Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. J. ir B. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovams A. J. ir B. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

8. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų egzistavimo ir dėl faktinių bylos aplinkybių (įrodymų) vertinimo (CK 6. 305 straipsnis).

9. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2024 m. sausio 3 d. dovanojimo sutartimi atsakovas B. J. (toliau – ir atsakovas arba apeliantas) padovanojo atsakovui – sūnui A. J. (toliau atsakovas B. J. ir atsakovas A. J. abu kartu – ir atsakovai arba apeliantai) negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutartyje dovanojamas daiktas šalių įkainotas 5 070,00 Eur suma. Šią negyvenamąją patalpą – garažą (boksą) atsakovas A. J. 2024 m. sausio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė pirkėjams V. ir L. Č. už 22 500 Eur. 2024 m. balandžio 6 d. paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovas M. K. (toliau – ir ieškovas) suteikė atsakovui A. J. 30 000,00 Eur paskolą, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2025 m. balandžio 5 d. kartu su priskaičiuotomis palūkanomis, ją mokant dalimis (kiekvieną mėnesį po 1 500 Eur, o paskutinį mėnesį – 18 662,77 Eur). 2024 m. spalio 9 d. dovanojimo sutartimi atsakovas A. J. padovanojo jam priklausančią 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sandoris), savo tėčiui B. J.. Remiantis VĮ „Registrų centras“ 2024 m. spalio 4 d. nustatyta vidutine buto rinkos verte, dovanojamas daiktas šalių įkainotas (duomenys neskelbtini) Eur suma. VĮ „Registrų centras“ duomenimis 2024 m. lapkričio 19 d. atsakovas A. J. jam priklausančio nekilnojamojo turto neturi.

10. Byloje pareikštu ieškiniu sandorį ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, byloje nustatytomis aplinkybėmis konstatavo, kad ieškovas įrodė visas actio Pauliana taikymo sąlygas ir pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų 2024 m. spalio 9 d. sudarytą 1/3 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dovanojimo sutartį bei taikė restituciją.

11. Apeliaciniame skunde atsakovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino dovanojimo sandorio faktines aplinkybes, neįvertino arba netinkamai įvertino komercinę ginčijamo sandorio dalį: visų aplinkybių dėl paskolos sutartyje numatyto palūkanų normos dydžio, kurios kompensavo galimas rizikas, dėl atsakovo A. J. nepasisekusio verslo aplinkybių, kuomet praktiškai nustojus gauti pajamas, A. J. negalėjo tęsti ieškovui kasmėnesinių mokėjimų.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinis procesas vyksta rungtyniškumo principu, tai reiškia, kad šalys teikia įrodymus tų aplinkybių, kuriomis remiasi ir atsikirtimus į priešingos šalies įrodymus. Teismas pateiktus įrodymus vertina ir nusprendžia, kurios šalies įrodymai yra patikimi, susiję su ginčo dalyku, leidžiantys susiformuoti pagrįstam įsitikinimui, kokios aplinkybės egzistavo ir kaip reikia išspręsti ginčą ( CPK 185 straipsnis).

13. Pagal CPK 177 straipsnį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

14. Taigi, šalies paaiškinimai yra priskiriami prie įrodinėjimo priemonių, tačiau kyla problema dėl paaiškinimų patikimumo tuo atveju, kai jokie kiti byloje pateikti įrodymai nepatvirtina šalies paaiškinimų, o kita šalis jų nepripažįsta.

15. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017). Pastebėtina, apeliantai ginčija ne visas byloje nustatytas actio Paulianas sąlygas, o tik jų dalį, dėl kurių teisėjų kolegija toliau ir pasisako.

17. Apeliantai nurodo, kad A. J. turėjo įsipareigojimą padovanoti savo tėčiui B. J. paveldėjimo teisė priklausančią 1/3 buto dalį, adresu (duomenys neskelbtini), tų pačių, vienų, 2024 m. laikotarpyje vyko nekilnojamojo turto apsikeitimas tarp tėčio B. J. ir sūnaus A. J., kuriam tėtis B. J. buvo padovanojęs turtą – garažą, o A. J. jam už tai buvo įsipareigojęs padovanoti 1/3 dalį buto. Taigi, atsakovai įrodinėja, kad A. J. turėjo pareigą sudaryti ginčo sandorį, nes toks buvo tėvo ir sūnaus susitarimas. Tą pačią poziciją atsakovas A. J. dėstė ir pirmosios instancijos teisme.

18. Actio Pauliana taikymo sąlyga – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio – aiškintina kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016; 2018 m. gruodžio 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-313/2018).

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo A. J. argumentus apie jo pareigą ginčui aktualiu laikotarpiu (2024 m.) neatlygintinai perleisti ginčo turtą – 1/3 buto atsakovui – tėvui B. J.. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovų nurodytą priežastį, dėl kurios buvo sudarytas ginčo dovanojimo sandoris (aptarta nutarties 17 pastraipoje), bei įrodymus, kuriais atsakovai įrodinėja egzistavus šią priežastį, pagrįstai ir teisingai sprendė, kad ji negali būti vertinama kaip privalomumas dovanojimo sandoriui sudaryti. Kaip iš esmės teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovai be savo paaiškinimų, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių buvus tokį atsakovų susitarimą, į bylą nepateikė. O šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai, nutarties 14 pastraipa). Pastebėtina, garažo dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2024 m. sausio 3 d., o buto dalies – tik 2024 m. spalio 9 d., kai A. J. jau turėjo pradelstą finansinį įsipareigojimą ieškovui pagal paskolos sutartį. Atsakovai negalėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl tuo pačiu metu nebuvo sudaryta ir buto dalies dovanojimo sutartis arba mainų sutartis, jei atsakovų valia buvo apsikeisti nekilnojamojo turto objektais (išklausytas 2025 m. sausio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš atsakovų paaiškinimų 2025 m. sausio 7 d. teismo posėdyje negalima daryti išvados, kad sutarties šalys, tegul ir žodžiu, buvo susitarusios apsikeisti nekilnojamojo turto objektais. A. J. tą pačią dieną (t. y. 2024 m. sausio 3 d.) sudaryti ir dalies buto dovanojimo sutartį poreikio nematė; B. J. apie buvusį susitarimą su sūnumi apsikeisti nekilnojamojo turto objektais net neužsiminė. Nėra įtikinamos ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad A. J. ieškojo būdų atsiskaityti su ieškovu, todėl prašė tėvo parduoti jiems bendra nuosavybės teise priklausantį butą, o tėtis pasiūlė padaryti nekilnojamojo turto mainus, nes padovanotą garažą pardavęs po 9 d., A. J. paskolos ar didžiosios jos dalies ieškovui negrąžino, nes, kaip pats nurodė, suėjus vekselių mokėjimo terminui ir ieškovui jo pratęsti nesutikus, esami vekseliai buvo pakeisti į paskolos sutartį ieškovo sąlygomis. Taigi šioje byloje atsakovų – sūnaus ir tėvo susitarimas perleisti 1/3 buto atsakovui B. J. neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

20. Apeliantai nurodo, kad vietoje nekilnojamojo turto įkeitimo, kaip sutarties rizikos garanto, buvo sutartos aukštos metinės palūkanų normos, kurios kompensavo galimas rizikas, todėl ginčijamo sandorio sudarymas niekaip nepažeidė ieškovo turtinių interesų. Taigi, apeliantai ginčija dar ir actio Pauliana byloje nustatytą sąlygą – kreditoriaus teisių pažeidimą.

21. Kaip minėta, actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus teises: jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006; 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2008).

22. Pagal kasacinio teismo praktiką formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas ir toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

23. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas A. J. nevykdo sutartinių įsipareigojimų pagal paskolos sutartį, ir kaip pats paaiškino teismo posėdžio metu, neturi iš ko dengti paskolos įmokų; ginčo sandoriu perleido vienintelį jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas. Nurodyti duomenys patvirtina, kad ginčo sandorio sudarymas, kurio metu atsakovas A. J. neatlygintinai perleido jam priklausantį nekilnojamąjį turtą – 1/3 dalį buto, nulėmė esminį ieškovo galimybės išieškoti skolą iš atsakovo A. J. apsunkinimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas A. J. ieškovui yra sumokėjęs tik 4 000,00 Eur, paskutinė įmoka gauta 2024 m. rugpjūčio 20 d. ir daugiau jokių mokėjimų nebuvo atlikta. Taigi nurodytos aplinkybės ir paminėta kasacinio teismo praktika šiuo atveju leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas įrodė ir tą aplinkybę, kad ginčo sandoris neabejotinai pažeidžia ieškovo, kaip atsakovo A. J. kreditoriaus, teises. Apeliacinio skundo argumentai, kad paskolos sutartyje sutarta aukšta metinė palūkanų norma kompensavo galimas rizikas, todėl ginčijamo sandorio sudarymas niekaip nepažeidė ieškovo turtinių interesų, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra nulemiantys ieškovo galimybes išieškoti skolą, nes palūkanų norma yra paskolos sutarties šalių susitarimo dalykas, o aptaria actio Pauliana sąlyga susijusi su nekilnojamojo turto netekimu, nulemianti galimybės ieškoti paskolą apsunkinimą, ir, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, niekaip nekeičia fakto, kad ginčo sandoris pažeidžia ieškovo teises, t. y. reikšmingai apsunkina paskolos išieškojimą.

24. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad minėto CK straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas actio Pauliana aspektu turi būti įvertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, tai yra pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias faktines aplinkybes, o ne ex post – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2021).

25. Apeliantai teigia, kad ginčijamas sandoris niekaip nesusijęs su nesąžiningumu ir tuo labiau noru išvengti įsipareigojimų vykdymo. Šie apeliantų argumentai yra atmestini. Nagrinėjamu atveju neatlygintinis (dovanojimo) ginčo sandoris buvo sudarytas tarp sūnaus ir tėvo. CK 6.67 straipsnio 1 punkte konkrečiai įvardyti subjektai (jų tarpe – skolininko su tėvais), su kuriais skolininkui sudarius kreditoriaus ginčijamą actio Pauliana pagrindu sandorį, preziumuojamas abiejų sandorio šalių nesąžiningumas. Šiuo atveju skolininko nesąžiningumas preziumuojamas ir skolininkas (atsakovas A. J.) turėjo teikti į bylą šią prezumpciją paneigiančius įrodymus. Tokių įrodymų į bylą nėra pateikta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti kitaip nei sprendė pirmosios instancijos teismas, kad atsakovas A. J., turėdamas pradelstą skolinį įsipareigojimą ieškovui, kurio, kaip pats pripažino, neturėjo finansinių galimybių padengti, ir neatlygintinai perleisdamas vienintelį nekilnojamąjį turtą savo artimam giminaičiui, suprato, jog tokiais savo veiksmais pažeidžia kreditoriaus teises. Atsakovo B. J. (ne)sąžiningumo klausimas nagrinėjamu atveju neaktualus, nes neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo (CK 6.66 straipsnio 2 dalis).

26. Kritika teismo sprendimui, kad esą nebuvo ištirta ir įvertinta, kokie buvo atsakovo A. J. ir ieškovo santykiai, kiek jie tęsėsi iki paskolos suteikimo, atsakovo A. J. priimto sprendimo atsisakyti jo verslo projekto (MB (duomenys neskelbtini)) tolimesnio vystymo ir už verslo pardavimą praktiškai negautų pajamų, atmestina kaip nepagrįsta. Nuo šių santykių pobūdžio ir trukmės sudaryta dovanojimo sutartis nesikeičia, kuri nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Lygiai taip pat atsakovo A. J. prievolės grąžinti paskolą nekeičia jo nurodoma, objektyviais duomenimis nepagrįsta, aplinkybė, kad verslo pirkėjas dėl pajamų trūkumo už verslo pardavimą nesumokėjo 50 000 Eur.

27. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

28. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, visapusiškai ir išsamiai ištyrė šalių pateiktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana instituto taikymą šioje konkrečioje byloje, tinkamai įvertino įrodymus, todėl priimto sprendimo nėra pagrindo keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

30. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovams jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

31. Ieškovui iš apeliantų, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – po 605,00 Eur iš kiekvieno, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. sprendimą ir jo sudedamąją dalį –2025 m. balandžio 16 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti ieškovui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 605,00 Eur (šešis šimtus penkis eurus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.