- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-17
- Bylos Nr.
- e2S-1640-934/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00559-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Pareiškėjas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-04-20 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eA2-3394-522/2021, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-10293-880/2020.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. B., VĮ „Turto bankas“ (b. l. 1-3). 2020-11-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10293-880/2020 pareiškimas buvo patenkintas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po tėvo J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo sūnus A. B. faktiniu valdymu priėmė jo palikimą (b. l. 19-21).
Šalies argumentai
2. Pareiškėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, prašydama atnaujinti procesą Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-10293-880/2020, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-11-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 24-28). Nurodė, kad 2021-01-25 gavo pareiškėjo prašymą pateikti informaciją apie tėvo atkurtą nuosavybės teisę (duomenys neskelbtini) ir namų valdą. Kartu su prašymu buvo pridėtas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-11-13 sprendimas, iš kurio Nacionalinė žemės tarnyba sužinojo, kad teismo sprendimas jai sukelia materialines teisines pasekmes, tačiau jis priimtas Nacionalinės žemės tarnybos neįtraukus į civilinę bylą. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytoje namų valdos (duomenys neskelbtini) vietoje žemės sklypas nėra suformuotas ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, žemė yra valstybinė, neišnuomota ir neperleista į privačią nuosavybę. Faktą, kad sodybos pastatų faktiškai nėra, pripažįsta ir pareiškėjas, taip pat nustatyta Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyriaus 2021-03-03 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FD-104-(5.63.). Duomenų, patvirtinančių J. B. nuosavybės teisę į žemę, civilinėje byloje nepateikta. Konstatuojant, kad valstybinėje žemėje faktiškai neegzistuoja sodybos pastatai ir statiniai, kurie būtų priklausę mirusiajam J. B. nuosavybės teise, ir patenkinus pareiškimą, nėra galimybės įgyvendinti paveldėjimo teisės į nekilnojamąjį turtą (žemę ir pastatus) bei nustačius tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė nebuvo įtraukta į civilinę bylą, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu procesas turi būti atnaujintas. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-11-13 sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant CPK 266 straipsnio nuostatas, pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatas, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas, nes sukuriamos materialinės teisės ir pareigos Nacionalinei žemės tarnybai suformuoti valstybinės žemės sklypą ir jį perleisti nuosavybėn J. B. įpėdiniui A. B.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 32-33).
4. Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime nurodė, kad su pateiktu prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 36-37). Nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas priėmė teisingą sprendimą, pareiškimą patenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo J. B. mirties jo sūnus A. B. faktiniu valdymu priėmė palikimą. Teismas, priimdamas sprendimą, įvertino visas faktines aplinkybes, kad sodybą (duomenys neskelbtini) nuo 1997 m. jis prižiūri, sodą ir žemę aplink namus nušienauja. Po tėvo J. B. mirties iki šiol turi asmeninių daiktų. 2021-01-25 kreipėsi į Širvintų skyrių su prašymu dėl informacijos pateikimo apie tėvo J. B. atkurtą nuosavybės teisę (duomenys neskelbtini) namų valdą. Iš Širvintų skyriaus 2021-02-23 rašto Nr. 44SD-496-(l 4.44.104.) sužinojo, kad asmeninio ūkio teisė J. B. yra nutraukta ir nepaveldima Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus vedėjo 2017-11-08 įsakymu Nr. 44VĮ- 855-(14.44.2.), nors J. B. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. įsakymas priimtas po 10 metų. Širvintų skyrius 2021-03-03 nepranešęs jam nuvyko į jo tėvų sodybą (duomenys neskelbtini) atliko patikrinimą, surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą. Šio patikrinimo metu ne jo tėvų žemės sklype atliko foto nuotraukas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021-04-21 nutartimi atmetė pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-10293-880/2020 (b. l. 40-43).
6. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:
6.1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2021-01-25 gavusi A. B. prašymą pateikti informaciją apie tėvo J. B. atkurtą nuosavybės teisę (duomenys neskelbtini) ir namų valdą, sužinojo apie galimai proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes, todėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nėra praleistas;
6.2. CPK 443 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Nagrinėjamos bylos atveju Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nebuvo įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu. Teismo vertinimu, bylose, kuriose yra sprendžiami paveldėjimo klausimai, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nėra suinteresuotas asmuo. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-11-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10293-880/2020 Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos teisės ir pareigos nebuvo sukurtos, pripažintos, pakeistos ar panaikintos, todėl atnaujinti procesą šioje byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą nėra teisinio pagrindo;
Šalies argumentai
6.3. Nors prašyme dėl proceso atnaujinimo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, kad jai yra sukuriamos materialinės teisės ir pareigos suformuoti valstybinės žemės sklypą ir jį perleisti nuosavybėn J. B. įpėdiniui A. B., teismas sprendžia, kad tokie duomenys sprendime nėra nurodyti. Priešingai, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-11-13 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-10293-880/2020 rezoliucinėje dalyje konkretus paveldimas turtas nėra nurodytas. Tai sprendžia notaras išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-04-21 nutartį, atnaujinti procesą Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-10293-880/2020, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-11-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 44-48).
8. Atskirojo skundo argumentai, reikšmingi ginčo išsprendimui:
8.1. Vilniaus regiono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-10293-880/2020 nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog J. B. nuosavybės teise turėjo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kurį faktiniu valdymu paveldėjo pareiškėjas A. B., kas reiškia, jog minėta žemė yra valstybinė. Pareiškėjo kreipimąsis į apeliantę pateikti informaciją apie tėvo atkurtą nuosavybės teisę ir namų valdą, taip pat patvirtina, kad žemė yra valstybinė ir niekada nepriklausė pareiškėjo tėvui. Nacionalinė žemės tarnyba yra visos valstybinės žemės patikėtinė, todėl priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė yra suinteresuotas asmuo byloje, nes jai suteiktos teisės disponuoti valstybine žeme, dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, kuriuose paveldimas nekilnojamasis turtas – žemė;
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Pirmosios instancijos teismo nutartimi konstatuota, kad 2020-11-13 sprendimo rezoliucinėje dalyje konkretus paveldimas turtas nenurodytas, tai sprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, kas tik patvirtina sprendimo ydingumą, nes konkretus asmuo kreipėsi į teismą dėl konkrečios savo subjektinės teisės gynimo, todėl turėjo pateikti įrodymus dėl konkretaus paveldimo turto.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą VĮ „Turto fondas“ prašė atskirąjį skundą tenkinti bei panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-04-20 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 57-59).
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismas 2021-04-20 nutartyje konstatavo, jog apeliantė nebuvo įtraukta į bylą e2YT-10293-880/2020 suinteresuotu asmeniu. Vis tik teismas pažymėjo, kad bylose, kuriose yra sprendžiami paveldėjimo klausimai, apeliantė nėra suinteresuotas asmuo. Suinteresuotas asmuo su tokia teismo pozicija nesutinka bei pažymi, kadangi VĮ „Turto bankas“, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos. Tuo atveju, jeigu paveldimas žemės sklypas (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, tokiu atveju turtą administruoja NŽT, todėl teismo teiginys, jog bylose, kuriose yra sprendžiami paveldėjimo klausimai, NŽT nėra suinteresuotas asmuo, yra nepagrįstas;
10.2. VĮ „Turto bankas“ įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino proceso Vilniaus regiono apylinkės teismo byloje Nr. e2YT-10293-880/2020, kadangi, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kuriuose paveldėjimo objektą sudaro žemės sklypas – tokio pobūdžio bylose NŽT yra suinteresuotas asmuo.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 66). Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog paveldėjimo bylos apeliantė nera traukiama suinteresuotu asmeniu, o sprendimas prašomoje atnaujinti byloje nesukėlė jai jokių teisių ir pareigų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
12. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-04-20 nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-10293-880/2020, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl atskirojo skundo argumentų
13. Pažymėtina, kad teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018; 2014-10-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo
14. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
15. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas atnaujinamas dėl to, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam (lot. audiatur et altera pars). Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-381/2021; 2021-05-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-916/2021).
16. Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi būti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-381/2021; 2019-10-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019; 2018-01-03 nutartis, priimt civilinėje byloje e3K-3-41-403/2018).
17. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ginčo nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad bylose, kuriose yra sprendžiami paveldėjimo klausimai, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nėra suinteresuotas asmuo. Apeliantė akcentavo, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-10293-880/2020 nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog J. B. nuosavybės teise turėjo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kurį faktiniu valdymu paveldėjo pareiškėjas A. B., kas reiškia, jog minėta žemė yra valstybinė. Dėl išdėstyto, pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliantei sukūrė materialines teises ir pareigas suformuoti valstybinės žemės sklypą ir jį perleisti nuosavybėn palikėjo J. B. įpėdiniui.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 443 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Taigi šioje teisės normoje nustatyta, kad teismas šaukia asmenį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį, kai paaiškėja, jog byla susijusi su atitinkamomis to asmens teisėmis ir pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-916/2021; 2017-04-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017).
19. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas ginčo nutartyje pripažino, jog Nacionalinė žemės tarnyba nebuvo įtraukta į bylą suinteresuotu asmeniu, tačiau konstatavo, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-11-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10293-880/2020 Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos teisės ir pareigos nebuvo sukurtos, pripažintos, pakeistos ar panaikintos, todėl atnaujinti procesą šioje byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia Vilniaus regiono apylinkės teismo pozicija nesutinka.
20. Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinė. Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 3, 4 ir 5 punktuose įtvirtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba parduoda valstybinės žemės sklypus, perduoda neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinės žemės sklypus, veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn ir kt., todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad bylose, kuriose yra sprendžiami paveldėjimo klausimai, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nėra suinteresuotas asmuo, yra nepagrįsta.
21. Ginčo nutartimi, atmesdamas pareiškėjos argumentus, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-11-13 sprendimu Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos yra sukuriamos materialinės teisės ir pareigos suformuoti valstybinės žemės sklypą ir jį perleisti nuosavybėn J. B. įpėdiniui A. B., pirmosios instancijos teismas apsiribojo teiginiais, jog minėto sprendimo rezoliucinėje dalyje konkretus paveldimas turtas nėra nurodytas ir kad tą sprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau neįvertino prašyme atnaujinti procesą nurodytų teiginių, jog pareiškėjo nurodytoje namų valdos vietoje žemės sklypas nėra suformuotas ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kad žemė yra valstybinė, neišnuomota ir neperleista privačion nuosavybėn. Taip pat prašymo argumentų, jog nei žemės sklypo, nei pastatų teisinės registracijos dokumentai teismui nebuvo pateikti, taip pat nustatytas faktas, kad statinių faktiškai vietovėje nėra, tačiau nepaisant to teismas sprendime dėl juridinio fakto nustatymo konstatavo, jog po J. B. mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: namų valdos žemės sklypas, gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas, ar yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti aukščiau nurodytus prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, kadangi jų įvertinimas yra tiesiogiai susijęs su konstatavimu, ar Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-11-13 sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtrauktos į bylos nagrinėjimą Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinės, materialiųjų teisių ar pareigų, ar ne. Vilniaus regiono apylinkės teismui to nepadarius, konstatuotina, jog nebuvo atskleista bylos esmė, todėl apeliantės Nacionalinės žemės tarnybos prašymas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-10293-880/2020 grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
22. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių, nesivadovo aktualia ginčo sprendimui kasacinio teismo praktika, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir prašymą dėl proceso atnaujinimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
24. Atsižvelgiant į tai, kad byla grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas. Visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, turės būti paskirstytos pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Apeliantės skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-04-20 nutartį panaikinti ir pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-10293-880/2020 perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.