Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovams A. J. ir B. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad 2024 m. balandžio 6 d. ieškovas ir atsakovas A. J. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 30 000 Eur paskolą. Pagal paskolos sutartį atsakovas ieškinio padavimo dienai (2024 m. gruodžio 2 d.) turėjo sumokėti 10 500 Eur, tačiau sumokėjo tik 4 000 Eur. 2024 m. spalio 9 d. atsakovas A. J. sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią savo tėčiui atsakovui B. J. padovanojo 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šio buto vidutinė rinkos vertė 2024 m. spalio 4 d. VĮ Registrų centro duomenimis yra 86 900 Eur. Tokiu būdu atsakovas A. J. sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti įsipareigojimų ieškovui vykdymo. Pasak ieškovo, egzistuoja visos actio Pauliana ieškinio sąlygos. Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas turėjo neabejotiną, galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę atsakovo A. J. atžvilgiu. Ginčijamu sandoriu buvo pažeistos ieškovo teisės – atsakovas A. J. su juo susijusiam asmeniui neatlygintinai perleido nuosavybės teises į jam priklausiusį vienintelį nekilnojamąjį turtą. Sudaręs ginčo sandorį atsakovas A. J. nebeturi kito nekilnojamojo turto, taip pat neturi pakankamai piniginių lėšų, iš kurių galėtų ieškovui grąžinti paskolą. Atsakovai neturėjo pareigos sudaryti ginčijamo sandorio. Atsakovo A. J. nesąžiningumas yra akivaizdus. Kadangi ginčijamas neatlygintinis sandoris, jis pripažintinas negaliojančiu net nevertinant trečiojo asmens (atsakovo B. J.) (ne)sąžiningumo. Apie dovanojimo sutartį ieškovui tapo žinoma 2024 m. spalio 21 d., taigi vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

5. Teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. spalio 9 d. dovanojimo sutartimi atsakovas A. J. padovanojo jam priklausančią 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), savo tėčiui B. J. Šį sandorį ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu.

7. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

9. Teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos.

10. Pirma, byloje pateikta 2024 m. balandžio 6 d. paskolos sutartis patvirtina, kad atsakovas A. J. įsipareigojo iki 2025 m. balandžio 5 d. grąžinti ieškovui 30 000 Eur paskolą kartu su palūkanomis, ją mokant dalimis (kiekvieną mėnesį po 1 500 Eur), o paskutinį mėnesį – 18 662,77 Eur. Ieškovo teigimu, atsakovas iš viso yra sumokėjęs tik 4 000 Eur: 2024 m. gegužės 31 d – 1 000 Eur, 2024 m. birželio 12 d. – 500 Eur, 2024 m. liepos 5 d. – 1 500 Eur 2024 m. liepos 31 d – 500 Eur ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. – 500 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovas A. J. patvirtino, kad paskutinė jo įmoka pagal paskolos sutartį atlikta kaip ir nurodyta ieškinyje – 2024 m. rugpjūčio 20 d.; daugiau įmokų nebuvo. Taigi ieškovas turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą A. J. Ši reikalavimo teisė egzistavo tiek ginčo sandorio sudarymo metu, tiek egzistuoja iki šiol. Atsakovo A. J. nurodyta aplinkybė, kad jis paskolos sutartimi įsipareigojo mokėti ieškovui itin aukštas palūkanas, nekeičia fakto, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į šį atsakovą. Taigi pirmoji actio Pauliana taikymo sąlyga egzistuoja.

11. Antra, ginčijamas dovanojimo sandoris neabejotinai pažeidžia ieškovo, kaip atsakovo A. J. kreditoriaus, teises. Kaip teisingai nurodė ieškovas, ginčo sandoriu atsakovas neteko vienintelio jam priklausiusio nekilnojamojo turto. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kito turto, iš kurio galėtų būti dengiamos paskolos įmokos, atsakovas A. J. taip pat neturi; paskutinė įmoka pagal paskolos sutartį buvo atlikta dar 2024 m. rugpjūčio mėn. Tai, kad neturi iš ko dengti paskolos įmokų, patvirtino ir pats atsakovas A. J. teismo posėdžio metu. Taigi nėra pagrindo teigti, kad ginčo sandoriu nebuvo pažeistos kreditoriaus (ieškovo) teisės. Atsakovo A. J. akcentuojama aplinkybė, jog paskolos sutarties šalys susitarė dėl itin aukštų mokėjimo palūkanų, niekaip nekeičia fakto, kad ginčo sandoris pažeidžia ieškovo teises. Mokėjimo palūkanų norma yra šalių susitarimo dalykas. Šiuo atveju atsakovas A. J. nevykdo sutartinių įsipareigojimų, ginčo sandoriu perleido vienintelį jam prikalusiusį nekilnojamąjį turtą, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, taigi ginčo sandoris neabejotinai pažeidžia ieškovo, kaip atsakovo A. J. kreditoriaus, teises.

12. Trečia sąlyga – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Iš esmės tokia sąlyga aiškintina kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016).

13. Šiuo atveju, kaip minėta, atsakovai įrodinėja, kad atsakovas A. J. turėjo pareigą sudaryti ginčo sandorį, kadangi toks buvo susitarimas su skolininko tėčiu atsakovu B. J.: jis (atsakovas B. J.) padovanoja savo sūnui A. J. garažą, o A. J. jam priklausančią buto dalį – savo tėvui. Įvertinęs atsakovų nurodytą priežastį, dėl kurios buvo sudarytas ginčo dovanojimo sandoris, bei įrodymus, kuriais atsakovai įrodinėja egzistavus šią priežastį, teismas sprendžia, kad ji negali būti vertinama kaip privalomumas dovanojimo sandoriui sudaryti. Visų pirma, be savo paaiškinimų, jokių įrodymų, patvirtinančių tokį atsakovų susitarimą, atsakovai į bylą nepateikė. Kita vertus, tokios atsakovų nurodytos aplinkybės yra neįtikinamos. Tuo atveju, jei atsakovai norėjo apsikeisti nekilnojamojo turto objektais, jie galėjo sudaryti šių objektų mainų sandorį arba dovanojimo sutartis tą pačią dieną. Kaip minėta, garažo dovanojimo sutartis sudaryta 2024 m. sausio 3 d., tuo tarpu ginčo buto dalies dovanojimo sutartis sudaryta tik 2024 m. spalio 9 d., kai atsakovas A. J. jau turėjo pradelstą finansinį įsipareigojimą ieškovui pagal paskolos sutartį. Kaip buvo paaiškinta teismo posėdžio metu, sudarant 2024 m. sausio 3 d. garažo dovanojimo sutartį notaras buvo atvykęs į atsakovų namus. Atsakovai negalėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl tuo pačiu metu nebuvo sudaryta ir buto dalies dovanojimo sutartis arba mainų sutartis, jei atsakovų valia buvo apsikeisti nekilnojamojo turto objektais. Taigi konstatuotina, kad egzistuoja trečioji actio Pauliana sąlyga – skolininkas (atsakovas A. J.) neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio.

14. Ketvirta, ginčo sandoris buvo neatlygintinis (dovanojimo), taigi reikalinga nustatyti tik atsakovo A. J. nesąžiningumą. CK 6.67 straipsnio 1 punkte yra įtvirtinta sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcija, kai ginčijamą sandorį sudaro artimi giminaičiai, o kreditorius savo teises bei interesus siekia ginti pareikšdamas actio Pauliana reikalavimą. Nagrinėjamoje situacijoje dovanojimo sutartis buvo sudaryta tarp sūnaus ir tėvo, vadinasi, atsakovų nesąžiningumas yra preziumuojamas, o sandorį sudariusioms šalims tenka įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio. Šioje byloje atsakovai nurodytos prezumpcijos nepaneigė. Pažymėtina, kad atsakovo A. J. veiksmų (ne)sąžiningumas vertinamas kreditoriaus atžvilgiu, taigi aplinkybė, kad, pasak atsakovų, buvo susitarimas apsikeisti nekilnojamuoju turtu, net jei būtų įrodyta (nors taip nėra), nepaneigia atsakovo A. J. nesąžiningumo kreditoriaus (ieškovo M. K.) atžvilgiu. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad atsakovas A. J., turėdamas pradelstą skolinį įsipareigojimą ieškovui, kurio, kaip pats pripažino, neturėjo finansinių galimybių padengti, ir neatlygintinai perleisdamas vienintelį nekilnojamąjį turtą savo artimam giminaičiui, suprato, jog tokiais savo veiksmais pažeidžia kreditoriaus teises.

15. Penkta, CK 6.66 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Šiuo atveju buvo sudarytas neatlygintinis (dovanojimo) sandoris, todėl atsakovo B. J. (ne)sąžiningumo klausimas neaktualus.

16. Šešta, CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

17. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad apie ginčo sandorį sužinojo iš Nekilnojamojo turto registro išrašo. Bylos duomenimis, toks išrašas ieškovo (jo atstovės) buvo gautas 2024 m. lapkričio 21 d. Ieškovo ieškinys, kuriuo ginčijamas 2024 m. spalio 9 d. sandoris, paduotas 2024 m. gruodžio 2 d. Taigi vienerių metų ieškinio senaties terminas actio Pauliana institutui taikyti nagrinėjamu atveju nėra praleistas.

18. Taigi byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovas įrodė visas actio Pauliana taikymo sąlygas. Tokiu atveju yra pagrindas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų 2024 m. spalio 9 d. sudarytą 1/3 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį bei taikyti restituciją.

19. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas. Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-916/2019).

20. Pripažinus ginčijamą dovanojimo sutartį negaliojančia, yra pagrindas taikyti restituciją grąžinant atsakovo A. J. nuosavybėn 2024 m. spalio 9 d. dovanojimo sutarties pagrindu perleistą turtą: 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).

21. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 275 Eur dydžio žyminis mokestis už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei 1 210 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso – 1 485 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš kiekvieno atsakovo po 742,50 Eur).

22. Byloje patirtos 40,36 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinio reikalavimai tenkinti, atsižvelgiant į tai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis – iš kiekvieno atsakovo po 20,18 Eur (CK 6.5 straipsnis; CPK 96 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2024 m. spalio 9 d. dovanojimo sutartį Nr. 5390, kuria atsakovas A. J. padovanojo 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui B. J.

Taikyti restituciją ir priteisti atsakovui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovų A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 742,50 Eur (po septynis šimtus keturiasdešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovų A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 20,18 Eur (po dvidešimt eurų ir aštuoniolika ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Valstybei priteistos lėšos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas – 5662, kvitus būtina pateikti teismui.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją siųsti VĮ Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.