Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-914-776/2023, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A“ ieškinį atsakovui A. B. dėl darbuotojo reikalavimų priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, netesybas atmetimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

7. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

8. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: išrašą iš e.Sveikata.

9. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, jog pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

10. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas priėmė nedalyvaujant apeliantės atstovui ir apeliantė neturėjo galimybės pateikti naują įrodymą, be to naujas įrodymas gali turėti įtakos vertinant įrodinėjamas aplinkybes, todėl sprendžia, kad apeliantės pateiktas naujas įrodymas priimtinas ir vertintinas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu (ne)pagrįstumo

11. CPK 246 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negautas prašymas nagrinėti bylą joms nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą.

12. Apeliantė neginčija, kad jos atstovui buvo žinoma apie 2023 vasario 3 d., 9.30 val. paskirtą teismo posėdį. Byloje nėra duomenų, kad apeliantės atstovas būtų iki paskirto teismo posėdžio pradžios informavęs teismą, jog negalės dalyvauti teismo posėdyje ir nurodęs nedalyvavimo priežastis. Taip pat iš 2023 m. vasario 3 d. pažymos apie teismo posėdžio eigą nedarant garso įrašo nustatyta, kad į teismo posėdį neatvyko ir atsakovas, kuriam apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai. Iš apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikto išrašo iš e.Sveikata matyti, kad apeliantės atstovas direktorius K. M. 2023 m. vasario 3 d. kreipėsi į gydymo įstaigą dėl ligos ir 13.53 val. atvykus pas šeimos gydytoją, jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpiui nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2023 m. vasario 8 d. Akivaizdu, kad apeliantės atstovas dokumentą, pateisinantį nedalyvavimą teismo posėdyje, pateikė teismui tik su atskiruoju skundu, o pirmosios instancijos teismui priimat skundžiamą nutartį nebuvo žinomos ieškovės atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys. Atsižvelgiant į tai, kad į teismo posėdį neatvyko nei viena šalis, kurioms apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, prašymų dėl teismo posėdžio atidėjimo, perkėlimo šalys teismui nepateikė, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad formaliai sąlygos ieškinį palikti nenagrinėtu vadovaujantis CPK 246 straipsnio 4 dalimi nagrinėjamu atveju egzistavo.

13. Lietuvos apeliacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų, jog ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, nepagrįstai dėl kreipimosi į teismą pakartotinai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-498/2014).

14. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantės atstovas dokumentus, kuriais grindžiamas jo negalėjimas atvykti į parengiamąjį teismo posėdį, pateikė pavėluotai, tik su atskiruoju skundu, tačiau atsižvelgtina į tai, kad apeliantės atstovas teismo posėdžio dieną sirgo, kaip nurodė atskirajame skunde į gydymo įstaigą kreipėsi iš ryto telefonu ir jam buvo paskirtas apsilankymo pas gydytoją laikas, gydytojo darbo valandomis, todėl neturėjo objektyvios galimybės dokumentų, pateisinančių jo neatvykimą į teismo posėdį, pateikti iki teismo posėdžio pradžios.

15. Nors atstovas būdamas rūpestingas turėjo pareigą pasitikslinti ar jo siųstas prašymas buvo pristatytas teismui, tačiau apeliacinio teismo vertinimu, apeliantės atstovo prieš teismo posėdį netinkami išsiųstas teismui elektroninis laiškas dėl nedalyvavimo teismo posėdyje, esant įrodymams, kad posėdžio dieną apeliantės atstovas sirgo, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais gali būti pateisinantis jo veiksmus. Nustatyta, kad apeliantės atstovas direktorius K. M. 2023 m. vasario 3 d. kreipėsi į gydymo įstaigą dėl ligos ir jam nustatyta diagnozė nurodanti sveikatos pablogėjimą, todėl apeliacinio teismo vertinimu sveikatos būklės pablogėjimas ir dėl to kreipimasis į medicinos įstaigą negali būti kliūtis teisei į teismą įgyvendinti, o apeliantė dėl to neturėtų patirti neigiamų pasekmių. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovė ir jos atstovas proceso metu elgėsi netinkamai, vilkino procesą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, iš esmės nesidomėjo bylos eiga, nevykdė teismo nurodymų, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu.

16. Nors formaliai vertinant apeliantės atstovas savalaikiai neinformavo pirmosios instancijos teismo apie negalėjimą dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje ir nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, tačiau vertintina ir tai, kad tokia susiklosčiusi faktinė situacija nesudaro pagrindo konstatuoti apeliantės pasyvaus elgesio, sistemingai neatliekamų procesinių veiksmų, piktybiškai vilkinamo proceso, kurį pati apeliantė inicijavo, sudarančių pagrindą taikyti proceso įstatyme įtvirtintas neigiamo pobūdžio procesines pasekmes – palikti ieškinį nenagrinėtu.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad nors ieškinį palikus nenagrinėtą ieškovė nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis), tačiau dėl to nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, be to, proceso dalyviai pakartotinai turėtų atlikti visas procedūras, kurios šioje byloje jau atliktos – išspręstas ieškinio priėmimo klausimas, procesiniai dokumentai įteikti kitai šaliai, byloje yra teismo išsireikalauti dokumentai iš darbo ginčų komisijos, jau buvo kartą nagrinėtas atskirasis skundas, byla perduota nagrinėti teismui posėdyje. Tokiu būdu užsitęs bylos nagrinėjimo laikas, padidės laiko sąnaudos, proceso dalyvių ir teismo išlaidos, todėl neekonomiška ir neprotinga užvesti kitą analogišką bylą tam, kad būtų išnagrinėtas ir išspręstas tas pats ginčas, kuris pradėtas nagrinėti šioje byloje.

18. Pažymėtina, kad neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovei už jos atstovo neatvykimą į teismo posėdį nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir/ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Šiuo konkrečiu atveju prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).

19. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad neigiamų procesinių padarinių taikymas apeliantės (ieškovės) atžvilgiu dėl apeliantės atstovo neatvykimo į teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 ir 7 straipsniai), todėl esant nustatytoms konkrečioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą.

Dėl bylos procesinės baigties

20. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, per daug formaliai taikė ieškinio palikimo nenagrinėtu reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmosios instancijos teismo 2023 m. vasario 3 d. nutartis naikintina ir byla perduodama nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui tolimesniam nagrinėjimui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš pirmosios instancijos teismui.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.