų apeliančių paaiškinimai nėra pakankami apeliacinės instancijos teismui įsitikinti, jog šiuo atveju jų turtinė padėtis objektyviai buvo ypatingai bloga. Be to, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, taikos sutartyje šalys nebuvo susitarusios dėl kitų išlygų dėl finansinių sunkumų ar kitokių aplinkybių, dėl kurių apeliantės galėtų įmokas atlikti kitu nei grafike nurodytu mokėjimo terminu.

32. Apeliantės pripažįsta, kad netinkamai vykdė šalių sudarytą taikos sutartį, t. y. vėlavo atlikti mokėjimą. Aptarti duomenys patvirtina, kad apeliantės netinkamai vykdė šalių taikos sutartyje nustatytą įmokų mokėjimų grafiką, prašymo pateikimo metu buvo pažeidusios šalių susitarimą dėl tarpinių skolos dalių sumokėjimo termino, kadangi ilgiau kaip 35 kalendorines dienas nebuvo atlikusios 2025 m. kovo 26 d. įmokos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl skolos ir procesinių palūkanų išieškojimo.

33. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.